Vilnius 2011-2020

1. VILNIAUS MIESTO TARYBOS ATASKAITA 2015 m. balandis VILNIAUS MERAS ARTŪRAS ZUOKAS

2. 2011 METAIS ĮSIPAREIGOJOME • Sugrąžinti Vilniui pasitikėjimą ir energiją • Pažadinti Vilnių - miegančią gražuolę, kuri snaudžia nuo 2007 metų, ir siekti, kad Vilnius būtų miestas, kuriame gera gyventi REZULTATAS

3. 9 iš 10 VILNIEČIŲ PATENKINTI GYVENIMU MIESTE Gyvenimu Vilniuje patenkinti 93 proc. sostinės gyventojų. Pagal šį rodiklį vilniečiai aplenkė daugiau nei pusę Europos miestų („Flash Eurobarometro“ tyrimas) • 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti mažmeninių parduotuvių prieinamumu • 84 procentai vilniečių mano, kad miestui naudingas užsieniečių buvimas • 83 proc. vilniečių patenkinti miesto kultūros infrastruktūra – teatrais, koncertų salėmis, muziejais, bibliotekomis. • 79 proc. sostinės gyventojų patenkinti viešosiomis miesto erdvėmis • 75 proc. vilniečių patenkinti miesto žaliosiomis erdvėmis.

4. 2011 - 2015 m. AKTYVIAI DIRBOME, KAD VILNIUJE BŪTŲ GERA GYVENTI • Apšvietėme miestą – vilniečiai vėl pasijuto saugesni • Vilnius - vienintelis augantis Lietuvos didmiestis regione, kur daugėja gyventojų, didėja vaikų skaičius mokyklose ir darželiuose • Dvigubai sumažėjo nedarbas – nuo 12.4 proc. iki 6,5 proc.(2015 04 duomenys). Per šiuos nepilnus ketverius metus, bendradarbiaujant Vilniaus savivaldybei, valstybės institucijoms ir privačiam verslui, sukurta 35 000 gerai apmokamų darbo vietų • Vilnius tapo regiono IT, startuolių, biotechnologijų ir paslaugų centru, kurį pasirenka didžiausios pasaulio kompanijos

5. TARPTAUTINIAI ĮVERTINIMAI • 2011 m. „The New York Times“ vertinimu Vilnius pateko tarp geriausiai valdomų pasaulio miestų; • 2012 m. „Financial Times“ leidžiamas „FDI Magazine“ įvertino Vilnių, kaip vieną iš didžiausių tiesioginių užsienio investicijų augimą turėjusių regionų pasaulyje. 100 proc. padidinęs investicijas Vilnius pasaulio reitinge užėmė IV vietą; • 2012 m. Navigacijos sistemų gamintojui „TomTom“ paskelbus automobilių spūsčių reitingą, Vilnius nebėra tarp miestų, kuriuose spūstys didžiausios; • 2013 m. Vilnius yra daugiausiai investicijų pritraukęs miestas Europoje, miestų kategorijoje iki 600 000 gyventojų; • 2014 m. CNN įtraukė Vilnių į pasaulinės pažangos TOP 10 ir paskelbė naujuosius išmaniųjų vardą pelniusius miestus, tarp kurių ir Lietuvos sostinė, kurioje veikia vienas greičiausių internetų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. • 2015 m. Amerikiečių verslo žurnalas „Inc.com" įtraukė Vilnių į Europos populiariausių, sparčiai augančių verslių miestų dešimtuką: ketvirtąją vietą reitinge užimantis Vilnius aplenkė Stokholmą, Londoną, Romą, Oslą ir kt.

6. KĄ RADOME IR KĄ PALIEKAME

7. 2011 M. PRADŽIOJE NEDARBAS BUVO 12,4 PROC. Tarptautinis valiutos fondas numato, kad Egipte 2015 metais nedarbo lygis sieks 13.9 procento.

