Gintaras Čiurlionis. Kibernetinės erdvės iššūkiai Lietuvoje – teisiniai, instituciniai, administraciniai aspektai.
•
1 j'aime•2,251 vues
Kokie kibernetinio saugumo iššūkiai šalies laukia, Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai? Pranešimo autorius – Gintaras Čiurlionis. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius (Lietuva). Pranešimas skaitytas konferencijoje – INFORMACINIŲ SISTEMŲ SAUGUMAS, vykusioje 2013 m. balandžio 11d., skirtoje valstybės institucijų ir valstybinės reikšmės organizacijoms.
Recommandé
Recommandé
Contenu connexe
En vedette
En vedette (11)
Plus de TEO LT, AB
Plus de TEO LT, AB (20)
Gintaras Čiurlionis. Kibernetinės erdvės iššūkiai Lietuvoje – teisiniai, instituciniai, administraciniai aspektai.
- 1. Kibernetinės erdvės iššūkiai Lietuvoje – teisiniai, instituciniai, administraciniai aspektai ir jų perspektyvos. Tarptautinis bendradarbiavimas kibernetinio saugumo klausimais. Gintaras Čiurlionis Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos gintaras.ciurlionis@vrm.lt Vilnius 2013 04 11 1
- 2. Informatikos ir ryšių departamentas Informacijos elektroninėje erdvėje sauga Informacinių išteklių valdymo įstatymas (valstybės informacinių išteklių sauga) Nacionalinė SPT IT ir ryšių sistemų kūrimas ir priežiūra IS (informacinės sistemos, duomenų bazės, programos) Ryšiai (tinklai) 2
- 3. Įvadas Kibernetinės erdvės iššūkiai Lietuvoje: Kibernetinio saugumo teisinio reguliavimo raida ir būsena Institucijos, veikiančios kibernetinio saugumo stiprinimo srityje, jų bendradarbiavimas, kompetencijos Kibernetinės saugos koordinavimo teisinė sistema ir praktiniai aspektai Tarptautinis atstovavimas kibernetinio saugumo klausimais Lietuvos pirmininkavimas Europos Tarybai – kibernetinio saugumo iššūkiai 3
- 4. e-iššūkiai, e-grėsmės e-paštas e-verslas (e-bankas, e-pinigai,...) e- vartotojas (e-tapatybė, e-parašas, e-biometrija, e-sveikata, …) e-vyriausybė (e-paslaugos, e-rinkimai, e-mokesčiai, …) e-nusikaltimai (e-policija, e-byla, e-kalinys, ...) e-atakos (e-ginklai, e-karai, …) Kibernetinės atakos – kaip paslaugos! Malware as a Service 4
- 5. Kibernetinės erdvės iššūkiai Lietuvoje Nuo “IT problemų” iki iššūkių nacionaliniam saugumui: Kibernetinis nusikalstamumas “Cyber Crime” Kibernetinė gynyba “Cyber Defence” Kritinės infrastruktūros atakos hakerių ar kriminalinių grupių veikla vis dažniau centralizuotai valdoma valstybinių agentūrų veikla 5
- 6. Kibernetinės atakos Lietuvoje DDoS (Distributed Denial of Service) atakos prieš Lietuvos Banko IT infrastruktūrą 2012 m. sausio 27 – vasario 02 dienomis 6
- 7. Kibernetiniai ginklai? Energetikoje R&D ? … jie yra pigesni ir lengviau panaudojami, negu fizinės atakos 7
- 8. Kibernetinio saugumo teisinio reguliavimo raida ir būsena Lietuvoje 1997: Bendrieji elektroninės informacijos saugos valsybės institucijų ir įstaigų informacinėse sistemose reikalavimai Esminiai reikalavimai informacinės sistemos valdytojui 2000: Valstybės informacinės infrastruktūros situacijos įvertinimas Informacijos saugos suvokimo lygis, šios srities politika, vyriausybinių įstaigų apsaugos laipsnis 2001: Informacijos technologijų saugos valstybinė strategija Pirmą kartą nurodyta valstybinio sektoriaus informacijos technologijų saugos svarba 2006: Elektroninės informacijos saugos valstybės institucijų informacinėse sistemose strategija (iki 2008 metų) nustatyti pagrindiniai elektroninės informacijos saugos užtikrinimo principai, tikslai, uždaviniai, jų įgyvendinimas nuo 2008 metų nėra galiojančios elektroninės informacijos saugos valstybės informacinėse sistemose strategijos 2011: Nacionalinė elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011–2019 programa 8 2011: Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas
- 9. 2011 iniciatyvos Kibernetinės grėsmės Konfidencialumas Kibernetinė sauga Vientisumas Prieinamumas 9
