Pranešimas, skaitytas „Swedbank“ Būsto centro renginyje „Svajonių būsto link", 2011 spalis.

1. ATEITIES NAMAI:
TAUPU IR PATOGU MAN,
TVARU APLINKAI
Prof. dr. SIGITAS ČEREŠKEVIČIUS
VGTU Architektūros fak. Urbanistikos katedros vedėjas

2. PRANEŠIMO STRUKTŪRA
1. Darnios miestų plėtros principai bei
ekologiškos statybos samprata:
 Kodėl vis daugiau dėmesio skiriama ekologiniams
klausimams
 Darnaus miesto vystymo samprata
2. Ateities namų projektavimo aspektai:
 Saulės energijos panaudojimas
 Pastatų stogų ir sienų apţeldinimas
 Ekologiškų statybinių medţiagų panaudojimas
 Inţinerinės sistemos ekologiškai statybai
 Kitų atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo
galimybės gyvenamuosiuose namuose

3. 3. Artimos ateities perspektyvos – „pasyvūs“
namai:
 Energetiškai taupių pastatų kriterijai ir
reikalavimai
 Lietuvos ir uţsienio projektinė praktika
4. Ekomiestai – ateities vizijos šiandien

4. 1. DARNIOS MIESTŲ PLĖTROS
PRINCIPAI BEI EKOLOGIŠKOS
STATYBOS SAMPRATA:
1.1. Kodėl vis daugiau dėmesio skiriama
ekologiniams klausimams?

5. Klimato atšilimo
grėsmė
Europos klimatas šyla sparčiau nei kitų ţemynų.
Europos aplinkos agentūra (EEA) konstatuoja:
 Iki 2050 nuo daugelio Alpių kalnų viršūnių išnyks ledynai.
 Iki 2100 per šį amţių oro temperatūra Europoje pakils 2,0 - 6,3 °C
 Arkties ledynai tirpsta, jūros lygis kyla
 Ateityje stichinių nelaimių gausės
 Būtina rengti strategiją, kaip prisitaikyti prie kintančių klimatinių sąlygų.

6. Miestai plečiasi į plotį, stiebiasi į aukštį it vėţinės
lastelės. Didţiausi pasaulio miestai Tokijas, Brazilija,
Meksikas, Bombėjus, Delis, Dţakarta, San Paulas, Los
Andţelas, Osaka ir kt. su priemiesčiais siekia 15 – 35 mln.
gyventojų. Daugelyje jų gyvenimo sąlygos verčia ţmones
palikti savo gyvenamąsias vietas, ieškoti maţesnių,
jaukesnių, švaresnių gyvenviečių.
Miestai uţima tik 2% ţemės paviršiaus, tačiau jie
sunaudoja ¾ ţmonijos išteklių.
Miestai teršia aplinką, jie perkaitę, nualinti transporto
kamščių.
Būtina keisti miestų ideologiją ir miestelėnų
įpročius.

7. EKOLOGIŠKO PASTATO IR APLINKOS ABIPUSIS POVEIKIS
Poveikis klimatui
Uţterštas oras
Nuotekos
Šiluminė tarša
Atliekos
Triukšmas
Klimatas
Oras
Vanduo
Energija
Medţiagos
Triukšmas
Aplinkos poveikis pastatui Pastato poveikis aplinkai

8. Transportas Namų ūkis
Šildymas
Pramonė
Kitiems poreikiams
Energijos poreikių struktūra

9. Pastatų klasifikavimas pagal šilumos pareikalavimą

10. VIII. NACIONALINĖS ENERGETIKOS STRATEGINIAI TIKSLAI
1) energetinis saugumas;
2) darni energetikos sektoriaus plėtra;
3) konkurencingumas;
4) efektyvus energijos naudojimas.