8. VILNIUJE - 650 TŪKST. GYVENTOJŲ • Vilnius - vienintelis augantis Lietuvos didmiestis regione, kur daugėja gyventojų, didėja vaikų skaičius mokyklose ir darželiuose. • 2014 m. rugsėjį pirmą kartą nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo į Vilniaus mokyklas atėjo daugiau pirmokų nei baigė abiturientų. • Kiekvieną dieną į Vilnių atvyksta apie 120 -180 tūkst. dienos lankytojų. • Gyventojų skaičius Vilniuje 2011 m. - 524 tūkst., 2014 m. - 540 tūkst. (Statistikos Departamento duomenys). • Vilniaus miesto savivaldybėje - 648 697 prisirašiusiųjų prie poliklinikų ir pirminės sveikatos įstaigų. • Taigi Vilniuje - beveik 650 tūkst. gyventojų.

9. * Vilniaus rajono centrinė poliklinika priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o jos ambulatorijos Vilniaus rajono savivaldybei VILNIUJE - 648 697 PRISIRAŠIUSIŲ PRIE POLIKLINIKŲ

10. SOCIALIAI REMTINI, PAŠALPŲ IR KOMPENSACIJŲ GAVĖJAI 800 17600 10200 2007 2011 2014 Pašalpų gavėjai Išlaidos (tūkst. EUR) Pašalpų gavėjų sumažėjo 36% Išlaidos pašalpoms sumažėjo 42%

11. BIUDŽETO PAJAMOS • Kadencijos pradžioje, 2011 metais, Vilniaus savivaldybės biudžetas buvo mažiausias per visą laikotarpį, 2015 m. biudžeto pajamos - didžiausios. • Savivaldybės biudžeto finansinius rodiklius rengia Finansų ministerija ir tvirtina Seimas.

12. 2011-2013 m. GPM DALIS VILNIUI MAŽĖJO • Vilniaus skola kaupėsi nuo 2008 metų. Vilniaus apskrityje sukuriame 40 proc. Lietuvos BVP. • Vilniui skiriama GPM dalis padidinta tik 2014 ir 2015 m.

13. VILNIEČIAI 2011-2014 M. SUMOKĖJO 361,5 MLN. LT DAUGIAU GPM

14. VIENAM VILNIEČIUI TENKA MAŽIAUSIA BIUDŽETO DALIS

15. VILNIUS STABILIZAVO SKOLOS AUGIMĄ Kai dėl ydingo valstybės finansų planavimo kitų Lietuvos savivaldybių skolos drastiškai auga, Vilnius stabilizavo skolos augimą.

16. VILNIAUS VAKARINIS APLINKELIS Įgyvendinus vakarinį aplinkkelį bus baigtas formuoti tarptautinių transporto koridorių tinklas, jis sujungs IXB transporto koridorių, kuriame A1 kelias Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A3 kelias Vilnius-Minskas, su transeuropiniu keliu E272, kuriame ir A2 kelias Vilnius – Panevėžys. • I ir IA etapai: 4,4 km ilgio atkarpa ir joje pastatyti 4 viadukai • II etapas: 2,8 km ilgio atkarpa ir joje pastatyti 4 viadukai • III etapas: 5,4 km ilgio atkarpa bei pastatyti 7 viadukai Vilniaus Vakarinis aplinkkelis pradėtas projektuoti 2002 m. Lazdynuose, Karoliniškėse ir Pilaitėje link Ukmergės plento. • I etapas: nuo 2009 m. vasario iki 2011 m. kovo mėn., nuo Oslo iki L. Asanavičiūtės g. • II etapas: nuo 2011 m. rugpjūčio iki 2013 m. lapkričio mėn., nuo L. Asanavičiūtės iki Šešuolių (Ozo) g. • III etapas nuo Šešuolių (Ozo ) g. iki Ukmergės plento.

