Ce diaporama a bien été signalé.
Nous utilisons votre profil LinkedIn et vos données d’activité pour vous proposer des publicités personnalisées et pertinentes. Vous pouvez changer vos préférences de publicités à tout moment.
25	  SKAIDRĖS	   KIEKVIENAM	  LIETUVIUI APIE	  TAI,	  KAS	  SVARBU...    2013	  –	  2020	  -­‐	  2030PAKEISKIME	  ATEITĮ	 ...
Tikrosios	  Lietuvos	  bėdos» Šalies	  skola	  siekia	  40%	  BVP,	  tai	  sudaro	  12,500	  Litų	  vienam	  gyventojui.	 ...
Turinys.	  Analizė	  ir	  sprendimai. 	   Šiuo	  pristatymu	  mes	  siekiame	  analizuoK	  ekonomines	  paskatas	  gyvenK	...
Įžanga.	  Perspektyva	  2020.» Privačiu	  skolinimusi	  grįstas	  Lietuvos	  ekonomikos	  augimas	    2002-­‐2008	  sprogo...
Išsivysčiusių	  pasaulio	  valstybių	  skolos	  ir	  skolų	  augimo	  dinamika	  –	  skolų	  yra	  Kesiog	  per	  daug...
Išsivysčiusių	  pasaulio	  valstybių	  skolos	  –	  ar	  galime	  ko	  nors	  pasimokyK	  iš	  Ispanijos?                 ...
Lietuvos	  ekonomikos	  augimo	  prognozės	  2013 Rodiklis                                                      2003      ...
Pensijų	  sistema.	  Ką	  ir	  kaip	  išlaikome?    SODROS	  išlaidos	  2010,	  mln.	  Lt                           Pensin...
Pensijų	  sistema.	  Motyvacija	  dalyvauK	  pensijų	  sistemoje	  –	  Lietuvos	  pasiūlymas	  dvidešimtmečiui:» ViduKnė	 ...
Pensijų	  sistema.	  Pasiūlymai.»   Sodrą	  suskaidyK	  į	  kelis	  Kkslinius	  fondus,	  tarp	  kurių	  būtų:	  bazinės	 ...
Pensijų	  sistema	  2013-­‐2030.	  Iliustratyvus	  pavyzdys Rodiklis                                                      ...
Pensijų	  sistema	  2013-­‐2030.	  Iliustratyvus	  pavyzdys	  (2)Pensijos	  dydis,	  Lt   SODRA	  deficitas,	  milijonai	  ...
Pensijų	  sistema	  2013-­‐2030.	  Iliustratyvus	  pavyzdys	  (3) Mln.	  Lt                                               ...
Sveikatos	  draudimo	  sistema	  » Vienam	  Lietuvos	  gyventojui	  viduKniškai	  sveikatos	  draudimas	  kainuoja	       ...
Sveikatos	  draudimo	  sistema.	  Pasiūlymai.»   Sveikatos	  draudimas	  –	  tai	  paslauga,	  kurią	  valstybė	  teikia	 ...
Lietuvos	  demografinė	  kaita	  ir	  prognozė          2001                                        Sparčiai	  netenkame	  ...
Migracija.	  ES	  vieningos	  darbo	  rinkos	  iššūkis.	  Statybininko	  dirbančio	  LT	  ir	  UK	  pavyzdys              ...
Emigracija.	  Kodėl	  išvažiuojame?1. Reali	  mokesčių	  našta	  dirbančiajam	  Lietuvoje	  yra	  31%+3%+15%+22%	  =	  71%...
Pajamų	  augimo	  didinimas.	  Mokesčių	  sistema.» SukurK	  pajamų	  mokesčių	  sistemą,	  kur	  mokesčius	  sumoka	  asm...
Ekonominių	  kaštų	  mažinimas.	  EnergeKka	  	  	                                        » 2011	  metais	  importuotos	  ...
Ekonominių	  kaštų	  mažinimas.	  EnergeKka	  (2)  Energijos	  sąnaudų	  kiekis,	  tenkanNs	  bendrojo	  vidaus	          ...
Ekonominių	  kaštų	  mažinimas.	  EnergeKka	  (3) Daugiabučių	  revovacijos	                  Kiekis                     L...
Ekonominių	  kaštų	  mažinimas.	  KiK	  darbaiBe	  energeKkos,	  dar	  turime	  susitvarkyK:» Oligopolijų	  ūkio	  šakose	...
Reintegravimasis.	  Atsivėrimas	  kaimynams.» Esame	  maža	  tauta,	  privalome	  verKnK	  kiekvieną	  asmenį.	  » Užsieny...
PRIEDAS.	  Lietuvos	  Burbulonomika.	   	     	                   2002	  -­‐	  2020
Lietuvos	  ūkis	  2002-­‐2012 » 2008-­‐ųjų	  Lietuvos	  ekonomikos	  krizė	  –	  “burbulonomikos”	     klasika.	  Kaip	  i...
Prieškrizinis	  augimas	  –	  ar	  tai	  buvo	       tvaru? .Augimo	  tempai          2002      2003 2004 2005 2006 2007 2...
Prieškrizinis	  augimas	  –	  ar	  tai	  buvo	      tvaru?	  Gyventojai                                                   ...
Prieškrizinis	  augimas	  –	  ar	  tai	  buvo	      tvaru?	  Įmonės                                                       ...
Prieškrizinis	  augimas	  –	  ar	  tai	  buvo	  tvaru?	  NT                                                               ...
Prieškrizinis	  augimas	  –	  ar	  tai	  buvo	  tvaru?	  Valdžia	                                                       Be...
Burbulas	  sprogo…	  Privatus	  sektorius                                                                                 ...
Burbulas	  sprogo…	  Bankai                                                                                        Per	  v...
Burbulas	  sprogo…	  Valdžia	                                                                                             ...
Burbulas	  sprogo…	  Valdžia	  (2)	         …Kritus	  mokesKnėms	  pajamoms	  (ypač	  labiausiai	  vartojimui	  jautrių	  ...
Burbulas	  sprogo…	  Valdžia	  (3)	                                                                                       ...
