2. Šios grupės sudėtis:
• Doc. dr. Gintautas Cibulskas (grupės vadovas),
• Prof. dr. Vilma Žydžiūnaitė (grupės narė,
ekspertė),
• Marius Kruopas (grupės narys, teisininkas),
• Rolandas Šišla (grupės narys, ekonomistas),
• Doc. dr. Romas Prakapas (grupės narys,
ekspertas),
• Alma Tamošaitytė (grupės narė, ekspertas),
• Vitalija Dziuričienė (grupės narė, švietimo
specialistė).
4. Pagal techninę užduotį
turėjo būti atlikta
• ekonominių, vadybinių mokyklų valdymo aspektų
analizė;
• mokyklos valdymą ir finansavimą grindžiančių
teisės aktų analizė;
• konsultantų panaudojimo diegimo galimybių, darbo
nuomos ir kitų modelių diegimo galimybių analizė;
• taikytinos Lietuvos ir užsienio patirties pavyzdžių
aprašymas;
• mokyklų valdymo liberalizavimo, savarankiškumo
didinimo galimybių apžvalga;
• rekomendacijos dėl valdymo efektyvumo didinimo.
5. Tyrimo tikslas ir uždaviniai 2009 09-2010 07
• Išanalizuoti ir apibendrinti Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumą
lyderystės vystymo galimybių mokykloje aspektu
• Išanalizuoti ir aprašyti ekonominius, vadybinius mokyklų valdymo
aspektus
• Išanalizuoti mokyklos valdymą bei finansavimą grindžiančius
teisės aktus
• Nustatyti konsultantų paslaugų nuomos (secondment) galimybes
• Aprašyti taikytinos Lietuvos ir užsienio patirties pavyzdžius
vystant lyderystę mokyklos aplinkoje
• Išryškinti mokyklų valdymo liberalizavimo, savarankiškumo
didinimo galimybes lyderystės vystymo galimybių mokykloje
aspektu
• Pateikti rekomendacijas dėl mokyklų valdymo efektyvumo
lyderystės vystymo galimybių
6. • Veiklos rūšys buvo atliekamos pagal
patvirtintą šios grupės veiklos planą.
7. Techninėje užduotyje buvo apibrėžta,
kad ši grupė, siekdama tikslo savo
veikloje, naudos šiuos metodus:
• dokumentų analizę,
• antrinių šaltinių apžvalgą,
• pusiau struktūruotus interviu,
• gerosios patirties analizės
klausimynus.
8. Tačiau projekto eigoje iškilo tokių
klausimų, kuriuos išsiaiškinti tyrimui
reikėjo panaudoti ir kitus metodus:
• apklausą raštu,
• ekspertų konsultacijas,
• ekspertų grupės diskusijas.
9. Pirmas uždavinys: atskleisti ekonominius ir
vadybinius mokyklų valdymo aspektus.
• Tyrimo metodai: dokumentų analizė ir
mokyklų vadovų apklausa raštu.
10. Pagrindinės išvados.
• Analizuoti įstatymai, teisės aktai, poįstatyminiai aktai
ekonominių vadybinių srityje palieka dvejopą įspūdį
mokyklos valdymo efektyvumo ir lyderystės vystymo
kontekste. Iš vienos pusės galima pastebėti, kad
iniciatyvūs vadovai, mokytojai, gali rasti nišą lyderystės
vystymui, tačiau, iš kitos pusės, yra sukurta daugybė
reglamentų, nurodymų, įsakymų, kurie įspraudžia mokyklų
vadovus ir mokytojus į pakankamai ankštus veiklos rėmus
– t.y. būtina atitikti tam tikrus, apibrėžtus
reglamentuose reikalavimus ir atlikti tam tikras
apibrėžtas procedūras. Tokia „reglamentinė veikla“
stipriai riboja lyderystės vystymą.
11. Pagrindinės išvados.
• Mokyklos steigėjas turi didelę įtaką lyderystės
mokykloje vystymui, kadangi jis steigia, reorganizuoja ir
likviduoja švietimo įstaigas savivaldybėje, skiria
mokyklos vadovą (vadinasi, jis gali pasirinkti vadovą,
orientuotą į visuotiną, darnią mokyklos lyderystę, o gali
rinktis ir pagal kitus kriterijus), pritaria mokyklos
strateginiam planui, finansuoja, tvirtina mokyklos
nuostatus, per vykdomąsias institucijas kontroliuoja
įstaigų veiklą ir kt. Todėl ypač svarbus veiksnys
mokyklos valdymo efektyvumui ir lyderystės vystymui
yra steigėjo švietimo institucijų darbuotojų
kompetencija.
