Projekto „Lyderių laikas” vieta Europos ir Lietuvos švietimo strategijų įgyvendinimo kontekste (Dr. Rita Dukynaitė)
•
0 j'aime•822 vues
Recommandé
Recommandé
Contenu connexe
Similaire à Projekto „Lyderių laikas” vieta Europos ir Lietuvos švietimo strategijų įgyvendinimo kontekste (Dr. Rita Dukynaitė)
Similaire à Projekto „Lyderių laikas” vieta Europos ir Lietuvos švietimo strategijų įgyvendinimo kontekste (Dr. Rita Dukynaitė) (14)
Plus de Lyderių laikas
Plus de Lyderių laikas (20)
Projekto „Lyderių laikas” vieta Europos ir Lietuvos švietimo strategijų įgyvendinimo kontekste (Dr. Rita Dukynaitė)
- 1. Projekto ,,Lyderių laikas” vieta Europos ir Lietuvos švietimo strategijų įgyvendinimo kontekste Dr. Rita Dukynait Klaip da 2013-11-22 Konferencija „Švietimo lyderyst – strategin šalies būtinyb . Patirtis, bendradarbiavimas, perspektyvos“
- 2. Turinys Kam reikia lyderyst s? Ar būtinas projektas? Genez ir projekto atramos taškai Lietuva ir pasaulis: s km s ir nes km s. Švietimo atsakomyb Švietimo būkl ir galimos pl tros kryptys 2
- 3. Projekto genez : nuostatos d l kaitos (2005) Entuziazmas Nepriklausomyb s pradžioje Profsąjungų priekaištai, mokytojų nuovargis, saugumo ir pozityvizmo stoka, pasitik jimo vadovais nuosmukis Kokyb s siekiančių mokyklų klubas Socialiai atsakingų mokyklų asociacija 3
- 4. Ką reišk būti mokytoja 1923 m. Internete siuntin jama informacija 4
- 5. „Apie 65% mokinių, pradedančių lankyti mokyklą šįmet, dirbs tokį darbą, kuris neegzistuoja šiandien.“ June 7, 2013, Nr. 129, p. 16 Sebastian Thrun, Udacity (online university) and former Google mastermind „Mūsų supratimas apie mokymą tur s keistis dramatiškai.“ Mokymasis ir mokymas tampa nuolatiniu procesu ir tai tampa augančiu iššūkiu darbdaviams. 5
- 6. Įgūdžiai tampa 21-ojo amžiaus valiuta Įgūdžiai keičia gyvenimą … … nes įgūdžiai turi augantį poveikį darbo rinkos rezultatams ir socialinei bendrystei. Tai , ko mokyti ir ką vertinti lengva, nyksta sparčiausia … ir veikia ekonomiką … … nes turimi įgūdžiai garantuoja tik trumpalaikę naudą, bet ekonomikos augimui ir lygioms galimyb ms pasekm s ilgalaik s Andreas Schleicher (OECD) 6
- 7. Genez : keblūs klausimai Iš kur Lietuvoje atsiranda visų lygmenų švietimo vadovai? O iš kur atsiranda lyderiai? Ar lengva būti lyderiu? Ar sistema palankiai sutinka lyderius? Ar apsimoka tiesti kelius lyderiams? 7
- 8. Lietuviškoji talkos lyderyst Į talką vienas kitam einama asmeniškai įsipareigojus. Talkoje saugu, nes prireikus sulauksi pagalbos. Pripažįstamos visų net ir mažai reikšmingos pastangos. Talkose dirbi vis kitoje komandoje ir gali pasimokyti. Talkoje n ra lengva, bet siekiamas rezultatas yra aiškus. Stengiamasi palaikyti gerą nuotaiką ir švęsti pabaigtuves. Talkoje visada dalyvauja pats šeimininkas. © R. Ališauskas, R. Dukynait , 2006 8
- 9. „Mokyklų lyderyst s kokyb … [yra vienas iš] esminių veiksnių siekiant aukščiausios kokyb s mokymosi rezultatų“ Europos vadovų tarybos išvada d l švietimo veiksmingumo ir kokyb s (2006/C 298/03) 9
- 10. Lyderyst yra Europos dvasia? „Mes galime būti, kuo norime“ Giovanni Pico della Mirandola (1463-1494) Apie žmogaus orumą, 1486 10