Burbulas	  sprogo…	  Pensijos	          Nors	  nominaliais	  terminais	  pensijos	  Kk	  nedaug	  mažesnės	  nei	  2008-­‐...
Burbulas	  sprogo…	  Darbo	  rinka                                                                                     Atl...
Prochain SlideShare
Chargement dans…5
×

Lietuvos makrostudija

2 089 vues

Publié le

Publié dans : Business
  • Soyez le premier à commenter

Lietuvos makrostudija

  1. 1. 25  SKAIDRĖS   KIEKVIENAM  LIETUVIUI APIE  TAI,  KAS  SVARBU... 2013  –  2020  -­‐  2030PAKEISKIME  ATEITĮ  KARTU!
  2. 2. Tikrosios  Lietuvos  bėdos» Šalies  skola  siekia  40%  BVP,  tai  sudaro  12,500  Litų  vienam  gyventojui.  Esame  arK   finansų  rinkoms  psichologiškai  svarbios  50-­‐60%  BVP  skolos  ribos.  Nepaisant  to,  toliau   planuojami  biudžeto  deficitai  bei  nesiruošiama  ekonomikos  ciklo  duobėms  (krizėms).   Kada  pradėsime  gyvenK  pagal  išgales?  » Pensijų  ir  sveikatos  apsaugos  sistema  turi  3  mlrd.  Litų  deficitą  per  metus.  Kiekvienam   piliečiui  po  1000  litų  nuostolio  kasmet.  PadidinK  pensijas  2  kartus  kainuotų  dar  apie  7   mlrd.  Litų  kasmet.  Iš  kur  juos  paimK?  Galbūt  pagaliau  verta  imKs  realių  reformų?» Šiandien  vienas  dirbantysis  sumoka  71%  savo  pajamų  valstybei  ir  išlaiko  po  1   pensininką  ir  1  vaiką.  Tuo  pat  metu  pajamos  iš  turto  apmokesKntos  palyginK  nedaug.   Kada  ir  kaip  ištaisysime  šį  atotrūkį?  Kaip  mažinsime  šešėlį,  skaKnsime  atskaitomybę?» Gyventojų  migracija  yra  neišvengiamas  reiškinys,  tačiau  gąsdina  tai,  kad  per  20  metų   Lietuva  neteko  Vilniaus  dydžio  miesto,  o  pusė  emigravusiųjų  yra  jauni  darbingo  amžiaus   gyventojai.  Ar  gebėsime  konkurencingai  dalyvauN  augančiuose  viso  pasaulio  protų  ir   rankų  migracijos  srautuose?  Jei  ne,  tada  kaip  išlaikysime  pensininkus,  vaikus?» Pragyvenimo  kaštai  auga.  Vienas  pagrindinių  –  energijos  išteklių  kainos.  Kada  imsime   spręsK  šią  neaKdėlioKną  problemą?  Juk  sutaupyK  pinigai  liks  visų  mūsų  kišenėse.  Mes  ne  Kk  klausiame  poliKkų,  kokie  jų  sprendimai,  mes  siūlome  juos   –  ir  jeigu  yra  geresnių,  PRAŠOME  nedelsiant  juos   viešai  teikK  priešrinkiminėms  diskusijoms!
  3. 3. Turinys.  Analizė  ir  sprendimai.   Šiuo  pristatymu  mes  siekiame  analizuoK  ekonomines  paskatas  gyvenK  ir  kurK  bendrą   gerovę  Lietuvoje.  Gvildensime  šias  temas: » Šalies  skola  ir  ateiNes  įsipareigojimai » Pensijos » Sveikatos  apsauga » Demografija  ir  emigracija » Mokesčiai » Pragyvenimo  kaštai  (EnergeNka) » Pragyvenimo  kaštai  (Rinkos  konkurencija  ir  kiN  darbai)
  4. 4. Įžanga.  Perspektyva  2020.» Privačiu  skolinimusi  grįstas  Lietuvos  ekonomikos  augimas   2002-­‐2008  sprogo  it  muilo  burbulas.  Pasaulio  išsivysčiusios   ekonomikos  taip  pat  „skęsta“  skolose  –  atsigavimas  bus  lėtas  ir   ištęstas.  Ar  atlaikysime  kitą  recesijos  bangą?» Prie  ekonomikos  sunkumų  labai  prisideda  ir  pagrindinė  grėsmė   šaliai  –  darbščiausių  jos  gyventojų  emigracija  bei  netvariai   didėjanK  pensijų  ir  sveikatos  įsipareigojimų  našta.  Ar  galime  tai   sustabdyK?» Esamomis  sąlygomis  išgyvens  Kk  lanksčios  ir  konkurencingos   ekonomikos.  Lietuva  Kkrai  gali  tokia  būK!  Tam  reikia  skaKnK   vietos  talentus  bei  inovacijoms  imlų  verslą.  Naudodamiesi   2013-­‐2018/20  ES  paramos  etapu,  turime  pagerinK  jau  esamas   ūkio  sKprybes  bei  kiek  įmanoma  mažinK  ekonomines  sąnaudas.» Už  Lietuvos  ribų  gyvena  ne  mažiau  lietuviškų  talentų  negu  šalies   viduje  –  privalome  juos  reintegruoK  į    mūsų  visuomenę.  Taip  pat   reikia  atsiverK  arKmiausiems  kaimynams,  tampant  geriausia   gerbūvio  augimo  alternatyva  Šiaurės  Europoje.
  5. 5. Išsivysčiusių  pasaulio  valstybių  skolos  ir  skolų  augimo  dinamika  –  skolų  yra  Kesiog  per  daug...
