Tarp natūros ir kultūros: mokyklos įvietinimas Jūratė Litvinaitė, Vilniaus Vy...
Dr. Deanas Finkas - Kokio mokyklos vadovo mums reikia? [LT]
1. ES SF
MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA+
Projekto „Lyderių laikas“
viešoji konsultacija su atskiromis švietimo interesų grupėmis
Kokio mokyklos vadovo mums reikia? Vadovo
funkcijos ir kompetencijos
2010 10 12
Mokyklų tobulinimo centras
4. Lyderiai didvyriai?
Pastaraisiais metais lyderystė tapo augimą
lemiančia ūkio sritimi. Politikai iš lyderių
reikalauja vis daugiau, akademikai teigia,
kad lyderių trūksta, o potencialūs mokyklų
lyderiai atsisako šio darbo. Drįstu teigti, kad
iš lyderių reikalaujame tiek, kad visiems
keliamiems reikalavimams patenkinti prireiks
superdidvyrių.
5. Nusivylimas ir demografinė
situacija
Lyderiams tenkančių užduočių
standartizacijos nulemtas nusivylimas ir
demografiniai pokyčiai, vykstantys kūdikių
bumo kartai sulaukus pensinio amžiaus,
daugelyje vakarietiškųjų švietimo sistemų
ypač paspartino lyderių kaita, kuri ateityje
tik dar labiau spartės.
6. Mokymosi lyderiai
yra paprasti žmonės, kurie dėl
nepaprasto pasišventimo, pastangų
ir ryžto tapo ypatingais ir juos
supančius žmones padarė
išskirtiniais.
7. Įtraukianti lyderystė
Veiksmingai dirbantys lyderiai labiau
įkvepia negu įgalina, labiau sieja negu
kontroliuoja, labiau rodo pavyzdį negu
sprendžia, ir visa tai daro pirmiausia
įsitraukdami patys, o paskui įtraukdami
ir kitus.
Mintzberg, H (2004). Managers not MBAs („Vadovai – ne verslo
vadybos magistrai“)
12. Švietimo lyderystės
esmė
yra ugningas, tvirtas ir atkaklus
pasišventimas gerinti visų mokinių
giluminį mokymąsi: mokymąsi
visam gyvenimui, mokymąsi, kad
suprastum, mokymąsi gyventi vis
sparčiau kintančiame, chaotiškame
ir rizikingame pasaulyje.
14. Tvari lyderystė
Tvari lyderystė yra reikšminga, ji plinta
ir išlieka. Tai pasidalinta atsakomybė,
nesekinanti žmogiškųjų ar finansinių
išteklių, tai rūpinimasis ugdymo aplinka
ir bendruomene, siekiant nepadaryti
joms žalos.
Hargreaves & Fink 2003
17. Septyni tvarios lyderystės
principai
5 Įvairovė
6 Sumanumas
7 Išsaugojimas
Skatina įvairovę ir
sanglaudą
Tausiai naudoja
išteklius
(žmogiškus/materialius)
Kurdama ateitį,
pagarbiai elgiasi su
praeitimi
18. 1 principas: Gelmė
Tvari lyderystė
yra reikšminga.
Ji išlaiko, saugo
ir skatina visų
individų giluminį
ir visuminį
mokymąsi ir
rūpinimąsi kitais.
20
20. Dvi alkio rūšys
Afrikoje sakoma, kad alkis būna
dviejų rūšių – mažesnysis ir
didesnysis.
Mažesnįjį alkį jaučiame pristigę
gyvybei palaikyti būtinų dalykų, tai yra
būtiniausių prekių, paslaugų ir pinigų
už jas susimokėti.
21. Mąstymas kairiuoju
pusrutuliu
Bet kuris darbas, kurio pagrindą
sudaro tam tikrų veiksmų seka
ar pagal tam tikras taisykles
pasikartojančios operacijos,
gali išnykti.
Daniel Pink - A Whole New Mind („Visiškai naujas protas“)
25. Kas yra reikšminga?
• Kas išties slypi už susitelkimo į
standartizuotus išorinio testavimo rezultatus
ir ar tokie rezultatai yra pagrįsti, vertingi ir
prasmingi?
Ar tai, kad daugiau dėmesio skiriama
egzaminams pasirengti ir mokymui bei
ugdymo turiniui keisti taip, kad jie atitiktų
egzaminų reikalavimus, yra vertingas
„tobulinimo“ rezultatas?
• Ar to, ką matuojame, reikia ekonominiam
konkurencingumui užtikrinti?
