Tarybos seminaras. Urbanistinės raidos tendencijos

VILNIAUS m. URBANISTINĖS RAIDOS
TENDENCIJOS 2007 – 2010
PRIEDAS PRIE SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDROJO PLANO IKI 2015 M. SPRENDINIŲ
ĮGYVENDINIMO STEBĖSENOS ATASKAITOS uţ 2010 m

PARENGĖ SĮ “VILNIAUS PLANAS”

1

DARNI PLĖTRA – MIESTŲ RAIDOS PAMATAS

Aplinka

Socialinė
Pakantumas Teisingumas
DARNA

Ekologinė Gyvybin-
gumas
Ekonominė

2

Maţėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje ir stabilus Vilniuje

4000000
3690000
3460000
3500000
3398000
3037100
3100000 3050000
3000000
2828000
2711000
2500000 2750000
2561000

2000000
Lietuva (EUROSTAT prognozė)
Lietuva (surašymų duomenys)
Lietuva (patikslinta prognozė)
1500000
Lietuva (pesimistinis scenarijus)
Vilnius (surašymų duomenys)
Vilnius realiausia pronozė
1000000
576747
500000
205200 539000
236100
179000
0 154132
1897

1913

1939

1950

1959

1970

1979

1989

2001

2010

2020

2030

2040

2050

2060
Šaltiniai: Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys+ EUROSTAT prognozė

3

Gyventojų skaičiaus atskiruose miestuose kaita
600000 576747
558165
548000 548000 548000 548000 548000

500000 475825

419745

400000 370153 370000
352279

305600 314813 302347
289881
300000 277415
264949
236100
216850
202929
200000 176648 183433 178937 174441
169945 165449 160953
140320
89500
92472 94131 96147 98163 100179 102195 104211 106227
92504
100000

80264

0
1959 1970 1979 1989 2009 2020 2030 2040 2050 2060

Vilnius (2001-2009 +3900) (1989-2009 -18528) Kaunas (2001-2009 -27400) (1989-2009 -67466)

Klaipėda (2001-2009 - 9800) Vilniaus raj. (2001-2009 +7600)

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys

4

Būsto plėtros Vilniuje scenarijai:
BŪSTO STATYBA – PAGRINDINIS MIESTO PLĖTROS POTENCIALAS
Perprodukcijos krizė – 60 kv.m/gyv.

50,0
45,0 Perprodukcijos riba -
45kv.m/gyv
40,0
35,0

30,0
Europietiškas aprūpinimo
25,0
20,0 būstu standartas 30kv.m/gyv
15,0
10,0

5,0

0,0
Labiau teorinis
2010 2020 2030 2040 2050 2060 modelis
Labiau tikėtinas
Vilnius nieko nestatant Vilnius su 2005 metų statybos apimtimi modelis

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys
5

Vilniaus įtakos
zona

Miesto gyventojų skaičius 2010/2015 539 000 / 545 000
Dienos gyventojų skaičius 2010/2015 680 000 / 700 000
Metropolinės zonos gyventojų skaičius 2010/2015 800 000 / 820 000 6

ESMINIAI BP 2015 SPRENDINIAI
www.vilnius.lt/bplanas
BP TIKSLAS - PASTOVUS,
EKONOMINĖMIS
GALIMYBĖMIS PAGRĮSTAS
IR SOCIALIAI MOTYVUOTAS
GYVENIMO KOKYBĖS
AUGIMAS

Naudingas būsto plotas 1 gyventojui: 2006/2015 24,2/ 28.2 kv.m
(2009 m naudingas būsto plotas 1 gyventojui -- 24,6; Europoje komfortišku laikomas apie 30 kv./m 1 gyventojui rodiklis)
7

MIESTO URBANISTINĖS STRUKTŪROS MODELIS
Centrinė zona XII-XIX a.

Vidurinė zona XX a.

Periferinė zona XX-XXI a.

“3 SKIRTINGI MIESTAI” –
8
skirtingos kiekvienos zonos problemos

VILNIAUS MIESTO BP SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO MONITORINGO ATASKAITA UŽ 2007-2010 M.