  6. 6. Išsivysčiusių  pasaulio  valstybių  skolos  –  ar  galime  ko  nors  pasimokyK  iš  Ispanijos? Ispanijos  skolos  augimo   dinamika  turėtų  tapK   Lietuvai  akivaizdžiu   pavojaus  skambučiu.   Mes  esame  čia Nesiimant  priemonių,   nežabotai  auganK  privaK   skola  (lygiai  kaip  mūsiškė   2002-­‐2008  metais)   garantuos  mums  tuos   pačius  rezultatus.  Ispanijos  skola  2011  metų  pabaigoje,  pridėjus  pensijų  ir  sveikatos  apsaugos  įsipareigojimus  (grafike  neįtraukK)  viršija  430%  BVP.  Lietuvos  skola  pagal  šį  rodiklį  atsilieka  nedaug  –  remianKs  įvairiais  šalKniais  (LR  STD,  Pasaulio  banku)  -­‐  tarp  270%  iki  350%  BVP.  Lietuvos  įsipareigojimų  didžiąją  dalį  sudaro  nefinansuoK  ateiKes  pensijų  ir  sveikatos  sistemos  įsipareigojimai  (šalKnis:  Pasaulio  bankas).    
  7. 7. Lietuvos  ekonomikos  augimo  prognozės  2013 Rodiklis 2003 2012 2013 prognozė OpNmis-­‐ Bazinis   Krizinis   Nnis   scenarijus -­‐5%  BVP   scenarijus scenarijus BVP,  mln.  litų 57,232 112,  381 120,  247 118,236 106,500 BVP  augimas  (realus) 3.5% 4.0% 3.7% -­‐5,0% Gyventojų  pajamų  augimas 11.6% 2.0% 4.1% 2.5% -­‐3.0% Valstybės  skola  /  BVP 21.0% 39% 37% 38% 45-­‐50% Šalies  biudžeto  deficitas -­‐1.3% -­‐3.0% -­‐2.5% -­‐3.5% -­‐8.0-­‐10.0% ŠalKnis:  SEB,  Finansų  ministerija,  StaKsKkos  departamentas Yra  Kkimybė,  kad  kito  ekonominio  šoko  išKkK  nebesugebėsime  finansuoK  savo   įsipareigojimų  (skolinKs  pinigų  rinkoje)  ir  būsime  priversK  sekK  Latvijos  pėdomis,  t.y.  prašyK   tarptauKnių  insKtucijų  pagalbos.  Nepamirškime,  kad  Latvijos  skolos  lygis  buvo  daug   mažesnis  nei  mūsiškis  yra  dabar,  tačiau  tarptauKnės  rinkos  nebeskolino  Latvijai,  nes: • sprogus  privataus  vartojimo  burbului,  šalį  išKko  staigi  depresija  –  staigiai  krito  BVP; • kritus  BVP,  krito  ir  šalies  biudžeto  pajamos,  valstybės  išlaidos  taip  sparčiai  karpomos   nebuvo  ir  virto  dideliu  valdžios  sektoriaus  (šalies  biudžeto)  deficitu; • didelis  einamosios  sąskaitos  deficitas  (daugiau  pinigų  išleidžiama  importui  nei  gaunama   už  eksportą)  neleido  investuotojams  KkėK  greitu  Latvijos  atsiKesimu.
  8. 8. Pensijų  sistema.  Ką  ir  kaip  išlaikome? SODROS  išlaidos  2010,  mln.  Lt Pensininkų  pasiskirstymas,  2011  m.   • Išlaikome  daugiausia  senyvas  moteris.  Jos  nesitaiko  praskolinK  vaikaičių  Lietuvos.   • Išlaikome  jaunas  mamas,  nes  norime  gerinK  demografines  kreives. • Tačiau  kodėl  netekto  darbingumo  (invalidumo)  pensiją  gauna  daugiau  kaip  du   kartus  daugiau  Lietuvos  gyventojų  nei  prieš  20  metų?    Ar  Kkrai  taip  padaugėjo   neįgaliujų  mūsų  visuomenėje?  PaKkrinkime  aKdžiau.
  9. 9. Pensijų  sistema.  Motyvacija  dalyvauK  pensijų  sistemoje  –  Lietuvos  pasiūlymas  dvidešimtmečiui:» ViduKnė  KkėKna  gyvenimo  trukmė,  kai  Tau  20  metų,   šiuo  metu  Lietuvoje  yra  72  metai.  » DirbK  privalėsi  iki  65  metų  –  reiškia,  pensijai  liks  7   metai.» 40  darbo  metų  turi  aKduoK  trečdalį  sukurtos  vertės   (pajamų)  valstybei  Kk  tam,  kad  7  metus  gautum   trečdalį  buvusios  algos  siekiančią  pensiją.  » Matant  valstybės  skolos  ir  demografinę  dinamiką,  Tau   sunku  KkėKs,  kad  ji  bus  pajėgi  įvykdyK  net  šiuos   įsipareigojimus..
  10. 10. Pensijų  sistema.  Pasiūlymai.» Sodrą  suskaidyK  į  kelis  Kkslinius  fondus,  tarp  kurių  būtų:  bazinės  pensijos  fondas,   senyvų  moKnų  išlaikymo  fondas  ir  t.t.,  ir  pan.  Tokiu  būdu  paaiškėtų  Kkrosios  atskirų   socialiai  išlaikomų  grupių  sąnaudos,  būtų  skaidrus  jų  finansavimas.  Mokesčių  mokėtojai   žinotų,  ką  ir  už  kiek  išlaiko,  turėtų  mažiau  motyvacijos  slėpK  mokesčius.» Iš  esmės  pertvarkyK  tarifus  taip,  kad  kaupimo  senatvei  paskatų  kiltų  paKems   piliečiams: ˃ Jaunesni  darbo  rinkos  dalyviai  mokėtų  mažiau,  bet  privalėtų  daugiau  taupyK  bei  taip  iš   dalies  finansuotų  pereinamojo  laikotarpio  sąnaudas.   ˃ 40-­‐mečiai  ir  vyresni  mokėtų  daugiau,  nes  artėjant  jų  pensiniam  amžiui  Kkimybė  sukaupK   senatvei  pakankamai  vis  mažėja.   ˃ Pereinamuoju  laikotarpiu  papildomai  apmokesKnK  turKngąjį  gyventojų  sluoksnį,  kad  būtų   išlaikyta  socialinė  kohesija.  » 50%  privataus  taupymo  (Lenkijos  pavyzdys)  būtų  nukreipta  i  socialinių  fondų  valstybės   garantuojamus  skolos  vertybinius  popierius,  likusiems  nebūtų  taikomi  jokie  apribojimai   –  galima  būtų  investuoK  į  fondus,  kitus  VP,  nekilnojamąjį  turtą  ir  pan.  » Tarifų  pertvarkymo  šaluKniu  poveikiu  taptų  aktyvios  darbo  jėgos  bazės  augimas,  tai   būtų  papildomas  sKmulas  šalies  BVP  augimui.  Taip  pat  mažėtų  jaunimo  nedarbas  –   juos  įdarbinK  darbdaviui  kainuotų  pigiau.  » 2030  metais  siekK  subalansuoto  SODROS  biudžeto  taip,  kad  valstybė  užKkrintų  Kktai   minimalią  pensiją.  Likusią  savo  senatvės  gerovės  dalį  turėtų  sukaupK  pats  asmuo.  » IšskaidrinK  ir  opKmizuoK  SODROS  sąnaudas.
