3. Biografija
1966 m. Vilniaus universitete baigė
lietuvių kalbos ir literatūros studijas.
Dirbo redaktoriumi savaitraštyje
„Kalba Vilnius" ir žurnale „Mūsų
gamta", tačiau dėl politinių pažiūrų
aktyvumo buvo atleistas.
Nuo 1967 m. S.Geda buvo Lietuvos
rašytojų sąjungos narys.
1988–1990 m. buvo Lietuvos rašytojų
sąjungos sekretorius, aktyvus
Sąjūdžio narys, Lietuvos Seimo narys.
4. Už eilėraščių rinkinį „Varnėnas po
mėnuliu" 1985 m. gavo Valstybės
premiją.
Nuo 1992 m. – kultūros savaitraščio
„Šiaurės Atėnai“ literatūros skyriaus
redaktorius.
1998 m. apdovanotas Gedimino
ordinu, tais pačiais metais paskirta
Baltijos Asamblėjos premija.
1995 m. jam paskirta Nacionalinė
kultūros ir meno premija už poezijos
knygas „Septynių vasarų giesmės" ir
„Babilono atstatymas".
2002 m. paskirta Lietuvos rašytojų
sąjungos premija už geriausią 2001-ųjų
knygą.
5. Kūrybos bruožai
Nuolatinis ryšys tarp to, kas buvo dar
priešistorėje, ir šiandienos.
Ieškoma universalios mitinės
atminties, supinamos senosios
lietuvių literatūros, Rytų poezijos,
Viduramžių
dailės, Biblijos,
senųjų kultūrų
mitologijos.
6. Žemė, kosmosas ir žmogus suvokiami
kaip lygiaverčiai partneriai, giedama
giesmė gyvybei.
Eilėraštis daugiaklodis, jame susipina
subjektyvus asmeninis lyrinio subjekto
požiūris, kasdieninis pasaulis ir mitinis
kosmosas, poetinis laikas ir erdvė
paneigia įprastinius realybės dėsnius.
7. Įkvėpimo šaltinis –
didieji kultūros bei
literatūros tekstai ir
gamta;
Į teksto šviesą
iškeliami būties
archetipai ir jie
parodomi kaip
nuolat kintantys,
pereinantys vienas
į kitą, susiję ir
susilieję.
8. Su šventumu
susijusius teiginius ir
stilius poetas
mėgsta maišyti su
buitine kalba, net
piktažodžiavimu.
Poetas taip pat
išmėgina įvairias
eilėraščio formas;
Rašo ir eilėraščių
ciklus, ir trumpučius
minimalistinio
rytietiško stiliaus
eilėraščius.
9. Lyrinis subjektas
Kalbėdamas apie
nuolatinį pasaulio
atsinaujinimą lyrinis
subjektas pats nuolat
keičiasi, persikūnija;
Tuo pačiu metu būna
keliose laiko ir erdvės
juostose;
Jam lygiai svarbu
mitas, istorija ir
asmeninė, kasdienė
patirtis.
10. Jis tekste reiškiasi labai įvairiai:
- gali būti įprastas
kalbantysis, -
gali užsidėti paties autoriaus kaukę
ir būti vadinamas jo pavarde,
- gali
kalbėti kito žmogaus vardu,
- gali būti ir poetinio
pasakojimo veikėjas ar
pasakotojas.
11. Kūrybos temos
Pasaulio gyvastingumas,
gaivalingumas, nuolatinis
atsinaujinimas ir nuostaba
tokio pasaulio
akivaizdoje.
Dažnai eilėraštis tampa
pradžios, ištakų, netikėtų
tarpusavio ryšių ieškojimu.
Svarbu etimologija, kilmė,
jis mėgina rasti arba
miksifikuoti atskiro žodžio,
gramatinės formos
atsiradimo kelią.