Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo pristatymas ŠMM 2013 04 19
•
0 j'aime•675 vues
Recommandé
Recommandé
Contenu connexe
Similaire à Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo pristatymas ŠMM 2013 04 19
Similaire à Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo pristatymas ŠMM 2013 04 19 (20)
Plus de Lyderių laikas
Plus de Lyderių laikas (20)
Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo pristatymas ŠMM 2013 04 19
- 1. ES SF MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA+ Projekto „Lyderių laikas 2“ viešoji konsultacija Longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas
- 2. Tyrimo tikslas • nustatyti švietimo lyderystės raiškos rodiklius (požymius), kuriais siekiama tobulinti švietimo sistemą ir daryti įtaką sėkmingiems mokymosi rezultatams.
- 3. Tyrimo tikslinės grupės Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų: • vadovai; • vadovų pavaduotojai; • mokytojai; • kiti pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai; • 7–11 klasių mokiniai; • 7–11 klasių mokinių tėvai arba globėjai. • savivaldybių švietimo specialistai.
- 4. Tyrimo imties formavimo logika
- 5. Tyrimo respondentų imtis Respondentų grupė Viso Minimalus imties dydis (95% p.l.; 5% i.) Išdalinta klausimynų Sugrįžo klausimynų Grįžtamumo procentas Švietimo skyrių darbuotojai 145 105 105 97 92,4 Mokyklų vadovai ir jų pavaduotojai 223 141 223 207 92,8 Mokytojai 2555 334 1277 1144 89,6 Kiti mokyklos darbuotojai 455 209 256 226 88,3 Mokiniai (7 - 12 klasių) 6396 362 2131 1967 92,3 Mokinių tėvai 6396 362 1000 797 79,7 Viso 16170 1513 4992 4438 89,2
- 7. Tėvai Mokiniai Mokytojai Vadovai Kiti darbuotojai Savivaldybės Viso Šakių 36 103 53 15 15 4 226 Biržų 36 124 70 14 11 5 260 Šiaulių 59 149 62 15 11 10 306 Ignalinos 26 59 46 8 10 3 152 Kėdainių 67 128 78 16 20 6 315 Kretingos 47 120 75 11 11 5 269 Panevėžio 41 62 62 12 13 7 197 Prienų 82 115 81 12 15 4 309 Rokiškio 72 168 69 12 13 3 337 Skuodo 57 133 101 16 16 4 327 Telšių 33 166 80 16 13 8 316 Ukmergės 45 136 82 14 12 6 295 Vilkaviškio 70 151 75 11 19 5 331 Vilniaus m. 71 264 113 19 25 16 508 Vilniaus raj. 55 89 92 16 22 11 285
- 9. Asmeninės lyderystės raiška 2 2,5 3 3,5 4 darbuotojai vadovai mokytojai tėvai mokiniai savivaldybės darbuotojai
- 10. Savęs įsivertinimo, refleksijos veiksnių vertinimo lyginimas
- 11. Nuolatinio mokymosi veiksnių vertinimo lyginimas
- 12. Nuolatinis mokymasis 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 darbuotojai vadovai mokytojai savivaldybių darbuotojai
- 13. Darbo komandose veiksnių vertinimo lyginimas
- 14. Darbas mokyklos komandose 2 2,5 3 3,5 4 darbuotojai vadovai mokytojai savivaldybių darbuotojai
- 15. Vadovo lyderystės raiškos veiksnių vertinimo lyginimas
- 16. Vadovo vertinimas 2,5 3,0 3,5 4,0 darbuotojai tėvai apie save mokytojai
- 17. Mokyklos bendradarbiavimo su vietos bendruomene veiksnių vertinimo lyginimas
- 18. Požiūris į savo mokyklą 2 2,5 3 3,5 4 darbuotojai vadovai mokytojai tėvai
- 19. Tolesnių tyrimų įžvalgos o Tyrimus atlikti kas 2-3 metus; o Kartojant tyrimus mokyklų vadovams ir jų pavaduotojams teikti analogiškus klausimynus, kaip buvo atlikta 2012 m. tyrime; o Pakartotinai atliekant tyrimus visose imtyse rekomenduojama naudoti popierines klausimynų versijas ir fokusuotas interviu grupes; o Formuojant imtį, tikslinga būtų kitą tyrimą kartoti tose pačiose savivaldybėse ir tose mokyklose, kurios dalyvavo šiame tyrime, tačiau, dar prijungiant prie šio tyrimo ir tas mokyklas, kurios nedalyvauja projekto „Lyderių laikas 2“ veikloje. Gavus rezultatus palyginti, kaip pakito lyderystės raiška jau tirtose mokyklose, kuriose lyderystei paskatinti buvo vykdoma tikslinė intervencija. Tikslinga palyginti, kaip šios mokyklos atrodo tų mokyklų kontekste, kurios nedalyvavo „Lyderių laiko 2“ projekte.