  11. 11. Pensijų  sistema  2013-­‐2030.  Iliustratyvus  pavyzdys Rodiklis 2013 2030 Bazinė  pensija,  %  nuo  viduKnio  atlyginimo,  įskaičiuojant   30  % 25  % Sodros  įmokas Papildoma  sukaupta  pensija,  %  nuo  viduKnio  atlyginimo 2  % 20  -­‐  25  % Privalomas  kaupimas,  %  nuo  viduKnio  atlyginimo ~15  % ~15  % Kaupimo  grąža 5  % 5  % Infliacija 3  % 3  % 20-­‐30  m.  amžiaus  įmokų  struktūra: -­‐Bazinis,  %  nuo  pajamų 9  % 9  % -­‐Kaupiamasis,  %  nuo  pajamų 20  % 20  % 50-­‐65  m.  amžiaus  įmokų  struktūra: -­‐Bazinis,  %  nuo  pajamų 25  % 25  % -­‐Kaupiamasis,  %  nuo  pajamų 5  % 5  % Darbo  jėga,  tūkst. 1,406 1,402 Pensininkų  skaičius,  tūkst. 653 660 Sistemos  deficito  finansavimas  iš  privataus  kaupimo,  % 47  % 0.0% Sukaupta  privačiuose  fonduose,  mln.  Lt 4,800 183,000
  12. 12. Pensijų  sistema  2013-­‐2030.  Iliustratyvus  pavyzdys  (2)Pensijos  dydis,  Lt SODRA  deficitas,  milijonai  Lt » Grafike  pateikta  Sodros  sukaupto   deficito  dinamika,  jeigu  visi   dirbanKeji  aKKnkamose  amžiaus   grupėse  Sodrai  mokėtų  vienodai,   t.y.  nebūtų  išimčių  individualiai   veiklai,  ūkininkams  ir  pan.   » Akivaizdu,  kad  pereinamuoju   laikotarpiu  Sodros  bendras  deficitas   augtų,  bet  būtų  valdomas   neišeinant  už  jo  ribų. » Šį  deficitą  būtų  galima  dengK,   naudojant  privačiai  sukauptas  lėšas. » Iki  2030  metų  deficitas  būtų  visiškai   panaikintas. » Siekiant  socialinio  solidarumo,   reikėtų  įvesK  diferencijuotas  Sodros   įmokų  lubas,  kurios    skaKntų   taupymą,  bet  neribotų  žmogaus   galimybių  užsidirbK.
  13. 13. Pensijų  sistema  2013-­‐2030.  Iliustratyvus  pavyzdys  (3) Mln.  Lt » Minėtą  Sodros  deficitą  visiškai   padengtų  privatus  kaupimas,  kurio   dalis  privaloma  tvarka  būtų  nukreipta   šiam  deficitui  finansuoK. » Kita  dalimi  kaupimo  asmenys  galėtų   finansuoK  nekilnojamo  turto,  skolos  ar   nuosavybės  vertybinių  popierių  įsigijmą   –  pajamas  nešančius  aktyvus. » Kaupimo  galia  yra  palūkanose  –  įnešus   pirmąjį  įnašą,  jis  padvigubės   viduKniškai  kas  14-­‐15  metų. » Iki  2030  metų  privačiuose  fonduose   būtų  sukaupta  viduKniškai  7-­‐9   papildomos  pensijos  metams  –  o  tai   reiškia  bendrą  45-­‐50%  algos  dydžio   pensiją,  palyginus  su  šiuo  metu  esančiu   30%  vidurkiu. SkaKnant  žmones  kaupK  senatvei,  mes  ne  Kk  galime  pasiekK,  kad  senatvės   socialinių  garanKjų  sistema  būtų  tvari,  bet  ir  užKkrinK  savo  vaikų  bei   vaikaičių  ateiu  perspektyvioje  nepraskolintoje  valstybėje.  
  14. 14. Sveikatos  draudimo  sistema  » Vienam  Lietuvos  gyventojui  viduKniškai  sveikatos  draudimas  kainuoja   beveik  1400  Lt  per  metus.  » Vienam  dirbančiam  šalies  piliečiui  jis  atsieina  per  3000  Lt  per  metus  (nes   pensininkai  ir  vaikai  už  jį  nemoka)  ir  per  paskuKnius  7  metus  pabrango  2   kartus!    O  juk  per  praėjusius  10  metų  pensininkų  (daugiausia   besinaudojančių  sveikatos  paslaugomis)  Lietuvoje  sumažėjo  100  tūkst.» Nepaisant  to,  paslaugų  apimKs  mažėja,  kokybė  prastėja,  o  mes  vis  dar   nešame  gydytojams  pakišas..         AR  NE  LAIKAS  GYDYTI  ŠIĄ  SISTEMĄ  ?