Pagrindinės teigiamos tendencijos
įgyvendinant BP 2015

9

Susisiekimo infrastruktūros objektų plėtra
Inţinerinės infrastruktūros objektų plėtra
Teigiamos tendencijos:
1. Sėkmingai realizuota BP 2015
sprendiniuose numatyta susisiekimo
infrastruktūra (realizuota 33%, vykdoma 21%):
•Pietinis aplinkkelis
•Vakarinio aplinkkelio 1 etapas
•Geleţinio Vilko g. iki Molėtų plento
•G.Vilko-Ukmergės gatvių mazgo 1 etapas
•Ukmergės g.-Laisvės pr.2 lygių sankirta
•Automatizuota eismo valdymo sistema
•Pilaitės pr.
•IXb koridoriaus Grigiškėse rekonstrukcijos 1 et.
•2 lygių transporto mazgas ties PC “Akropolis”
•Gedimino pr. uţbaigimas
•Ukmergės g. rekonstrukcija iki miesto ribos
•Eišiškių pl. dalies rekonstrukcija
•Ţirnių g. dalies rekonstrukcija
•Pramogų parko Ozo g. susisiekimo tinklas
•Valakupių tilto rekonstrukcija
•Eurovelo trasos 1 etapas
2. Įgyvendinus eismo saugumą
gerinančias priemones sumaţėjo
avaringumo lygis

Neigiamos tendencijos:
1. Atsilieka visuomeninio transporto
modernizavimas, maţėja perveţimai
juo nuo 52% (2005m) iki 40%
(2010m)
2. Nėra valstybės apsisprendimo dėl
10
oro uosto vystymo strategijos.

Tolesnis miesto plėtros principų teisinio
TENDENCIJOS PO 2007
reglamentavimo tikslinimas ir detalizavimas

Aukštybinių pastatų išdėstymo koncepcija

Periferinių teritorijų raidos koncepcijos

11
Centro dešiniajam Neries krante koncepcija Svarbiausių teritorijų detalieji planai

Reformuojama švietimo infrastruktūra - mokyklos
Mokyklų pakanka pagal
gyventojų skaičių bet
nepakanka pagal teritorinę
sklaidą - trūksta apie 11
mokyklų priemiestinėje
zonoje.

Ugdymo įstaigų skaičius 1000 gyv.
Švietimo Esama Vilniuje Norma
įstaigos 1997 2003 2004
Vid. mokyklos 140 155 149 140
12

ŠVIETIMO INFRASTRUKTŪRA– vaikų darţeliai
Vaikų darţelių trūksta tiek
pagal gyventojų skaičių tiek
pagal jų sklaidą.

Vietų ugdymo įstaigose skaičius 1000 gyv.
Švietimo Esama Vilniuje Norma
įstaigos 1997 2003 2004
V. darţeliai 33 36 38 65-70
13

GERĖJANTYS APRŪPINIMO BŪSTU RODIKLIAI
TENDENCIJOS PO 2007
BŪSTO RENOVACIJA
• Savivaldybės iniciatyva
paskatino daugiabučių
gyvenamųjų namų
renovaciją Ţirmūnuose
• Parengti tipiniai
renovacijos projektai
• Silpni renovacijos tempai
• Nevykstanti kompleksinė
rajonų renovacija

14


Pagrindinės neigiamos tendencijos
įgyvendinant BP 2015

15

Pagrindinė plėtros problema 2007-11 metais – sunkiai valdomas miesto
išdrikimas, nusiurbiantis viešąsias ir privačias investicijas ir taip
neigimai įtakojantis gyvenimo kokybę

16

VILNIAUS URBANISTINĖS STRUKTŪROS YPATUMAI:
MIESTAS DISPERSIŠKAS

 Miestas dispersiškas, maţas gyventojų
tankumas (jau 7 km nuo centro nėra 30 gyv/ha tankio,
minimaliai reikalingo kad atsipirktų kuriama infrastruktūra)

VILNIUS
200,00

RYGA

150,00

gyventoių/ha
100,00

68,6

47,4
30 gyv./ha
50,0040,80
30,930,2
23,5
13,7
8,3 6
2,1 1 1,6 2,8 1,4 0,5 0,1

0,00
1 3 5 7 9 11 13 15
Atstumas nuo miesto centro (km)
17

MAŢAS GYVENTOJŲ TANKIS
 Maţas urbanizuotų
teritorijų gyventojų
tankumas
(vidurkis – 39 gyv./1 ha)

30 gyv./ha tankis yra
tik kompaktiškai
uţstatytoje
savivaldybės dalyje

18

MAŢAS UŢSTATYMO INTENSYVUMAS

Siektini rodikliai :
Centrinė miesto dalis – 1,6-2,5
gvenamieji rajonai, Naujamiestis –1,0-1,2-1,6 19