12. Pagrindinės išvados.
• Šiuo metu esanti mokyklos valdymo struktūra yra
nelanksti ir tik minimaliai sudaro prielaidas
skirtingų švietimo subjektų lyderystei skirtinguose
mokyklos lygmenyse pasireikšti. (Išimtis yra MSTP
projekto eigoje sukurta ir 26 Lietuvos bendrojo
lavinimo mokyklose įdiegta nauja valdymo
struktūra). Tokioje struktūroje skirtingų švietimo
subjektų lyderystės skirtinguose lygmenyse
pasireiškimas nemaža dalimi priklauso nuo vadovo
gerų norų.
13. Pagrindinės išvados.
• Įstatymai, teisės aktų, poįstatyminių aktų analizė
ekonominių veiksnių srityje parodė tas pačias
tendencijas, kaip ir vadybinių veiksnių analizė
mokyklos valdymo efektyvumo ir lyderystės vystymo
kontekste. Iš vienos pusės galima pastebėti, kad
iniciatyvūs vadovai, mokytojai, gali rasti nišą
lyderystės vystymui, tačiau yra sukurta ir daugybė
reglamentų, nurodymų, įsakymų, kurie įspraudžia
mokyklų vadovus ir mokytojus į pakankamai ankštus
veiklos rėmus – t.y. būtina atitikti tam tikrus,
apibrėžtus reglamentuose reikalavimus ir atlikti tam
tikras apibrėžtas procedūras. Tokia „reglamentinė
veikla“ stipriai riboja lyderystės vystymą.
14. Pirmas uždavinys: atskleisti ekonominius ir
vadybinius mokyklų valdymo aspektus.
• Tyrimui pagal techninę užduotį buvo
atirnktos 103 Lietuvos bendrojo lavinimo
mokyklos.
• Kiekvienoje mokykloje pagal iš anksto
nustatytą tyrimo logiką buvo apkausiama po
vieną tos mokyklos atstovą – mokyklos
vadovą, o jam nesant – jo pavaduotoją
ugdymui.
• Iš viso tyrime dalyvavo 103 respondentai
15. Pagrindinės išvados
• Respondentai mano, jog jų vadybinė
kompetencija yra pakankamai aukšta ir jie
galintys visiškai ar iš dalies efektyviai valdyti
mokyklą.
• Vis dėlto pastebėta, jog sunkiausiai
respondentams sekasi valdyti mokyklos finansus
ir materialinius išteklius.
• Taip pat trūksta kompetencijos, susijusios su
tyrimų programomis, jų kūrimu ir įgyvendinimu.
16. Pagrindinės išvados
• Įvairiose, su mokyklos valdymo procesais susijusiose
srityse respondentai minėjo daug įvairių trukdžių,
siekiant efektyvios mokyklos veiklos. Tačiau tik
vienintelį, finansinių išteklių trūkumą, paminėjo didelė
dalis respondentų.
• Kiti trukdžiai buvo minimi sąlyginai mažai. Tai leidžia
daryti prielaidą, jog mokyklos valdymo efektyvumas
(tai pat ir mokyklos veiklos efektyvumas) yra siejamas
su konkrečios mokyklos tikslais, jos aplinka, specifika.
• Todėl kiekviena mokykla, siekdama savo tikslų, turi
savo efektyvumo kriterijus, taip pat pamato skirtingus
trukdžius siekiant efektyvumo. Tačiau, kaip jau buvo
minėta, efektyvumo suvokimas yra neatsiejamas nuo
skirtingų švietimo subjektų susitarimo.
17. Pagrindinės išvados
• Buvo pastebėtas paradoksas, kad daugumoje
mokyklos veiklos sričių respondentai nurodė
tuos trukdžius, kurie slypi mokyklos vidinėje
aplinkoje, t.y. netiesiogiai nurodė savo veiklos
spragas.
• Tačiau, atsakydami į klausimą, ką reikėtų
padaryti, kad mokyklų valdymas (taip pat ir
veikla) būtų efektyvesnė, dauguma
respondentų nurodė, kad visų pirma reikėtų
orientuotis į tas sritis, kurios yra išorės
švietimo subjektų valdymo srityje.