Stephen Ball, The Education Debate („Švietimo debatai“)
27. Žvelkime giliau
Didįjį alkį jaučiame ieškodami
atsakymo į klausimą „kodėl“, kai
mėginame suprasti, kam mums duotas
gyvenimas.
Handy, C. (1997). The Hungry Spirit. London: Hutchison, p.13.
(„Išalkusi dvasia“)
28. Giluminis mokymasis
• Mūsų švietimo sistema iš visų jėgų stengiasi
ignoruoti ir užgniaužti vaikų kūrybinę dvasią.
• Ji moko vaikus nesiginčijant paklusti autoritetui.
• Ji laikosi nuomonės, kad švietimas tėra dalykų
žinios, o švietimo paskirtis - padėti susirasti darbą.
• Tačiau ši sistema užmiršta jautrumą
aplinkiniams, gyvenimą be smurto, pagarbą,
intuiciją ir pagarbios baimės bei nuostabos
jausmą.
„The Body Shop“
29. Penki mokymosi ramsčiai
• Mokymasis išmanyti*
• Mokymasis daryti*
• Mokymasis gyventi kartu*
• Mokymasis būti*
• Mokymasis gyventi tvariai
*UNESCO Learning: The Treasure Within, 1996.
(„Mokymasis: vidinis turtas“)
31. Dešinysis smegenų
pusrutulis
Ateitis priklauso tiems, kas naudojasi dešiniuoju
smegenų pusrutuliu ir išnaudoja gebėjimą mąstyti
holistiškai ir ilguoju laikotarpiu, atpažinti
pasikartojančius modelius, interpretuoti emocijas
ir kūno kalbą... Ateityje reikalingiausių darbuotojų
sąraše bus įvairūs padėjėjai, taip pat gebantieji
kurti naujus ar tobulinti senus produktus ir
kuriantieji naująsias technologijas. Tačiau mums
vis dar reikės ir gebančiųjų statyti namus, taisyti
santechniką ir vamzdynus bei teikti paslaugas,
įgalinančias gyventi šiuolaikiniame pasaulyje.
Pagal Danielį Pinką
32. Kodėl indai negali pataisyti jūsų
automobilio
… besikuriančią darbo rinką pasidalins ne
labiau ir mažiau išsilavinusieji, bet galintieji
paslaugas teikti internetu ir tie, kieno
paslaugos tegali būti suteiktos asmeniškai
arba vietoje. Pastarųjų pragyvenimo šaltinis
bus gerokai saugesnis, negu tų, kurie
paslaugas teiks per atstumą. Juk vinies
internetu neįkalsi, o indai niekaip nepataisys
tavo automobilio, nes jie yra Indijoje.
Michael Crawford
33. Plotmė - Kvynslendas
Senieji pagrindai Naujieji pagrindai
• Gebėjimas
skaičiuoti
• Raštingumas
• Paklusnumas
• Punktualumas
• Įvairialypis raštingumas
• Kūrybingumas
• Bendravimas
• Info. technologijos
• Komandinis darbas
• Mokymasis visą
gyvenimą
• Prisitaikymas ir pokyčiai
• Aplinkos
saugojimas
35. Lėtai atsirandantis
žinojimas
Pasąmonė gali sėkmingai atlikti daugybę
svarbių užduočių, jei tik jai duosime laiko.
Ji atpažįsta subtiliausius pasikartojančius
modelius, kurių sąmonė net nepastebi,
perpranta situacijas, kurios yra pernelyg
sudėtingos analizuoti, ir į sunkių
klausimų esmę įsigilina daug sėkmingiau
negu klausiantis protas.
Claxton 1997
38. Kai mokomės lėtai
• esame pakantūs tam, kas neapčiuopiama, greitai
praeina, nereikšminga ir nevienareikšmiška;
• mėgstame apsistoti ties smulkmenomis, kurios
netelpa į rėmus ar iš pirmo žvilgsnio atrodo
nesąmonė;
• esame atsipalaidavę ir žaismingai nusiteikę,
neskubame;
• esame linkę tyrinėti nežinodami, ko ieškome;
• neišmanymą ir sumišimą laikome palankia dirva
suvokimui atsirasti;
• esame linkę tiesiog priimti, o ne aktyviai veikti;
• mielai atsisakome kontroliuoti spontaniškus
minties vingius;
• rimtai priimame „lyg iš piršto laužtas“ idėjas.
39. Ar ši politika, praktika, paprotys
ar sprendimas padeda gerinti
visų mokinių giluminį, visuminį
ir lėtą mokymąsi?
