1. Ekologiška šiluma Jūsų namams ir Jūsų verslui
Kauno kogeneracinės jėgainės -
valstybinės svarbos energetikos objekto
PLĖTROS PLANAS (PP) ir PP sprendinių
STRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMAS (SPAV)

2. Darbotvarkė
ĮVADINIS ŽODIS
1. PLANAVIMO ORGANIZATORIAUS PRISTATYMAS
Vitalijus Žuta, UAB „Fortum Heat Lietuva“
2. PLĖTROS PLANO PRISTATYMAS
Tadas Lukoševičius, UAB „Energetikos linijos“
3. STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS
PRISTATYMAS
Antanas Jurkonis, UAB „SWECO Lietuva“
4. SUPAŽINDINIMAS SU VIEŠINIMO PROCEDŪROMIS
Antanas Jurkonis, UAB „SWECO Lietuva“
5. KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI
6. PABAIGA

3. Plėtros plano teisinis pagrindas (1)
• LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr.X-1046 patvirtinta „Nacionalinė
energetikos strategija“ (Žin., 2007, Nr. 11-430);
• Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002-06-07, Nr. 56-2224);
• Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr.
62-2936);
• Europos Sąjungos direktyva 2009/28/EB dėl atsinaujinančių išteklių panaudojimo;
• Europos Sąjungos direktyva 2010/75/EB dėl išmetamų teršalų;
• Europos Sąjungos direktyva 2004/8/EB dėl kogeneracijos naudojimo;
• Europos Sąjungos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų panaudojimo;
• LR energetikos ir aplinkos ministrų 2011-12-13 įsąkymu Nr. 1-302/D1-962 patvirtintas
„Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašas“ (Žin.,
2011, Nr. 153-7220).
PLĖTROS PLANŲ PASKIRTIS - įgyvendinti, patikslinti ir detalizuoti „Nacionalinės
energetikos strategijos“ (Žin., 2007, Nr. 11-430), nuostatas plėtojant valstybinės
svarbos energetikos objektus, informuoti visuomenę apie planuojamus įgyvendinti
energetikos projektus.

4. SPAV teisinis pagrindas (2)
• LR energetikos ir aplinkos ministrų 2011-12-13 įsakymu Nr. 1-302/D1-962 patvirtintas
„Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos planavimo tvarkos aprašas“ (Žin.,
2011, Nr. 153-7220;
• LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 patvirtintas “Planų ir
programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2004, Nr.
130-4650);
• Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Konvencija dėl teisės gauti
informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus
aplinkos klausimais (Orhuso konvencija) priimta 1998 m. birželio 25 d. ir įsigaliojo nuo
2001 m. spalio 30 d., Lietuvoje Konvencija galioja nuo 2002 m. balandžio 28 d. kaip
tarptautinė sutartis.
PLANAI IR PROGRAMOS – nacionalinio, regioninio, rajono ar vietinio lygmenų planavimo dokumentai
(veiksmų planai ir programos, plėtros planai (programavimo dokumentai), ūkio šakų plėtros planai ir
programos, strategijos, koncepcijos, teritorijų planavimo dokumentai ir kita, įskaitant planus ir programas, prie
kurių finansavimo prisideda Europos Bendrija), kurie rengiami, tvirtinami ir (arba) priimami pagal galiojančius
teisės aktus ar kompetenciją, įgyvendinant viešąjį administravimą, ir kurių įgyvendinimo pasekmės gali būti
reikšmingos aplinkai .

5. Bendroji informacija
PLANAVIMO PAGRINDAS:
UAB „Fortum Heat Lietuva“ generalinio direktoriaus 2012 m. sausio
mėn. 17 d. įsakymas Nr. IV-2
PLANAVIMO ORGANIZATORIUS:
UAB „Fortum Heat Lietuva“
Ekologiška šiluma Jūsų namams ir Jūsų verslui
PLĖTROS PLANO RENGĖJAS:
UAB “Sweco Lietuva”
ir
UAB „Energetikos linijos“