- 20. o Tolimesniuose tyrimuose rekomenduojama gilintis į mokinių asmeninės lyderystės ugdymo mokykloje raišką, akcentuojant jų savarankiškumą, atsakomybę, gebėjimą pačiam formuluoti ir analizuoti ambicingus gyvenimo tikslus, numatyti jų siekimo kelią, kliūtis ir jų sprendimus. o Didžiausi statistiškai reikšmingi skirtumai mokinių imtyje yra aptinkami analizuojant tyrimo duomenis pagal skirtingus mokyklų tipus, ypač tarp pagrindinių mokyklų ir progimnazijų, nors jose teikiamas ugdymo turinys yra analogiškas. Atliekant tolesnius tyrimus, būtina išlaikyti šiame tyrime išskirtas mokyklų grupes, kad būtų galima sekti lyderystės raiškos skirtumus skirtingų tipų mokyklose.
- 21. o Planuojant tyrimus ateityje suvienodinti mokyklos vietos nustatymą, t.y. kur randasi mokykla mieste, rajono centre ar kaimo vietovėje. Neatitikimas tarp mokininių, jų tėvų ir mokytojų mokyklos vietos nurodymo tyrimo duomenis iškreipia ir daro netikslius. o Tolimesniuose tyrimuose savivaldybės švietimo specialistų klausimynus tikslinga papildyti „Bendradarbiavimo ir bendravimo“ teiginių blokais; organizuoti savivaldybės švietimo specialistų focus grupes, norint nustatyti įvairias specialistų patirtis. o Kartojant tyrimus reikia dar labiau suvienodinti klausimynus visoms tiriamųjų grupėms, tai leistų užtikrinti gautų rezultatų objektyvesnį palyginamumą.
Notes de l'éditeur
- Vadovų ir pavaduotojų subimtyje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant teiginius: “ Mokyklų darbuotojams būtina sudaryti sąlygas laikinai padirbėti kitoje švietimo institucijoje išsaugant savo darbo vietą” (p=0,004). Mieste esančių mokyklų vadovai labiau pritarė šiam teiginiui (87,0 proc. sutinku), nei mokyklų, kurios yra rajono centre, vadovai (61,1 proc. sutinku). “ Geras lyderis motyvuoja taip, kad darbuotojai patys nuveikia daugiau nei iš jų reikalaujama” (p=0,007). Vertinant šį teiginį statistiškai reikšmingai išsiskyrė nuomonės tų mokyklų vadovų, kurių mokyklos dalyvauja(-vo) MTP ir MTP Plius projektuose. Mokyklų vadovai, kurių mokyklos dalyvauja (-vo) minėtuose projektuose labiau pritarė šiam teiginiui 97,1 proc., nei mokyklų vadovai, kurių mokyklos nedalyvavo šiame projekte 72,4 proc.). Mokytojų subimtyje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant teiginius: Norėčiau užimti vadovaujančias pareigas mokykloje ateityje (pagal respondentų pedagoginio darbo stažą p=0,000) – šiam teiginiui pritaria 32,3 proc. dirbančiųjų nuo 5 iki 9 metų (58,1 proc. nepritaria), lyginant su 9,2 proc. dirbančiųjų 20 metų ir daugiau (82,5 proc. nepritaria). Mokyklos darbuotojų subimtyje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai respondentams vertinant teiginius: Esu linkęs(-usi) imtis naujų idėjų (pagal respondentų amžių p=0,02) – su teiginiu sutinka 90,5 proc. respondentų iki 29 metų (9,5 proc. nesutinka), lyginant su 67,5 proc. respondentų nuo 40 iki 49 metų (25,3 proc. nesutinka). Savivaldybės švietimo specialistų