1. Obuolys
Jis iš visų vaisių vartojamas dažniausiai.Manoma, kad šiuo metu
auginamos dešimtys tūkstančių obelų veislių yra 3 veislių obelų, augusių
Artimuose rytuose ir Balkanuose,palikuonys.Australijai priklausanti
Tasmanijos sala ilgai buvo vadinama “Obuolių sala”.1840m.obelų sodai
buvo užveisti salos pietryčiuose, obuoliai buvo tiekiami Indijai ir
Naujajai Zelandijai.1850m., atradus aukso, Australijoje gerokai
padaugėjo gyventojų, todėl padidėjo vaisių paklausa.Vienu metu auginta
net daugiau kaip 500 obelų veislių.Šiandien šis skaičius yra sumažėjęs iki
10 veislių.
Kriaušė
2. Jos tėvynė Azija.Europoje ją pirmiausia pradėjo auginti senovės graikai.
Arbūzas
Arbūzas yra kilęs iš Pietų Afrikos.Kalachario pusdykumėje iki šiol
auga savaime.Žydai ir arabai augino arbūzą dar 1500 metų prieš mūsų
erą.Vakarų Europoje jis atsirado tik XI-XII amžiuje kryžiuočių riterių
dėka.Rusiškas augalo pavadinimas kilo iš iranų kalbos žodžio
“charbiuza”, reiškiančio melioną arba didelį agurką.Įžymus keliautojas
Deividas Livingstonas , kuris nukeliavo 50 000 kilometrų, pirmas iš
europiečių susipažino su Kalachario arbūzais.Dykumoje jie laimingas
radinys , nes tos dryžuotos “gertuvės” pilnos vandens.Jis rašė, kad visi
dykumos žvėrys “pažįsta ir vertina tą dovaną”.Arbūzas mėgstamas visur,
bet yra kraštų, kur jam rodoma ypatinga pagarba.Meksikiečiams trys
spalvos primena kovos už laisvę dienas, kai Meksika tapo
nepriklausoma.Savo pergalę žmones šventė kautynių vietoje, arbūzų
lauke, su arbūzų griežiniais rankose.Štai kodėl Meksikos valstybės
vėliavoje visiems laikams atspaustos trys arbūzų spalvos:žalia,balta ir
skaisčiai raudona.
Paprastai prinokę arbūzai valgomi švieži.Kadangi jame daug ,jis
labai gerai malšina troškulį.Iš arbūzų sėklų galima išspausti gero
aliejaus.Arbūzų sultis virinant, galima pasigaminti tam tikros
3. koncentracijos arbūzų”medų”; jis ilgai stovi.Tokiame “meduje”yra 89
%cukraus.
Abrikosas
Prieš 4000 metų šis vaismedis buvo
pradėtas auginti Kinijoje.Abrikosai
senovės Romoje buvo laikomi
brangiu skanėstu.Persai minkštus,
auksaspalvius vaisius vadino”saulės
kiaušiniais”.XVI a. viduryje persi-
kus iš Italijos į Anglija parvežė
Henriko VIII sodininkas.Švieži, su-
nokę abrikosai valgomi žali arba
virti kaip desertas, iš jų verdama
uogienė.Džiovinti,konservuoti ir
cukruoti abrikosai parduodami visus
metus.
Persikas
Apvalus, nuo geltonos iki rausvos
spalvos , pūkuota odele
vaisius,balsvu, aromatingu
minkštimu.Persikai į Europą
atkeliavo iš Kinijos.Persiko
pavadinimas kilęs iš prancūzų
kalbos ir reiškia “persiškasis
obuolys”.Yra dvi persikų
grupės:vienų kauliukas lengvai
atsiskiria nuo minkštimo, kitų-
sunkiai.
4. Citrina
Citrinmedis kilęs iš
Pietryčių Azijos, ten jis
savaime auga kalnuose.