- 10. Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011- 2019 metais programa * Programos strateginis tikslas – plėtoti elektroninės informacijos saugą Lietuvoje, užtikrinti kibernetinį saugumą ir pasiekti, kad būtų užtikrintas: valstybės informacinių išteklių saugumas ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros efektyvus funkcionavimas Lietuvos gyventojų ir asmenų, esančių Lietuvoje, saugumas kibernetinėje erdvėje Valstybė Gyventojai Kritinė infrsatruktūra *) Patvirtinta LRV 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 796 10
- 11. Programos struktūra 3 Tikslai 10 Priemonių 59 Vertinimo kriterijai Už kriterijų įgyvendinimą atsakingos institucijos Įgyvendinimo sistema Programa nėra priemonių planas ! 11
- 12. Atsakingos institucijos Atsako už: programos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą vertinimo kriterijų rodiklių pasiekimą Numato: rezultato pasiekimo reikšmę planuojamu laikotarpiu, atsižvelgdamos į Programoje numatytus uždavinius ir siekiamus rezultatus Pasirenka ir suplanuoja: lėšas Įtraukia: priemones į strateginius veiklos planus ir metinius veiklos planus Pateikia: informaciją VRM apie praėjusiais metais vykdytas priemones ir pasiektus rezultatus 12
- 13. Institucijos, dalyvaujančios įgyvendinime Ministro Pirmininko Vidaus reikalų Krašto apsaugos tarnyba ministerija ministerija Policijos departamentas prie Vidaus Valstybės reikalų sugumo ministerijos departamentas Kibernetinio Finansų ministerija Susisiekimo ministerija saugumo Ryšių reguliavimo tarnyba Programa Ūkio ministerija Valstybinė duomenų Energetikos apsaugos Viešojo ministerija inspekcija administravimo institucijos, teikiančios Lietuvos mokslo ir Švietimo ir paslaugas studijų institucijų mokslo ministerija kibernetinėje kompiuterinio erdvėje tinklas LITNET 13
- 14. Numatomos kibernetinio saugumo plėtros programos teigiamos pasekmės lėšų panaudojimas saugos priemonėms taps optimalus padidės pasitikėjimas kibernetine erdve bus pagerintos sąlygos plėtoti ir teikti IRT pagalba teikiamas paslaugas, padidės šių paslaugų prieinamumas visuomenei bus sudarytos sąlygos mažinti socialinę atskirtį ir socialinę diferenciaciją, didinti socialinę aprėptį Preliminarus programos įgyvendinimui lėšų poreikis iki 2019 metų yra apie 92 mln. Lt, iš jų pirmaisiais programos įgyvendinimo metais (2011 - 2012) lėšų poreikis buvo apie 17 mln. Lt 14
- 15. 2012-2014 m. VRM strateginis veiklos planas Suformuota nauja strateginio veiklos plano programa “Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) politikos įgyvendinimas ir vidaus reikalų sistemos infrastruktūros plėtra” Įgyvendina Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 15
- 16. 2013 m. veiklos plano priemonės Įdiegti Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemą Atlikti Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS), Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos (N.SIS) ir Lietuvos nacionalinės vizų informacinės sistemos (N.VIS) informacinių technologijų saugos reikalavimų atitikties vertinimą Atlikti Vidaus reikalų informacinės sistemos (VRIS), Lietuvos nacionalinės Šengeno informacinės sistemos (N.SIS) ir Lietuvos nacionalinės vizų informacinės sistemos (N.VIS) grėsmių ir pažeidžiamumų vertinimą 16
- 17. Investicinis projektas “Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėsenos sistemos įdiegimas” Įgyvendina Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros programos vertinimo kriterijų Nr.6. Projekto tikslas – vykdyti nuolatinę, išsamią, visaapimančią ir efektyvią valstybės informacinių sistemų (ateityje – registrų, ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų) atitikties elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) reikalavimams stebėseną, kad būtų sudarytos sąlygos koordinuoti elektroninės informacijos saugą (kibernetinį saugumą), užtikrinti valstybės informacinių išteklių saugumą. Terminas – 2013-2014 m. Vertinimo kriterijaus reikšmės – Atitikties stebėsenos sistema stebimų valstybės informacinių sistemų dalis, procentais: 2014 m. – 30 proc., 2015 m. – 60 proc., 2019 m. – 100 proc. 17
