prof. Algirdo Girininko paskaitos apie keramikos meno raidą skaidrės

1. KERAMIKOS RAIDA
LIETUVOJE IR ŽEMGALOJE
Prof. A. Girininkas
KLAIPĖDOS
UNIVERSITETAS

2. KERAMIKOS TECHNOLOGIJA

3. Molio masės priemaišos: priemaišos dedamos dėl geresnio puodų džiūvimo, mažina plastiškumą
juos lipdant, didina atsparumą terminiam maisto gaminimui. Priemaišos: šamotas, smėlis,
grūstas granitas, trintos sraigės, paukščių mėšlas, apdoroti augalai, kita organika
Lipdymas: dugneliai iš vieno ar dviejų molio paplotėlių, sienelės lipdomos iš molio volelių arba
juostelių žiedais arba spirale. Puodų sienelių lipdymui ir molio masės sudėčiai nustatyti
naudojami šlifai arba kai kuriose keramikos formose juostų jungimas matomas plika akimi.
Sienelės lipdomos iš molio juostelių, sujungimo vietas plakant. Žiedžiamasis ratas – rankinis,
kojinis (apžiedimas, žiedimas) Lietuvoje naudotas nuo I tūkst. IV ketvirčio.
Paviršiaus ir vidaus nulyginimas, glazūravimas. Plakant juostų sandūras puodų paviršiai
dažniausiai būna lygūs, aptinkami brūkšniuotu paviršiumi ir vidumi puodai nulyginti žolės ar kitos
organinės medžiagos kuokštais. Glazūra (skysta, sausa) – švino ir smėlio mišinys iki kiaušinio
lukšto storio
Išdegimas: atviros laužavietės duobėje, karštu oru kubilinėse ir keturkampėse (pakura ir dirbinių
kameros) degimo krosnyse
Puodai ornamentuojami: pagaliukais įspaudžiant duobutes, tam skirtais iš medžio-kaulo
pagamintais štampeliais, kriauklių geldelėmis, virvučių, odos juostelių įspaudais ir kt.
Priešistorėje puodų formos ir ornamentų motyvai žymi atskirų bendruomenių gyvenviečių
teritorinį paplitimą ir chronologiją. Todėl pagal puodų ypatumus XIX-XX a. archeologai išskirdavo
atskiras archeologines kultūras jų chronologijos ir teritorijos nustatymui. Tam tikri priešistorės ir
ankstyvųjų istorinių laikotarpių bendruomenių junginiai lipdydavo tik jiems būdingų formų
puodus ir naudojo puošybai tik jiems būdingus ornamentų motyvus ir jų derinius.

4. Puodo dalių terminai

5. KERAMIKOS
GAMYBA

6. MOLIO JUOSTŲ JUNGIMO BŪDAI NEOLITO LAIKOTARPIU – VI-III tūkst. pr. Kr.

7. XII-XV a. keramikos
lipdymo būdai: 1-2, 7 –
voleliais, kiti - juostomis

8. PUOŠYBA: geometriniai ir augaliniai ornamentai
XVIII-XX a.
INDŲ APIPYNIMAS

9. Žiedžiamųjų ratų
(stovylų) tipai

10. Žiedžiamasis ratas

11. XII-XVI a. žiedžiamojo
rato paviršiui padengti
naudotos medžiagos

12. DEGIMO KROSNYS

13. KERAMIKOS RAIDA LIETUVOJE

14. DUBIČIŲ KULTŪROS (VI-V tūkst. pr. Kr.) KERAMIKOS PAPLITIMAS
ANKSTYVAJAME NEOLITE

15. 1
2
3 4
5
6
7
8
Dubičių kultūros keramika. VI tūkst. pr. Kr. antra pusė

16. VIDURINIO NEOLITO ( IV tūkst. pr. Kr. ) NEMUNO
KULTŪROS KERAMIKA

17. VIDURINIO NEOLITO ( IV tūkst. pr. Kr. ) NEMUNO
KULTŪROS KERAMIKA

18. 1
2 3
4
5
6
VĖLYVOJO NEOLITO (III tūkst. pr. Kr. ) NEMUNO KULTŪROS KERAMIKA

19. NARVA
CEDMARAS
DUBIČIAI
DNEPRO-DONECO
VOLGOS AUKŠTUPIO
DESNOS
NARVOS KULTŪRA –
VI tūkst. pr. Kr. pab.
– II tūkst. pr. Kr. vid.