17. 1,8 KARTO IŠAUGO NAUJŲ INDIVIDUALIŲ ĮMONIŲ SKAIČIUS • 2014 m. Vilniuje uždarųjų akcinių bendrovių įregistruota 6 proc. daugiau, nei 2013 m. Net 1,8 karto išaugo naujų individualių įmonių skaičius. • „Versli Lietuva“ duomenimis, 2014 m. (III ketv.) daugiau negu pusė - 53,2 proc. - visų Lietuvoje įsteigtų juridinių asmenų buvo įsteigta Vilniaus miesto savivaldybėje.

18. NUO BANKROTO IŠGELBĖTAS VIEŠASIS TRANSPORTAS mln. Eur 44.5 28.1 51.6 35.14 VVT Pajamos Bilietų pardavimai Vilniaus viešojo transporto pajamos padidėjo 7,1 mln. eurų Bilietų pardavimai išaugo 25 % 2011 2014

19. RINKLIAVA Į SOSTINĖS BIUDŽETĄ UŽ PARKAVIMĄ, MLN. EUR 0.9 2.43 2011 2014 Rinkliavos surinkimas, mln. Eur Mobilieji telefonai Kiti šaltiniai Padidėjo 71%

20. E. MIESTAS • 2013 m. pristatyta m. Parking. Jau naudojasi 68 661 vartotojai • 2014 m. pristatyta - m. Ticket. Jau naudojasi 50 683 vartotojai • 2015 m. pristatyta - Tvarkau Vilnių. Jau naudojasi 376 vartojai

21. ŠILUMOS KAINOS MAŽINIMAS. VILNIUS NUO 2013 M. TURI AIŠKŲ VEIKSMŲ PLANĄ Kaip pertvarkyti Vilniaus šilumos ūkį atsisakant importuojamų dujų ir pereiti prie vietinio biokuro. Sumažinti šilumos kainas vilniečiams iki 18.4 kWh. Projektą parengė savivaldybė ir UAB ,,Vilniaus šilumos tinklai’’ kartu su KPMG konsultantais. Projektas pateiktas Vyriausybei ir Energetikos ministerijai, bei AB „Lietuvos energija“. Šiuos planus paliekame įgyvendinti naujajai Tarybai.

22. NAUJAS BIOKURO KATILAS - TEC 3 KATILINĖS MODERNIZAVIMAS – NAUDA VILNIEČIAMS • Šilumos kaina – 18,4 ct/kWh • Elektros energija – rinkos kainomis • 60 kv. m. butas per mėn. sutaupytų 150 Lt • Vilniaus gyventojai kasmet už šildymą mokėtų apie 150 mln. Lt mažiau • Net 70 proc. šilumos būtų gaminama naudojant vietinį biokurą ir tik 30 proc. – dujas • Mažėtų elektros energijos importas į Lietuvą • Projekto vertė – 720 mln. Lt • Planuojama ES parama – mažiausiai 60 proc. šios sumos. • Naujo biokuro katilo įrengimas yra parengtas su Vyriausybės atstovais ir atitinka Nacionalinę šilumos ūkio programą.

23. ŠILUMOS KAINA ŠIANDIEN (BE PVM) VILNIUJE, JEI TEC-3 MODERNIZAVIMAS BŪTŲ ĮVYKĘS 2013 m.

24. ŠILUMOS KAINOS VILNIUJE KITIMAS

25. KODĖL NEMAŽĖJA KAINOS, ATSIRADUS SGD • 2/3 dujų perkama iš SGD - tai 16,6 proc. brangiau nei biržoje ir 35,7 proc. brangesne kaina nei galėtų nusipirkti iš „Lietuvos dujų tiekimas“ (su jais sudaryta sutartis). • „Vilniaus energijai“ nurodyta nupirkti net 73 proc. per metus dujų iš SGD. Likusi, mažesnė, dalis perkama iš LDT. • Numatyti dujų kiekiai iš SGD terminalo Vilniuje yra didžiausi - beveik ketvirtadalis visos Lietuvos. • Vilniečiai išlaiko terminalą didelių mokesčių už šildymą sąskaita. • Nėra galimybių pakeisti situaciją - prievolę nustato valstybės institucijos.