11. XIX. VIETINIŲ IR ATSINAUJINANČIŲ ENERGIJOS IŠTEKLIŲ
SEKTORIAUS PLĖTRA
47. Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant cheminių procesų energiją, (toliau –
vietiniai energijos ištekliai) dalis (neskaitant vietinės naftos) bendrame pirminės energijos
balanse 2005 m. sudarė 10,8% (0,94 mln. tne). Siektina, kad vietinių energijos išteklių
2025 m. būtų sunaudojama apie 2 mln. tne (iš jų biodegalų – apie 450 tūkst. tne), o tai
pirminės energijos balanse sudarytų apie 20%.
48. Siekiant maksimaliai panaudoti vietinius energijos išteklius ir taip sumaţinti kuro
importą bei dujų naudojimą elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje, sukurti
naujų darbo vietų ir sumaţinti CO2 išmetimą, bus parengta ir įgyvendinama spartesnio
biokuro panaudojimo šilumai ir elektros energijai gaminti programa, numatanti:
1) panaudojant modernias technologijas, naudoti visą ekonomiškai pateisinamą miško
kirtimo atliekų potencialą, kuris 2025 m. sudarys apie 180 tūkst. tne (investicijos apie
120 mln. litų);
2) sukurti ir įgyvendinti šiaudų surinkimo, sandėliavimo, transportavimo ir jų panaudojimo
centralizuoto šilumos tiekimo įmonėse logistikos sistemą. Ekspertų vertinimu, Lietuvos
ţemės ūkyje lieka nepanaudotų šiaudų, kurių energetinė vertė 2025 m. gali sudaryti apie
120 tūkst. tne (investicijos apie 60 mln. litų);
3) įveisti energetinių ţeldinių plantacijas ir nuolat plėsti jų plotus, 2015 m. energetinėms
reikmėms patiekti apie 45 tūkst. tne, o 2025 m. – apie 70 tūkst. tne;
4) organizuoti komunalinių atliekų rūšiavimą ir pastatyti šių atliekų deginimo įrenginius
Vilniuje iki 2010 m., vėliau Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėţyje, pakeičiant apie
120 tūkst. tne organinio kuro (investicijos apie 1 mlrd. litų);
5) 2025 m. biodegalais pakeisti apie 450 tūkst. tne naftos produktų, atitinkamai išplečiant
rapsų ir kitų aliejinių augalų plotus bei biodyzelino gamybą, taip pat visapusiškai remti
bioetanolio gamybą, taikant naujausias technologijas ir panaudojant kuo įvairesnes
ţaliavas (investicijos apie 300 mln. litų).

12. 1.2. Darnaus miesto vystymo samprata
Visuomenės
socialinė
gerovė Gyvybinga
ekonomika
Aktyvi ir
konstruktyvi
bendruomenė
Sveika aplinka

13. 1. MIESTO APLINKOS EKOLOGINIO
PROJEKTAVIMO TIKSLAS:
SUBALANSUOTI URBANIZUOTĄ IR GAMTINĘ APLINKĄ,
SIEKTI MAKSIMALIAI IŠSAUGOTI IR RACIONALIAI
NAUDOTI GAMTINIUS KOMPONENTUS.
DARNUS MIESTŲ PLANAVIMAS – EKONOMINIŲ,
GAMYBINIŲ, SOCIALINIŲ IR EKOLOGINIŲ VEIKSNIŲ
KOMPLESINIS ĮVERTINIMAS, SIEKIANT:
 TINKAMIAUSIO TERITORIJOS PANAUDOJIMO
VARIANTO
 NUMATYTI PRIEMONES, NEUTRALIZUOJANČIAS
NEIGIAMĄ ANTROPOGENINĮ POVEIKĮ APLINKAI.