18. Efektyvaus ugdymo proceso trukdžiai
38
16
13
12
11
11
10
0 5 10 15 20 25 30 35 40
Finansiniai trukdžiai, mažas atlyginimų dydis
Mažėjanti mokinių mokymosi motyvacija,
sąmoningumo stoka
Mokinių skaičiaus mažėjimas
Per dažni pokyčiai, reformos; pastovumo
stoka
Bendravimo su mokinių tėvais stoka
Mokytojų kompetencija ir kvalifikacija
Biurokratizmas ir popierizmas
19. Efektyvaus personalo valdymo trukdžiai
21
10
8
7
6
4
4
3
3
0 5 10 15 20 25
Finansiniai trukdžiai, mažas atlyginimų dydis
Mokytojų kompetencija ir kvalifikacija
Mokytojų, specialistų trūkumas, personalo
neatsinaujinimas
Mokyklos kaip organizacijos kultūra, mikroklimatas
Nepakankamas etatų, valandų dydis
Mokytojų motyvacija
Mokytojų skatinimo, motyvavimo tvarkų/sistemos
nebuvimas
Esama įstatyminė bazė
Didelis mokytojų krūvis
20. Antras uždavinys: atkleisti švietimo
teisinėje bazėje esančius trukdžius
efektyviam mokyklos valdymui vystant
lyderystę
• Pagrindinis metodas – dokumentų
analizė.
21. Pagrindinės išvados
• Daugiausia efektyvaus mokyklos valdymo ir
lyderystės mokykloje prielaidų aptinkama
LR švietimo įstatyme. Tiesa, šis dokumentas
pateiktas pakankamai aptakiomis
formuluotėmis, vėliau žemesniuose švietimo
valdymo subjektų lygmenyse leidžia tiems
subjektams arba pasinaudoti tomis
galimybėmis, arba jų nematyti ir valdyti
mokyklą reglamentuojant jos veiklą įvairiais
reglamentais, procedūrų aprašais ir kt.
22. Pagrindinės išvados
• Jei mokykla įdiegtų realų strateginį planavimą ir
įgyvendintų realią visų mokykloje esančių planų
dermę ir valdymą orientuotų ne į procedūras, bet į
rezultatus, neišvengiamai atsirastų ne tik
prielaidos efektyviam mokyklos valdymui, bet ir
poreikis skirtinguose mokyklos valdymo lygmenyse
skatinti lyderystę, kadangi be iniciatyvos,
kūrybiškumo, pasekėjų būrimo, atsakomybės
prisiėmimo sunku įsivaizduoti, kaip galima realiai
realizuoti strateginius siekius.
23. Pagrindinės išvados
• Išryškėjo atotrūkis tarp teorinėse koncepcijose
nurodytų galimybių mokykloms plėtoti vadybinį
potencialą per mokyklos įsitraukimą į valdymą,
mokykloje dirbančių subjektų pareigines
instrukcijas, mokyklos bendruomenės dalyvavimą
sprendimų priėmime ir realiosios mokyklos
šiandienos praktikos, kurioje visa galia sutelkta
steigėjo ir mokyklos vadovo rankose bei sudaromos
prielaidos valdymą realizuoti, remiantis funkciniu
požiūriu bei reikalaujant vykdyti aukštesniojo pagal
hierarchinį lygmenį nurodymus.
24. Trečias uždavinys: atkleisti
konsultantų nuomos diegimo galimybes
• Pagrindiniai metodai:
• mokslinės literatūros analizė,
• antrinių duomenų analizė,
• dokumentų analizė,
• ekspertų focus grupės interviu
metodas.
25. Pagrindinės išvados
• Mokyklose švietimo konsultantai pagal
šiuo metu galiojančią konsultanto
sampratą galėtų veikti visose mokyklos
veiklos srityse.
• Konsultantų poreikis kyla iš konkrečios
mokyklos bei poreikio „iš apačios“.
• Galima teigti, kad šiuo metu Teisinė
aplinka Lietuvoje nėra palanki darbo
nuomos įgyvendinimui mokyklose.
26. Pagrindinės išvados
• Konsultantų potencialas šiuo metu nėra visiškai
panaudojamas todėl, kad konsultantų kompetencija
ne visuomet atitinka konsultanto vardą.