20. NARVOS KULTŪROS (V-II tūkst. pr. Kr.) KERAMIKOS IR KAULO-RAGO DIRBINIŲ
TECHNOKOMPLEKSAS
VAKARŲ LIETUVOS
RYTŲ LIETUVOS

21. Ankstyvoji Narvos
kultūros keramika V
tūkst. pr. Kr.

22. 1
2
3
4
5 6
7
NARVOS KULTŪROS ANKSTYVOJO NEOLITO (V-IV tūkst. pr. Kr.) KERAMIKOS FRAGMENTAI

23. DUBENĖLIS –ŠVIESTUVAS.
NAUDOTI V-III tūkst. pr. Kr.
NARVOS IR ERTEBELĖS
KULTŪRŲ GYVENTOJŲ

24. ERTEBELĖ, DANIJA
ŠVENTOJI, LIETUVA
DUBENĖLIAI-LEMPUTĖS
IV-III tūkst. pr. Kr.

25. Molio plastika
IV-II tūkst. pr.
Kr.
Žemaitiškės 2-ra gyv. III-II
tūkst. pr. Kr. riba
Gipkos gyv. Latvija, Kuršžemė
V tūkst. pr. Kr. vid.

26. 1 2
3 4
5
6
7
8
VIDURINIO NEOLITO (IV tūkst. pr. Kr. NARVOS KULTŪROS KERAMIKA. Rytų Lietuva.

33. VĖLYVOJO NEOLITO NARVOS KULTŪROS KERAMIKA (III tūkst. pr. Kr.)

34. NARVOS
KULTŪROS ŽVEJAI
EKSPERIMENTINĖ
REKONSTRUKCIJA

35. ŠUKINĖS-DUOBELINĖS
KERAMIKOS KULTŪRA (V-III
tūkst. pr. Kr.)
SENIEJI FINO UGRAI

36. ŠUKINĖS DUOBELINĖS KERAMIKOS KULTŪROS (IV-III
tūkst. pr. Kr.) PUODAI

37. ŠUKINĖS DUOBELINĖS KERAMIKOS
KULTŪROS INVENTORIUS APTIKTAS
NETOLI PAŠVITINIO PRIE ŠVITINIO UPĖS
(IV tūkst. pr. Kr. pab.)

38. RUTULINIŲ AMFORŲ KULTŪROS TERITORIJA
BALTIJOS JŪRA

39. RUTULINIŲ AMFORŲ KULTŪROS
KERAMIKA RYTŲ LIETUVOJE
RUTULINIŲ AMFORŲ KULTŪROS
KERAMIKOS FORMOS VAKARŲ
LIETUVOJE

40. 1
2
3
4
5
6 7 8
RUTULINIŲ AMFORŲ
KULTŪROS KERAMIKA
(III tūkst. pr. Kr.)

41. RUTULINIŲ AMFORŲ KULTŪROS PUODAS IŠ ŠVENTOSIOS 4-os GYVENVIETĖS

42. VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪROS PLĖTRA IR VKK BENDROJO
HORIZONTO DIRBINIAI

43. TAURĖS PUODAI AMFORA
VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪROS (III tūkst. pr. Kr.) INDŲ FORMOS

44. ŠVENTOSIOS 1-oje
GYVENVIETĖJE APTIKTA
AMFORA. III tūkst. pr. Kr.

45. ŠVENTOSIOS 1-oje
GYVENVIETĖJE APTIKTA TAURĖ.
III tūkst. pr. Kr.

46. TAURĖ. ŠVENTOSIOS
1-ma GYVENVIETĖ.
III tūkst. pr. Kr. vid.

47. VIRVELINĖS KERAMIKOS KULTŪROS AMFOROS IŠ
ŠVENTOSIOS 1A, JUODKRANTĖS, ALKSNYNĖS,
NIDOS GYVENVIEČIŲ IR KURŠIŲ NERINGOS

48. KAIRELIŲ GYVENVIETĖS (Pakruojo r.) VIRVELINĖ
KERAMIKA 2500-2100 m. pr. Kr.

49. AISTM
ARĖS
KURŠIŲ
MARIOS
B A L T I J O S J Ū R A
1
2
3
4
5
6
7 8 9
10 11
12
13
14
15
16
17
18
19
20
21
22
23
24
25
26
27 28
29 30
31
32
33
34 35
36
37
38
39PAMARIŲ KULTŪRA (IV tūkst. pr. Kr. pab.
– II tūkst. pr. Kr. pradžia)

50. NIDOS GYVENVIETĖS KERAMIKA

51. PAMARIŲ KULTŪRA. ANKSTYVASIS ETAPAS
PLAČIAANGIAI PUODAI AMFOROS
LEMPUTĖS

52. Plačiaangės puodynės Amforos
PAMARIŲ KULTŪRA. VĖLYVASIS ETAPAS

53. 1
2
3
4
5
6
7
8
PAMARIŲ KULTŪROS INDAI

54. TRZCINECO-SOSNICOS
VĖLYVOJI
NARVOS
ŠIAURĖS EUROPOS
BRONZOS KULTŪROS
PERIFERIJA> TEKSTILINĖ
ANKSTYVASIS
BRONZOS
AMŽIUS
II tūkst. BC I ketv.
ŠIAURĖS BALTARUSIJOS