6. KAUNO KOGENARACINĖS JĖGAINĖS
PLĖTROS PLANAS

7. Tikslai ir uždaviniai
Planavimo tikslai
1. užtikrinti Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimą objektų plėtros planavimo srityje, parengiant Kauno
kogeneracinės jėgainės statybos projekto plėtros planą, kurio sprendiniai bus naudojami rengiant teritorijų planavimo
dokumentus, atliekant poveikio aplinkai vertinimą bei rengiant techninius projektus ;
2. įsitikinti, ar planuojamas objektas atitinka tikslus, nustatytus Nacionalinėje energetikos strategijoje;
3. subalansuoti Lietuvos Respublikos energetikos raidą, siekiant užtikrinti efektyvią ir tarpusavyje suderintą elektros ir
šilumos ūkių, dujų ir naftos sektorių plėtrą ;
4. informuoti valstybės ir savivaldybių institucijas bei visuomenę apie planuojamą statyti Kauno kogeneracinę jėgainę ir šio
objekto tikslingumą.
Planavimo uždaviniai
1. atskleisti Kauno kogeneracinės jėgainės statybos projekto atitikimą Lietuvos nacionaliniams ir tarptautiniams
susitarimams bei teisės aktams, taip pat atitikimą Lietuvos nacionalinei energetikos strategijai ;
2. įvertinti technines ir ekonomines prielaidas šilumos gamybos ir elektros generavimo įrenginių statybai Kaune, pagrįsti
jėgainės poreikį;
3. naudojant tvarios plėtros metodologiją nustatyti Kauno kogeneracinės jėgainės statybos esminius infrastruktūros ir
technologijos sprendinius bei juos konkretizuoti;
4. parengti Kauno kogeneracinės jėgainės statybos projekto įgyvendinimo planą.

8. Planavimo sąlygų aprašas
Planavimo tvarkos aprašo 14 punktas:
„prieš pradėdamas rengti plėtros planą, organizatorius dėl sąlygų išdavimo
kreipėsi“ ir planavimo sąlygas gavo:
• LR energetikos ministerija
• LR aplinkos ministerija
• LR sveikatos apsaugos ministerija
• LR kultūros ministerija
• Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
• Kauno miesto savivaldybės administracija
• Kauno rajono savivaldybės administracija
• AB „Lietuvos dujos“ Kauno filialas
• LITGRID AB
• AB „LESTO“
• AB „Kauno energija“

9. Plėtros plano struktūra
1. Europos Sąjungos energetikos politika ir Lietuvos energetikos strategija
2. Energetikos sektoriaus raidos perspektyva ir planuojami energijos
poreikiais Lietuvoje ir Kauno regione
3. Kauno kogeneracinės jėgainės koncepciniai sprendiniai
4. Finansinis-ekonominis alternatyvų vertinimas
5. Plėtros sprendinių pasekmių vertinimas
6. Sprendinių detalizavimas
7. Pasirinkto plėtros sprendinio įgyvendinimo planas
Plėtros plano struktūra nustatyta vadovaujantis:
1. LR energetikos ir aplinkos ministrų 2011-12-13 įsąkymu Nr. 1-302/D1-962
patvirtintas „Valstybinės svarbos energetikos objektų statybos
planavimo tvarkos aprašas“ (Žin., 2011, Nr. 153-7220).
2. 2012-01-17 UAB “FORTUM HEAT LIETUVA” generalinio direktoriaus
įsakymu Nr. IV-2 dėl planuojamos statyti Kauno kogeneracinės jėgainės
plėtros plano rengimo

10. Energetikos politika ir strategija
Lietuvos ir Europos Sąjungos bendri numatomi 1. Nacionalinė energetikos
energetikos strateginiai tikslai: strategija 2007
1. energetinis saugumas; 2. Nacionalinė energetinės
nepriklausomybės strategija 2012
2. darni energetikos sektoriaus plėtra;
3. konkurencingumas;
4. efektyvus energijos naudojimas.

11. Darni energetikos sektoriaus plėtra

12. Elektros ir šilumos energijos rinkos balansas
• Elektros energijos sektorius
 Analizuojamas Lietuvos regionas
 Lietuva – energiją importuojanti šalis
 Apie elektros generatorius
• Šilumos energijos sektorius
 Analizuojamas Kauno regionas
 Šilumos energijos kaina
 AB “Kauno energija” ir NŠG

13. Kauno šilumos energijos rinkos specifika
• Suminė šilumos energijos
gamybos galia
• Šilumos gamyba ir
tiekimas / AB “Kauno
energija” pozicija
• Šilumos gamybos
sektoriaus kitimo
tendencijos / konkurencija
• Planuojama
atsinaujinančių energijos
išteklių naudojimo plėtra

14. Atliekų rinkos balansas
• Projektas yra orientuotas į netinkamų perdirbti, tačiau energetinę
vertę turinčių atliekų panaudojimą energijos gamybai.
• Planuojamas kuras – KAK (SRF) – tiekiamas iš Kauno atliekų
mechaninių biologinių apdorojimo įrenginių.

15. Koncepciniai sprendiniai – kuro ištekliai
• Prioritetas:
 netinkamos perdirbti, tačiau
energetinę vertę turinčios
atliekos;
 medienos atliekos;
 medienos skiedros;
 dumblas;
 durpės.

