1. Pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalga
Nerijus Mačiulis
Swedbank vyriausiasis ekonomistas
© Swedbank

2. 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas, %
36 Graikija Antrasis
Portugalija Graikijos
Airija
gelbėjimas
• Tikimybė, kad
32 Italija oficialios
Ispanija pagalvos
28 Vokietija prireiks ir
Prancūzija Ispanijai bei
24 Italijai yra
Procentai
Portugalijos
gelbėjimas
didesnė nei 50
20 proc.
Airijos • Tikėtina, kad
16 Pirmasis gelbėjimas pagalbos
Graikijos
gelbėjimas prireiks ir
12 Slovėnijai
8
4
0
Rgs Sau Geg Rgs Sau Geg Rgs Sau Geg
09 10 11 12
© Swedbank
Šaltinis: Reuters EcoWin, Swedbank

3. 2 metų trukmės valstybių obligacijų pajamingumas, %
22.0 Italija
21.0
Ispanija
Prancūzija
20.0
Vokietija
19.0 Portugalija Išliekančios
18.0 įtampos nauda
17.0 Vokietijai:
16.0
•Pigesnis euras
15.0
14.0
•Bent vienu
13.0
procentiniu punktu
pigesnis
Procentai
12.0
11.0
skolinimasis
10.0 •Svertas priversti
9.0 kitas valstybes
8.0 įgyvendinti
7.0 reformas
6.0
5.0
4.0
3.0
2.0
1.0
0.0
Rgp Spl Grd Vas Bal Bir Rgp Spl Grd Vas Bal Bir Rgp Spl Grd Vas Bal Bir Rgp
09
© Swedbank 10 11 12
Source: Reuters EcoWin

4. Centrinių bankų turtas
3.5 400
375
Anglijos Centrinis
350
•
3.0 Bankas, GBP
Federalinių rezervų
ECB dar mažins
325
sistema, USD bazinę palūkanų
300
normą (iki 0,5 proc.)
2.5
275 • Tikėtinas tolimesnis
EUR, USD, SEK (thousand billions)
250 netradicinis
2.0 225
skatinimas – VVP
GBP, (billions)
pirkimas bei
200
likvidumo paskolų
1.5 175 teikimas euro zonos
Europos Centrinis Bankas, 150 bankams
EUR
125
• Didesnės infliacijos
1.0 rizika išlieka žema
100
Riksbank, SEK dėl euro zonos
75 bankų paskolų
0.5 portfelio traukimosi
50
25
0.0 0
07 08 09 10 11 12
Šaltinis: Reuters EcoWin
© Swedbank

5. Apdirbamosios gamybos pirkimų vadybininkų indeksas
(PMI)
65
60
55
Kinija
50
Euro zona
45 Japonija
JAV
40
35
30
25
2008 2009 2010 2011 2012
Šaltinis: Reuters Ecowin.
© Swedbank

6. Galimi euro zonos vystimosi scenarijai
1) Didžiausia tikimybė, kad euro zonoje liks 17 valstybių, bus
kuriama bankų ir fiskalinė sąjunga, didės ECB vaidmuo (taps
paskutiniu skolintoju)
2) Graikija palieka euro zoną – apie 50 proc. tikimybė
3) Dauguma pietų Europos šalių palieka euro zoną (apie 15
proc. tikimybė)
4) Euro zona išyra, grįžtama prie nacionalinių valiutų (mažiau nei
5 proc. tikimybė)
© Swedbank

7. Labiausiai tikėtinas scenarijus – euro zona pradės augti
tik 2013 pabaigoje, Baltijos šalys išliks sparčiausiai augančios ES
Ekonom ikos augim as
9%
8%
7%
5.9%
6%
Euro zona
5% 4.5%
4.1% Vokietija
4% 3.3%
Rusija
3% Estija
2% Latv ija
1% Lietuv a
0%
-1%
2011 2012p 2013p 2014p
Šaltinis: Eurostat, Swedbank prognozės.
© Swedbank

8. Neigiamo scenarijaus rizika padidėjo
• Blogesnes pasaulio, euro zonos ir Lietuvos ekonomikos
tendencijas (35 proc. tikimybė) gali lemti:
– Didėjantis nestabilumas finansų rinkose, neigiamų euro zonos vystimosi
scenarijų realizavimas
– JAV automatinės biudžeto konsolidavimo priemonės, galinčios sumažinti
BVP augimą 3-4pp.
– Daug brangesnės žaliavos dėl blogesnių gamtos sąlygų arba geopolitinių
problemų
– “Kietas” Kinijos nusileidimas (dėl išsivysčiusių šalių krizės bei ribotų
galimybių taikyti skatinimo priemones)
– Politinė rizika susijusi su artėjančiais rinkimais JAV, Italijoje ir Vokietijoje
• Greitesnį augimą (5 proc. tikimybė) gali lemti:
– Greitesni skolų krizės valdymo sprendimai ir sugrįžtantis pasitikėjimas
– Politinių procesų gerėjimas JAV
– Žemesnės žaliavų kainos (dėl geresnės pasiūlos)
– Vartojimo bumas Vokietijoje (dėl mažesnės infliacijos ir nedarbo)
– Aktyvesnės skatinimo priemonės besivystančios rinkose
© Swedbank