GYVENTOJŲ TANKIS UŢSTATYTOJE TERITORIJOJE
PASAULIO MIESTUOSE

Vilnius 39 gyv./ha

Vilnius

Ryga 64 gyv./ha

Praha 71 gyv./ha

Pavojinga artėjimo prie amerikietiško
miesto modelio tendencija:
maţėja gyventojų tankis uţstatytoje
teritorijoje:
1998 – 48 gyv/ha
2010 – 39 gyv/ha

20

ENERGIJOS SUVARTOJIMAS TRANSPORTUI 1 GYVENTOJUI
PRIKLAUSOMAI NUO MIESTO TANKUMO
Pavojinga artėjimo prie
amerikietiško miesto modelio
tendencija

Vilnius 20,6 GJ/gyv.
per metus

21

MIESTO RAIDOS TENDENCIJOS PO 2007:
TENDENCIJOS PO 2007
PLĖTROS SKLAIDA: LEIDIMAI STATYBAI

Po 2007 metų padidėjo
leidimų statybai skaičius
priemiestinėje zonoje (ypač
sodų teritorijoje) ir sumaţėjo
uţstatytoje miesto dalyje

22

TENDENCIJOS PO 2007
BŪSTO STATYBA
• Būsto rinka krizės sąlygomis išliko gyvybinga
• Daugiabutė statyba koncentravosi uţstatytose ir
prioritetinėse naujos plėtros teritorijose.
• Prasidėję konversijos procesai Naujamiestyje
• Pilaitės šiaurinės dalies plėtra
• Stringantys konversijos tempai ir apimtys.
• Didelės individualios statybos apimtys
priemiestinėje zonoje – ypač sodų teritorijoje.
• Išduodami leidimai statybai oro uosto triukšmo
zonose

Būsto statybos apimtys pamečiui

6000
Daugiabučiai pastatai
5000
Vienbučiai ir dvibučiai pastatai
4000

4651 4695 Daugiabučiai pastatai
3000
3395 Vienbučiai ir dvibučiai pastatai
3634
387 3404
2000
2443
2208 2247
675
1000
1780
1497
1514 387
1156
1064 979
318 608 841 895 949 675
2010
0 37 220 237 162 223 285 258 294 361 463 445 23
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

TENDENCIJOS PO 2007
BŪSTO STATYBA
• Būsto rinka krizės sąlygomis išliko gyvybinga
• Daugiabutė statyba koncentravosi uţstatytose ir
prioritetinėse naujos plėtros teritorijose.
• Prasidėję konversijos procesai Naujamiestyje
• Pilaitės šiaurinės dalies plėtra
• Stringantys konversijos tempai ir apimtys.
• Didelės individualios statybos apimtys
priemiestinėje zonoje – ypač sodų teritorijoje.
• Išduodami leidimai statybai oro uosto triukšmo
zonose

Būsto statybos apimtys pamečiui

6000
Daugiabučiai pastatai
5000
Vienbučiai ir dvibučiai pastatai
4000

4651 4695 Daugiabučiai pastatai
3000
3395 Vienbučiai ir dvibučiai pastatai
3634
387 3404
2000
2443
2208 2247
675
1000
1780
1497
1514 387
1156
1064 979
318 608 841 895 949 675
2010
0 37 220 237 162 223 285 258 294 361 463 445 24
1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010

TENDENCIJOS PO 2007
GYVENTOJŲ MIGRACIJOS MIESTE PROGNOZĖ

Pagal tendencijas prognozuojamas
gyventojų skaičiaus maţėjimas šiuo
metu uţstatytoje teritorijoje (ypač
sovietinės statybos rajonuose) ir
migracija į periferinę zoną – buv.
kolektyvinius sodus ir naujos
statybos kvartalus.

25

TENDENCIJOS PO 2007
PASLAUGŲ OBJEKTAI
• Paslaugų objektų plėtra
koncentravosi į uţstatytą
miesto teritoriją.
• Nepaisant krizės pradėtas
paslaugų objektų
konversinėse zonose apie
Lakūnų g., Savanorių pr.
Naujojoje Vilnioje
įgyvendinimas
• Paslaugų objektų plėtra
vakarų centre (Pilaitės pr.)