16. Koncepciniai sprendiniai – technologijos
• Kogeneracinė jėgainė veikianti garo turbinos principu.
• Alternatyvos:
 Garo katilas su ardyno pakura (kuras – biomasė)
 Garo katilas su verdančio sluoksnio pakura (kuras – biomasė)
 Vandens šildymo katilas (kuras – gamtinės dujos)

17. Koncepciniai sprendiniai – teritorijos
• Atrankos kriterijai: • Teritorinės alternatyvos:
 Sklypo plotas, 4-5 ha  Kauno laisvoji ekonominė zona,
Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno
 Atstumas iki gretimybių
r. sav. (A ir B teritorinės alternatyvos);
 Priimtina logistinė
 teritorija greta planuojamų Kauno
infrastruktūra
regiono komunalinių atliekų
 Prisijungimas prie esamų mechaninio-biologinio apdorojimo
inžinerinių komunikacijų įrenginių, Ateities pl. 49, Kaunas (C
sistemų teritorinė alternatyva).
 Nuosavybės teisė ir
naudojimo paskirtis
Detaliai nagrinėjama SPAV
apimtyje

18. Koncepciniai sprendiniai – alternatyvos
• Nr.0 – “nulinė” alternatyva (nieko nedaryti);
• Nr.1 - 100MW vandens šildymo katilinė (kuras - gamtinės dujos);
• Nr.2 - 84MW kogeneracinė jėgainė su ardynine pakura (kuras –
vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 65 MW,
elektrinė galia 20 MW
• Nr.3 - 100MW kogeneracinė jėgainė su ardynine pakura (kuras –
vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė galia 78 MW,
elektrinė galia 24 MW;
• Nr.4 - 164MW kogeneracinė jėgainė su verdančio sluoksnio
pakura (kuras – vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai). Šiluminė
galia 125 MW, elektrinė galia 48 MW.

19. Projekto nauda
 Prielaidų energijos (visų pirma šilumos) kainos mažėjimui sukūrimas
 Netinkamų perdirbti tačiau energetinę vertę turinčių atliekų panaudojimas
energijos gamybai
 Kuriamos naujos darbo vietos
 Mažinamas sąvartynų užkrovimas
 Efektyviai naudojami pirminiai energijos ištekliai
 Naudojami atsinaujinantys ir vietiniai energijos ištekliai
 Konkurencijos didinimas
 Nauji efektyvūs elektros energijos generavimo pajėgimai
 ŠESD emisijų mažinimas
 Pritraukiamos užsienio investicijos

20. Finansinis-ekonominis vertinimas
• Reikalingos investicijos Kauno
kogeneracinės jėgainės
projekto įgyvendinimui sudaro
470-570 mln. Lt.
• Kauno kogeneracinės jėgainės
šilumos gamybos savikaina
galėtų sudaryti apie 12-13
ct/kWh
• Prognozuojama teigiama įtaka 500
400
456
AB “Kauno energija” galutinei
KAK "vartų" mokestis, Lt/t
300
187
šilumos energijos kainai 1,5-3
200 198
87 142 II alternatyva
100 80
-18 48 III alternatyva
ct/kWh. 0 81
IV alternatyva
-100 -30
-200 -156
-171
-300

21. Energijos gamybos modeliavimas

22. STRATEGINIS PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMAS
(SPAV)

23. Vietoj įžangos
Kogeneracinė jėgainė Vienoje, Austrija
Kogeneracinė jėgainė Malmėje, Švedija
Vietoj įžangos
Kogeneracinių jėgainių išsidėstymas ir planuojama Europoje veikia virš 400 tokio tipo jėgainių;
plėtra Vokietijoje 2011 metais
Prancūzijoje - apie 130, Vokietijoje – 70 , Švedijoje – 30.

24. Koncepcijos sprendinių aksonometrinis vaizdas
Katilo pastatas
Turbinos pastatas
Atliekų bunkeris
Pelenų bunkeris
Aušintuvės
PLANUOJAMAS KURO BALANSAS: Statybos pradžia – 2014 metai; PLANUOJAMA PER METUS PAGAMINTI:
60- 80 % - SRF (LST EN 15359:2012); Statybos pabaiga – 2016 metai. 500 – 760 GWh šiluminės energijos;
likusi dalis – biokuras ir durpės Planuojamos investicijos – 500 mln. LTL 154 – 292 GWh elektros energijos.