Citrinas ir apelsinus
pirmiausia pradėta au-
ginti Kinijoje.Specifinį
kvapą citrinmedžiui su-
teikia eterinis aliejus,
esantis šakelėse, lapuo-
se, vaisių luobelėse.
Citrinų sultys buvo
patogus ir vertingas keliautojų produktas XVIII ir XIX amžiuje, kai
kelionės burlaiviais buvo tokios ilgos, jog išlaikyti šviežias daržoves
nebuvo įmanoma.Jūreiviai gerdavo citrinų sultis,kad išvengtų skorbuto-
ligos, kurią sukelia vitamino C stoka.Kaip tik šio vitamino yra
citrusiniuose vaisiuose.
Apelsinas
Žodis apelsinas kilęs iš
vokiečių kalbos ir reiškia
kinietišką obuolį. 2200m.
pr.m.e. jis buvo auginamas
Pietų Kinijoje. Tik 15a.
apelsinai atsirado Europos
šalyse ir buvo auginami
oranžerijose (specialiose stik-
linėse patalpose).Iš apelsinų
daromi
džemai,cukatai,sultys ,jie
konservuojami.Kvapnus,
sultingas ir skanus apelsinų
minkštimas turi labai daug
vitamino C.
5. Ananasas
Ananasas yra vaisius, sudarytas
iš uogų, esančių po žvynais.
Ananasas savaime auga
Brazilijoje. Iš ten jį atvežė į kitas
šalis. Pirmiausia 16a. pradžioje jį
atvežė į Ispaniją.17a.pabaigoje
pradėtas auginti šiltnamiuose
Anglijoje ir vadinamas ”pine-
apple” (pušų obuoliai). Ananasus
apdulkina kolibriai. Kad būtų
gautos besėklės veislės ,
Havajuose kolibriai buvo
išnaikinti, juos laikyti uždrausta.
Avokada
Atogrąžų medžių val-
gomas vaisius, turintis
daug minkštimo ir
viduje – riešutą, grai-
kinio riešuto didumo.
Avokada kilusi iš
Meksikos ir Centrinės
Amerikos.Šių šalių
gyventojams ji dažnai
ne mažiau svarbi kaip
mums mėsa. Avokadų
vaisiai malonaus sko-
nio, primena graikinį
riešutą.Kadaise anglai
avokadą vadino”gardemarinų sviestu”.Šis pavadinimas matyt atėjo iš tų
laikų, kai dažnose kelionėse laivų įgulos avokadą vartodavo maistui.Jie
labai maistingi, kaloringesni už visus kitus vaisius.Jie valgomi švieži,
6. kartais tepami ant duonos,daromos salotos,tyrelės.Savo forma jie primena
didelę kriaušę.Nežinia kodėl šie vaisiai dar vadinami”krokodilo kriauše”.
Kivis
Kivis arba aktinidija kilusi iš Kinijos.Senuose kinų raštuose minima kaip
Yang-Tao , sveikatos ir amžinos jaunystės šaltinis.Šie vaisiai dar
vadinami kiniškais agrastais arba beždžionių persikais.Kivis yra
nuostabus ne tik savo
išvaizda, bet ir vardo
kilme. Nors moksli-
ninkai spėja, kad
aktinidijos amžius
siekia 50 milijonų
metų, tačiau nauja
veislė buvo išvesta
tik šio amžiaus vidu-
ryje Naujojoje Zelan-
dijoje, ir tik 1974
metais oficialiai buvo
priimtas šios veislės
prekybinis pavadini-
mas “Kiwifruit”-
paukščio kivio
garbei.
7. Datulės
Pailgas, gintaro
ar tamsiai rudos
spalvos, sal-
daus minkštimo
datulių palmių
vaisius.Arabai
iki šiol datules
laiko pagrindi-
niu valgiu, pa-
keičiančiu net
duoną. Afrikos
šiaurėje besi-
driekiančiose dykumose datulių palmės yra gyvybės medis, žaliuojantis
tokiomis sąlygomis, kuriomis joks kitas augalas negali augti.Yra
pasitaikę atvejų, kai datulių palmė vaisius vedė net visą 100
metų.Vaisiaus pavadinimas kilęs iš senovės graikų žodžio daktylos,
reiškiančio “pirštas”.Datulė gali užaugti iki 30 metrų aukščio ir gyventi
net 200 metų.