14. Ekologiškų miestų (ekopolių) kriterijai:
 Taupumas (saikingumas)
 Autonomiškumas, savęs apsirūpinimas
energetiniais ir kitais ištekliais
 Maisto produktai auginami pačiuose miestuose
 Pagrindiniai energijos šaltiniai – saulė ir vėjas
 Draugiškumas aplinkai (darni plėtra)
 Plečiamas visuomeninis transportas, plėtojami
dviračių ir pėsčiųjų takų tinklai
 Gyvenimo, darbo, poilsio aplinkos
komfortiškumas
 Miesto intelektualumas

15. Apţeldinimo įtaka teritorijos (sklypo)
vėdinimui
Vasara Ţiema

16. Teritorijos ţaliųjų ir “kvėpuojančių” plotų didinimas

17. Medţio
pasodinimas
grindinyje

18. Apsauga nuo vėjo
poveikio planavimo
priemonėmis

19. Reljefo įtaka Apţeldinimo įtaka
miesto klimatui miesto klimatui

20. Reljefo įtaka
temperatūriniam
reţimui ir šildymo
reikmėms
Vėjo įtaka, priklausomai
nuo reljefo, pastato
šildymo reikmėms

21. Pastato orientacijos
įtaka vėjų atţvilgiu
pastatų šildymo
reikmėms

22. Pastatų
orientacijos
įtaka saulės
atţvilgiu
pastatų
šildymo
reikmės
Viename hektare gyvenamosios teritorijos, uţstatytos
namais su stiklo statiniais teisingai orientuotais saulės
atţvilgiu, sutaupoma iki 40’000 KWh energijos per metus.

23. Blokuotų gyvenamųjų namų
grupių koncepcija paremta
ekologinio projektavimo principais

24. Mikroklimato,
bendruomenės
socialinių klausimų
bei erdvės estetinių
savybių sprendimas
gyvenamuose
kvartaluose
(kiemuose)

25. Gyvenamojo kvartalo išplanavimas, taikant
ekologinio projektavimo
principus
 Pagrindinis energijos šaltinis –
saulės kolektoriai ir stiklo
verandos pietiniuose fasaduose
 Lietaus vandens surinkimo
sistema vandens kanalų ir
tvenkinukų tinklas
 Gausus apţeldinimas viešose
ramaus poilsio zonose kvartalo
viduje bei išorėje
 Kvartalas apsuptas apsauginiais
ţeldiniais ir pėsčiųjų taku
 Kiekviename sklype numatytas
ekologinis sodas ir darţas

27. 2. ATEITIES NAMŲ
PROJEKTAVIMO ASPEKTAI
2.1. Saulės energijos panaudojimas

28. Saulės
spinduliuojama
šiluma

29. LIETUVOS SAULĖS ENERGIJOS IŠTEKLIŲ
POTENCIALAS
 Lietuvos teritorijoje į horizontalaus paviršiaus kvadratinį
metrą patenka apie 1000 kWh/kv.m per metus saulės
spindulinės energijos (pvz. Vokietijoje 967 – 1212, Austrijoje
– 1106, Anglijoje – 700).
 Ant visų Lietuvos namų stogų įrengtų fotoelektrinių saulės
jėgainių galia prilygtų Lietuvos elektros jėgainių galiai.
 Lietuva pajėgi gaminti plačiausiai pasaulyje naudojamus
(iki 85%) monokristalinio silicio saulės elementus apie 2
MW per metus. Tai aprūpintų ne tik Lietuvos reikmes.
 Sparčiai vystantis foto elektrinių modulių technologijoms,
naudingo veikimo koeficientas jau netolimoje ateityje sieks
apie 50% (prieš dešimtmetį jis siekė apie 12-15%)
 Lietuvoje perspektyvu būtų statyti kompleksines
fotoelektrines ir vėjo jėgaines.

30. Saulės difuzinio, tiesioginio ir bendro
spinduliavimo galios metiniai pokyčiai

31. Saulės šviesos
praeinamumas
pro skirtingų tipų
stiklus (langus)

32. Langų orientavimo pasaulio šalių atţvilgiu,
bei plokštumos pasvirimo kampo įtaka
saulės spinduliuojamai energijai
Langai šiauriniuose fasaduose
Langai pietiniuose fasaduose