subimtyje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant teiginį: dabartinė kvalifikacijos tobulinimo sistema neskatina mokytojų lyderystės (pagal amžių p=0,010) - šiam teiginiui pritaria – 85 proc. 50-59 metų savivaldybės švietimo specialistai, 83.3 proc. 60 ir daugiau metų turintys savivaldybės švietimo specialistai, 66,7 proc. - 40-49 metų savivaldybės švietimo specialistai ir 41,2 proc. 30-39 metų savivaldybės švietimo specialistai. Vertinant šį teiginį statistiškai reikšmingai išsiskyrė nuomonės vyresnio amžiaus asmenų. nė vienoje organizacijoje efektyvi veikla neįsivaizduojama be lyderio (pagal lytį p=0,003) - šiam teiginiui labiau pritaria moterys (97,3 proc.) lyginant su vyrais (78,9 proc.).
- Vadovų ir pavaduotojų subimtyje nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas vertinant teiginį: „ Aš manau, kad refleksija atima daug brangaus laiko“ (p=0,02). Vertinant šį teiginį, statistiškai reikšmingai išsiskyrė nuomonės mokyklų vadovų , kurių mokyklos dalyvauja(-vo) MTP ir MTP Plius projektuose. Mokyklų vadovai, kurių mokyklos nedalyvauja minėtuose projektuose labiau nepritarė šiam teiginiui (95,0 proc.), nei mokyklų vadovai, kurių mokyklos dalyvauja minėtuose projektuose (76,5 proc.). Mokytojų subimtyje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant teiginius: Aš manau, kad refleksija atima daug brangaus laiko (pagal respondentų pedagoginio darbo stažą p=0,001) – šiam teiginiui pritaria 42,4 proc. dirbančiųjų 20 metų ir daugiau (55,8 proc. nepritaria), lyginant su 31,1 proc. dirbančiųjų iki 4 metų (68,9 proc. nepritaria); (pagal respondentų kategoriją – kvalifikaciją p=0,004) teiginiui pritaria 40 proc. mokytojų ekspertų (60 proc. nepritaria), lyginant su 31,4 proc. mokytojų (67,7 proc. nepritaria) (pagal mokyklos, kurioje respondentai dirba, tipą p=0,000) – teiginiui pritaria 52,2 proc. progimnazijų mokytojų (46,8 proc. nepritaria), lyginant su 41,6 proc. pradinių mokyklų mokytojų (28,33 proc. nepritaria).
- Mokytojų subimtyje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai respondentams vertinant teiginius: Problemas aš priimu kaip iššūkius (pagal respondentų pedagoginio darbo stažą p=0,000) – 92,5 proc. mokytojų, dirbančių pedagoginį darbą nuo 5 iki 9 metų sutinka su teiginiu (4,3 proc. nesutinka), lyginant su 82,0 proc. dirbančiųjų 20 metų ir daugiau (15,3 proc. nesutinka). Mokyklos darbuotojų subimtyje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai respondentams vertinant teiginius: Jei kas nors mane tikrai domina, mokymosi sunkumai manęs nebaugina (pagal respondentų amžių p=0,01) – teiginiui pritaria 100 proc. respondentų iki 29 metų, lyginant su 94,4 proc. respondentų nuo 50 iki 59 metų amžiaus (5,2 proc. nepritaria). Problemas aš priimu kaip iššūkius (pagal mokyklos, kurioje dirba respondentai, tipą p=0,04) – teiginiui pritaria 100 proc. pradinių mokyklų darbuotojų, lyginant su 57,2 proc. pagrindinių mokyklų darbuotojų (35,7 proc. nepritaria).