9. Lietuvos ekonomika
© Swedbank

10. Apdirbamosios gamybos augimas, įvertinus
sezoniškumą, 3 mėn. vidurkis (2008 sausis = 100)
110
105
100
95 Lietuva
90 Latvija
Estija
85
Švedija
80 Euro zona
75
70
65
2008 2009 2010 2011 2012
Šaltinis: Reuters Ecowin, Lietuvos Statistikos departamentas.
© Swedbank

11. Antrąjį ketvirtį ekonomikos augimas pasiekė dugną
BVP ir jo kom ponenčių realus augim as
20% Namų ūkių
v artojimas
15% Vy riausy bės
v artojimas
10% Inv esticijos
5.9% (išsk. atsargas)
4.1% 4.5%
3.3% Atsargos*
5%
1.4%
Gry nasis
0% eksportas*
BVP augimas
-5%
2010 2011 2012p 2013p 2014p
Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank prognozės.
*Įtaka augimui
© Swedbank

12. Prekių ir paslaugų balansas - teigiamas
Einam oji sąskaita, užsienio prekyba, % BVP
15%
• Einamosios sąskaitos
10%
perteklius 0,3 proc.
5%
BVP (palyginimui,
0%
0,9% 2008 pirmąjį ketvirtį
-5%
-2,1% deficitas siekė 20,3
-10%
proc. BVP)
-15% • Prekių ir paslaugų
-20% balanso perteklius
-25%
-20,3% antrąjį šių metų ketvirtį
2007 2008 2009 2010 2011 2012 buvo didžiausias nuo
Prekių ir paslaugų balansas, % BVP nepriklausomybės
Prekių balansas, % BVP
Einamosios sąskaitos balansas, % BVP atkūrimo
Šaltinis: Lietuv os bankas, Swedbank
© Swedbank

13. Einam osios sąskaitos balansas, % BVP
10%
• Emigrantų
5%
perlaidos sudaro
apie 52 proc.
0% visų einamųjų
pervedimų.
-5%
• Pirmąjį šių metų
-10% ketvirtį sudarė
apie 2 mlrd. litų,
-15%
2010 2011 2012 tuo pačiu
Prekių balansas Paslaugų balansas laikotarpiu pernai
Pajamų balansas
ESD
Einamieji perv edimai
– 2,15 mlrd. litų.
Šaltinis: Lietuv os bankas, Swedbank
© Swedbank

14. Mažmeninės prekybos augimas išliks pastovus
Metinis m ažm eninės prekybos pokytis, %
20
10 5,3
0 3,6
-10
-20
-30
-40
-50
2010 2011 2012
Preky bos pasitikėjimo rodiklis
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis
Maţmeninė preky ba be transporto priemonių
Maisto, gėrimų ir tabako maţmeninė preky ba
Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank
© Swedbank

15. Pramonė ir apdirbamoji gamyba
Pram onė, m etinis pokytis Pramonė
40%
30% Apdirbamoji gamy ba
20% 14.6%
10% Apdirbamoji gamy ba (be
raf inuotų naf tos produktų
0% gamy bos)
-10% Elektros, dujų, garo
tiekimas
-20%
-30%
-40%
2010 2011 2012
Šaltinis: Statistikos departamentas
• Prastesnius pramonės rezultatus lėmė vienkartiniai veiksniai
• Apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) augimas sparčiausiais nuo rugsėjo
© Swedbank

16. Nam ų ūkių ir nefinansinių įm onių paskolos
34000 6% • Namų ūkių
finansiniai
33000 4% įsipareigojimai
32000 2% sumažėjo nuo
31000 30,2 mlrd. litų
0%
30000 2008 metų
-2% pabaigoje iki 25,8
29000
-4% mlrd. litų šių metų
28000 birželį
-6%
27000 • Įmonių – nuo 36,1
26000 -8% mlrd. litų iki 27,7
25000 -10% mlrd. litų.
24000 -12% • Paskolų portfelis
įmonėmis augo
2010 2011 2012 keturis mėnesius
Namų ūkių paskolos, m LTL (kair.sk.) iš eilės
Įmonių paskolos, m LTL (kair.sk.) • Bankų paskolų
Namų ūkių paskolos, metinis augimas (deš.sk.)
Įmonių paskolos, metinis augimas (deš.sk.)
portfelis namų
ūkiams
Šaltinis: Lietuv os Bankas tebesitraukia,
gyventojai
© Swedbank
skolinasi atsargiai