- 18. Koordinacija Vidaus reikalų ministerija, kaip Programos įgyvendinimo koordinatorė Prižiūri, kaip įgyvendinami: Programos strateginis tikslas kiti tikslai uždaviniai atlieka tarpinę Programoje numatytų uždavinių ir jų vertinimo kriterijų reikšmių pokyčių peržiūrą prireikus inicijuoja Programos atnaujinimą Teikia informaciją apie Programos įgyvendinimą ir rezultatus VRM metinėje veiklos ataskaitoje Vyriausybei Yra pagrindinė 26-ių Programos priemonių vykdytoja Prisideda prie kitų Programos priemonių įgyvendinimo 18
- 19. Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) koordinavimo komisija * Vidaus reikalų viceministras (Komisijos pirmininkas) Informatikos ir ryšių departamento prie VRM direktorius (Komisijos pirmininko pavaduotojas) Krašto apsaugos ministerijos atstovas Ryšių ir informacinių sistemų tarnybos prie KAM atstovas Vyriausybinių ryšių centro prie VSD atstovas Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos atstovas Teisingumo ministerijos atstovas Ryšių reguliavimo tarnybos atstovas Policijos departamento atstovas Susisiekimo ministerijos atstovas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovas *) 2012 04 25 LRV nutarimas Nr. 468 19
- 20. Tarptautinis bendradarbiavimas Baltijos regiono vektorius NB8 LT-LV-EE kibernetinio saugumo koordinatorių susitikimai atstovo delegavimas į CCD COE (Cooperative Cyber Defence Centre of Excellence) CERT koordinatorių susitikimai Tarptautiniai ryšiai Dvišaliai ES, ESBO, NATO Tarptautiniai susitikimai Pratybos 20
- 21. Bendros sąsajos su NATO ir ES Nacionalinis saugumas ir kova su terorizmu Europos Tarybos kovos su terorizmu programa "Prevention, Preparedness and Consequence Management of Terrorism and other Security Risks“ 2007-2013, € 140 milijonų Kibernetinės saugos pajėgumų vystymas Kibernetinio saugumo (tyrimų, prevencijos) centrai Išankstinio įspėjimo platformos ir reagavimo komandos CERTs, CSIRT, Watch and Warning center's supervisory control systems and networks Pratybos ir mokymai Patikimumas, Standartai, Atsparumas Programinės įrangos ir informacijos patikimumo priemonės Traptautiniai standartai ir gerosios praktikos Krizių valdymas ir prevencija 21
- 22. Lietuvos atstovavimas ES iniciatyvose Stokholmo programa 2010-2014 m. 4.4.4. Elektroniniai nusikaltimai Europos skaitmeninė darbotvarkė Septyni tikslai didesnis pasitikėjimas internetu ir jo saugumas Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos veiksmų planas Action Plan on Critical Information Infrastructure Protection (CIIP) THE EUROPEAN FORUM FOR MEMBER STATES (EFMS) 13- tas EFMS forumas Briuselyje 2013 04 19 ES kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras Nuo 2013 m. veikia Europol‘e 22
- 23. ES teisinė ir politinė aplinka 2001 Budapešto KONVENCIJA dėl elektroninių nusikaltimų, įstatymu ratifikuota Lietuvoje ET PAMATINIS SPRENDIMAS dėl atakų prieš informacines sistemas, 2005/222/TVR, 2005 02 24 Tarybos IŠVADOS dėl elektroninių nusikaltimų 13893/2/08, 2007 11 8-9 EK KOMUNIKATAS (Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Regionų Komitetui) bendrosios politikos, skirtos kovai su elektroniniais nusikaltimais, linkme, COM(2007) 267, 2007 05 22 EK PASIŪLYMAS dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti Direktyvos, 2013 02 07 EK KOMUNIKATAS Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Regionų Komitetui ES - kibernetinės erdvės saugos STRATEGIJA, 2013 02 07 23