25. Nagrinėjamos teritorinės ir technologinės alternatyvos
Teritorinės alternatyvos:

26. Nagrinėjamos teritorinės ir technologinės alternatyvos
Technologinės alternatyvos:
Kiekviename iš trijų (A, B, C) teritorinių alternatyvų sklypų nagrinėjamos šios technologinės alternatyvos:
I. Ardyninė pakura; II. 164 MW galios verdančio sluoksnio pakura.
Taip pat, atsižvelgiant į poreikį įvertinti optimalų jėgainės bendrąjį (katilo) galingumą, išskiriamos I
alternatyvos (ardyninės pakuros) dvi subalternatyvos:
1. 84 MW galios ardyninė pakura ir 2. 100 MW galios ardyninė pakura
SPAV vertinamosios schemos nustatymui priimama, kad technologinė alternatyva žymima teritorinės
alternatyvos raidinio ir technologinės alternatyvos bei subalternatyvos dvigubo (romėniško ir arabiško
žymėjimo) skaitmeninio simbolių deriniu:
Teritorinė alternatyva: A B C
Technologinė alternatyva: AI, AII BI, BII CI, CII
Technologinė subalternatyva: AI 1; AI 2 BI 1; BI 2 CI 1; CI 2

27. Plėtros plano sprendinių poveikio vertinimas
Tvarios plėtros principas (angl. sustainable development)
Gamtinės aplinkos komponentams:
• biologinei įvairovei (augmenijai ir gyvūnijai)
• dirvožemiui
• žemės gelmėms Išsamiau SPAV
• paviršiniams vandens telkiniams
TVARIOS PLĖTROS PRINCIPAS arba dabartinių
• aplinkos orui
visuomenės poreikių tenkinimas, nemažinant ateinančių kartų galimybių
• kraštovaizdžiui
• saugomoms gamtinėms teritorijoms.
Socialinės – ekonominės aplinkos
komponentams:
• visuomenei ir jos sveikatai;
• komunaliniu atlieku sektoriui;
• energetikos rinkai; Detaliau bus nagrinėjamas PAV
• kultūros paveldo vertybėms ir kt.

28. SPRENDINIŲ PASEKMIŲ APLINKOS KOMPONENTAMS VERTINIMAS
„1“ – pasekmės aplinkai gali būti nereikšmingos
„0“ – pasekmės aplinkai gali būti mažai reikšmingos
„-1“ – pasekmės aplinkai gali būti reikšmingos
(pasekmės tikėtinos - T, pasekmės mažai tikėtinos - MT, pasekmių nebus – PN, teigiamos pasekmės - TP)
TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS:
I. Ardyninė pakura: 1. 84 MW galios ardyninė pakura ir 2. 100 MW galios ardyninė pakura
II. 164 MW galios verdančio sluoksnio pakura.
GAMTINĖ APLINKA SOCIALINĖ – EKONOMINĖ APLINKA
VERTINIMAS
Pasekmės Pasek-
Planuojama Pasekmės Pasekmės Pasek- Pasekmės Pasekmės
Pasekmės Pasekmės pavir- Pasekmės mės Pasekmės
augme- saugomoms mės komunalinių kultūros
teritorija dirvože- žemės šiniams aplinkos visuome- energeti-
nijai ir teritorijoms krašto- atliekų paveldo
miui* gelmėms* vandens orui* nės kos rinkai
gyvūnijai vaizdžiui sektoriui objektams
telkiniams sveikatai
A TERITORINĖ ALTERNATYVA
AI 1 PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0
AI 2 PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0
AII PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0
B TERITORINĖ ALTERNATYVA
BI 1 PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0
BI 2 PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0
BII PN T MT PN T PN T T TP TP PN 0
C TERITORINĖ ALTERNATYVA
CI 1 T T MT PN T PN T T TP TP PN 0
CI 2 T T MT PN T PN T T TP TP PN 0
CII T T MT PN T PN T T TP TP PN 0
PASTABA: * - galimas tik statybos metu.

