1. Kauno sanatorinio lopšelio-darželio „Pušynėlis“
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Rasa Jankauskienė
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Erika Liaukonienė
2. Vaikų skaičius grupėje
Vaikų , tenkančių pedagogui, skaičiu
Ikimokyklinio ugdymo paslaugų tiekėjų
charakteristika
ŠMM informacinis leidinys 2012 rugsėjis Nr .13
3. Vaikų grupės dydis
Vaikų, tenkančių pedagogui Ikimokyklinio ugdymo paslaugų
skaičius teikėjų charakteristika
4. Ikimokyklinio ugdymo paslaugų teikėjas kokybę
sieja su darbo sąlygomis. Personalas gali kreipti
dėmesį į atlyginimo dydį, atostogų trukmę, laiką,
skiriamą kvalifikacijai tobulinti, L. Katz (1993,
pagal Making connections) savo tyrime
analizuodamas, kaip ikimokyklinio ugdymo
kokybę vertina pedagoginis personalas, išskyrė
tris pagrindinius komponentus: santykius tarp
kolegų; jų santykius su vaikų tėvais; pedagoginio
personalo ir administracijos santykius.
Buvo nustatytas glaudus ikimokyklinio ugdymo
kokybės ryšys su pedagoginio personalo darbo
sąlygomis, atlyginimų dydžiais.
5. Tai būdai, metodai, naudojami ugdyme,
siekiant geresnės ugdymo kokybės
1. Į vaiką orientuotas ugdymas
2. Pagrindinis ugdymo metodas
ikimokykliniame ir priešmokykliniame
ugdyme ŽAIDIMAS
6. neadekvatus
V
↓
P
Hipertrofuotas,
neadekvatus
V
↓
P
Sąveikos pedagogika
P ↔ V
Bihevioristinis
P
↓
V
9. ugdyti aktyvų, smalsų, savo
gebėjimais pasitikintį vaiką;
padėti ugdytis mokymuisi
mokykloje reikalingus
gebėjimus;
tenkinti vaikų ugdymo(si)
poreikius;
skatinti vaiką kaupti naują
patirtį, išbandyti įvairias veiklos
formas ir pažinimo būdus;
10. • kurti sąlygas plėtotis vaiko kultūrai;
• ugdyti vaiko savarankiškumą ir atsakomybę;
• sudaryti sąlygas vaikui veikti netrukdomam, pačiam pasirinkti
priemones, veiklą, žaidimų draugus.
11. • pakankamai ir įvairių
priemonių
pagrindinei vaiko
veiklai – žaidimui;
• taip pat daiktų,
priemonių,
skatinančių norą
mokytis, aktyviai
veikti, tyrinėti
12. ŽAIDIMAS – ypatinga veikla, kylanti iš vidinio
impulso veikti, bandyti, tyrinėti
Vaiką labiausiai atitinkanti elgsenos forma yra
skelbti pasauliui apie savo prigimtį:
pasitikėti dar nepažintais veikimo būdais;
išbandyti visus galimus požiūrius ir poelgius;
išreikšti smalsumo, žavesio, baimės, netikrumo
išgyvenimus, susiorientuoti, pažinti;
eiti prie to, kas nepažįstama, iš principo – kas
pavojinga;
atrasti, perprasti, įgyti įvairiapusį patyrimą savaime,
susidomėjus, laisvai žaidžiant, tyrinėjant.
13. Ypatinga veikla, kuri keičiasi ir vystosi kaip
subjektyvi veikla
Turininga veiklos forma, teikianti prasmę
Socialinė funkcija ir struktūra įvairiose
konkrečiose formose
Aplinkos suvokimo ir elgesio joje taisyklių
perpratimo kelias
Smalsumo patenkinimo, savo ir kitų galimybių
išbandymo, pažinimo ir plėtojimo erdvė
14. Ugdymas pavyzdžiu
pedagogas veikia vaikų akivaizdoje
pradeda veiklą
veikia kartu su vaiku
pateikia daiktus, modelius (kaip pavyzdžius
veiklai)
15. Konstrukcinė kūrybinė sąveika
idėja inspiruojama vaikų veikla naujai
patirčiai įgyti
priimami bendri sprendimai, susitarimai dėl
veiklos
palaikomi ir plėtojami vaikų sumanymai
atvirais ir probleminiais klausimais
netiesiogiai
vadovaujama vaikų veiklai
16. Savaiminis ugdymasis
pritariama bet kokiai vaiko veiklai
veikla palaikoma emociniu atsaku
skatinama savaiminė vaiko veikla keičiant
aplinką
atliepiama vaiko interesams ir poreikiams „čia ir
dabar“ priemonėmis ir pozityviu vertinimu
17. • grindžiamas
bendražmogiškomis, tautinėmis
ir pilietinėmis vertybėmis,
orientuotas į vaiko gyvenimui
ir ugdymui(si) reikalingų
socialinių, kultūrinių
kompetencijų plėtojimą bei
tautinio tapatumo jausmo
žadinimą, t.y. sociokultūriškai
kryptingas
18. atsižvelgiantis į vaiko turimą patirtį, jo
poreikius ir interesus, galimybes, pažinimo
stilių, lytį, temperamentą, specialiuosius
ugdymosi poreikius, kalbinę (dvikalbę,
daugiakalbę), sociokultūrinę aplinką
(socialinės rizikos, migrantų šeimos ir kt.), t.y.
individualizuotas
19. besiremiantis visuminiu vaiko raidos sričių – fizinės,
emocinės, socialinės, pažinimo –ugdymu
ir sąryšingu
kompetencijų
ugdymu,
t.y. integralus
20. glaudžiai susietas su artimiausia vaiko
aplinka, sociokultūriniais pokyčiais joje
ir pasaulyje, siekiantis, kad ugdymo(-si)
patirtys vaikui būtų įdomios, aktualios ir
prasmingos, t.y. kontekstualus
21. paremtas visų ugdymo proceso dalyvių
(vaiko, tėvų (globėjų), pedagogų ir kitų
specialistų) įžvalgomis, patirtimi,
jausmais, bendru klausimų kėlimu ir
sprendimų ieškojimu, t.y. grįstas sąveika
22. Ugdymo individualizavimas – būtina ugdymo
sėkmės sąlyga.
Individualizavimas –
tai atsižvelgimas į
kiekvieno vaiko
individualius poreikius,
išgales ir ugdymo(si)
galimybes.
24. Vaikų pasiūlymai Tėvų pasiūlymai
Vaikai nori daugiau sužinoti apie Turkiją( Tomas),
Švediją(Vėjūnė), Norvegiją (Viktorija), Palangą(
Aleks).
Jonas- nori sužinoti kaip gydyti dantukus;
Žygimantas- nori lankyti futbolą;
Dovydas- apie kosmosą;
Gustė- apie oro balionus;
Tajus- apie mašinas;
Vakarė- nuvažiuoti traukiniu į Vilnių;
Luka- nuvykti į zoologijos sodą;
Gabija ir Rugilė - nori išmokti skaityti;
Rusnė- nori mokėti gražiai piešti
Beatričės mama- sveikuoliško maisto
gamyba;
Gretos mama – žvakių gamyba Velnių
muziejuje
Gustės mama- apsilankymas
tarptautiniame oro uoste
Rusnės mama – Vaikų literattūros
muziejus.
Vakarės mama- išvyka į „Gardėsio
kepyklą