9. Nedidelis, minkštas kriaušės formos vaisius saldžiu puriu
minkštimu, kuriame gausu smulkių, valgomų sėklų.Iš visų
vaisių figa yra saldžiausia.Šis augalas kilęs iš Mažosios
Azijos. Ir karstai mumijoms buvo daromi iš figmedžio. Ir
Adomas su Ieva “apsirengė”figos lapeliais.Jis dar
vadinamas saldžiuoju fikusu , inžyru.Giliausiai į žemę
nusidriekę laukinių fikų šaknys- iki120 metrų.Seniau figos
būdavo užpilamos karštu dykumos smėliu – tada vaisiai
išdžiūdavo ir negesdavo.džiovintos figos Paryžiaus
turguose imtos pardavinėti jau XIV amžiuje.
Churma
Churma yra kilusi iš Kinijos
ir Japonijos. Neprinokę
vaisiai dėl tanino rūgšties
traukia burną.Tai lygia
odele, pomidoro formos
vaisius, nuo geltonos iki
oranžinės spalvos, sultingu
saldžiu minkštimu, kuris,
kai visiškai sunoksta,
panašus į drebučius.Šis
vaisius dar vadinamas
sharona,
persimona,kaki.Juose labai
daug karotino,daug vitaminų
A ir C., bei kalcio.
10. Granatas
Apvalus, raudonai geltona odele, maždaug apelsino dydžio granatmedžio
vaisius. Kartus tarpsluoksnis jį padalija į keletą skyrių, kuriuose
saldžiame, tamsiai raudoname, panašiame į drebučius, minkštime
susitelkusios sėklos.
Granatmedis kilęs iš Azijos
(Persijos, Irano). Jis
žinomas jau 5000 metų.
Anot senovės Graikijos
mitų, Persefonė (pavasario
deivė) už tai, kad suvalgė
šešias granato sėklas, buvo
pasmerkta kiekvienais
metais šešis mėnesius
praleisti požeminėje Hado
karalystėje. Kai Persefonė
išeidavusi iš požeminio
pasaulio, žemė atgydavusi,
rasdavosi daug pavasario
ženklų, o kai deivė vėl
išnykdavusi tamsybėse-
ateidavęs ruduo. Granatų sezono metas būna rudens pabaigoje. Pranašas
Mahomedas tvirtino, kad granato vaisius turi vertingą savybę: suvalgytas
vaisius apsaugo nuo pavydo ir neapykantos. Senovės Egipte jo žiedus ir
vaisius dėdavo į mirusiųjų karstus. Augalas naudojamas rytietiškiems
kilimams dažyti, nes turi dažomųjų medžiagų.
Melionas
11. Dauguma meliono porūšių kilę iš paprastojo meliono. Valgomojo
meliono vaisius pirmą kartą buvo išaugintas XV amžiuje Italijoje iš
sėklų,atvežtų iš Armėnijos. Melionai tikriausiai kilę iš Pietryčių Azijos ir
vartoti maistui senovės egiptiečių ir persų.
Vynuogė
Vynuogės yra svarbiausias pasaulio vaisinis daugiametis augalas. Iš
vynuogių gaminamas vynas, jos vartojamos desertui, jas išdžiovinus
gaunama razinų. Beveik iš viso Europoje ir Viduržemio pajūrio šalyse
surenkamo vynuogių derliaus gaunamas vynas. Kalifornijoje didesnė
derliaus dalis džiovinama, trečdalis skiriama vynui, o likę vaisiai
suvalgomi švieži arba konservuojami.