29. Multikriterinė analizė
A LENTELĖ Bendras pasekmių aplinkai vertinimas
5 labai gerai (pasekmės teigiamos); 4 gerai (pasekmių nėra); 3 patenkinamai (neigiamos pasekmės be žymių padarinių);
2 blogai (neigiamos pasekmės); 1 labai blogai (žymios neigiamos pasekmės)
A TERITORINĖ ALTERNATYVA B TERITORINĖ ALTERNATYVA C TERITORINĖ ALTERNATYVA
TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS
AI 1 AI 2 AII BI 1 BI 2 BII CI 1 CI 2 CII
GAMTINĖ APLINKA (7) 25 25 24 25 25 24 23 23 22
Augmenija ir gyvūnija 4 4 4 4 4 4 2 2 2
Dirvožemis 3 3 3 3 3 3 3 3 3
Žemės gelmės 4 4 4 4 4 4 4 4 4
Paviršinio vandens telkiniai 4 4 4 4 4 4 4 4 4
Aplinkos oras 3 3 2 3 3 2 3 3 2
Saugomos gamtinės teritorijos 4 4 4 4 4 4 4 4 4
Kraštovaizdis 3 3 3 3 3 3 3 3 3
SOCIALINĖ - EKONOMINĖ APLINKA (5) 22 22 22 21 21 21 20 20 20
Visuomenės sveikata 3 3 3 3 3 3 3 3 3
Materialusis turtas 5 5 5 4 4 4 3 3 3
Kultūros paveldo objektai 4 4 4 4 4 4 4 4 4
Elektros ir šilumos energijos rinka 5 5 5 5 5 5 5 5 5
Komunalinių ir kitų atliekų sektorius 5 5 5 5 5 5 5 5 5
B LENTELĖ Bendro pasekmių aplinkai vertinimo suminiai rodikliai
A TERITORINĖ ALTERNATYVA B TERITORINĖ ALTERNATYVA C TERITORINĖ ALTERNATYVA
TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS
AI 1 AI 2 AII BI 1 BI 2 BII CI 1 CI 2 CII
GAMTINĖ APLINKA (7) 25 25 24 25 25 24 23 23 22
SOCIALINĖ - EKONOMINĖ APLINKA (5) 22 22 22 21 21 21 20 20 20
C LENTELĖ Vertinimas taškais Kiekvienos grupės santykinė vertė nustatoma padalijant taškus iš kriterijų skaičiaus
A TERITORINĖ ALTERNATYVA B TERITORINĖ ALTERNATYVA C TERITORINĖ ALTERNATYVA
TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS
AI 1 AI 2 AII BI 1 BI 2 BII CI 1 CI 2 CII
GAMTINĖ APLINKA (7) 3,57 3,57 3,43 3,57 3,57 3,43 3,29 3,29 3,14
SOCIALINĖ - EKONOMINĖ APLINKA (5) 4,4 4,4 4,4 4,2 4,2 4,2 4,0 4,0 4,0
D LENTELĖ Aplinkos komponento jautrumo koef. 5 visiškai nejautru; 4 nejautru; 3 jautru; 2 padidinto jautrumo ; 1 ypatingai didelio jautrumo
A TERITORINĖ ALTERNATYVA B TERITORINĖ ALTERNATYVA C TERITORINĖ ALTERNATYVA
TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS
AI 1 AI 2 AII BI 1 BI 2 BII CI 1 CI 2 CII
GAMTINĖS APLINKOS JAUTRUMAS 3,43 3,43 3,43 3,57 3,57 3,57 3,43 3,43 3,43
Augmenija ir gyvūnija 4 4 4 4 4 4 3 3 3
Dirvožemis 3 3 3 3 3 3 3 3 3
Žemės gelmės 4 4 4 4 4 4 4 4 4
Paviršinio vandens telkiniai 3 3 3 4 4 4 4 4 4
Aplinkos oras 2 2 2 2 2 2 2 2 2
Saugomos gamtinės teritorijos 5 5 5 5 5 5 5 5 5
Kraštovaizdis 3 3 3 3 3 3 3 3 3
SOCIALINĖS - EKONOMINĖS 2,80 2,80 2,80 2,60 2,60 2,60 2,60 2,60 2,60
APLINKOS JAUTRUMAS
Visuomenės sveikata 3 3 3 3 3 3 3 3 3
Materialusis turtas 4 4 4 3 3 3 3 3 3
Kultūros paveldo objektai 5 5 5 5 5 5 5 5 5
Elektros ir šilumos energijos rinka 1 1 1 1 1 1 1 1 1
Komunalinių ir kitų atliekų sektorius 1 1 1 1 1 1 1 1 1
E LENTELĖ Pasekmių aplinkai vertinimo rodiklis
A TERITORINĖ ALTERNATYVA B TERITORINĖ ALTERNATYVA C TERITORINĖ ALTERNATYVA
TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS TECHNOLOGINĖS ALTERNATYVOS
AI 1 AI 2 AII BI 1 BI 2 BII CI 1 CI 2 CII
GAMTINĖ APLINKA 12,24 12,24 11,76 12,76 12,76 12,24 11,27 11,27 10,78
SOCIALINĖ - EKONOMINĖ APLINKA 12,32 12,32 12,32 10,92 10,92 10,92 10,4 10,4 10,4
IŠ VISO: 24,56 24,56 24,08 23,68 23,68 23,16 21,67 21,67 21,18