55. ANKSTYVOJO BRONZOS AMŽIAUS KERAMIKA.
KRETUONO 1C GYVENVIETĖ, ŠVENČIONIŲ R.

56. VĖLYVOJI NARVOS KULTŪROS
KERAMIKA ( II tūkst. pr. Kr.
pradžia, Kretuono 1C
gyvenvietė)

57. Ūneticės
kultūra
Ankstyvasis
šiaurinis
bronzos
amžiaus
ciklas
Viršutinio ir Vidurinio
Padneprio kultūra
Fatjanovo kultūra
ANKSTYVOJO BRONZOS AMŽIAUS
KULTŪRŲ ĮTAKA LIETUVOS
TERITORIJOS BENDRUOMENĖMS

58. DNIEPRO AUKŠTUPIO KERAMIKA (III-II tūkst.
pr. Kr. pradžia.) Katros 1-ma gyv., Varėnos r.

59. TŠCINIECO KULTŪRA II
tūkst pr. Kr.

60. Tšcinieco kultūros indai
LIETUVOJE
II tūkst. pr. Kr. vid.

61. 1
2
3 cm
3 cm
II tūkst. pr. Kr. vidurio
keramika. Tšcineco
kultūra

62. ANKSTYVOJO GELEŽIES AMŽIAUS (V- I a. pr. Kr.) KULTŪRINĖ SITUACIJA

63. NAUDVARIO (Jurbarko r.) KAPINYNO URNOS I tūkst. pr. Kr. vid.

64. ANKSTYVOJI
BRŪKŠNIUOTOJI
KERAMIKA LIETUVOJE

65. VĖLYVOSIOS
BRŪKŠNIUOTOSIOS
KERAMIKOS KULTŪROS (II a.
pr. Kr.- III a. po Kr.) PUODAI

66. Brūkšniuotosios keramikos tipai Latvijos ir Šiaurės Lietuvos teritorijoje

67. BRŪKŠNIUOTOSIOS KERAMIKOS
KULTŪROS (vėlyvasis etapas II a. pr. Kr. – III a. po Kr. )
KERAMIKA IR JOS ORNAMENTŲ MOTYVAI

68. Vėlyvosios brūkšniuotosios
keramikos pavyzdžiai

69. BRŪKŠNIUOTOS KERAMIKOS
KULTŪROS PUODAS (I tūkst. pr.
Kr. vidurys). PIETINĖ ŽEIMELIO
(Pakruojo r.) TERITORIJA

70. Urna. Ėgliškių kapinynas (Kretingos r.). I tūkst. pr.
Kr. pab.
VAKARŲ BALTŲ PILKAPIŲ KULTŪRA
I tūkst. pr. Kr. vid.

71. ĖGLIŠKIŲ (Kretingos r.)
PILKAPYNAS
I tūkst. pr. Kr. pab.

72. VEIDINIŲ URNŲ KULTŪRA (Pamario kultūra) (WEJHEROWSKO-
KROTOSZYŃSKA) Halštato C/D riba-vidurinysis Latenas imtinai 500-120 BC
Lit. Malinowski T. Obrządek pogrzebowy ludnosci kultury pomorskiej Wroclaw,
Warszawa, Krakow , 1969.

73. Veidinių urnų kultūros
keramika, VI-III a. pr. Kr.

74. ANTROPOMORFINĖS URNOS,
VĖLYVOJI BRONZA

75. ANKSTYVOJO GELEŽIES AMŽIAUS (V- I a. pr. Kr.) KULTŪRINĖ SITUACIJA
Rytiniai baltai

76. BRŪKŠNIUOTOJI
DNEPRO-DAUGUVOS
JUCHNOVO
OKOS AUKŠTUPIO
MILOGRADO
Rytinių baltų keramika
I tūkst. pr. Kr. pab.

77. GRUBLĖTOJI KERAMIKA
(I tūkst. vid.)
GRUBLĖTOJI KERAMIKA APTIKTA PRIE NEMUNĖLIO RADVILIŠKIO (Biržų r.)

78. Kalniškių (Raseinių r.) kapinyno urnos V-VI a. Gnaibytinė
keramika

79. PRŪSŲ KERAMIKA
I tūkst. vidurys

80. JAKŠTAIČIŲ (Šiaulių r.)
KAPINYNAS VIII-XIII a.
URNA

81. Keramikos ornamentų
motyvai XII-XV a.

82. 1
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Ir jie lipdė puodus...
ANKSTYVOJO BRONZOS AMŽIAUS
ANTROPOMORFINĖS FIGŪRĖLĖS