• Mokyklos vadybos problemų sprendimui
konsultantų paslaugos būtų naudingos, tačiau šis
konsultantų potencialas nėra visiškai panaudojamas
dėl konsultavimo tradicijų nebuvimo, teisinės
bazės trūkumų, konsultantų infrastruktūros
nebuvimo, konsultanto vardo sumenkinimo, požiūrio
į konsultantų pasitelkimą mokyklos vadybos
problemoms spręsti neigiamos konotacijos.
27. Pagrindinės išvados
• Konsultantų paslaugos galėtų būti vienas iš labai
svarbių veiksnių siekiant tvarios lyderystės
mokykloje.
• Turėti reikiamą teisinę bazę.
• Sudaryti prielaidas įgalinti darbuotojus konsultacinei
veiklai ir pasinaudoti konsultantų paslaugomis.
• Pasirengti diegiant konsultantų nuomą taikyti trišales
sutartis.
• Plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir diegti
naują bendradarbiavimo kultūrą, stiprinti darbuotojų
profesines kompetencijas.
28. Ketvirtas uždavinys: atskleisti užsienio ir
Lietuvos pavyzdžius vystant lyderystę
• Pagrindiniai metodai:
• mokslinės literatūros analizė,
• dokumentų analizė,
• antrinių šaltinių apžvalga.
29. Ketvirtas uždavinys: atskleisti užsienio ir
Lietuvos pavyzdžius vystant lyderystę
• Lyderystė neatsiejama nuo konkrečios šalies Švietimo
sistemos ir esamos socialinės bei ekonominės politikos
istorinio diskurso prasme. Neįmanoma prasmingai
taikyti kitoje šalyje veiksmingai ir efektyviai
funkcionuojančio mokyklos lyderystės modelio,
adaptuoti ir garantuoti jo sėkmę kitoje šalyje, nes
valstybės statusas išsivystymo prasme turi didelės
įtakos mokyklų lyderystei. Nėra vieno geriausio
lyderystės modelio, kurį galima taikyti įvairiose
mokyklose. Lyderystės stilius ir efektyvumas susiję su
konkrečios šalies kultūra ir visuomenės vertybėmis,
šalies socialiniais ir ekonominiais faktoriais.
30. Ketvirtas uždavinys: atskleisti užsienio ir
Lietuvos pavyzdžius vystant lyderystę
• Lyderystė yra kontekstuali: ji neatsiejama nuo
mokyklos konteksto, todėl efektyvi lyderystė yra
prielaida mokyklos efektyvumui, mokyklos tobulinimui,
mokytojų lyderystei ir mokyklos, kaip besimokančios
organizacijos, vystymuisi. Lyderystės sėkmės
prielaidos mokykloje yra bendruomenės savivalda,
mokyklos bendruomenės problemų sprendimas, atvira
diskusija ir pagarba multikultūriškumui, socialinis
teisingumas ir demokratinė mokyklos aplinka, ugdymo
vertybių diskursas ir mokytojų įgalinimas lyderystei,
mokyklos vadovo savęs įgalinimas lyderystės plėtotei
mokyklos bendruomenėje ir jo aktyvus dalyvavimas
lyderių rengime mokyklai.
31. Ketvirtas uždavinys: atskleisti užsienio ir
Lietuvos pavyzdžius vystant lyderystę
• MST projekte eksperimento metu 26 skirtingo
tipo bendrojo lavinimo mokyklose buvo įdiegta
nauja valdymo struktūra, kurios latentinis sėkmės
veiksnys yra lyderystės vystymas.
• MST projekto 26 mokyklose atliktas tyrimas
atskleidė, kad minėtų modelių įdiegimas sudarė
prielaidas ir paskatino, nors ir ne kryptingą,
lyderystės vystymą. Tai leido teigti, kad
lyderystės vystymo poreikis mokyklose yra ir
priklauso nuo tinkamos mokyklos valdymo
struktūros.
32. Ketvirtas uždavinys: atskleisti užsienio ir
Lietuvos pavyzdžius vystant lyderystę
• Lietuvos mokyklose nepavyko aptikti
oficialiai patvirtintų ir kryptingai
įgyvendintų lyderystės modelių.
33. Ketvirtas uždavinys: atskleisti užsienio ir
Lietuvos pavyzdžius vystant lyderystę
• Dviejų mokyklų tyrimo analizė
atskleidė, kad mokytojų lyderystės
potencialo realizavimo veiksnių svarba
yra skirtinga. Tai leidžia teigti, jog
kad kiekviena mokykla gali turėti
skirtingą savo lyderystės vystymo
modelį.