- 24. ES Direktyva dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (projektas) • Šia direktyva • nustatomi įpareigojimai visoms valstybėms narėms, susiję su tinklų ir informacinėms sistemoms poveikio turinčios rizikos ir incidentų prevencija, valdymu ir atsakomaisiais veiksmais • sukuriamas valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmas, skirtas užtikrinti vienodą šios direktyvos taikymą visoje Sąjungoje ir, kai reikia, koordinuotą ir efektyvų tinklų ir informacinėms sistemoms poveikio turinčių rizikos ir incidentų valdymą ir atsakomuosius veiksmus • nustatomi saugumo reikalavimai rinkos dalyviams ir viešojo administravimo institucijoms 24
- 25. ES Direktyva dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (projektas) Nacionalinės tinklų ir informacijos saugumo (TIS) sistemos: • Nacionalinė TIS strategija ir minimalūs reikalavimai jai: • Tikslai ir prioritetai, nustatyti remiantis rizikos ir incidentų analize • Valdymo sistema, apimanti vaidmenų ir atsakomybių nustatymą • Bendrųjų parengties, atsakomųjų veiksmų ir atkūrimo priemonių nustatymas • Švietimo, informuotumo didinimo ir mokymo programų nurodymas • Mokslinių tyrimų bei plėtros planai ir susiejimas su prioritetais • Nacionalinis TIS bendradarbiavimo planas ir minimalūs reikalavimai jam: • rizikos įvertinimo planas, skirtas rizikai nustatyti ir galimų incidentų poveikiui įvertinti • plano įgyvendinime dalyvaujančių subjektų vaidmenų ir atsakomybės nustatymas • bendradarbiavimo ir komunikavimo procesų, užtikrinančių incidentų prevenciją, nustatymą, atsakomuosius veiksmus, remontą bei veiklos atkūrimą ir sumoduliuotų pagal pavojaus lygį, nustatymas • TIS pratybų ir mokymo gairės planui sustiprinti, patvirtinti ir išbandyti. Įgyta patirtis 25 registruojama ir įtraukiama į atnaujintą planą
- 26. ES Direktyva dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (projektas) Nacionalinės tinklų ir informacijos saugumo (TIS) sistemos • Nacionalinė TIS kompetentinga institucija ir minimalūs reikalavimai jai • Stebi šios direktyvos taikymą nacionaliniu lygmeniu ir padeda nuosekliai ją taikyti visoje Sąjungoje • Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų efektyviai ir veiksmingai vykdyti joms pavestas funkcijas • Valstybės narės užtikrina efektyvų, veiksmingą ir saugų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą tam sukurtame tinkle • Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos gautų pranešimus apie incidentus iš viešojo administravimo institucijų ir rinkos dalyvių ir kad joms būtų suteikti įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai • Kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyba (CERT) ir reikalavimai jai (joms) • Atsakinga (-os) už incidentų ir rizikos valdymą taikant tiksliai nustatytą procesą, kuris atitinka Direktyvoje nustatytus reikalavimus • Valstybės narės užtikrina, kad CERT turėtų pakankamai techninių, finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad galėtų efektyviai vykdyti užduotis • Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygmeniu CERT remtųsi saugia ir atsparia ryšių ir informacine 26 infrastruktūra ir būtų su ja sąveiki
- 27. ES Direktyva dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (projektas) TIS kompetentingų institucijų ir Komisijos bendradarbiavimas • Bendradarbiavimo tinklas, kuriame: • Skelbiami išankstiniai perspėjimai apie rizikas ir incidentus • Užtikrinami koordinuoti atsakomieji veiksmai • Aptariamos ir vertinamos nacionalinės TIS strategijos ir nacionaliniai TIS bendradarbiavimo planai • Rengiamos TIS pratybos ES lygmeniu, aptariamas ir įvertinamas CERT efektyvumas • Rengiamas gebėjimų ir pasirengimo tarpusavio vertinimas • Bendradarbiaujama, keičiamasi informacija ir patirtimi su Komisija, EC3 ir kitomis institucijomis • Saugi dalijimosi informacija sistema, skirta keistis slapta ir konfidencialia informacija • Įpareigojimas teikti išankstinius perspėjimus apie rizikas ir incidentus, kai jų mastas sparčiai auga ar gali augti, kai nepakanka ar gali nepakakti nacionalinių pajėgumų, kai paveikiama ar gali būti paveikta daugiau nei viena valstybė narė • ES TIS bendradarbiavimo planas ir koordinuoti atsakomieji veiksmai • Tarptautinis bendradarbiavimas 27