30. SPAV išvados #1
KRAŠTOVAIZDIS
Plėtros plano sprendinių įgyvendinimo alternatyvios teritorijos nepasižymi vertingu kraštovaizdžiu. A ir B alternatyvų atveju
nagrinėjamose teritorijose jau yra pasireiškęs technogenizacijos procesas, estetinis ir rekreacinis potencialas yra mažas. Abi
teritorijos yra Kauno LEZ, vyrauja apleistos agrarinės teritorijos, antrame plane – pramonės objektai.
C alternatyvos atveju aplinkoje vyrauja miškingos, uždaros erdvės kraštovaizdis, antrame plane – pramoninės paskirties,
sandėliavimo objektai. Alternatyvos įgyvendinimui turėtų būti atliekamas dalies miško kirtimas, kurio pasekoje pasikeistų tiek
struktūrinė, tiek vizualinė kraštovaizdžio kompozicija.
Numatomas objektas pasižymi aukštingumu, todėl gali turėti tiesioginės įtakos vizualinei ir estetinei aplinkai.
Neigiamoms pasekmėms sumažinti numatomos priemonės:
Dėl didelio objekto aukštingumo vizualinį poveikį mažinančios priemonės technologiškai yra nepritaikomos. Estetinis
poveikis gali būti sumažintas parenkant vietovei labiausiai tinkamus architektūrinius bei dizaino sprendinius.
DIRVOŽEMIS
Visų teritorinių alternatyvų atveju Kauno kogeneracinės jėgainės infrastruktūros objektų numatomos statybos sklypuose,
kuriuose bus projektuojami atitinkami statiniai, tikėtinas laikinas poveikis dirvožemiui. Užbaigus statybos darbus pagal
techniniame projekte numatytas priemones dirvožemis bus panaudotas teritorijos sutvarkymui.
Neigiamoms pasekmėms dirvožemiui sumažinti numatoma:
Techninio projekto rengimo etape, prieš pradedant statybos darbus numatomas didžiosios, nemažesnio kaip 10 cm
storio derlingo dirvožemio sluoksnio dalies nustūmimas arba nukasimas ir pervežimas į laikino saugojimo vietą.
Tolimesniame sklypo įsisavinimo etape nukastas dirvožemis turės būti panaudotas teritorijos gerbūvio sutvarkymui.

31. SPAV išvados #2
PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI
Įvertinant, kad planuojamoje kogeneracinėje jėgainėje praktiškai visi technologiniai procesai bus uždaro pobūdžio, o visos
technologinės patalpos bus projektuojamos ir įrengiamos su hidroizoliacine, cheminiam poveikiui atsparia grindų danga, plėtros
plano sprendinių įgyvendinimas visų teritorinių alternatyvų atveju neigiamų pasekmių artimiausiems paviršinio vandens
telkiniams neturės.
KVAPAI
Visų teritorinių alternatyvų atveju pagrindinis kvapų susidarymo šaltinis bus kuro – SRF arba RDF priėmimo ir laikino saugojimo
patalpa - kuro bunkeris. SRF arba RDF iškrovimas bei saugojimas vyks uždaroje patalpoje, kurioje bus naudojama efektyvi
kvapų sumažinimo priemonė: oras iš patalpų išsiurbiamas ir paduodamas į deginimo katilą.
Atsižvelgiant į pateiktą kvapų susidarymo bei galimos sklaidos apibūdinimą, prognozuotina, kad planuojamos kogeneracinės
jėgainės įvardintų taršos šaltinių skleidžiami kvapai neturės pasekmių gyvenamosios aplinkos oro kokybei.
APLINKOS ORAS
Pagal atlikto objekto išmetamų teršalų sklaidos aplinkos ore matematinio modeliavimo (AERMOD mat. modelis) duomenis
nustatyta, kad pasekmės aplinkos oro kokybei tikėtinos, tačiau:
• bendra stibio, arseno, švino, chromo, kobalto, vario, mangano, nikelio ir vanadžio didžiausia koncentracija sudarė 3-66%
ribinės vertės;
• azoto dioksido koncentracija sudarė 6-19% ribinės vertės,
• kitų teršalų koncentracijos buvo mažesnės ir sudarė 0,0000001-6% ribinės vertės;
• vertinant foninę taršą nustatyta didžiausia kietųjų dalelių (KD10) koncentracija sudarė 79%, azoto dioksido 55% ribinės
vertės.
Neigiamoms pasekmėms sumažinti numatomos šios techninės priemonės:
1. Jėgainėje bus sumontuota efektyvi dūmų valymo sistema užtikrinanti išvalymą iki LR teisės aktais nustatytų ribinių verčių
2. Jėgainė bus aprūpinta kompleksine automatizuota išmetimų monitoringo sistema.