17. Valstybės biudžeto pajamos 2012 m. 7 mėn., m LTL
9000 45%
8000 40%
7000 35%
6000 30%
5000 25%
4000 20%
3000 11.3% 15%
2000 6.6% 5.7% 10%
3.3% 4.7%
1000 5%
5.9% 0.8%
0 0.1% 0%
-0.4% -1.6%
-1000 -5%
Valstybės biudţetas PVM GPM Akcizai Pelno mokestis
(be ES paramos) 2012 m. f aktas 2012 m. planas 2011 m. f aktas
Metinis augimas (deš.sk.) Plano v y kdy mas (deš.sk.)
• Per 7 šių metų mėnesius nacionalinio biudžeto pajamos buvo 6,1 proc.
didesnės nei prieš metus ir planą viršijo 1,4 proc.
© Swedbank

18. Kontrabandinių cigarečių vartojimas
50
43
45 41.5
40
34.6
35 30.8
29.3
30
25 21.3
20
15 12.6
10
5
0
2009Q2 2009Q4 2010Q2 2010Q4 2011Q2 2011Q4 2012Q2
Šaltinis Nielsen tuščių pakelių ty rimas
• Per metus surūkoma 135 mln. pakelių legaliai parduotų cigarečių.
• Nelegaliai parduodama apie 55 milijonai pakelių.
© Swedbank

19. Valdžios sektoriaus skola nuo kitų metų mažės
Valdžios sektoriaus finansai, % BVP
2% 60%
0% 50%
-2% 40%
40.0%
37.4%
-4% 30%
-6% 20%
-8% 10%
-10% 0%
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p
Centrinės v aldţ. Vietinės v aldţ.
Socialinės aps.f ondų Bendroji skola (deš.sk.)
Šaltinis: Finansų ministerija, Swedbank
© Swedbank

20. Lietuvos nemokumo rizika ženkliai sumažėjusi
10 metų kredito rizikos apsikeitimo sandoriai
700
Lietuva, EUR
650
Latvija, EUR
600 Italija, USD
550 Vokietija, USD
500
450
400
350
300
250
200
150
100
50
0
08 12 02 04 06 08 10 12 02 04 06 08 10 12 02 04 06 08
09 10 11 12
Source: Reuters EcoWin
© Swedbank

21. Pagrindiniai infliacijos veiksniai – pasaulinės
žaliavų kainos, tačiau didėja ir reguliuojamos kainos
6
5
3.4
4
2.8
3.0
Kiti
3
Komunalinės
2
paslaugos
Transportas
1
Maistas
0
Metinė inf liacija (%)
-1
-2
-3
Šaltinis: SD, Swedbank
2010
2011
2012
2012p
2013p
2014p
skaičiav imai ir prognozės
© Swedbank

22. Žaliavų ir maisto produktų kainos
Žaliavų kainos, 2010=100; nafta EUR/USD
140 140
Metalai
130 115 120
Maistas
120 103 100
92
Nafta, USD
(dešn. sk.)
110 80
Nafta, EUR
(dešn. sk.)
100 60
90 40
80 20 Šaltinis: Reuters Ecowin.
2010 2011 2012 2013p 2014p
• Naftos kaina į šių metų pirmo pusmečio lygį grįš tik 2014 pabaigoje
© Swedbank

23. Darbo rinkos iššūkiai
© Swedbank

24. Nedarbas sumažėjo iki 2009 metų pradžios lygio
40%
35%
30%
18.1%
18.3%
17.8%
17.1%
17.2%
25%
15.6%
15.6%
14.8%
14.5%
13.8%
13.9%
13.6%
13.3%
13.2%
11.9%
20%
11.5%
9.3%
15%
10%
5%
0%
2009
2010
2011
2012
2012p
2013p
2014p
Nedarbo ly gis
Jaunimo (15-24 m.) nedarbo ly gis
Ilgalaikio nedarbo ly gis
Šaltinis: Statistikos departamentas
© Swedbank

25. Istoriškai aukščiausias darbo jėgos aktyvumo lygis
1800 78%
64
130
97
66
67
73
228
80
78
194
223
255
282
256
215
292
240
222
231
293
297
278
1500 75%
1200 72%
900 69%
600 66%
300 63%
1508
1544
1560
1525
1510
1525
1538
1507
1433
1422
1424
1384
1328
1328
1351
1367
1340
1385
1379
1379
1366
1405
0 60%
2007 2008 2009 2010 2011 2012
Bedarbių skaičius, mln. (kair.sk.)
Uţimtųjų skaičius, mln. (kair.sk)
15 – 64 m. darbo jėgos akty v umo ly gis (deš.sk.)
Šaltinis: Statistikos departamentas
© Swedbank