- 28. ES Direktyva dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (projektas) Viešojo administravimo institucijų ir rinkos dalyvių (subjektų) TIS • Rinkos dalyviai • informacinės visuomenės paslaugų (e. prekyba, interneto mokėjimai, socialiniai tinklai, paieškos sistemos, „debesų“ kompiuterija, priegloba, taikomųjų programų parduotuvės) teikėjai; • ypatingos svarbos infrastruktūros (energetika, transportas, bankininkystė, finansų rinkų infrastruktūra, sveikatos sektorius) operatoriai • netaikoma labai mažoms įmonėms, mažosioms arba vidutinėms įmonėms (pagal Komisijos rekomendaciją) • Valstybės narės užtikrina, kad šie subjektai imtųsi reikiamų techninių ir organizacinių priemonių, kad galėtų valdyti riziką, kylančią tinklų ir informacinių sistemų, kurias jie kontroliuoja ir kuriomis naudojasi savo veikloje, saugumui • Valstybės narės užtikrina, kad subjektai praneštų kompetentingoms institucijoms apie incidentus, kurie turi didelį poveikį pagrindinių jų teikiamų paslaugų saugumui • Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus: • Nagrinėjant atvejus kai subjektai nesilaiko įpareigojimų • Reikalaujant subjektams pateikti būtiną informaciją norint įvertinti jų TIS • Reikalaujant sutikti atlikti saugumo auditą ir pateikti rezultatus • Teikti privalomus nurodymus subjektams 28
- 29. ES kibernetinio saugumo strategija ES Komisijos pateiktoje Strategijoje išdėstoma ES kibernetinio saugumo vizija „Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvdvė“ ir nurodomi penki prioritetai: Pasiekti kibernetinį atsparumą Radikaliai sumažinti elektroninių nusikaltimų skaičių Sukurti kibernetinės gynybos politiką ir pajėgumus, susijusius su bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP) Plėtoti pramonės ir technologinius išteklius kibernetiniam saugumui užtikrinti Sukurti nuoseklią tarptautinę Europos Sąjungos kibernetinės erdvės politiką ir remti pagrindines ES vertybes *) 2013 m. vasario 7 d. JOIN(2O13) 1 final. Bendras Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui 29
- 30. ES kibernetinio saugumo strategija Pasiekti kibernetinį atsparumą • Bus tęsiama Jungtinio tyrimų centro vykdomą veikla, siekiant nustatyti TIS pažeidžiamumą itin svarbioje Europos infrastruktūroje ir paskatinti atsparių sistemų kūrimą • Bus inicijuotas ES finansuojamas bandomasis projektas dėl kovos su kenksmingu programiniu kodu apkrėstų kompiuterių tinklais ir kenkimo programine įranga • ENISA padės valstybėms narėms stiprinti nacionalinius kibernetinio atsparumo pajėgumus • Pramonės kontrolės sistemoms (SCADA) skirtos reagavimo į kompiuterinius saugumo incidentus tarnybos • Reguliarios visos Europos kibernetinių incidentų pratybos • Pasiūlymas dėl direktyvos dėl bendro aukšto lygio tinklų ir informacijos saugumo visoje Sąjungoje • Raginimas pramonei siekti lyderystės investuojant į aukšto lygio kibernetinį saugumą, formuoti geriausią patirtį ir dalytis informacija sektoriniu lygmeniu ir su viešojo sektoriaus institucijomis 30
- 31. ES kibernetinio saugumo strategija Informuotumo didinimas • planas dėl vartotojų raštingumo tinklų ir informacijos saugumo srityje – savanoriškos sertifikavimo programos • 2014 m. su ENISA parama bus organizuotas kibernetinio saugumo čempionatas • nuo 2013 m. kasmet rengti „kibernetinio saugumo mėnesį“; nuo 2014 m. ES ir JAV bus tuo pačiu metu rengiamas „kibernetinio saugumo mėnuo“ • padidinti nacionalines pastangas vykdyti švietimą ir profesinį mokymą TIS klausimais • švietimą TIS klausimais mokyklose iki 2014 m. • TIS, saugios programinės įrangos plėtros ir asmens duomenų apsaugos mokymą kompiuterijos studentams • bazinį mokymą TIS klausimais viešojo administravimo įstaigų darbuotojams • Raginimas pramonei siekti didinti suvokimą apie kibernetinį saugumą visais lygmenimis: ir verslo procesuose, ir bendraujant su klientais; pavesti didesnę atskaitomybę generaliniams direktoriams ir valdyboms už kibernetinio saugumo užtikrinimą 31