26. SUKURTA 3640 NAUJŲ VIETŲ DARŽELIUOSE • 2011-2014 m. Vilniuje papildomai sukurta daugiau kaip 3640 naujų vietų vaikams darželiuose. • 2009-2010 metais sukurta tik 460 naujų vietų. • Šiemet Santariškėse atidarytas naujas vaikų lopšelis-darželis, kurį lanko apie 250 vaikų. • Suplanuota papildomai sukurti dar apie 1000 vietų: šiemet duris turėtų atverti „Gluosnis“ Viršuliškėse, naujų vietų turėtų atsirasti dar 3 vaikų darželiuose: Žirmūnuose, Antakalnyje ir tarp Pašilaičių bei Šeškinės. Rengiami dokumentai naujiems darželiams Pilaitėje ir Balsiuose ir konkursas statyti naują darželį Visoriuose. Suplanuoti statyti ir du privatūs darželiai Antakalnyje ir Burbiškėse. • Darželis „Venecijos“ kvartale turėtų būti trečiasis naujas lopšelis- darželis Vilniuje, pastatytas jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.

27. REKONSTRUOTA 40 UGDYMO ĮSTAIGŲ

28. VIENO VAIKO DARŽELYJE IŠLAIKYMAS – 1757 EUR • Vilniuje mokosi daugiau kaip 180 000 ikimokyklinukų, moksleivių ir studentų – tiek būtų kartu sudėjus dviejų miestų - Klaipėdos ir Šilutės - gyventojus. • Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ugdymo programai 2015 m. Savivaldybės biudžete skirta 200,4 mln. eurų, tai yra 44,8 proc. viso miesto biudžeto.

29. PAGERINOME SUSISIEKIMĄ SU LIETUVA IR ATKŪRĖME NACIONALINĮ ORO VEŽĖJĄ • „Air Lituanica“ jau turi tris orlaivius, rudenį planuojams ketvirtas • Šiuo metu vykdomi skrydžiai devyniomis kryptimis (Briuselis, Berlynas, Miunchenas, Praha, Paryžius, Talinas, Amsterdamas, Bilundas, Stokholmas), nuo balandžio 30 d. bus 10 krypčių (Hamburgas) • 2020 m. pagal verslo planą turės 7 orlaivius, perveš 1 mln. keleivių, bus didesnė oro bendrovė nei „Estonian air“ ar „Malta air“

30. VEIKLOS PAJAMOS ,,Air Lituanica” pajamos 2015 m. auga kiekvieną savaitę, o 2015 m. kovo antroje pusėje pasiektas pardavimų rekordas – savaitiniai pardavimai viršijo 500 tūkst. EUR.

31. „Air Lituanica“ ekonominės – socialinės naudos rezultatas • Įmonės bendra sukurta nauda 27,6 milijonų eurų • Papildomai projekto sukurta nauda 12,2 milijonai eurų • Vienas įmonės išleistas euras sukuria 1,8 eurų naudos. • Bendras vienas įmonės euro pelningumas yra 79%, t.y. vienas euras sukuria papildomą 0,79 EUR naudą