40. Reikšmė
• Grupelėmis po du ar tris keletą
minučių pasitarkite, kaip
galėtumėte pakomentuoti šias
diskusijas apie giluminio,
visuminio ir lėto mokymosi
reikšmę. Kaip mes – profesionalūs
švietimiečiai - keičiame mokymosi
procesą? Ar privalome tai daryti?
44. Mokymosi lyderis
N ra b do kaip per penkerius mokytojavimo metusė ū
perprasti vis mokini amžiaus grupi (nuo 4 iki 16ų ų ų
m.) ugdymo ypatumus, o tai man ir neduoda
ramyb s, nes, pirma, nežinau, kaip suteikti reikiamė ą
param darbuotojams, o antra, kaip t v akyseą ė ų
atrodyti patikimu žinovu, galin iu paaiškinti, kasč
vyksta su j vaikais. Mano patirtis man labaių
pravert dirbant su speciali j poreiki vaik t vaisė ų ų ų ų ė
ir su t vais, kuri vaikams kyla vairi sunkumė ų į ų ų, ir
netgi su gabi vaik t vais, kuriems sunku suprasti,ų ų ė
kod l mes nelink kai kuo vadovautis tuojau pat irė ę
atid liojame v lesniam laikui.ė ė
Kanados pradžios mokyklos vadovas
45. Viet užimantys k naią ū
Kadangi mokyklos vadovas sprendžia, kuriuos
mokytojus samdyti, jis pats privalo tur tiė
mokytojo darbo patirties ir suprasti, kas b dingaū
geram mokymo procesui, bei kaip j atpažinti.į
Mokyklos vadovui teks vertinti sunkumų
patirian ius mokytojus ir jiems pad ti, o tai jisč ė
gal s padaryti tik jei pats bus dirb s klas je...ė ę ė
Žmon s, turintys mažai žini apie tai, kas yra gerasė ų
mokymo procesas... link pasikliauti vienę
duomenimis, kadangi jie labai nedaug teišmano apie
mokymą.
Diane Ravitch
46. Nuoširdžiai tikiu, kad dauguma mokyklų
vadov nori b ti švietimo lyderiais.ų ū
Tokiais b ti jiems trukdo keletasū
dalyk . Iš dalies tai trukdo padarytių
paties vis dar vien vadybin funkciję ą
atliekan io vadovo l kes iai. Kitač ū č
vertus, didžiausias trukdis yra tai, kad
mes neparengiame mokykl vadovų ų
švietimo lyderio darbui.
Amerikie i pareig nasč ų ū
47. Lyderystė vardan mokymosi
• Lyderystė vardan mokymosi nėra kelionės
tikslas su nekintančiomis koordinatėmis, į kurią
galima nukakti su kompasu. Tai veikiau
vingiuotas kelias, kartkartėmis nuvedantis į
aklagatvį.
• Veiksmingai dirbantys švietimo lyderiai nuolat
atviri naujovėms, nes jų kelias vingiuoja.
Žemėlapiai, kuriais jie vadovaujasi, yra
sudėtingi ir net painūs.
48. Lyderystė vardan
mokymosi
• Kad galėtų eiti šiuo keliu, lyderiams reikia
išmokti į mokyklos lyderystę pažvelgti per
visuminę, o ne paprastinančią prizmę.
• Žengiant tolyn šiuo keliu, mokymosi
procesas gilėja, sudėtingėja, žinios
puoselėjamos, jungiamos tarpusavyje arba
jų atsisakoma.
Stoll, Fink & Earl (2002)
49. Lyderių mokymosi sritys
• Mokymosi procesų suvokimas
• Konteksto žinios
• Kritinis mąstymas
• Į ateitį orientuotas mąstymas
• Politinė įžvalga
• Emocinis nuovokumas
• Sąsajų formavimas
Stoll, Fink & Earl (2002)
50. 2 principas: Tvarumas
Tvari lyderystė išlieka.
Laikui bėgant, metams
keičiant metus, lyderiui
keičiant lyderį, ji išsaugo
ir tobulina vertingiausius
išmoktus ir
gyvenimiškus dalykus.
53. Lyderi pamainos vadybaų
Lyderi pamainos vadyba apima geraių
parengt , kontekst išmanan i ,ų ą č ų
atsidavusi lyderi grup s ilgalaikų ų ė ę
profesin raid , siekiant, kadę ą
organizacijai prireikus naujo lyderio,
b t iš ko parinkti jam pamain .ū ų ą