- 32. ES kibernetinio saugumo strategija Radikaliai sumažinti elektroninių nusikaltimų skaičių • Griežti ir veiksmingi teisės aktai • Spartus direktyvų dėl elektroninių nusikaltimų perkėlimas ir įgyvendinimas • Budapešto konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų įgyvendinimas • Veiklos pajėgumų kovai su elektroniniais nusikaltimais didinimas • finansavimo programomis valstybėms narėms bus padedama nustatyti spragas ir sustiprinti elektroninių nusikaltimų tyrimo ir kovos su jais pajėgumus • bus koordinuojamos pastangos nustatyti kovos su elektroniniais nusikaltimais geriausią praktiką ir geriausias turimas technologijas • Bus glaudžiai bendradarbiaujama su Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centru (EC3) ir su Eurojustu siekiant tokius politikos modelius suderinti su geriausia operatyvine patirtimi • ES lygmens koordinavimo gerinimas • EC3 bus remiamas kaip Europos kovos su elektroniniais nusikaltimais ryšių centras • Bus remiamos pastangos padidinti domenų vardų registratorių atskaitomybę ir užtikrinti informacijos apie svetainės savininką tikslumą • bus stiprinamos ES pastangos kovoti su seksualine prievarta prieš vaikus internete 32
- 33. ES kibernetinio saugumo strategija Sukurti kibernetinės gynybos politiką ir pajėgumus, susijusius su bendra saugumo ir gynybos politika • Bus įvertinti operatyviniai ES kibernetinės gynybos reikalavimai ir skatinama ES kibernetinės gynybos pajėgumų ir technologinę plėtra atsižvelgiant į visus pajėgumų plėtros aspektus • Bus plėtojama ES kibernetinės gynybos politikos sistema (įskaitant dinaminį rizikos valdymą, patobulintą grėsmių analizę ir dalijimąsi informacija). Bus pagerintos kibernetinės gynybos mokymo ir pratybų galimybės kariškiams europiniu ir tarptautiniu mastu • Bus skatinamas dialogas ir koordinavimas tarp civilinių ir karinių subjektų Europos Sąjungoje • Bus užtikrinamas dialogas su tarptautiniais partneriais, įskaitant NATO, kitas tarptautines organizacijas ir daugiašalius kompetencijos centrus 33
- 34. ES kibernetinio saugumo strategija Plėtoti pramonės ir technologinius išteklius kibernetiniam saugumui užtikrinti • Kibernetinio saugumo prekių bendrosios rinkos skatinimas • Bus sukurta viešąjį ir privatųjį sektorius jungianti TIS sprendimų platforma • Remiantis platformos darbo rezultatais bus pasiūlytos rekomendacijos, pagal kurias kibernetinis saugumas būtų užtikrintas visoje IRT vertės grandinėje • Bus siekiama, kad didžiausi IRT techninės ir programinės įrangos tiekėjai galėtų informuoti nacionalines kompetentingas institucijas apie nustatytą „didelį“ pažeidžiamumą • ENISA parengs tinklų ir informacijos saugumo standartų ir geriausios patirties diegimo viešajame ir privačiajame sektoriuose technines gaires ir rekomendacijas • Bus skatinami IRT prekių ir paslaugų teikėjai, kad jie kurtų ir diegtų saugumo standartus, technines normas, saugumo principus, pagal kuriuos nuo pat pradžių atsižvelgiama į saugumą ir privatumą; naujos kartos įranga turėtų būti su stipresnėmis, įterptomis ir patogiomis saugumo priemonėmis • Bus siekiama informuoti vartotojus sukuriant produktų saugumo ženklinimą 34