- 12. Visuomen s s km !? Kaip mums sekasi? Gyvenimo kokyb s indeksą (dabar 13-16 vieta ES) Laim s indeksą (dabar 20 vieta ES) Demokratijos indeksą (dabar 21 vieta ES) Pasaulio konkurencingumo indeksą (dabar 19 vieta ES) Globalizacijos indeksą (dabar 26 vieta ES) Suminį inovatyvumo indeksą (dabar 23 vieta ES) Piteris Breigelis Vyresnysis (Pieter Bruegel ~1525-1569 m.) „Parabol : aklas veda aklą“ 12
- 13. Ar tikrai matome, ką tur tume įžiūr ti? Ar matome perspektyvą? Lyderyst s d snis 2012 metais 10 paklausiausių darbų 2005 metais iš viso neegzistavo... Šiuo metu mokinius ruošiame neegzistuojantiems darbams... naudotis dar nesukurtomis technologijomis... spręsti problemas, kurių mes šiandien nežinome... Kasdien išleidžiama daugiau kaip 3000 naujų knygų... Per savaitę New York Times pateikia tiek informacijos, kiek XVIII a. žmogus neapr pdavo per visą savo gyvenimą. Manoma, kad per metus bus sukauptas didesnis informacijos kiekis nei per pastaruosius 5000 metų. 13
- 14. 20-24 m. asmenų bent su viduriniu išsilavinimu dalis, % 100 95 92,7 Slovakija 90 LIETUVA 89,3 85 Latvija Estija ES 27 80 Vokietija 75 70 Šaltinis: Eurostat 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 14
- 15. 0,0 Vengrija Rumunija Portugalija Ispanija Bulgaria Graikija Prancūzija Italija ES 27 Lenkija Jungtin Karalyst Belgija Čekija Vokietija Austrija Suomija Kipras Estija 80,0 Danija Malta Slov nija Slovakija Latvija Švedija Lietuva 25-64 m. asmenų užsienio kalbų (ne) mok jimas (2007) nemoka jokios užsienio kalbos 70,0 60,0 50,0 40,0 30,0 20,0 10,0 Šaltinis: Eurostat 15
- 16. 0 Romania Bulgaria Ireland Netherlands Germany Slovakia Belgium France Poland European Italy Malta Cyprus United Greece Sweden Denmark Luxembourg 80 Czech Spain Estonia Finland Slovenia Portugal Hungary Latvia Lithuania Austria 16-24 IKT raštingumas (2011) moka 5-6 veiksmus 70 60 50 40 30 20 10 Šaltinis: Eurostat 16
- 17. Focus of school leadership practices Index of schools principal’s leadership based on school principals’ report (PISA) 17
- 18. Grožinių ir informacinių tekstų skaitymo rezultatų kaita • Stebint paskutinį penkmetį Lietuvoje grožinių tekstų skaitymo pasiekimai smuko kur kas labiau nei informacinių. • Grožinių tekstų skaitymo rezultatų kritimas statistiškai reikšmingas. 18
- 19. 4 kl. mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatų kaita M GM 2011 m. Lietuvos 4 kl. mokinių matematikos rezultatas, palyginti su 2007 m., pakilo 3 taškais, t.y., sutampa su 2003 m. rezultatu. 2011 m. Lietuvos 4 kl. mokinių gamtos mokslų rezultatas, palyginti su 2007 m., pakilo 1 tašku ir yra 3 taškais aukštesnis už 2003 m. rezultatą. 19
- 20. Skaitymo pasiekimų lygmenis pasiekusios mokinių dalies kaita Lietuvos rezultatai per paskutinį dešimtmetį statistiškai reikšmingai smuko visuose lygmenyse 20
- 21. Mergaičių ir berniukų skaitymo rezultatų kaita Tolygiai prast jant abiejų lyčių skaitymo rezultatams, berniukų ir mergaičių pasiekimų skirtumas išlieka bemaž stabilus 21
- 22. 530 8 klas s mokinių pasiekimai pagal IEA tyrimą TIMSS 519 520 519 514 510 500 488 490 480 472 470 460 450 502 506 502 482 Gamtos mokslai Matematika 464 Skal s vidurkis 440 430 1995 m. 1999 m. 2003 m. 2007 m. 2011 m. 22
- 23. Matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų lygmenis pasiekusių 8 kl. mokinių dalies kaita M GM 23