34. Penktas uždavinys: atkleisti mokyklų valdymo
liberalizavimo, savarankiškumo didinimo
galimybes
• Pagrindiniai metodai:
• mokslinės literatūros analizė,
• antrinių šaltinių analizė,
• ekspertų focus grupės interviu.
35. Pagrindinės išvados
• Lietuvos švietimo sistemoje nėra visiškai
apibrėžta, kas yra laikoma mokyklų
savarankiškumu (autonomiija).
• Konceptualiuose švietimo dokumentuose yra
minimas valdymo liberalizavimas, finansinis
savarankiškumas, tačiau pasigendama aiškaus
mokyklų savarankiškumo apsibrėžimo, kas
kelia painiavą švietimo bendruomenės
skirtingų švietimo subjektų lygmenyje,
skirtingai traktuojant šią sąvoką.
36. Pagrindinės išvados
• Remiantis mokslinės literatūros analize ir ES
valstybių patirtimi, galima teigti, kad mokyklų
autonomija – tai teisė mokyklai savarankiškai
tvarkytis tose srityse, kuriose ji gali tvarkytis
geriau, siekiant bendrų sistemos tikslų.
• Tai yra teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti
įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo
struktūrą, ryšius su kitais partneriais, ugdymo
programas, spręsti kitus, su mokyklos veikla
susijusius klausimus, taip pat yra tam tikros veiklos
sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės.
37. Pagrindinės išvados
• Mokyklų autonomijos lygis ir priemonės, kuriomis
jos yra siekiamos, ES valstybėse skiriasi, tačiau,
remiantis ES valstybių patirtimi, galima teigti, kad:
• - mokyklų autonomija ES valstybėse yra labai
skirtingo lygmens,
• - ES valstybių patirtis sako, kad mokyklų
autonomija dar jokiu būdu negarantuoja mokyklų
kokybės ir efektyvumo. Kai kuriose ES valstybėse,
kuriose priimta, kad švietimas yra tikrai aukšto
lygio (pvz., Vokietija, Prancūzija), mokyklos turi
sąlyginai nedaug autonomiškumo.
38. Pagrindinės išvados
• Nėra ir tikriausiai negali būti vienodo
mokyklų autonomiškumo sėkmės
modelio. Kiekviena šalis pagal savo
specifinius siekius, kultūrines
tradicijas, valdymo lygį ir daugybę
kitų faktorių turi susikūrusios savo
specifines mokyklų autonomiškumo
sąlygas.
39. Pagrindinės išvados
• Mokyklų autonomiškumas tiesiogiai siejamas su
mokyklų atsakomybe. Taip pat pastebimas mokyklų
priežiūros kitimas didėjant mokyklų autonomijai.
• Mokyklų priežiūra ima daugiau koncentruotis ne į
procedūras, bet į rezultatus.
• Mokyklų autonomiškumo ir atsakomybės kontekste
vis didesnę reikšmę įgauna mokyklų savęs vertinimas.
• Mokyklų autonomijos didėjimas skatina atsakomybės
pasidalijimą už pasiektus rezultatus visuose švietimo
sistemos lygmenyse, taip pat ir visuose mokyklos
organizacinės struktūros lygmenyse.
40. Pagrindinės išvados
• Galima išskirti tris lygmenis (nacionalinį,
steigėjo bei mokyklos) ir pagrindines sritis,
kuriose autonomiškumas mokykloje galėtų
būti plėtojamas, sudarant šiuose lygmenyse
tam tikras sąlygas: mokyklos veiklos
organizavimo, ugdymo sritis, finansų
valdymo sritis, žmogiškųjų išteklių valdymo
sritis, ugdymo aprūpinimo sritis.
41. Pagrindinės išvados
• Autonomija suteikia dideles galimybes,
tačiau tam, kad mokyklos gebėtų
pasinaudoti autonomiškumo teikiamomis
galimybėmis, jos turi būti tam
pasiruošusios. Visų pirma, turi būti tam
pasirengę tie švietimo subjektai, kurie
dalyvauja mokyklos valdyme ir jos veikloje –
švietimo politikai (įvairaus lygmens),
mokyklų vadovai, mokytojai, bendruomenės
nariai.