• Stringantys konversijos
tempai ir apimtys.
• Pernelyg vangi darbo vietų
ir aptarnavimo objektų
plėtra sovietinės statybos
miegamuosiuose rajonuose

26


Pagrindinės neigiamos tendencijos įgyvendinant BP 2015:
- Didelė planavimo (ypač DP) teritorinė sklaida, iššaukta privačių iniciatyvų;
- Planavimas ir toliau lieka daugiau spekuliacinis (ţemės kainos didinimo), nei realus
miesto vystymo instrumentas;
- Plėtros ir gyventojų sklaida į priemiesčius, dėl nekilnojamojo turto krizės drastiškai
kritę daugiabutės statybos apimtys;
- Inţinerinės, susisiekimo ir socialinės infrastruktūros plėtra atsilieka nuo privačiomis
lėšomis vystomų projektų, nepakankamai realizuojama socialinė infrastruktūra (bendruomenių
centrai, vaikų darţeliai);
- Nepakankamais tempais vykstanti renovacija, jos nekompleksiškumas, poţiūris į
renovaciją tik kaip į energetinių resursų taupymo projektą;
- Juridinių instrumentų trūkumas (reikalingi įstatyminės bazės pokyčiai):
- planuojamų teritorijų konsolidavimui ir kompleksiškam planavimui
- teritorijų planavimo dokumentų kokybei uţtikrinti
- Nesukurti investicijų pritraukimo, lėšų kooperavimo modeliai:
- konversijos, renovacijos skatinimui;
- periferinių centrų vystymui;
- naujos plėtros teritorijų infrastruktūros realizavimui (susisiekimo, inţinerinės,
socialinės infrastruktūros, ţeldynų).

27

PAGRINDINĖS IŠVADOS
1. Monitoringo metu nenustatyta esminių nukrypimų realizuojant
BP sprendinius;

2. BP sprendiniuose numatytas pakankamas plėtros teritorijų
potencialas o nustatytas teisinis reguliavimas uţtikrina miesto
plėtros reguliavimo strateginiam dokumentui keliamus
reikalavimus ir nėra poreikio inicijuoti jo keitimo procedūrą;

3. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti pasiūlymai keisti BP
sprendinius daţniausiai siekia numatyti gyvenamąją paskirtį
inţinerinės ir susisiekimo infrastruktūros poţiūriu neišvystytose
teritorijose. Kompleksiškai neįsisavinus prioritetinės plėtros
teritorijų su ţymiai geriau išvystyta infrastruktūra, naujų plėtros
teritorijų įteisinimas reikštų dar didesnę plėtros sklaidą,
iššaukiančią dar didesnį ir taip nepakankamų viešųjų investicijų
į infrastruktūrą poreikį;

28

PASIŪLYMAI VILNIAUS MIESTO ADMINISTRACIJAI
1. Remti tik tuos miesto vystymo projektus, kurie skatina efektyviau
naudoti esamus socialinės, susisiekimo ir inţinerinės
infrastruktūros resursus:
1.1 ekonominėmis priemonėmis remti neefektyviai naudojamų teritorijų
konversiją, efektyviau naudoti esamą infrastruktūrą;
1.2 neremti plyno lauko investicijų gyvenamosios statybos srityje, o visus
tokioms investicijoms reikalingos infrastruktūros kaštus perkelti
investuotojams;
1.3 siekti diferencijuoti paslaugų tarifus pagal miesto zonas;
1.4 siekti įvesti taršos, resursų mokesčius teritorijose, neturinčiose
centralizuotos infrastruktūros;
1.5 sukoncentruoti planavimo dokumentų, koncepcijų, projektinių siūlymų
rengimą į miesto uţstatytų teritorijų atnaujinimo, renovacijos, konversijos
uţdavinius, reglamentavimo šiose zonose tikslinimą (Naujamiestis,
Šnipiškės, Ţemieji Paneriai, Kareivių g. aplinka, sovietinės statybos miegamieji rajonai);

1.6 neskatinti naujų teritorijų planavimo dokumentų, numatančių miesto
(ypač – gyvenamosios statybos) plėtrą į išorę, rengimo;
29

2. Sukurti investicijų pritraukimo, lėšų kooperavimo modelius
aktualiausiems miesto vystymo uţdaviniams spręsti (teritorijų
kompleksiškai konsoliduotai plėtrai, ţemės išpirkimui, viešosios
infrastruktūros kūrimui);

3. Uţtikrinti, kad tvirtinimui teikiami teritorijų planavimo dokumentai
atitiktų kokybinius kriterijus o ne formaliai atkartotų bendrojo plano
reglamentus, parengti tam būtinas metodikas;

4. Toliau rengti ir viešinti kompleksinės miesto stambiaplokščių
rajonų renovacijos projektinius pasiūlymus (tęsiant pradėtus darbus
„eksperimentiniame rajone“ – Ţirmūnuose);