33. Saulės energijos
“pasyvaus – aktyvaus”
panaudojimo principų
skalė

34. Vėsinimo sistemos
Šildymo sistemos
Saulės energijos
pasyvaus
panaudojimo
principai

35. Stiklo verandos
poveikis pastato
šiluminiam
reţimui

36. Saulės energijos
pasyvus
panaudojimas:
stiklo verandų
patalpinimų vietos
ir formos

37. Saulės
energijos
pasyvus
panaudojimas:
masyviosios
sienos

38. Pastatas su
TROMBE –
siena
(masyvios, energiją
kaupiančios sienos
su oro kolektoriumi
junginys)

39. Dienos šviesos sistemos
Apsauga nuo saulės ir natūralus patalpų apšvietimas

40. Pasyvus saulės energijos panaudojimas
Veidrodinės sistemos

41. Atriuminiai pastatai – veiksminga
energijos taupymo priemonė

42. Apsaugos
priemonės nuo
saulės poveikio

43. Saulės kontrolės
izoliacinis stiklas
skirtas stiklo
architektūrai

44. Pasyvaus saulės energijos
panaudojimo pavyzdţiai

45. Pasyvių saulės energijos būdų bei natūralaus
vedinimo sistemų įrengimas gimnazijos pastate

46. Pasyvus saulės
energijos
panaudojimas
Stiklinės verandos
įrengimas

47. Aktyvaus saulės
energijos
panaudojimo
principai
Plokščiųjų saulės
kolektorių įrengimas

48. Aktyvus saulės
energijos
panaudojimas
Saulės kolektoriai
baseino šildymui

49. Kompleksinės šildymo sistemos
įrengimas: saulės kolektorių ir
dujų generatoriaus

50. Vakuuminių – vamzdelinių
saulės kolektorių įrengimas

51. Aktyvus
saulės
energijos
panaudojimas
Saulės - foto
elementai

52. Kompleksinės sistemos įrengimas:
fotoelementų ir saulės kolektorių

53. Saulės kolektorių įrengimas ant
daugiabučio gyvenamojo namo

54. Energijos pastato šildymui
taupymas, taikant “pastatas
stiklo pastate” principą
Saulės kolektorių įrengimas
vasarnamių vertikaliuose
fasaduose (Danija)

55. Gyvenamųjų namų
kvartalas su
pasyvaus ir aktyvaus
saulės energijos
panaudojimo
principais

56. 2.2 Pastatų stogų ir
sienų ţeldinimas
Ţeldinimo privalumai

57. Apţeldintų stogų pjūviai

58. Baseino įrengimas ant stogo

61. Ekologiškas
namas su ţaliu
stogu Pakaunėje

63. Intensyvus apţeldinimas Manhetene Čikagos miesto rotušės stogo
Niujorkas, JAV apţeldinimas
Ilinojus, JAV

64. Visuomeninių ir komercinių pastatų stogų apţeldinimas

65. Parodų paviljonas ir
komercijos centras
Štutgarte (Vokietija)
Virš judrios
magistralinės gatvės
daugiaaukštės
automobilių stovėjimo
aikštelės
suprojektuotos su
apţeldintais stogais

66. Blokuotų
gyvenamųjų namų
įrengimas šalia
intensyvaus
transporto eismo
gatvės

67. Ţalieji stogai Bøur kaime Farerų salose

68. Sienų apţeldinimo pavyzdţiai
Tarptautinės
sodų parodos IGA
paviljonas
Rostokas, (Vokietija)
A. Taller Kempe Thill
architektai
Quai Branly
pastato fasadas
Paryţius (Prancūzija)
autorius P. Blank

69. 2.3. Ekologiškų statybinių medţiagų
naudojimas
Medţiagų ekologiškumo kriterijai:

70. Pagrindinės ekologiškos statybinės medţiagos
Išorės sienoms (apšildymui) : medis Grindims:
(droţlės, pjuvenos) medis vilna
šiaudai molis (keramika) medvilnė
vilna akmuo kamštis
spaliai linoleumas
durpių plokštės Sienų apdailai:
Išorės sienoms (konstrukcijoms): medis
medis popieriniai tapetai
lengvasis molis gipso tinkas
įvairūs blokai kalkinis tinkas
lengvasis betonas Uţpildams:
Stogo dangai: smėlis
medis molis
šiaudai ţvirgţdas
nendrės
kitos natūralios dangos
Stogo konstrukcijoms:
medis