- 35. ES kibernetinio saugumo strategija Plėtoti pramonės ir technologinius išteklius kibernetiniam saugumui užtikrinti • Mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) investicijų ir inovacijų palaikymas • Numatoma naudoti Horizon 2020 finansinę priemonę, siekiant spręsti įvairius IRT privatumo ir saugumo klausimus visuose etapuose, plėtojant priemones ir įrankius kovai su nusikalstama ir teroristine veikla, kuri nukreipta į kibernetinę aplinką • Numatoma sukurti geresnius ES institucijų ir valstybių narių mokslinių tyrimų darbotvarkių koordinavimo mechanizmus ir suteikti paskatų valstybėms narėms daugiau investuoti į MTTP • Siekiama sukaupti ir panaudoti geriausią patirtį, kaip panaudoti viešojo administravimo įstaigų perkamąją galią skatinant saugumo funkcijų plėtrą ir diegimą IRT prekėse ir paslaugose • Numatoma skatinti ankstyvą pramonės ir akademinių sluoksnių įsitraukimą plėtojant ir koordinuojant sprendimus • Numatoma nustatyti ryškėjančias tendencijas ir poreikius atsižvelgiant į elektroninių nusikaltimų raidą ir kibernetinio saugumo modelius, kad būtų sukurtos tinkamos teisminės skaitmeninės priemonės ir technologijos • Bendradarbiaujant su draudimo sektoriumi numatoma sukurti suderintus rizikos priedų apskaičiavimo parametrus, kurie sudarytų sąlygas į saugumą investavusioms bendrovėms mokėti mažesnius rizikos priedus 35
- 36. ES kibernetinio saugumo strategija Sukurti nuoseklią tarptautinę Europos Sąjungos kibernetinės erdvės politiką ir remti pagrindines ES vertybes • Kibernetinės erdvės klausimų susiejimas su ES išorės santykiais ir bendra išorės ir saugumo politika • Bus siekiama suformuoti nuoseklią ES tarptautinę kibernetinės erdvės politiką • Bus remiamas elgesio normų formavimas ir pasitikėjimo stiprinimo priemonės kibernetinio saugumo klausimais • Bus remiamos pagrindinių teisės, įskaitant prieigos prie informacijos ir žodžio laisvės, palaikymas ir apsauga • Kartu su tarptautiniais partneriais ir organizacijomis, privačiuoju sektoriumi ir pilietine visuomene įsipareigojama remti bendrą pajėgumų stiprinimą trečiosiose šalyse, kad pagerėtų prieiga prie informacijos ir prie atviro interneto; taip pat kad būtų išvengta kibernetinių grėsmių ir jos būtų įveiktos; plėtojamas donorų koordinavimas • Bus naudojamos skirtingos ES pagalbos priemonės kibernetinio saugumo pajėgumams stiprinti, įskaitant teisėsaugos, teismų ir techninių darbuotojų apmokymą kovai su kibernetinėmis grėsmėmis • Bus stiprinami politikos koordinavimas ir keitimasis informacija per ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos bendradarbiavimo tinklus 36
- 37. ES kibernetinio saugumo koordinavimo schema Tinklų ir informacinis Teisėsauga Gynyba saugumas Komisija ir ENISA CERT-EU EC3 (Europolas) EEAS Kompetentingų CEPOL ES gynybos ES agentūra institucijų tinklas Eurojustas EP3R Pramonė Akademinė bendruomenė NACIONA- Nacionalinės LINIS LYG- kompiuterinių incidentų Nacionaliniaikovos Nacionalinės tyrimo tarnybos(CERT) su elektroniniais gynybos ir saugumo MUO TIS kompetentingos nusikaltimais institucijos institucijos padaliniai 37
- 38. ES kibernetinio saugumo strategija 2012 m. pabaigoje įkurta ES Friends of Presidency on Cyber Issues (FoP Cyber) patariamoji darbo grupė Kibernetinės erdvės ir Strategijos klausimamas spręsti Strategija aptariama mažiausiai 15-je ES Tarybos darbo grupių: Political and Security Committee (PSC) .. Politico-Military Group Dabar teikiamos pozicijos ir pasiūlymai Strategijai FoP Cyber darbo grupė apibendrins ir parengs ES Tarybos išvadas dėl šios Strategijos (Airijos pirmininkavimas) Strategijos tęstinumo klausimai Lietuvos pirmininkavimo metu 38
- 39. Lietuvos iššūkiai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai Lietuvos IT infrastruktūros sauga Posėdžių patalpos Viešbučiai (virš 30.000 svečių) Viešai prieinami interneto prieigos taškai ..? Lietuvos institucijų veikla kibernetinio saugumo srityje pirmininkavimo metu Pozicijų darbo grupėse rengimas ir derinimas ES e-valdžios konferencija (2013 11 14-15) ES “ICT 2013” forumas (2013 11 6-8) ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikimas ir verslo forumas (2013 11 28-29) 39 ..?
- 40. Du keliai 40
- 41. Dėkojame DĖKOJAME UŽ už dėmesį DĖMESĮ gintaras.ciurlionis@vrm.lt Vilnius 2013 04 11 41