32. SPAV išvados #3
TRIUKŠMO PASEKMĖS APLINKAI
Pasekmių aplinkai dėl Kauno kogeneracinės jėgainės statybos ir eksploatacijos metu generuojamo triukšmo nebus.
PASEKMĖS VISUOMENĖS SVEIKATAI
Pasekmės visuomenės sveikatai (psichoemocinio pobūdžio), įdiegus reikiamas aplinkosaugines ir technines
kompensacines priemones bei tinkamai išsprendus jėgainės infrastruktūros atskirų objektų lokalizaciją ir išlaikant saugius
atstumus, būtų minimalios.
PASEKMĖS SAUGOMOMS GAMTINĖMS TERITORIJOMS
Nagrinėjamos teritorijos visų alternatyvų atveju nepatenka ir nesiriboja su saugomomis arba „Natura 2000“ teritorijomis.
Neigiamos pasekmės saugomoms teritorijoms nenumatomos.
PASEKMĖS KULTŪROS PAVELDUI
Visų SPAV ataskaitoje išnagrinėtų alternatyvų atveju poveikio kultūros paveldo vertybėms nebus.
PASEKMĖS KOMUNALINIŲ IR KITŲ ATLIEKŲ SEKTORIUI
Tikėtinos neabejotinai teigiamos pasekmės Kauno regiono ir Lietuvos komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo sektoriui.

33. SPAV IŠVADA
Įvertinus objekte planuojamą sukurti infrastruktūrą ir jos išvystymo
galimybes bei pasekmes aplinkai nulemiančius aspektus, ir, apibendrinus
atliktų vertinimų rezultatus, darytina išvada, kad:
aplinkosauginiu požiūriu labiausiai tinkamas yra
Kauno kogeneracinės jėgainės projekto
įgyvendinimas A teritorinėje alternatyvoje pagal
AI 1 (84 MW galios ardyninė pakura) arba AI 2
(100 MW galios ardyninė pakura) technologines
alternatyvas.
.

34. Multikriterinė analizė – rezultatai
0 alternatyva
1 alternatyva
2 alternatyva
3 alternatyva
4 alternatyva
Įtaka Veiksniai Įtaka
33% Socialinis 100% 1,7 1,2 2,5 2,5 2,4
Šilumos energijos kaina vartotojui 20% 1 0,4 1,6 1,6 1,8
Elektros energijos kaina vartotojui 15% 0,8 0,8 0,9 0,9 0,9
Darbo rinkos užimtumas 10% 0,5 0,6 1 1 1
Gyventojų migracija 5% 0,3 0,3 0,4 0,4 0,4
Energetinė šalies nepriklausomybė 10% 0,5 0,3 1 1 0,9
Atliekų sisteminis valdymas 10% 0,5 0,5 1 1 0,9
Projekto atitikimas Lietuvos energetikos strategijai 10% 0,5 0,1 0,9 0,8 0,7
Psicho-emocinis poveikis 20% 1 0,6 0,8 0,8 0,6
33% Ekonominis 100% 1,7 1,9 2,8 2,8 2,9
Užsienio investicijų pritraukimas 20% 1 1,2 1,8 1,8 2
Žemėnauda 10% 0,5 0,7 0,8 0,8 0,8
Mokesčių surinkimas 10% 0,5 0,6 0,9 0,9 0,9
Eksploatacijos kaštai 20% 1 1,2 1,6 1,6 1,8
Ekonominiai
Poveikis regiono vystymuisi 20% 1 0,8 1,6 1,6 1,6 veiksniai
Konkurencija energijos gamybos sektoriuje 20% 1 1,2 1,8 1,8 1,6
33% Aplinkosauginis 100% 1,7 1,6 1,8 1,8 1,6
Triukšmas 15% 0,8 0,6 0,6 0,6 0,6
Ekstremalios situacijos 10% 0,5 0,4 0,4 0,4 0,3
Saugomos teritorijos
Aplinkos oras
5%
25%
0,3
1,3
0,3
1,8
0,3
2
0,3
2
0,3
1,8
Tvarus
Vanduo 5% 0,3 0,3 0,4 0,4 0,4 sprendinys
Kultūros paveldas 5% 0,3 0,3 0,3 0,3 0,3
Kraštovaizdis 10% 0,5 0,4 0,4 0,4 0,4 Socialiniai Aplinkosaugi
Aplinkosauginių reikalavimų išpildymas 25% 1,3 0,8 1 1 0,8 veiksniai niai veiksniai
Suminis vertinimas: 5 4,6 7,1 7,1 6,9