26. Darbo našumas augs sparčiau nei darbo užmokestis
Darbo užm okesčio ir darbo našum o pokyčiai
10%
6.9%
8%
6% 3.8%
2.7% 2.6%
4% 2.0%
2%
0% 1.4% 1.8% 2.0%
-2%
-1.3%
-4%
-6% -8.6% -4.3%
-8%
-7.2%
-10%
2009 2010 2011 2012p 2013p 2014p
Realus neto (po mokesčių) atly ginimų augimas
Pridėtinė v ertės, tenkančios v ienam uţimtajam, augimas
© Swedbank Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank

27. Struktūrinio nedarbo problema išlieka
Beveridžo kreivė
2.5
2007 IV
2
2007 III 2007 I
2008 III
2008 I
Laisvų darbo vietų lygis
2007 II 2006 III
1.5
2008 II 2006 IV
Ekonomikos atsigavimas
2006
2011 III
Ekonomikos nuosmukis
1 2006 I 2008 IV 2011 I
2011 II
2012 I 2010 III Ekonomikos plėtra iki
2011 IV
2010 IV
2010 II krizės
0.5 2009 I
2009 III 2010 I
2009 II
2009 IV
0
0.0 5.0 10.0 15.0 20.0
Nedarbo lygis Šaltinis: Statistikos departamentas, Swedbank
© Swedbank

28. Užimtumo pokyčiai pagal ekonomikos sektorius
Užim tųjų skaičius pagal ekonom inės veiklos rūšis (tūkst.) ir pokytis per 4 m erus (%)
Preky ba, transportas -2.9%
-17.0%
Pramonė
-16.7%
Apdirbamoji gamy ba
-7.8%
Ţemės ūkis
-48.1%
Staty ba
2.2%
Viešasis v ald.
28.9%
Prof esinė v eikla
36.9%
Inf ormacija ir ry šiai
-12.5%
Pramoginė v eikla
-3.6%
Finansinė v eikla
NT operacijos 52.3%
0 50 100 150 200 250 300 350 400
2008K1 2012K1 Šaltinis: Statistikos departamentas
• Pramonėje vis dar dirba 51,6 tūkst. darbuotojų mažiau nei prieš krizę, statybos
sektoriuje prarasta 81,6 tūkst. darbo vietų.
© Swedbank

29. Minimalaus atlyginimas Europoje
Minimalus atlyginimas, % vidutinio atlyginimo
Čekija 32.5
Estija 33.5
Bulgarija 34.0
Slov akija 36.1
Ispanija 36.7
Kroatija 37.5
Lenkija 38.5
Vengrija 38.6
JK 38.8
Portugalija 42.2
Lietuv a 42.6
Lietuv a (min.atl. LTL 850) 43.0
Airija 44.5
Latv ija 44.8
Lietuv a (min. atl. LTL 900) 45.2
Malta 48.3
Liuksemburgas 49.3
Slov ėnija 52.7
Graikija 56.4
Lietuv a (min. atl. LTL 1200) 58.4
30 35 40 45 50 55 60
Šaltinis: Eurostat, Swedbank skaičiav imai
• Ne visos ES valstybės reguliuoja MMA, tik dviejose valstybėse jis viršija 50
proc. vidutinio atlyginimo
• Lietuvoje šis klausimas sprendžiamas netinkamu būdu
© Swedbank

30. Mokesčių vengimas išlieka aukštas
Valdžios sektorius ir biudžeto balansas, %
25 24
18
20 12
6
15 0
-6
10 -12
2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Biudţeto balansas, % BVP
Mokestinės pajamos, % v idaus paklausos
Mokestinės pajamos, % BVP
Šaltinis: FM, Swedbank skaičiav imai
© Swedbank

31. Prioritetinės ekonominės politikos kryptis
(nerastos arba retai pasitaikančios partijų rinkimų
programose)
• Tobulinti mokesčių sistemą, o ne atskirus mokesčius
• Tęsti aukštojo mokslo, valstybės valdomų įmonių, šešėlinės
ekonomikos mažinimo ir kitas reformas
• Energetikos projektų tęstinumas
• Darbo santykių lankstumo didinimas
• Pastatų renovavimo modelio tobulinimas
• Pensijų reformos tęstinumas (mažinti būsimų pensininkų
priklausomybę nuo Sodros)
© Swedbank

32. Geros dienos!
Ekonomikos apžvalgų ir tyrimų prenumerata:
WWW.SWEDBANK-RESEARCH.COM
© Swedbank