32. KIEK LIETUVAI KAINAVO NEVEIKLUMAS? • 2009 m. LR Susisiekimo ministerija (ministras E.Masiulis) užsakė studiją, kurią atliko „Advanced Logistics group EuroPraxis Consulting“, Ispanija (studijos kaina 700 000 lt) • Studijoje teigiama, kad „bankrutavus „flyLAL“ 2008/2009 m. Lietuva prarado tiesiogiai/netiesiogiai – (600/1260) 1860 darbo vietų ir daugiau nei 240 mln. litų (70 mln. eurų). Sudėjus netiesioginį, tiesioginį, sindikuotąjį ir turizmo poveikį, iš viso oro transporto poveikis būtų: ne mažiau kaip 11.700 darbo vietų ir ne mažiau kaip 420 mln. eurų bendrosios pridėtinės vertės, t.y. daugiau nei 1 proc. BVP’’. • Nuo 2009 m. Lietuva pradėjo importuoti oro pervežimo paslaugas. Ekonominė ir mokestinė nauda atitenka kitų valstybių kompanijoms, Lietuvoje parengti aviacijos specialistai (pilotai, mechanikai, aptarnaujantis personalas ir t.t.) dažniausiai dirba ir moka mokesčius užsienyje. • LR Susisiekimo ministerija per Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010- 2012 m. programą skrydžių skatinimui skyrė 15 mln. Lt (neskaičiuojant Vilniaus oro uosto sumažintų aptarnavimo tarifų). Lietuvos savivaldybės skrydžiams skatinti skiria: 2010 m. Kauno miestas įsipareigojo per trejus metus skrydžių skatinimui skirti 4,7 mln. Lt, Kauno rajonas – 2,4 mln. Lt. airLITUANICA už vieną keleivį Vilniaus oro uostui moka 22 Lt (6,4 eur), kai kitos pigių skrydžių kompanijos pagal Susisiekimo ministerijos skrydžių skatinimo programos 2010-2012 m. susitarimą moka tik 6,2 Lt (1,8 Eur).

33. ATSAKOMYBĖ UŽ ATEITĮ • Visos valstybės institucijos ir atsakingi pareigūnai turi veikti vieningai ir siekti bendrų tikslų, nes nacionalinis oro vežėjas ir yra toks tikslas. • Dėkoju visiems, kurie palaikė šį projektą, Tarybos nariams, administracijos darbuotojams, įmonių vadovams, privatiems investuotojams. Ypatinga padėka Susisiekimo ministerijai, jos vadovams ir specialistams, Vilniaus oro uostui ir Civilinei aviacijos administracijai. • Turiu paminėti oponentus ir nacionalinio oro vežėjo žlugdytojus, nes tabar turiu galimybę apie tai kalbėti atvirai. Net sunku suprasti motyvus, kodėl taip yra - Lietuvos respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiesiogiai ir per savo patarėjus darė viską, kad Lietuva neturėtų nacionalinio oro vežėjo. • Tai dabar naujosios Vilniaus miesto tarybos ir mero atsakomybė. • „Air Lituanica“ ateitis – LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės asmeninė atsakomybė.

34. PRADĖTI IR RENGIAMI PROJEKTAI • Pradėta ir rengiama šimtai projektų (Antakalnio g. rekonstrukcija; Lazdynų vandens ir sveikatingumo centras, Neries krantinių modernizavimas, Olandų g. žiedo rekonstrukcija, stoties rajono konversija, Liepkalnio sporto ir sveikatingumo centras, Kalvarijų turgaus rekonstrukcija, Daugiafunkcinis sveikatinimo ir užimtumo kopleksas Šeškinėje ir t.t.) • Vilnius pasirengęs istoriniam šuoliui pirmyn 2015 – 2020 m. • Didelis uždavinys ir atsakomybė naujajai Tarybai – tęsti, kas pradėta ir sugebėti įgyvendinti projektus

35. AČIŪ TARYBAI, KARTU SU VILNIEČIAIS NUVEIKĖME DAUG

Vilnius 2011-2020

Vilnius 2011-2020

Recommandé

Contenu connexe

Tendances

Tendances(15)

Similaire à Vilnius 2011-2020

Similaire à Vilnius 2011-2020(8)

Plus de Artūras Zuokas

Plus de Artūras Zuokas(20)

Vilnius 2011-2020