71. PERMAINOS MEDINĖJE ARCHITEKTŪROJE NUTILDĖ
SKEPTIKUS – MEDIS GRĮŢTA
Vaikų darţelis
Štutgartas, Vokietija Pagrindinės statybinės medţiagos:
medinis karkasas
OSB plokštės
medinės lentos
stiklas

73. Peninsula namas Carter / Tucker
Viktorija, Australija, 2002 Viktorija, Australija, 2000
Architektas Sean Godsell

74. Gunnar’o namas,
Os in Hedmark,
Norvegija
Architect: Huuse og
Heim Arkitektur AS

75. MOLIO PANAUDOJIMO
SATYBOSE TEIGIAMOS
SAVYBĖS

76. Molio panaudojimas lauko sienos konstrukcijose

77. Statyba iš šiaudų: sveika aplinka
greita
pigi
technologiškai garantuota
apsauga nuo grauţikų, puvimo

78. Lietuviški šiaudiniai namai

79. Sienos įrengimas su šviesą
praleidţiančia šilumine izoliacija
...su įprasta šilumine izoliacija
Šviesą praleidţianti
šiluminė izoliacija –
galimybė panaudoti
saulės energiją

80. Pastatai su šviesą
praleidţiančia
šilumine izoliacija
Studentų bendrabutis
Windberg, Vokietija
Architektai: Thomas Herzog,
Peter Bonfig, Miunchenas
Astronautų treniruočių
centras
Köln – Porz, Vokietija
Architektai: Claus Ludwig,
Sylvester Grund, Braunšveigas

81. 2.4. Inţinerinės sistemos ekologiškai statybai
Esanti padėtis
Lietaus vandens
surinkimui
Taip turėtų būti

82. Ekologiškos
nuotekų valymo
sistemos
Vakuuminiai unitazai
Vienam nuleidimui sunaudoja
iki 0,2 l vandens
Augalų valymo
įrenginys
Pagal prof. Kickuth, 1987
Pilnas biologinis išvalymas

83. Kompleksinė ekologinė
nuotekų valymo sistema:
iki vandens kokybės tinkamo
maisto gamybai
Daugiabučių gyvenamųjų
namų kvartalas (Danija)

84. Pastatų vėdinimo rekuperacinės sistemos
Įrengiant vieningą sistemą
visam namui
Įrengiant individualius
rekuperatorius atskiriems
kambariams

85. Natūralaus vėdinimo
sistema
De Montfort University,
Leicester, England (1991-1993)

86. 2.5. Kitų atsinaujinančių energijos
šaltinių panaudojimo galimybės
gyvenamuosiuose namuose
Biokuras: 1. Biomasė – medienos ruošos ir apdirbimo,
ţ.ū. kultūrų ir gyvulininkystės, maisto pramonės
ir komunalinės atliekos, nutekamųjų vandenų
dumble esančios organinės medţiagos
2. Biodujos – gaminamos iš biomasės,
organinių atliekų
3. Biodegalai - bioetanolis, biodyzelinas,
biometanolis, biodimetileteris, biovandenilis,
grynas augalinis aliejus, sintetiniai biodegalai ir kt.

87. Vėjo energija Saulės ir vėjo
paviljonas
Vėjo turbinos “Beacon” Kalifornijos valstijos
universitetas, JAV
Londone – viena iš
atsinaujinančių energijos Architektas:
šaltinių programos Michael Jantzen,
įgyvendinimo priemonių.
Planuojama iš AEŠ gauti 50%
miestui reikalingos energijos

88. Populiariausios vėjo jėgainės
Propelerinės Savonius – rotorinės Darrieus – rotorinės
Naudingo
veikimo 45% 23% 38%
koeficientas
Konstrukcijos 100m 3m 25m
aukštis
Galingumas 4000 kW 5 kW 230 kW

89. BAHREINO PASAULIO PREKYBOS CENTRAS
ATKINSO PROJEKTAVIMO IR KONSULTAVIMO FIRMA
ARCHITEKTAS SHAUN KILLA, 2008
Į dangoraiţį integruotos vėjo jėgainių turbinos (29m skersmens),
kurios pagamina apie 1200 MWh/metus energijos.
225 MW galios jėgainės gamina iki 15 % reikalingos pastatams
energijos.