- 24. 8 kl. mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatų kaita pagal lytį M 8 kl.vaikinų ir merginų rezultatų skirtumai nuo 2003 m. nuosekliai did ja GM 8 kl. merginų rezultatai 2011 m. pirmąkart statistiškai reikšmingai lenk vaikinų rezultatus 24
- 25. Geriausi ir blogiausi mokyklų rezultatai 100 90 85,21 84,54 79,39 Mokyklos mokinių surinktų taškų (%) vidurkis 80 69,52 70 59,69 60 50 Geriausiai pasirodžiusios mokyklos rezultatas 40 Blogiausiai pasirodžiusios mokyklos rezultatas 34,60 30,49 30 19,63 20 18,17 16,88 10 0 Matematika Gamtos mokslai Matematika Gamtos mokslai TIMSS TIMSS TIMSS TIMSS PIRLS 4kl 4kl 8kl 8kl 4 kl 25
- 26. Skaitymo rezultatai pagal mokyklos tipą 26
- 27. Skaitymo rezultatai pagal vietov s tipą Rita Dukynait 27
- 28. Skaitymo pasiekimų lygmenys pagal vietov s tipą Rita Dukynait 28
- 29. 4 kl. matematikos rezultatai pagal gyvenamąją vietą ąą ą 29
- 30. 4 kl. gamtos mokslų rezultatai pagal gyvenamąją vietą ų ąą ą 30
- 31. 4 kl. Matematika. Gamta Rezultatai pagal vietov s tipą 100 555 532 540 80 507 520 60 500 40 480 460 20 440 0 420 Vilnius Kiti didieji miestai 536 536 Miestai Miesteliai ir kaimai 100 560 M okinių dalis proce nt ais 540 80 513 520 60 488 500 480 40 460 20 440 0 Gam t os m okslų re zultatų vidurkis M o kin ių d alis p r o ce n t ais 558 M at e m at iko s r e zu lt at ų vid u r kis 560 420 Vilnius Kiti didieji miestai Miestai Miesteliai ir kaimai Rita Dukynait 31
- 32. 8 kl. matematikos rezultatai pagal gyvenamąją vietą ąą ą 32
- 33. 8 klasės mokinių gamtos mokslų rezultatai pagal ė ų ų gyventojų skaičių vietovėje, kurioje yra mokykla ų čų ė Paremta mokyklos direktorių atsakymais ų 33
- 34. 8 kl. Matematika. Gamta Rezultatai pagal vietov s tipą M okinių dalis proce ntais 540 80 520 520 500 60 500 471 480 40 460 20 36 23 14 28 440 0 420 Vilnius Kiti didieji miestai Miestai Miesteliai ir kaimai 560 100 553 M okinių dalis proce ntais M ate m atikos re zultatų vidurkis 560 544 527 80 540 511 60 520 488 500 480 40 460 20 36 14 23 28 0 440 Gam tos m okslų re zultatų vidurkis 100 420 Vilnius Kiti didieji miestai Miestai Miesteliai ir kaimai Rita Dukynait 34
- 35. 4 kl. mokinių matematikos rezultatai pagal ų mokyklos dėmesį akademiniams pasiekimams ė į 35
- 36. 4 kl. mokinių gamtos mokslų rezultatai pagal ų ų mokyklos dėmesį akademiniams pasiekimams ė į Paremta mokyklos direktorių atsakymais ų 36
- 38. 4 klasės mokinių gamtos mokslų rezultatai pagal ė ų ų mokytojų pasitenkinimą savo profesija ų ą Paremta mokytojų atsakymais ų 38
- 39. „Minkštieji“ faktoriai daro esminę įtaką ę ą mokyklos veiklos kokybei (Iš mokyklų veiklos išorinio vertinimo duomenų analizės) 3.2.Pasiekimai = 1.1.1.Vertyb s*0,213 + 1.2.1.Asmenyb s raida*0,066 + 5.4.Personalo valdymas*0,266 + 2.3.Mokymo kokyb *0,031 + 2.4.Mokymosi kokyb *0,086 2012 m. iš geriausiai vertinamų ų + 3.1.Pažanga*0,243 rodiklių traukiasi – mikroklimatas, ų mokytojo ir mokinių dialogas, ų + 0,297. tapatumo jausmas ir valdymo demokratiškumas. 39
- 40. Šaltinis: HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) tyrimas LIETUVA Estija Latvija Belgija (pranc.) Mergaitės 25 Austrija 30 Rumunija Belgija (flam.) Prancūzija Liuksemburgas Škotija Portugalija Suomija Vokietija Lenkija Airija Anglija Velsas Slovakija Olandija Vengrija Graikija Slovėnija Danija Ispanija Čekija 5 4 Italija Švedija 11 metų vaikų, kurie per pastaruosius 2 m nesius 2009/2010 m. bent 2 kartus patyr patyčias, dalis, proc. 35 Berniukai 20 15 10 5 0 40