  15. 15. Sveikatos  draudimo  sistema.  Pasiūlymai.» Sveikatos  draudimas  –  tai  paslauga,  kurią  valstybė  teikia  gyventojui  ir  kuri  jiems  turi   adekvačiai  kainuoK  priklausomai  nuo  to,  kaip  pats  gyventojas  savo  sveikatą  verKna.» Reikia  atskirK  sveikatos  draudimo  lygius.  Kiekvienas  lygis  turėtų  kainuoK  pagal  tai,  kiek   KkėKna  paKrK  tam  Kkrą  sveikatos  sutrikimą  ar  sutrikdymą.  Kartu  taip  bus  skaKnama  ligų   prevencija  –  žinodamas,  kiek  kainuoja  gydymas,  žmogus  labiau  tausos  savo  sveikatą.  » Bazinis  sveikatos  draudimas  turėtų  kainuoK  tam  Kkrą  pinigų  kiekį  per  metus,   nepriklausomą  nuo  pajamų.  Jį  mokėtų  VISI  šalies  gyventojai,  ne  Kk  dirbantys.   Papildomas  draudimas  veiktų  kaupimo  principu,  asmuo  galėtų  rinkKs  tarp  privačių  ir   valstybinių  paslaugų  Kekėjų.  » Tiek  valstybinės,  Kek  privačios  įstaigos  kauptų  „krizės  fondą“  tam  atvejui,  jei  kuri  nors   įstaiga  nesugebėtų  įvykdyK  prisiimtų  įsipareigojimų.  » Pereinamuoju  laikotarpiu  galiotų  papildomas  2-­‐3%  pajamų  dydžio  mokesKs  užKkrinK   esamų  socialinių  įsipareigojimų  įgyvendinimą.» Invalidumo  bei  kitokių  lengvatų  paskyrimo  kontrolę  ir  biudžetą  perleisK  savivaldybėms,   joms  numatant  išlaidų  kontrolės  mechanizmus.  » Dalį  sveikatos  sistemos  paslaugų  reikėtų  visiškai  privaKzuoK.  » Kompensuojamųjų  vaistų  sąnaudoms  kontroliuoK  būKna  peržiūrėK  visų  ES  šalių   sveikatos  sistemas  bei  Lietuvoje  įgyvendinK  ekonomiškiausią  sprendimą.  
  16. 16. Lietuvos  demografinė  kaita  ir  prognozė 2001 Sparčiai  netenkame  darbingų  gyventojų,   ypač  –  vaikų,  kurių  per  10  metų   sumažėjo  beveik  trečdaliu.  Iš  viso  per  10   metų  praradome  vieną  Kauno  dydžio   -­‐  100  tūkst. miestą.  Migracijos  srautų  prognozė  taip   pat  nedžiugina.  Jeigu  patys  nesiimsime   -­‐  250  tūkst. pokyčių,  ekonominė  realybė  privers  tai   padaryK.  Tačiau  tada  būsime  praradę   galimybę  rinkKs...
  17. 17. Migracija.  ES  vieningos  darbo  rinkos  iššūkis.  Statybininko  dirbančio  LT  ir  UK  pavyzdys  UK  Lietuvoje Atlyginimas  specialistui,  newo 2,000  GBP 2,500  Lt Būstas  (nuoma,  komunaliniai)        400  GBP      500  Lt Maistas        200  GBP      500  Lt Transportas        200  GBP      200  Lt Kitos  išlaidos        100  GBP      400  Lt Mokesčiai        400  GBP      400  Lt Santaupos 600  GBP        500  Lt Santaupos  litais 3,000  Lt  500  Lt Akivaizdu,  kad  konkuruoK  atlyginimais  panašiuose  sektoriuose   negalime.  Bet  reali  santaupų  vertė,  jas  realizuojant  Lietuvoje,   daug  didesnė,  negu  pinigus  leidžiant  JungKnėje  Karalystėje  ar   Skandinavijos  šalyse.  Kaip  tai  išnaudoK?  Kaip  konkuruoK?  
  18. 18. Emigracija.  Kodėl  išvažiuojame?1. Reali  mokesčių  našta  dirbančiajam  Lietuvoje  yra  31%+3%+15%+22%  =  71%.2.        Dėl  atvertos  darbo  rinkos  už  tą  pau  darbą  D.Britanijoje,  VokieKjoje  ar   Skandinavijoje  dirbantysis  nominaliai  gauna  2-­‐4  kartus  daugiau  nei   Lietuvoje,  o  pragyvenimo  kaštai  –  aukštesni  palyginK  nedaug.3.        Visiškas  neužNkrintumas  dėl  valstybės  socialinių  įsipareigojimų  tvarumo.IŠVADA  –  kad  sustabdytumėme  darbo  jėgos  nutekėjimą,  privalome:  a) auginN  dirbančiųjų  algų  augimo  perspektyvas,    b) didinN  realiąsias  disponuojamas  pajamas,  mažinant  ekonomines   pragyvenimo  sąnaudas,  c) keisN  mokesKnių  paskatų  sistemą  taip,  kad  didėtų  darbo  jėgos   motyvacija  dirbK  bei  mažėtų  ekonominis  šešėlis.Kartu  reikia  skaKnK  migrantus  realizuoK  savo  santaupas  Lietuvoje  –čia  jos  iš  Kesų  įgyja  daug  didesnę  vertę.
  19. 19. Pajamų  augimo  didinimas.  Mokesčių  sistema.» SukurK  pajamų  mokesčių  sistemą,  kur  mokesčius  sumoka  asmuo,  o  ne  įmonė.  Per   asmeninę  atskaitomybę  bus  lengviau  kontroliuoK  nelegalias  pajamas,  mokesčių   slėpimą,  didės  finansinis  išprusimas  bei  bus  aiškiau,  ką  ir  kaip  valstybė  remia  ar   kompensuoja.  » LeisN  atskaityN  socialinio  draudimo  mokesčius,  taupymą,  daugiavaikių  šeimų   išlaikymo  kompensuojamas  ir  kitas  sąnaudas  pajamų  mokesčio  Kkslais.» Pašalpas  organizuoN  pirmiausia  kaip  paNrtų  sąnaudų  kompensavimą  mažinant   pajamų  mokesčius.  NemokėK  pašalpų,  nepagrįstų  apskaitos  dokumentais  (kasos   čekiais,  pajamų  orderiais).  Nesant  pajamų,  pašalpas  organizuoK  Kk  kaip  sąnaudų   kompensavimą.  » ĮvesK  visuoNnį  simbolinį  (0.01-­‐0.1%  turto  vertės)  nekilnojamojo  turto  mokes`,  kad   būtų  galima  išaiškinK  tokio  turto  koncentraciją  bei  aKKnkamai  paNkrinN  turto   įsigijimo  pagrįstumą.  Taip  būtų  kovojama  su  šešėliu  ir  pinigų  plovimu.  » Reikalingi  kapitalo  mokesčiai  nuo  fizinių  asmenų  pajamų  iš  turto,  viršijančio,  pvz.,  1   mln.  Litų  vertę.  Nuo  turto  nešamų  pajamų,  ne  nuo  paKes  turto.  Pajamos  būtų   nukreiptos  socialiniams  deficitams  pereinamuoju  laikotarpiu  finansuoK.  » AtsisakyN  pelno  mokesčio,  bet  grynąsias  įmonių  pajamas  apmokesKnK  vienu   dividendų  mokesčiu.  Tokiu  būdu  būtų  suvienodintos  privačių  ir  juridinių  asmenų   grynųjų  pajamų  reinvestavimo  sąlygos.  » Kapitalinėms  invesNcijoms  taikyK  5  metų  dividendų  mokesčio  atostogas   proporcingai  investuojamoms  sumoms.