42. Pagrindinės išvados
• Ekspertų apklausa atskleidė, kad ekspertai
kaip vieną iš pagrindinių trukdžių mokyklų
savarankiškumui nurodė visuose lygmenyse
(ypač įstatyminėje bazėje) norą unifikuoti
veiklą, o vėliau to unifikavimo pagrindu
kontroliuoti mokyklų veiklą. Taip pat kaip
labai svarbus aspektas buvo paminėtas ir
iškreiptas esminis moksleivio krepšelio
principas.
43. Pagrindinės išvados
• Galima konstatuoti, kad mokyklos autonomijos
suteikimui didžiausią įtaką turi teisinė bazė, t.y.
nacionalinis, taip pat steigėjo lygmuo.
• Sukūrus pakankamas prielaidas teisinėje bazėje
minėtose srityse, mokyklos tiesiog neturėtų kitos
išeities, kaip imtis savarankiškai tvarkytis,
atsakydamos už tos veiklos rezultatus.
• Esant dabartiniam mokyklų tinklui ir demografinėms
tendencijoms, neišvengiamai dalis mokyklų, kurios
nesugebės autonomiškai tvarkyti savo veiklą bei būti
sėkmingomis, teks perorientuoti savo veiklą, o kai
kurioms ir reorganizuotis, ar iš vis bus likviduojamos.
44. Pagrindinės išvados
• Tokios realijos yra neišvengiamos.
• Be abejo, visiška mokyklų autonomija
suteikia galimybę tokioms nesėkmingoms
mokykloms taip pat išgyventi, tačiau tada
dalį jų finansavimo turėtų priimti pati
bendruomenė.
• Tai ir yra pagrindinė autonomiškumo idėja –
suteikiama laisvė veikti, tačiau laisvė veikti
yra neatsiejama nuo atsakomybės už
pasiektus rezultatus.
45. Pagrindinės išvados
• Mokyklų autonomija negali būti nustatoma
vienašališkai.
• Autonomijos pagrindas yra susitarimai tarp skirtingų
švietimo subjektų – susitarimai, kuriose srityse
tikslinga yra suteikti autonomiją, susitarimai dėl
rezultatų, susitarimai dėl priežiūros ir kontrolės
mechanizmų, susitarimai dėl atsakomybės sričių ir
įsipareigojimų laikymosi.
• Tačiau reikia pažymėti ir dar vieną svarbų
autonomijos principą – mokyklos turi būti
pasirengusios autonomiškai tvarkytis.
46. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Tyrimo metu buvo konstatuota, kad švietimo
bendruomenėje nelabai suprantama, kas yra
gera mokykla skirtingų švietimo subjektų
požiūriu. Todėl, konsultuojantis su švietimo
bendruomene ir jai pritariant, yra būtina
apibrėžti „Geros mokyklos“ sampratą ir
teisiniuose dokumentuose deklaruoti, kad
nacionaliniu lygmeniu yra skatinamas tokios
mokyklos kūrimas (siekimas, vystymas).
47. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Tyrimo metu išaiškėjo, kad švietimo
bendruomenėje skirtingi švietimo subjektai
skirtingoje aplinkoje skirtingai traktuoja
efektyvumo, valdymo efektyvumo, mokyklos
veiklos efektyvumo sampratas. Todėl yra
būtina apibrėžti, koks mokyklos valdymas ir
kokia mokyklos veikla yra laikytina efektyvi,
dėl efektyvumo kriterijų ir jų matavimo
sutariant su švietimo bendruomene.
48. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Konstatuota, kad šiuo metu esantys
švietimo tikslai yra daliai mokyklų
bendruomenės narių svetimi, dauguma jų
net nežino.
• Todėl yra tikslinga kartu su švietimo
bendruomene ir jai pritariant
suformuluoti aiškius Lietuvos švietimo
tikslus, kurie būtų švietimo bendruomenei
savastimi.
49. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Konceptualiuose švietimo dokumentuose yra
akcentuojamas mokyklų savarankiškumas, tačiau
švietimo bendruomenėje šis terminas kelia daug
painiavos – vieni tai tapatina su finansiniu
savarankiškumu, kiti - su vadovo savarankiškumu
ir t.t..
• Būtina apibrėžti, kas laikytina mokyklų
savarankiškumu (autonomija) ir tuomet Švietimo
strategijoje numatyti priemones, kaip bus
siekiama šio savarankiškumo įgyvendinimo
nacionaliniu lygmeniu.
50. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Konstatuota, kad šiuo metu švietimo
sistemoje įvairiose jos lygmenyse vyrauja
priežiūra, orientuota į reglamentų laikymąsi,
procedūrų atlikimą ir pagal jas dokumentų
sutvarkymą.