90. Geoterminė energija
Privalumai: švari
saugi
atsinaujinanti
nereikia ypatingų klimatinių sąlygų
gavyba gali vykti visą parą
Trūkumai: gali įtakoti seisminį stabilumą
išmeta anglies dioksido ir azoto oksido dujas
reikalingos specialios geologinės sąlygos
(dėl efektyvumo)

91. Aplinkos šiluma:
panaudojimo būdai ir
veikimo principas
Ţemo slėgio šilumos siurblio veikimo schema

92. Vandenilio energija
(Vandenilio kuro celės)
Vandenilio kuro celė – elektrocheminis
įrenginys, kuris naudodamas vandenilį
ir deguonį gamina elektros energiją.
Įrenginiuose vandenilio konversija į
energiją vyksta be degimo proceso,
labai efektyvi, neteršia aplinkos,
nekelia triukšmo ir vibracijų.

93. Ekologiškų miestų energijos šaltiniai
1. Saulės energija: plokštieji vandens kolektoriai
vakuuminiai – vamzdeliniai kolektoriai
oro (langų) kolektoriai
foto elementai
2. Aplinkos energija: ţemės šiluma
supantis oras
gruntiniai vandenys
3. Biokuras: biomasė
biodegalai
biodujos
4. Vėjo energija
5. Hidroenergija: krentančio vandens
povandeninių srovių
bangų (plūduriuojančios, povandeninės jėgainės)
6. Geoterminė energija
7. Vandenilio energija: iš metanolio, etanolio, gamtinių dujų...
išskiriama bakterijų ir dumblių pagalba
iš vandens elektrolizės būdu (kuro celės)

94. 3. ARTIMOS ATEITIES
PERSPEKTYVOS –
„PASYVŪS“ NAMAI

95. 3.1. Pasyvių energetiniams poreikiams
namų statybos kriterijai ir reikalavimai
 labai gera šiluminė izoliacija
 saulės energijos panaudojimas per super
įstiklinimą, kolektorius
 fotoelementų panaudojimas
 kompaktiška pastato forma
 didelė išeinančio oro šilumos kontrolė, aukštas
rekuperatorių naudingo veikimo koeficientas
 laikinas langų apšiltinimas nakties metu
 jokių šalčio tiltelių
 vėjui nepralaidus pastato apvalkalas
 vėdinimo sistema, taikant oro “išspaudimo” principą
 šiluminių siurblių, šilto vandens akumuliacinių talpų
panaudojimas
 pritekamo oro šildymas poţeminiuose kanaluose

96. Pirmasis pasyvusis namas – keturių šeimų gyvenamasis
namas pastatytas Vokietijoje 1991 Darmštate (Darmstadt)
architektų prof. Bott Ridder ir Westermeyer.
Pasyvusis namas komfortiškas sąlygas uţtikrina
nenaudojant tradicinių inţinerinių sistemų.
Namo bendrosios energetinės sąnaudos minimalios –
35 kWh/m2 per metus, o šildymui sunaudojama iki 15
kWh/m2. Pasyvusis namas sutaupo apie 75% šildymui
reikalingos energijos.
Investicijos į pasyvų namą būtų 8-15% didesnės uţ
įprastą.

