2. Bethoveno kūryba muzikoje baigėsi dar viena
reikšminga epocha muzikos istorijoje.
Klasicizmą pakeitė romantizmas. Klasicizmo
ir romantizmo epochos nebuvo prieštaringos,
o kaip tik papildė viena kitą, abiejų laikotarpių
muzikos stilius vienijo bendri bruoţai.
3. Romantinė muzika klestėjo IXXa. Kompozitoriai
romantikai didelį dėmesį skyrė jausmams, ţmogaus
vidiniam pasauliui. Romantikai laikėsi tokio principo,
kad muzika galinti išreikšti ţmogaus jausmus be
ţodţių. Pagrindinė muzikos išraiškos priemonė jų
kūryboje buvo orkestras, daţniausiai simfoninis,
kuris turi plačias išraiškos galimybes, todėl
romantikų kompozitorių kūryboje svarbią vietą uţima
būtent orkestrinė muzika.
4. Kiekviena epocha turi sau būdingus ţanrus. Kompozitoriai ir
romantikai mėgo maţos apimties ir nesudėtingos formos
kūrinius:
• instrumentines pjeses,
• dainas,
• romansus.
Tačiau trumpus kūrinius mėgo jungti į vieną vienumą –
ciklus. Vietoje simfonijų (nors kūrė ir jas) jie labiau mėgo
simfoninės poemos, simfoninės urvertiūros ţanrą. Kadangi
romantikai muzikoje svarbiausią dėmesį skyrė jausmų
išraiškai, jų muziką galima būtų apibūdinti šiais ţodţiais:
• jausminga,
• melodinga,
• išraiškinga,
• daininga,
• kūrybiška.
5. Neabejotinai didelis muzikos ryšys romantikų kūryboje
pastebimas su poezija, lyrika ir literatūra. Joms apsijungus
gimė kamerinės dainos ţanras.
Svarbią vietą kūryboje uţima programinė muzika –
instrumentinė muzika, lydima programos ir siuţeto.
Daţnai jau pats pavadinimas nusako siuţetą ir pagrindinę
muzikos mintį.
6. Romantikų kūryboje sutinkame aiškią harmoniją, kuri buvo
būdinga ir klasicizmo muzikai. Tik šalia T, S, D, romantikai
naudoja spalvingus II, III, IV, VI laipsnio akordus.
Romantizmo muzikos ţymiausi kūrėjai yra šie:
•
•
•
•
•
•
•
•
F. Šubertas,
R. Šumanas,
F. Listas,
F. Mendelsonas,
J. Bromsas,
A. Dvorţakas,
P. Čiaikovskis,
M.K. Čiurlionis
8. Vilniaus muzikinis gyvenimas itin pagyvėjo, kai 1802 m.
Vilniaus Universitete buvo įsteigta muzikos katedra, viena
pirmųjų Europos miestuose. Šios katedros įkūrėjas – vokiečių
kilmės kompozitorius
J. D. Holandas (1746 – 1827 m.).
9. Po 1831 m. sukilimo
muzikinis Vilniaus
gyvenimas prislopo. Jį
kiek pagyvino tuo
metu Vilniuje gyvenęs
lenkų kompozitorius
S. Moniuška (1819 –
1872 m.) bei nuolat
besilankę
gastroliuojantys
muzikantai.
10. 19 a. viduryje Vilnius tapo
svarbiu muzikos instrumentų
gamybos centru. 1850 m. jame
veikė net septynios fortepionų
ir kitų instrumentų dirbtuvės.
Imti uţrašinėti bei spausdinti
lietuvių liaudies dainų tekstai ir
melodijos. Pirmieji to ėmėsi L.
Rėza ir S. Stanevičius. Liaudies
dainos domino ir kitus to meto
šviesulius: A. Baranauską (1835
– 1902 m.), kūrusį religines
giesmes, V. Kudirką (1858 –
1899 m.), komponavusį
nesudėtingas pjeses,
harmonizavusį lietuvių liaudies
dainas.
11. V. Kudirkos atvejis
unikalus lietuvių kultūros
istorijoje: talentingas
rašytojas ir publicistas ne tik
domėjosi muzika, pats
muzikavo, bet ir kūrė.
Tautinėje Paryţiaus
parodoje eksponuotos šešių
V. Kudirkos kūrinių natos
tuo įrodant, kad net spaudos
draudimo metais lietuvių
menas gyveno ir stiprėjo.
12. Tautinę ţmonių dvasią ţadino ir Vydūnas (1868 –
1953 m.). Filosofas, rašytojas, chorinių dainų kūrėjas,
aukštinęs nenugalimą meno jėgą ir dvasinį ţmogaus bei
tautos tobulėjimą.
13. Vienas pirmųjų lietuvių
muzikų profesionalų
buvo J. Kalvaitis (1842
– 1900 m.), labiau
išgarsėjęs kaip pirmųjų
lietuviškų mišių,
dedikuotų kunigui
A. Strazdui, kūrėjas.
14. Profesionalios fortepioninės ir
simfoninės muzikos pradininkas
Lietuvoje yra M. K. Čiurlionis.
Ţymūs to meto kompozitoriai
J. Naujalis, Česlovas Sasnauskas,
Mikas Petrauskas, Stasys Šimkus,
Juozas Talat-Kiaupša. Buvo įprasta,
kad kompozitoriai muzikos mokslo
mokėsi pas vargonininkus, tad šie
kompozitoriai įgijo vargonininko
specialybę, o po to ir kompozicijos.
16. Juozas Naujalis –
pirmasis lietuvių muzikas,
kuris įgijo profesinį
išsilavinimą Varšuvos
Muzikos institute, ten jis
baigė vargonų ir
kompozicijos specialybę. Jo
kurtos dainos chorui tiek
išpopuliarėjo, kad virto
liaudies dainomis, pvz.:
“Lietuva brangi”, “Uţ
Raseinių ant dubysos”, “Kur
banguoja Nemunėlis” ir t.t.
Nors jis rašė muziką ir
instrumentams, tačiau
vokalinė kūryba uţėmė
svarbiausią vietą.
17. Česlovas Sasnauskas – taip
pat yra ţinomas kaip
vargonininkas ir chorvedys. Jo
sukurtos choro dainos buvo
tokios pat populiarios kaip ir
Naujalio: “Kur bėga Šešupė”,
“Uţmigo ţemė”, “Karvedėlis”, ”
Siuntė mane motinėlė” ir kt.
18. IXX a. Lietuvos kultūros
raidai didelę įtaką davė
mokytojai, gydytojai bei
atsiradę laikraščiai “Aušra” ir
“Varpas”. Jau 19 a. daugėjo
ţmonių, kurie norėjo įgyti
muzikinį išsilavinimą
Leipcigo, Maskvos,
Peterburgo ir Varšuvos
koncervatorijose. Labai
svarbus įvykis – 1920 m.
įkurta pirmoji vaikų muzikos
mokykla Kaune, kuri atvėrė
pačias galimybes muzikos
vystimuisi. Čiurlionis sukūrė
dvi simfonines poemas “Jūra”
ir “Miške”.