- 41. Geriausi ir prasčiausi rezultatai: Lietuva, Europos Sąjungos siekis ir ES vidurkis 41
- 42. 25–64 metų gyventojų, kurie mok si per keturias savaites iki apklausos, dalis, proc. 10,5 9,0 9,0 8,5 7,5 6,0 5,9 4,5 3,0 5,2 3,8 ES 27 1,5 Lietuva Šaltinis: Eurostat 0,0 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 42
- 43. Valstyb s pažangos strategija „Lietuva 2030“ Užduotis ž Besimokanti Veikli Solidari švietimui pagal VŠS: „sutelkti švietimo bendruomenę ir visus Lietuvos žmones (solidarumas) nuolat kryptingai lavintis (mokymasis) siekiant asmeninės ir šalies sėkmės (veiklumas)“ 43
- 44. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija ė ų Strateginis tikslas: Paversti Lietuvos švietimą tvariu pagrindu mokymasis ą valstybės gerovės kėlimui, veržliam ir savarankiškam žmogui, veiklumas ė ė ė ž solidarumas atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį č į Rodikliais: •Pasiekti aukštesnio kokybės lygio pagal OECD PISA ir ARWU •Padidinti asmenų aktyvumo (savęs įdarbinimo) lygį (11 → 16) •Padidinti patyčių nepatiriančių vaikų dalį (44 → 70) •ir kt. } } } mokymasis veiklumas solidarumas 44
- 45. Kūrybiškumas ū Solidarumas Pilietiškumas Mokymasis Lyderystė ė Veiklumas Švietimo strategijos sumanymas Atjauta Sutarimas Partnerystė ė Mokytojo asmenybė Įstaigų kokybės vadyba Bendra posistemių veikla dėl įtraukties Mokymasis ir įgalinimas veiklai visą gyvenimą 45
- 47. Kaip skatinama lyderyst ? Lyderiai negaminami, tačiau kuriama saugios rizikos terp lyderiams prisiimti atsakomybę, naudotis išorine parama, patiems tapti parama kitiems 47
- 49. •Lyderyst s studijos: •Programos ir medžiaga •Magistrantūra •Neformalios studijos •Pripažinimas •Konsultavimo infrastruktūra: •Tyrimas •Modelis Žmon s •Atrankos mechanizmas •Bendras parengimas Studijos Karjera •5 specializacijos (+9) (magistratūra, (darbuotojų •Interneto svetain neformaliai) nuoma) •52 konsultantai ir t.t. Technologijos Konsultacijos Lyderyst (valdymo (atvykus ir modeliai) virtualiai) Mokslas Partneryst (tyrimai, (ryšiai ir įrodymai) •Longitudinis tyrimas: tinklai) •Valdymo modeliai: •Tyrimas ir aprašas Organizacija •15 savivaldybių raiška •75 mokyklų raiška •2 nacionaliniai forumai •Metodika •Instrumentai •Pirmieji duomenys •Tolesni duomenys 49
- 50. 50
- 51. 3 draugai 51
- 52. Daug draugų 52
- 53. Darbo grup s kuriant projektą 53
- 54. 54
- 55. I etapo baigiamoji konferencija 55
- 56. I etapo baigiamoji konferencija: politikai pritar 56
- 58. „...pagaliau švietimo darbuotojai, neskirstomi kastomis, prad tų dialogą apie gyvybinį tautos reikalą savarankiškai, nediriguojami. Tai būtų pirmoji pradžia, kurią reik tų tęsti dabar toliau“ Iš Meil s Lukšien s pranešimo respublikinei švietimo konferencijai, 1988-12-09 Fotografavo V. Jonynien (cituota iš Jungtys, 2000) 58
- 59. Shoot for the moon. Even if you miss you'll land among the stars Brian Thomas Littrell Brian Thomas Littrell 59
- 60. 60
- 61. Projekto ,,Lyderių laikas” vieta Europos ir Lietuvos švietimo strategijų įgyvendinimo kontekste Dr. Rita Dukynait Klaip da 2013-11-22 Konferencija „Švietimo lyderyst – strategin šalies būtinyb . Patirtis, bendradarbiavimas, perspektyvos“