Pisa naujienos personalizuoto ugdymo pavyzdys mtc 2019 10 03
Beth Critchley Charlton „Neformaliojo vertinimo strategijos“ knygos pristatymas
1. LYDERIŲ LAIKAS
2009 – 2011 m.
2011 – 2013 m.
Švietimo kaitos ir paramos
švietimo lyderiams projektas
2. Projekto tikslas
- skatinti švietimo bendruomenių savarankiškumą;
- tobulinti pasiektus rezultatus, įgyvendinant naujus
projektus;
-
konsultuoti
dėl
mokymo
veiksmingumo didinimo.
ir
mokymosi
Knygų pristatymų tikslas – supažindinti
auditoriją su knygų idėjomis, konsultuoti,
kaip skaityti knygą ir kokias knygos idėjas
įsidėmėti.
4. Turinys
Įvadas
1. Ką daryti, kad pamoka pasisektų
2. Neformaliojo vertinimo link
3. Formuojamasis skaitymo vertinimas
4. Kaip stebėti ir žymėtis mokinio darbą su
tekstu
5. Kaip vertinti suvokimą
5. Turinys
6. Galimybės kasdien vertinti klasėje
7. Savarankiškas skaitymas – laikas vertinti
8. Kaip pasitelkti vertinimo rezultatus
mokymui pasirinkti
9. Tolesnės pamokos
Išvados
Tiražas 1200 egz.
Iš anglų kalbos vertė Ieva Simanavičiūtė
6. Įvadas
„Ar žmogus gudrus, gali spręsti iš jo
atsakymų.
Ar žmogus protingas, gali spręsti iš jo
klausimų.”
Naguibas Mahfouzas, Nobelio premijos laureatas
7. Profesinę ir asmeninę sėkmę pelnydavo
tose srityse,
kur kėlė klausimus,
nepaliovė mąstyti,
metė iššūkius,
įsitraukė į debatus.
8. Klausimai leidžia ugdyti 16 proto įpročių, dėl
kurių mokymas tampa našesnis:
1) būti atkakliam,
2) aiškiai ir tiksliai mąstyti ir kalbėti,
3) suvaldyti impulsyvumą,
4) kaupti duomenis pasitelkus visus pojūčius,
5) klausytis įsijautus ir siekiant suprasti,
6) kurti, įsivaizduoti ir diegti naujoves,
7) mąstyti lanksčiai,
9. 8) atsakyti su nuostaba ir susižavėjimu,
9) mąstyti apie mąstymą (metasuvokimas),
10) rizikuoti atsakingai,
11) siekti kruopštumo,
12) užčiuopti humorą,
13) nagrinėti ir kelti klausimus,
14) mąstyti įvairiapusiškai,
15) įgytas žinias taikyti naujose situacijose,
16) nesiliauti nuolat mokytis.
10.
Tinkamai suformuluoti klausimai yra
formuojamojo vertinimo klasėje dalis ir
mokymo ir mokymosi dermės pamatas.
Neformalusis mokinių vertinimas nėra
vienkartinis.
11. Mokytojai svarsto:
“Kaip išmokyti mokinius gerai klausyti?”
“Kaip perprasti, ką mokinys geba?”
“Kaip numatyti mokymo kryptį?”
“Kaip mokinius įtraukti į mokymosi
procesą?”
“Kaip suplanuoti pamokas taip, kad
mokiniai stabtelėtų ir pamąstytų apie savo
mokymąsi?”
“Kaip žinoti, kad jau laikas judėti toliau?”
14. 1. Ką daryti, kad pamoka
pasisektų
Geri ketinimai ir kompetencija yra būtinas
dalykas, bet to nepakanka, kad mokymasis
būtų vykęs.
Mokymas nebūtinai skatina mokytis.
Mokinių veikla turėtų būti akivaizdžiausia
pamokos dalis.
15.