  20. 20. Ekonominių  kaštų  mažinimas.  EnergeKka       » 2011  metais  importuotos   elektros  už  1,4  mlrd.  Litų,   dujų  –  už  3,5  mlrd.  Litų.  Tai   sudaro  beveik  6%  šalies   BVP.   » Už  dujas  mokame   brangiausiai  visoje  ES.       » Po  IAE  uždarymo  elektros   kainos  pakilo  2,5  karto,   viską  realiai  perkame  iš   vieno  šalKnio.         » Kasmet  remiame   “Gazprom”  dujų  vartojimą   per  lengvaKnį  PVM.  Ar   Kkrai  esame  tokie  turKngi?        
  21. 21. Ekonominių  kaštų  mažinimas.  EnergeKka  (2) Energijos  sąnaudų  kiekis,  tenkanNs  bendrojo  vidaus   Gyvenamųjų  namų  šilumos    energijos  suvartojimo  palyginimas produkto  (BVP)  vienetui ViduKnis  šilumos  energijos  suvartojimas  Lietuvoje Na{os  ekvivalento  (tne)  kiekis  tenkanKs  1000Eur  BVP  kWh/m2  per  metus Lietuvos   Europos   gyvenamųjų   Šiaurės  šalių   Naujų  namų/   namų  po   Sąjungos   namų   renovacijos   reikalavimai   vidurkis   vidurkis naujiems   vidurkis 2009m.   pastatams ŠalKnis:  Lietuvos  Nacionalinė  EnergeKkos  Strategija;  2011   Turime  vietos  taupyK  –  privalome  tapK   ŠalKnis:  www.eurostat.com lyderiais  Europoje  energijos  taupymo   srityje!  Tam  turime  visus  įrankius,  o   sutaupyK  litai  liks  visų  mūsų  kišenėse!
  22. 22. Ekonominių  kaštų  mažinimas.  EnergeKka  (3) Daugiabučių  revovacijos   Kiekis Litai » Daugiabučių  renovacija  – ekonominė  santrauka geriausias  invesKcinis   Butų  fondas 84  mln.  kv.m. n.d. projektas  Lietuvai.   Renovacijos  kaštai 160-­‐200  Lt/m2 13,0-­‐17,0  mlrd. Ekonominis  pagrindimas   greKmoje  lentelėje. ES  III  etapo  parama 50  proc. 6,5-­‐8,5  mlrd. » Per  kitus  7-­‐erius  metus   Grynieji  kaštai  gyventojams 80-­‐100  Lt/m2 6,5-­‐8,5  mlrd. galėtume  sukurK  daug  realių   Išsimokėjimas  per  20  metų   60  m2 ~30  lt/mėn.  +   Lietuvoje  pasiliksiančių  darbo   viduKniam  būstui palūkanos vietų  bei  BVP. Sutaupymas  1-­‐am  butui 60  m2 500-­‐600  /  metus » Dar  geriau  –  už  tai  iš  dalies   Teigiamas  turto  vertės   300  –  500  Lt/m2 25,0-­‐40,0  mlrd.   sumokėtų  Europos  Sąjunga.   padidėjimo  efektas „Win-­‐win“  sprendimas? » Susigrąžinkime  energeKnę   Dujų  poreikio  sumažėjimas 400-­‐500  mln.  m3 0,5-­‐0,6  mlrd.  per   metus nepriklausomybę  paprastu  ir   naudingu  visiems   Sukurta  darbo  vietų 20–30  tūkst. 0,5-­‐0,8  mlrd.  per   metus gyventojams  būdu! Bendras  ekonominis  efektas +  1,5-­‐2,5%  nuo   1,5-­‐2,5  mlrd.  /   BVP metus ŠalKnis:  VKEK,  G.Šiupšinskas,  StaKsKkos  departamentas
  23. 23. Ekonominių  kaštų  mažinimas.  KiK  darbaiBe  energeKkos,  dar  turime  susitvarkyK:» Oligopolijų  ūkio  šakose  skaidymas.  80%  maisto,  drabužių,  batų,   vaistų,  degalų  didmenos  ir  mažmenos,  žiniasklaidos  valdo  4-­‐5   įmonės  ar  jų  grupės.  Ar  pakankama  konkurencija?  Ar  negalima   platesnė  konkurencija  Lietuvos  dydžio  rinkoje?» Valstybinių  imonių  veiklos  efektyvinimas  –  didesni  dividendai,   mažesni  mokesčiai.  Dalinis  privaKzavimas  per  nacionalinius  pensijų   fondus,  kad  visi  galėtumėm  pasidžiaugK  jų  darbo  vaisiais.» ES  fondai  –  ne  naujoms  įmonėms,  o  veikianKems  verslams  bei  jų   plėtros  perspektyvoms.  Ir  gal  užteks  tas  lėšas  laidoK  keliuose,   Kltuose,  „nacionaliniuose“  stadionuose  ir  kitame  NT?» Pagalba  eksportui.  Realūs  eksporto  skaKnimo  kreditai,  naujų   pardavimo  kanalų  skaKnimas  pasitelkiant  valstybės  resursus.  Kodėl   vokiečių  ar  prancūzų  poliKkams  ne  gėda  su  nuosavais  Siemens‘ais  ar   Areva‘om  važiuoK  į  tarpvalstybines  verslo  misijas,  o  mums  tai  vis   dar  prilygsta  korupcijai?..  
