SlideShare une entreprise Scribd logo
1  sur  7
Darbą parengė KSJMC 9j klasės mokiniai E.Deividas ir
                    P.Karolis
Kretingos istoriniai paminklai
Daugelis Kretingos miesto gyventojų
laiko tėvą Ambraziejų šventuoju, lanko
jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir
nelaimių. Broliai pranciškonai dar prieš
karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę ir
pradėjo rinkti medžiagą J. Pabrėžos
beatifikacijai. 1993 m. išleista
pranciškono Tėvo Viktoro Gidžiūno
parašyta monografija „Jurgis
Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“.
Tais pačiais metais priešais vienuolyną ir
bažnyčią iškilo paminklas, kurio
autorius – skulptorius A. Bosas. Žymaus
kunigo vardu pavadinta gimnazija
Kretingoje, prie jos stovi medžio
paminklas, mieste yra jo vardo gatvė.
Kretinga pirmą kartą paminėta 1253
m. Kuršo vyskupo Henriko
rašte, kaip Kuršių genties
gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos
žemei. Tačiau žalvario ir geležies
amžių archeologijos paminklai
liudija, kad pietiniame miesto
pakraštyje, vadinamame
Bajorais, žmonės nuolatos gyveno
jau nuo žalvario amžiaus. Čia
lokalizuojama ir istorinė Kretingos
pilis (XIII a.). Todėl galima
teigti, kad Bajorų apylinkėje slypi
giliausios Kretingos istorijos šaknys.
Paminklas
Lietuvos
Nepriklausomybė
s dešimtmečiui
paminėti 1918-
1928m.
Paminklas Kretingos
knygnešiams ir
daraktoriams prie miesto
kultūros centro atidengtas
2004m.
Kretingos istoriniai paminklai

Contenu connexe

En vedette (13)

επιθετικοτητα
επιθετικοτητα επιθετικοτητα
επιθετικοτητα
 
Línea de Tiempo
Línea de TiempoLínea de Tiempo
Línea de Tiempo
 
Glosario de Términos
Glosario de TérminosGlosario de Términos
Glosario de Términos
 
27.06.2016. Projekta „Kurzeme visiem” ieviešanas aktualitātes
27.06.2016. Projekta „Kurzeme visiem” ieviešanas aktualitātes27.06.2016. Projekta „Kurzeme visiem” ieviešanas aktualitātes
27.06.2016. Projekta „Kurzeme visiem” ieviešanas aktualitātes
 
SISMO EN DURAN, SAMBORONDON Y GUAYAQUIL
SISMO EN DURAN, SAMBORONDON Y GUAYAQUILSISMO EN DURAN, SAMBORONDON Y GUAYAQUIL
SISMO EN DURAN, SAMBORONDON Y GUAYAQUIL
 
Compaq
CompaqCompaq
Compaq
 
MM Ad
MM AdMM Ad
MM Ad
 
Seguridad medio natural
Seguridad medio naturalSeguridad medio natural
Seguridad medio natural
 
Buka Hati ...SOLUSI UMROH GRATIS.
Buka Hati ...SOLUSI UMROH GRATIS.Buka Hati ...SOLUSI UMROH GRATIS.
Buka Hati ...SOLUSI UMROH GRATIS.
 
Dkw by jb
Dkw by jbDkw by jb
Dkw by jb
 
thesis
thesisthesis
thesis
 
Natsim 2012
Natsim 2012Natsim 2012
Natsim 2012
 
Construcción y diseño de un transformador monofásico
Construcción y diseño de un transformador monofásicoConstrucción y diseño de un transformador monofásico
Construcción y diseño de un transformador monofásico
 

Plus de Rytis Vilkonis (6)

ULP
ULPULP
ULP
 
ZSA
ZSAZSA
ZSA
 
eafm
eafmeafm
eafm
 
eai
eaieai
eai
 
Nap1 r vw
Nap1 r vwNap1 r vw
Nap1 r vw
 
eBig3 2012 September
eBig3 2012 SeptembereBig3 2012 September
eBig3 2012 September
 

Kretingos istoriniai paminklai

  • 1. Darbą parengė KSJMC 9j klasės mokiniai E.Deividas ir P.Karolis
  • 3. Daugelis Kretingos miesto gyventojų laiko tėvą Ambraziejų šventuoju, lanko jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir nelaimių. Broliai pranciškonai dar prieš karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę ir pradėjo rinkti medžiagą J. Pabrėžos beatifikacijai. 1993 m. išleista pranciškono Tėvo Viktoro Gidžiūno parašyta monografija „Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849)“. Tais pačiais metais priešais vienuolyną ir bažnyčią iškilo paminklas, kurio autorius – skulptorius A. Bosas. Žymaus kunigo vardu pavadinta gimnazija Kretingoje, prie jos stovi medžio paminklas, mieste yra jo vardo gatvė.
  • 4. Kretinga pirmą kartą paminėta 1253 m. Kuršo vyskupo Henriko rašte, kaip Kuršių genties gyvenvietė, priklausiusi Mėguvos žemei. Tačiau žalvario ir geležies amžių archeologijos paminklai liudija, kad pietiniame miesto pakraštyje, vadinamame Bajorais, žmonės nuolatos gyveno jau nuo žalvario amžiaus. Čia lokalizuojama ir istorinė Kretingos pilis (XIII a.). Todėl galima teigti, kad Bajorų apylinkėje slypi giliausios Kretingos istorijos šaknys.
  • 6. Paminklas Kretingos knygnešiams ir daraktoriams prie miesto kultūros centro atidengtas 2004m.