35. Projekto įgyvendinimo planas
Nr. Etapas Uždaviniai Rezultatas
1 Energetinių išteklių prieinamumo Parengti Kauno regiono pirminių energijos šaltinių Parengta galimybių studija. Suformuotas prieinamų
analizė resursų potencialo įvertinimo galimybių studiją energetinių išteklių portfelis.
Iki 2011-12
2 Valstybinės svarbos energetikos Parengti Kauno kogeneracinės jėgainės projekto Suinteresuotų subjektų suderintas ir LR energetikos
objekto statybos planavimas plėtros planą ministro patvirtintas projekto plėtros planas
Iki 2012-08 Projekto plėtros sprendiniams atlikti Strateginių Priimti koncepciniai sprendimai (teritorinės,
pasekmių aplinkai vertinimo procedūras technologinės alternatyvos) dėl plėtros plano
Techniniu ekonominius požiūriu išanalizuoti Kauno objekto
kogeneracinės jėgainės poreikį regione
Pagrindinių projekto parametrų Technologinių koncepcinių alternatyvų analizė Atlikta palyginamoji technologinių alternatyvų
parinkimas Priešprojektinių pasiūlymų rengimas analizė, priimti sprendimai dėl projekto parametrų
Iki 2012-08 parinkimo
3 Poveikio aplinkai vertinimas Atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento
Iki 2013-03 aplinkai vertinimas, tame tarpe poveikio išvada dėl PŪV PAV
visuomenės sveikatai vertinimas
4 Projekto verslo modelio parengimas Finansinis - ekonominio projekto gyvybingumo Verslo plano parengimas
Iki 2013-05 užtikrinimas Kauno kogeneracinės jėgainės veiklos modelis,
Prielaidų dėl jėgainės veiklos pagrindimas apimantis kuro tiekimą, gamybą, realizavimą
5 Projekto finansavimo modelis Projekto įgyvendinimui reikalingų lėšų portfelio Parinktas projekto finansavimo modelis
Iki 2013-05 sudarymas
6 Statybos darbų konkursas Konkursinės dokumentacijos ir techninės Pasirašyta sutartis su generaliniu rangovu dėl
Iki 2013-10 specifikacijos paruošimas Kauno kogeneracinės jėgainės statybos
Pasirašytos papildomos sutartys su kitais statybos
proceso dalyviais
7 Projekto valdymas Projekto įgyvendinimo stebėsena, kontroliavimas ir Sklandi statybos eiga
Iki 2016-06 valdymas
8 Statybos procesas Statybos techninio projekto parengimas Statybą leidžiančio dokumento gavimas
Iki 2016-12 Statybos darbų vykdymas Pastatyta ir priduota valstybinei komisijai Kauno
kogeneracinė jėgainė

36. PROJEKTO PLĖTROS PLANO IŠVADA
• Planuojamas objektas atitinka Lietuvos (nacionalinės)
energetikos strategijos nuostatas.
• Kauno regione yra tikslinga statyti 84-100 MW
kogeneracinę jėgainę, kurios pagrindinis kuras būtų
netinkamos perdirbti tačiau energetinę vertę turinčios
atliekos bei kitas vietinis kuras (mediena ir pan.).
• Preliminarios investicijos sudaro apie 500 mln. Lt.
• Preliminari Kauno kogeneracinės jėgainės paleidimo
data - 2017 metai.

37. Vietoj pabaigos – projekto įgyvendinimo sekantis etapas
Viešai apsvarsčius, suderinus bei LR energetikos ministrui
patvirtinus Kauno kogeneracinės jėgainės statybos Plėtros
planą bei jame numatytų sprendinių įgyvendinimą, sekančiame
projekto įgyvendinimo etape bus atliktos planuojamos ūkinės
veiklos (Kauno kogeneracinės jėgainės statybos ir
eksploatacijos) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūros.
PAV metu bus įvertintas galimas planuojamos ūkinės veiklos, 84-
100 MW galios kogeneracinės jėgainės su ardynine pakura
statybos ir eksploatacijos pasirinktoje vietoje, poveikis gamtinės
aplinkos komponentams bei visuomenės sveikatai, numatytos
priemonės neigiamam poveikiui išvengti ar sumažinti bei nustatyta,
ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai,
leistina pasirinktoje vietoje.

38. AČIŪ UŽ DĖMESĮ.
Jūsų komentarai...