• Tai neskatina mokyklų veikti efektyviai, todėl
rekomenduojama švietimo priežiūros teisinę
bazę perorientuoti rezultatų priežiūrą, bet
ne į reglamentų laikymosi priežiūrą.
51. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Konstatuota, kad priežiūros specialistų
kompetencija leidžia jiems atlikti veiklą
tik pagal jų nusistatytus modelius, kurie
orientuoti į reglamentus. Todėl yra
būtina perorientuoti priežiūros
specialistų kompetencijos vystymą į
rezultatų priežiūrą.
52. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Švietimo sistemoje dėl augančios konsultacinio ir
ekspertinio darbo apimties (mokyklų ugdymo
programų akreditavimas, išorinis mokyklų
vertinimas, ekspertinis vadovėlių, programų
vertinimas, parengtų konsultantų (vidaus audito ir
kt.) darbas ir kt.) kyla problemų konsultantus,
ekspertus pasitelkiančioms ir juos papildomoms
užduotims atlikti samdančioms, savo darbuotojus
iš darbo išleidžiančioms institucijoms
(apmokėjimas už papildomą darbą, pavadavimas,
socialinės garantijos ir kt.). Todėl būtina sukurti
Lietuvoje teisinę aplinką, palankią darbo nuomos
(„secondmento“) įgyvendinimui mokyklose.
53. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Buvo konstatuota, kad šiuo metu švietimo
sistemoje yra oficialiai pripažįstami
švietimo konsultantai tie asmenys, kurie
turi konsultanto pažymėjimus, tačiau
mokyklų bendruomenės kartais skeptiškai
vertina tokių konsultantų darbą. Šiame
kontekste tikslinga liberalizuoti švietimo
konsultavimo paslaugų rinką, suteikiant
mokykloms pačioms pasirinkti jiems
tinkamus konsultantus.
54. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Konstatuota, kad šiuo metu mokyklose yra
labai ribotos karjeros galimybės, todėl
yra būtina įteisinti įvairias karjeros
mokykloje galimybes (vertikalios,
horizontalios, profesinės, asmeninės ir
t.t.).
• Etatinio apmokėjimo nebuvimas stipriai
riboja mokyklų valdymo efektyvumą, todėl
rekomenduojama įvesti etatinį darbo
apmokėjimą.
55. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Šiuo metu mokyklose veikla organizuojama
ir valdoma pagal hierarchinį struktūros
modelį. Tačiau mokyklų unikalumas
reikalauja, kad joms būtų sudarytos
sąlygos pačioms kurti savo specifinius
valdymo bei organizacinės struktūros
modelius. Todėl teisinėje bazėje yra
tikslinga sudaryti sąlygas mokyklos
organizacinių ir valdymo struktūrų
įvairovei.
56. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Mokyklos higienos normų unifikavimas nėra
tikslingas. Kiekviena mokykla veikia tam
tikroje aplinkoje (miesto, kaimo ir t.t.).
• Todėl tikslinga yra sudaryti sąlygas
teisinėje bazėje mokyklų bendruomenėms
kartu su specialistais nustatyti individualias
kiekvienai mokyklai higienos normas.
57. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Konstatuota, kad mokyklų
bendruomenės šiuo metu turi
minimaliai įtakos mokyklų vadovų
skyrimui. Tikslinga teisinėje bazėje
sudaryti prielaidas mokyklų
bendruomenėms daryti didesnę įtaką
mokyklų vadovų skyrimui.
58. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Supaprastinti šiuo metu mokyklų veiklos
autonomiškumą ribojančius reglamentus
orientuojantis ne į procedūras, bet į
rezultatus.
• Konstatuota, kad šiuo metu moksleivio
krepšelio logika nuo pradinės idėjos yra
stipriai atitolusi. Todėl rekomenduojama
peržiūrėti teisės aktus ir sudaryti sąlygas
realiam moksleivio krepšelio
funkcionavimui.
59. Rekomendacijos švietimo
politikams
• Lyderystės mokykloje teisinis
reglamentavimas ir sertifikavimas šiuo
metu yra problematiškas, kadangi dar nėra
apibrėžti ir validuoti lyderystės vystymo
mokykloje modeliai.
• Todėl lyderystė mokyklose vyksta
spontaniškai ir tai nėra kryptinga veikla.