5. Urbanistinėmis priemonėmis kurti efektyvesnę miesto struktūrą,
subalansuojant darbo, gyvenamųjų vietų ir socialinių paslaugų objektų
išdėstymą, maţinti bendrą transporto priemonių poreikį;

30


6. Pagal BP sprendiniuose nurodytus prioritetus tęsti
miesto susiekimo sistemos atnaujinimą ir plėtrą:
6.1. tęsti greito susisiekimo gatvių karkaso formavimą (Vakarinio greitkelio, Šiaurinės, Mykolo-Lietuvio gatvių
projektavimas ir statyba);

6.2. maţinti automobilių spūsčių problemą (Ukmergės-Geleţinio Vilko-Ţalgirio g., Ozo-Kalvarijų-Kareivių g. ir
Antakalnio-Olandų-Kosciuškos g.)
4

6.3. organizuoti greito susisiekimo visuomeninio transporto maršrutinį tinklą; modernizuoti esamą
visuomeninio transporto sistemą, eismo organizavimo, teisinėmis ir ekonominėmis stiprinti jo prioritetą prieš
individualius automobilius, didinti viešojo transporto kokybinius rodiklius, sukurti vieningą miesto zoninę bilietų
sistemą;

6.4. organizuoti visuomeninio transporto Šiaurinio keleivių terminalo įsteigimą;

6.5. suformuoti reikiamo tankio ir rišlumo miesto dviračių takų sistemą,

6.6. siekti techninėmis ir kitomis priemonėmis maţinti JD (juodųjų dėmių) skaičių, uţtikrinti jų stebėsenos
tęstinumą, įvertinant taikomų priemonių efektyvumą, ypatingą dėmesį skirti pėsčiųjų perėjų saugumui;

7. Inicijuoti tarptautinio Vilniaus oro uosto darbo
pagerinimą didinant skrydţių maršrutų ir perveţtų keleivių skaičių

31

8. Koreguoti automobilių stovėjimo vietų skaičiaus nustatymo
tvarką: aktyvinant gyventojų naudojimąsi viešuoju transportu, kooperuojant lėšas
municipalinės automobilių stovėjimo vietų ir viešojo transporto plėtrai automobilių
stovėjimo vietų skaičių, nustatomą pagal STR 2.06.01:1999.10 “Miestų, miestelių ir
kaimų susisiekimo sistemos”, skaičiuoti taikant šiuos koeficientus:
Zona 1 Zona 2 Zona 3
pagal STR 2.06.01:1999.10 p.2.6 pagal STR 2.06.01:1999.10 p.2.6 pagal STR 2.06.01:1999.10
p.2.6
Senamiestis Pagrindinis Teritorijos apie pagrindinį
(BP sprendiniuose Vilniaus miesto miesto centrą Likusi savivaldybės teritorija
nurodytas centras (BP sprendiniuose nurodyti
nagrinėjamas
(BP sprendiniuose nagrinėjami rajonai ŠR1.1.1;
rajonas PR1)
nurodyti nagrinėjami ŠR1.1.3; ŠR1.1.4; ŠR1.1.5; ŠR1.2.1;
rajonai PR1.1 ir PR2) ŠR1.2.2; ŠR24; ir PV1.1.1;
PV2.1.1; PV2.1.2; PV2.1.4)
0,5 0,75 * 1* 1

* - leidžiama papildoma 0,25 reikšme sumažinti šį koeficientą, jei statytojas sumokėjo Savivaldybės
tarybos nustatytą įmoką už kiekvieną neįrengtą automobilių stovėjimo vietą į Savivaldybės
administracijos sukurtą fondą, kurio lėšos naudojamos automobilių stovėjimo vietoms įrengti ir
viešojo transporto sistemai kurti bei tobulinti

9. Inicijuoti STR 2.06.01:1999 pakeitimą siekiant Vilniaus miesto gynybinės sienos
ribose neprojektuoti naujų automobilių stovėjimo vietų, bei sudarant galimybes papildomai maţinti
privalomai sklype įrengiamų automobilių stovėjimo vietų skaičių, kartu formuojant specialų fondą
automobilių stovėjimo vietoms įrengti ir viešojo transporto sistemai kurti ir tobulinti.
32


33

Tarybos seminaras. Urbanistinės raidos tendencijos

Recommandé

Recommandé

Contenu connexe

Plus de Artūras Zuokas

Plus de Artūras Zuokas (20)

Tarybos seminaras. Urbanistinės raidos tendencijos