97. Pastatų
energetiniai poreikiai
Pasyvus gyvenamasis namas,
1993, Vokietija
Įrengti 36 kv.m fotoelementai bei 12
kv.m vandens kolektorių pilnai
aprūpina pastatą energijos poreikiais

98. Pasyvaus namo charakteristikos

99. Pasyvaus
namo sienų ir
stogo
konstrukcijos

100. Pasyvaus namo inţinerinės sistemos
Vėdinimo sistema

101. Šiluminis siurblys Rekuperatorius

102. Specifiniai
reikalavimai
taikytini
pasyviesiems
namams

103. Pirmasis pasyvus namas Vilniaus rajone (2008)
Vieno kv.m. statybos kaina – 4145 Lt

108. Pasyvus namas Osle (Norvegija), 2010

114. Daugiaaukštis daugiabutis pasyvus namas Vienoje
 Medinis namas (iš masyvios medienos)
 Atitinka pasyvaus namo standartą: temperatūros kontrolė visose patalpose,
saulės energijos panaudojimas, rekuperacinės vėdinimo sistemos, atliekų
surinkimo ir šalinimo sistemos ir kt.
 70-ies butų B.G. Pl – 6750 kv.m., t. sk. – 490 kv.m. lodţios
 Visos investicijos – 11’000’000 € (t. sk. – 7’200’000 € statybų kaina)
 Socialinis namas, 2005 - 2006

115. Pasyvių daugiabučių
gyvenamųjų namų grupė
LODENAREAL Insbruko
mieste (Austrija), 2007-2009
Architekturwerkstatt din a4 und team
k2 architects
 Atitinka pasyvių namų standartus
 Aukšto lygio vėjo izoliacija
 Klimato kontrolė su vėsinimo, šildymo
sistemomis
 Saulės kolektoriai
 Ţemo slėgio šilumos siurbliai
 Bendras metinis energijos poreikis 35
kWh/kv.m., t. sk. šildymui – 15
kWh/kv.m.
 354 butai, bendras gyvenamsis plotas
35000 kv.m.
 Bendra kaina 52’000’000 €

116. 4. EKOMIESTAI – ATEITIES
VIZIJOS ŠIANDIEN

118. DUBAJUS – ATEITIES MIESTAS
Architektūra, inţinerinės sistemos:
Skidmore, Owings & Merrill LLP, Chicago, USA

119. DUBAJUS – ATEITIES MIESTAS

120. DUBAJUS – ATEITIES MIESTAS

121. Symbiotic Interlock. Arch. Daekwon Park
Erdvinėje dangoraiţių struktūroje:
- gyvenamosios teritorijos betarpiškai išdėstytos su ţaliosiomis zonomis,
aptarnavimo infrastruktūra
- bokšte esančių sodų teritorijos taptų poilsio ir rekreacijos zonomis bei
švieţio oro oazėmis
- pagrindinis energijos šaltinis – vėjo generatoriai
- numatyta greitaeigių vertikalių liftų ir horizontalių judančių tiltų sistema

123. Saulės gyvenvietė, ParcBIT, Maljorka (Ispanija)
Architektas: Richard Rogers su partneriais, Londonas, 1994 -
8 km šiauriau Palmos
miesto Baleariko saloje
suprojektuota gyvenvietė
skirta 8 tūkst. gyv.
Išnaudota graţi ir turtinga
gamta, gyvas reljefas:
-Gyvenvietė susideda iš
trijų kaimų, kurių
centrinėse dalyse
numatytos ramaus poilsio
zonos ir aptarnavimo
įstaigos.
-Pagrindinis energijos
šaltinis – biomasė, kuri
sukaupiama vietoje
-Greta urbanizuotos
teritorijos ekologiško
ūkininkavimo zonos

124. “Solar Lily Pads” Clyde upė,
Glasgow, Didţioji britanija
Saulės (foto) elementai įrengti ant
vandens tūrėtu gaminti energiją
miesto objektams. Šis
konceptualus projektas laimėjo
pirmąją vietą tarptautiniame
konkurse “ţemė ir jūra”.

125. Ekobulvaras –
mikroklimato
regeneravimo, oro
valymo ir drėkinimo
įrenginių ţalieji
erdviniai miesto
kanalai, kuriuose be to
įrengti fotoelementai
regeneruojantys
elektros energiją

126. AČIŪ UŢ DĖMESĮ
Prof. dr. SIGITAS ČEREŠKEVIČIUS
VGTU Architektūros fak. Urbanistikos katedros vedėjas