- Vadovų ir pavaduotojų subimtyje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai vertinant teiginius: „ Žmonės jumis pasitiki“ (p=0,01). Vertinant šį teiginį statistiškai reikšmingai išsiskyrė respondentų turinčių skirtingą vadybinio darbo stažą, nuomonės. Respondentai, kurių vadybinio darbo stažas yra 0-4 metai šiek tiek mažiau pritarė šiam teiginiui (80,7 proc. pritarė), nei respondentai, kurių vadybinio darbo stažas buvo virš 20-ies metų (95,9 proc. pritarė). „ Žmonės jumis pasitiki“ (p=0,009). Vertinant šį teiginį statistiškai reikšmingai išsiskyrė respondentų pagal mokyklos vietą, nuomonės. Respondentai, kurių mokyklos yra mieste labiau pritarė šiam teiginiui (97,4 proc. sutinku), nei respondentai, kurių mokyklos yra rajono centre (80,6 proc. sutinku). Mokytojų subimtyje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai respondentams vertinant teiginius: Diskusijose nebijau pasirodyti nekompetentingu (pagal respondentų kategoriją – kvalifikaciją p=0,003) – teiginiui pritaria 88,0 proc. mokytojų ekspertų (12,0 proc. nepritaria), ir 83,0 proc. neatestuotų mokytojų (16,7 proc. nepritaria), lyginant su 65,0 proc. mokytojų (31,6 proc. nepritaria).
- Mokytojų subimtyje nustatyti i statistiškai reikšmingi skirtumai respondentams vertinant teiginius: Kuria teigiamą psichologinę atmosferą (pagal mokyklos, kurioje dirba respondentai, tipą p=0,000) – 100 proc. pradinių mokyklų mokytojų pritaria teiginiui, lyginant su 79 proc. gimnazijų mokytojų (17,9 proc. nepritaria) ir 79,6 proc. vidurinių mokyklų mokytojų (16,0 proc. nepritaria). Išklauso idėjų ir pasiūlymų (pagal mokyklos, kurioje dirba respondentai, tipą p=0,000) – 100 proc. pradinių mokyklų mokytojų pritaria teiginiui, lyginant su 91,3 proc. progimnazijų (8,7 proc. nepritaria) mokytojų. Dalinasi informacija apie pasiektus rezultatus (pagal mokyklos, kurioje dirba respondentai, tipą p=0,000) – 100 proc. pradinių mokyklų mokytojų pritaria teiginiui, lyginant su 92,9 proc. vidurinių mokyklų (4,4 proc. nepritaria) ir 95,7 proc. progimnazijų mokytojų (3,3 proc. nepritaria).
- Mokytojų subimtyje nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai respondentams vertinant teiginius: mokykla yra unikali, išsiskirianti iš kitų (pagal mokyklos, kurioje dirba respondentai, vietovę p=0,002) – 79,4 proc. miesto mokyklų mokytojų pritaria teiginiui (17,4 proc. nepritaria), lyginant su 72,4 proc. kaimo vietovių mokytojų (24,1 proc. nepritaria); (pagal mokyklos, kurioje dirba respondentai, tipą p=0,000) – 91,9 proc. kito tipo mokyklų mokytojų pritaria teiginiui, lyginant su 53,9 proc. progimnazijų mokytojų (39,6 proc. nepritaria). mokykla, kurioje vyrauja sąžiningumas santykiuose vieno su kitu (pagal mokyklos, kurioje dirba respondentai, tipą p=0,000) – 80,3 proc. pagrindinių mokyklų mokytojų pritaria teiginiui (15,0 proc. nepritaria), lyginant su 64,1 proc. progimnazijų mokytojų (30,5 proc. nepritaria). mokykla, kurios viena iš pagrindinių vertybių – atsakingumas (pagal mokyklos, kurioje dirba respondentai, tipą p=0,000) – 100 proc. pradinių mokyklų mokytojų pritaria teiginiui, lyginant su 82,5 proc. gimnazijų mokytojų (15,6 proc. nepritaria).