  24. 24. Reintegravimasis.  Atsivėrimas  kaimynams.» Esame  maža  tauta,  privalome  verKnK  kiekvieną  asmenį.  » Užsienyje  gyvenanKems  lietuviams  privalome: ˃ SuteikK  dvigubą  pilietybę.  Negalime  leisK  prarasK  tokios  didelės  visuomenės   dalies  –  juk  jie  sudaro  beveik  antrą  Kek  tautos  talentų. ˃ LeisK  ne  gimKnėje  reziduojanKems  balsuoK  savo  gimtosiose  apygardose. ˃ NeapmokesKnK  jų  lėšų  repatrijavimo  ir  reinvesKcijų  į  Lietuvos  ūkį. ˃ SkaKnK  neaKtrūkK  nuo  Lietuvos  aktualijų  per  socialinius  Knkslus,  Kkslinę   žiniasklaidą,  vieKnių  kultūrinių  grupių  palaikymą  ir  t.t.  » Imigracinė  poliKka  kaimynų  iš  rytų  atžvilgiu,  atsižvelgiant  į   bendrą  istorinį,  kultūrinį  ir  ekonominį  paveldą: ˃ NaudoKs  jų  daug  prastesne  poliKne  situacija,  siekiant  pritraukK  jų  talentus. ˃ SuteikK  „žaliąją  kortą“  baltarusiams/ukrainiečiams/rusams  –  daugiau   specialistų  bei  mokesčių  mokėtojų.  Salygos:  privalomas  kalbos  pagrindų   egzaminas,  10  metų  darbo  stažas  Lietuvoje  ir  pan. ˃ TapK  regiono  gerovės  etalonu,  neprarandant  tauKnio  kultūrinio  idenKteto.
  25. 25. PRIEDAS.  Lietuvos  Burbulonomika.       2002  -­‐  2020
  26. 26. Lietuvos  ūkis  2002-­‐2012 » 2008-­‐ųjų  Lietuvos  ekonomikos  krizė  –  “burbulonomikos”   klasika.  Kaip  iki  jos  atėjome…? » Pokrizinis  privataus  sektoriaus  vidaus  vartojimo  atsigavimas  vis   dar  yra  lėtas,  bankų  skolinimas  –  apribotas.  Vienintelis  šviesos   spindulys  –  prekių  ir  paslaugų  eksportas,  tačiau  jam  reikia  dar   daugiau  paramos. » Valstybės  sektorius  palaikė  Lietuvos  ekonomiką  krizės   įkarštyje,  tačiau  ne  be  padarinių  –  valstybės  skola  išaugo,   didžiausia  jos  dalis  buvo  nukreipta  socialiai  išlaikomoms  sriKms   finansuoK. » Didžioji  dalis  privačiame  sektoriuje  dirbančiųjų  kol  kas  realiai   nejaučia  pagerėjimo.  Valstybės  sektoriuje  krizės  padarinius   švelnino  Kk  nedaug  mažėję  atlyginimai.  Pensininkų  situacija   išlieka  sudėKnga. » Valstybės  pajamų  atsigavimo  galima  KkėKs  Kk  tuo  atveju,  jei   privatus  sektorius  išbris  iš  lėto  augimo.
  27. 27. Prieškrizinis  augimas  –  ar  tai  buvo   tvaru? .Augimo  tempai 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 Augimo  tempai 2005 2006 2007 2008Infliacija 0.3% -­‐1.1% 1.2% 2.7% 3.7% 5.7% 10.9% Vartojimas 14% 15% 18% 16%Realusis  augimas 6.8% 10.3% 7.4% 7.8% 7.8% 9.8% 2.9% Paskolos 76% 71% 56% 21% ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Lietuvos  Banko  StaKsKka
  28. 28. Prieškrizinis  augimas  –  ar  tai  buvo   tvaru?  Gyventojai Įsivedus  eurą,  atpigusio   skolinimosi  galimybė  skaKno   gyventojus  tuo  naudoKs.   Skolinomės  ir  pirkome  viską,   ypač  NT.  Dėl  didėjančios  pinigų   apyvartoje  masės  sparčiau  augo   ir  nominalios  algos,  taip  dar   labiau  didindamos  gerovės  ir   saugumo  iliuziją.  Neturėdama   galimybės  reguliuoK  pinigų   kainos,  Lietuva  2007  metų   pabaigoje  žengia  į  neigiamų   realių  palūkanų  normų  erą.   Signalas  Kk  vienas  –  skolinKs  ir   pirkK  toliau! Argi  galėjo  nuKkK  kas  bloga...?ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Lietuvos  Banko  staKsKka
  29. 29. Prieškrizinis  augimas  –  ar  tai  buvo   tvaru?  Įmonės Skolinimo  adatos  neišvengė  ir   Įmonės  –  juk  viskas  Kk  auga,  o   naujiems  užsakymams  trūksta   pajėgumų  bei  darbo  jėgos. Nepaisant  to,  pelnai  rekordiniai,   atspindintys  ne  Kk  žemas   palūkanų  normas,  bet  ir  turto   „perverKnimo“  pelnus  (ypač   2007-­‐aisiais).  ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Lietuvos  Banko  staKsKka
  30. 30. Prieškrizinis  augimas  –  ar  tai  buvo  tvaru?  NT Geriausiai  skolinto  vartojimo   bumas  atsispindi  nekilnojamojo   turto  rinkoje.  Prasidėjęs  dar   2003-­‐aisiais,  pigių  paskolų   paskaKntos  NT  kainos  dvigubėja   per  mažiau  kaip  dvejus  metus.   NT  pradeda  vystyK  visi,  kas  Kk   neKngi,  juolab  kad  bankai   „primoka“  už  galimybę  žaisK.   Statybų  sektoriaus  pridėKnės   vertės  BVP  dalis  trigubėja  per  5-­‐ erius  metus.1.  Įsipareigojimų  likučiamsŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Lietuvos  Banko  staKsKka
  31. 31. Prieškrizinis  augimas  –  ar  tai  buvo  tvaru?  Valdžia   Besaikis  pinigų  masės  ekonomikoje   augimas  išpučia  nominalias  valdžios   pajamas  dvigubai  per  ketverius   metus.  Apsvaigus  nuo  tokios   gerovės,  bet  kokia  bankų  skolinimo   kontrolė  pamirštama  –  juk  visiems   nuo  to  Kk  geriau...? Europos  Sąjungos  paramos  lėšos   galuKnai  įtvirKna  skolos  burbulą  –   pinigai  dalijami  už  dyką  nepaisant  ir   taip  jau  nesveikos  jų  paklausos.   Duoda  –  imk,  muša  –  bėk?  Jeigu   niekas  nemuša,  tai  kodėl  gi  neimK?  ŠalKnis:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas
  32. 32. Burbulas  sprogo…  Privatus  sektorius Burbulas  neišvengiamai   sprogsta.  Gyventojai  bei   įmonės  bemat  susiveržia   diržus.  Vartojimas  krenta,   invesKcijos  mažinamos  70%,   atsargos  –  beveik  du  kartus.   1 Ekonomiką  išKnka  staigus   šokas,  tačiau  taip  nuKnka   bet  kokiam  ligoniui,   priklausomam  nuo  vaistų  –   nutraukus  kredito   „vartojimą“,  pasireiškia   užmaskuoK  neproduktyvios   ir  perkaiKntos  ekonomikos   skausmai.1.  2012m.  Naudota  gegužės  mėn.  infliacija,  ir  Finansų  Ministerijos  vartojimo  prognozė  ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Finansų  Ministerijos  Prognozės
  33. 33. Burbulas  sprogo…  Bankai Per  vienerius  metus   praradę  visą  nuo  2002   metų  uždirbta  pelną,   bankai  nebegali  ir   nebenori  skolinK.   Juolab  kad  ir  skolinimosi   paklausa  taip  pat   kritusi.  PasitvirKno   taisyklė:  bankininkas   siūlo  skėu,  kai  šviečia   saulė,  tačiau  vos   pasirodžius  pirmajam   lietui  bemat  jį  aKma. 11.  2012m.  ekstrapoliuoK  I  ketv.  duomenyusŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  Lietuvos  Banko  staKsKka
  34. 34. Burbulas  sprogo…  Valdžia   Vienintele  ekonominės   depresijos  atsvara  tampa   nedaug  krentanKs   valdžios  vartojimas  –   jeigu  išlaidos  būtų  buvę   kerpamos  drasKškai,   kriKmas  būtų  buvęs  dar   skaudesnis.   Tačiau  mažai  kas  nori  tai  pripažinK  –  nežabotu  išlaidavimu  kalKnamai   valdžiai  sunku  pateisinK  deficiKnį  biudžetą.  Kita  vertus,  akivaizdu,  kad   nebuvo  anKkrizinių  priemonių  plano.  O  viskas  turi  savo  kainą...ŠalKnis:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas
  35. 35. Burbulas  sprogo…  Valdžia  (2)   …Kritus  mokesKnėms  pajamoms  (ypač  labiausiai  vartojimui  jautrių   neKesioginių  mokesčių  srityje)  valstybės  skola  auga.   Krizės  įkarštyje  pradedamas  įgyvendinK  eilinis  struktūrinių  reformų   šuoras.  Tačiau  šių  reformų  rezultatų  teks  palaukK,  tuo  tarpu  valdžios   išlaidos  daugiausia  keliauja  socialinei  sferai  išlaikyK...ŠalKnis:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas
  36. 36. Burbulas  sprogo…  Valdžia  (3)   MeNnis  pokyNs 2006 2007 2008 2009 2010 26% 50% 77% 25% -­‐19% 12% 14% -­‐4% 106% -­‐22% 12% 25% 31% 4% -­‐7% …SODRA  pareikalauja  trečdalio  šalies   skolos  deficito.  Ir  tai  suprantama  –  kritus   socialinėms  įmokoms  į  biudžetą  bei   siekiant  bent  kažkiek  sKmuliuoK   ekonomiką,  lieka  Kk  skolinKs...  ŠalKniai:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas,  SoDros  staKsKka
  37. 37. Burbulas  sprogo…  Pensijos   Nors  nominaliais  terminais  pensijos  Kk  nedaug  mažesnės  nei  2008-­‐aisiais,  realiai   pensininkai  taip  pat  „susiveržė“  diržus.  Vienintelė  paguoda  –  infliacijos  tempai   mažesni,  bet  neaišku,  kokie  jie  bus  arKmiausioje  ateityje.   Akivaizdu,  kad  ši  socialinė  grupė  prisidėjo,  kiek  galėjo,  prie  deficito  mažinimo,   toliau  mažinK  pensijų  neišeina.  Tačiau  būKna  pensijų  sistemą  reformuoK  iš   esmės.ŠalKnis:  Lietuvos  StaKsKkos  Departamentas
  38. 38. Burbulas  sprogo…  Darbo  rinka Atlyginimai,  Lt/men  bruto     2,400  Privataus  sektoriaus  nepasitenkinimą  valdžia  lengva  suprasK.  Privatus  sektorius  sKpriai       2,175  sumažino  užimtųjų  skaičių,  dalį  jų  perkeldamas  į  valandinį  ar  kitą  nepilnai  apmokamą  darbą...     1,950       1,725       1,500   2008 2009 2010 2011 Privatus  sektorius Valstybes  sektorius ...  ir  tai  atsispindėjo  atlyginimuose,   Kesa,  ne  visiems  vienodai.  Atlyginimai   privačiame  sektoriuje  vis  dar  12%,  o   valstybiniame  –  Kk  100  Lt/mėn.   Mažesni.  palyginK  su  prieškriziniu   piku  2008-­‐aisiais.

×