Apie sėkmę byloja kur kas daugiau dalykų
nei vien tai, kad mokinys atliko užduotį.
„Miauksėjo“ - mokiniui perskaityti sunku
„Kąsniavimas“ - miau... k, miauk... sėjo,
miauksėjo.
„Abudu“ - neturi žodis prasmės.
„Kąsniavimas“ - abu... du, abudu.
16.
„Mažai dalykų gyvenime teikia tokį
malonumą, kokį jauti susikaupdamas prie
sudėtingos užduoties, pasitelkdamas visus
įgūdžius, žinodamas ką reikėtų daryti.“
H. Gardner ir kt., 2001
17.
„Įsitraukę į srautą jaučiamės visiškai
panirę, nugrimzdę į, atrodytų, pastangų
nereikalaujančią veiklą.“
M. Csikzsentmihalyi
18. Formuojamojo vertinimo tikslas
Mūsų kultūroje žodis „vertinimas“ turi įvairių
prasmių:
siejamas su teisumu ar neteisumu,
su laimėjimu ar susikirtimu,
su leidimu judėti toliau ar priežastimi likti
vietoje.
Dar viena jo reikšmė – aptikti ir apibrėžti
mokinių silpnąsias ypatybes.
19.
Angliškas žodis assessment - „vertinimas“ turi lotynišką šaknį, o lotynų kalbos žodis
assidere reiškia „sėdėti šalia.“
„Vertinimą“ apverčiame aukštyn kojomis:
užuot pasitelkę jį ir stebėję, kas negerai,
ieškome to, kas yra gerai – mokinio
stipriųjų ypatybių.
20.
Mokytojo vaidmuo nėra interpretuoti ar
teisti, daryti išvadas, paremtas ankstesniu
bendravimu su mokiniu ar jo tėvais.
Formuojamasis vertinimas apima visą
pastebėjimų apie mokinio gebėjimus
spektrą:
kasdienis darbas,
pokalbiai,
testai, projektai ir kt.,
įsidėmėti ką mokinys daro gerai, ir numatyti
tolesnius žingsnius.
22. 2. Neformaliojo vertinimo link
Veiksmingas klausymas – sukurti jaukią
atmosferą ir pasitelkti bendrą patirtį.
„Turime dvi ausis ir vieną burną, todėl
reikėtų klausytis du kartus daugiau nei
kalbėti.“
Epiktetas
23. Nėra teisinga:
pateikti kelias užuominas, kad
paskubintumėte mokinį perskaityti
sudėtingą žodį.
Veiksmingiau:
luktelėti kelias sekundes ir stebėti mokinio
pastangas.
24. Rugsėjo užrašai
Mokinio vardas: Džimas
Skaitymas
Taisyklingai geriausiai 1 – 3 žodžių frazes
Pastebi sudėtingus žodžius ir prašo pagalbos
juos perskaityti.
Sklandžiai perskaitė eilėraštį apie ledo ritulį .
25. Rašymas
Pažeria daugybę minčių per užduotis prieš
rašymą.
Kreipiasi pagalbos susidūręs su sudėtinga
rašyba.
Nori būti tikras, kad parašė taisyklingai.
Kalbėjimas/Klausymasis:
Dėmesingas, kai kalba klasės draugai.
Klausosi garsiai skaitomų pasakojimų su
malonumu.
Nenuleidžia akių nuo kalbančiojo.
31. Kokybinė informacija:
kaip mokinys vertina save kaip skaitytoją,
kaip mokinys vertina skaitymo procesą,
informacijos šaltiniai, kuriais mokinys
naudojasi dirbdamas su tekstu,
mokinio taikomų problemų sprendimo
būdai,
mokinio pasitelkiamos įvairios teksto
suvokimo strategijos.
32. Taisyklingumas:
formulė ir pavyzdys (44 p.)
tinkamas mokyti taisyklingumo rodiklis 90 –
94 procentai.
jei skaitant 100 žodžių padaroma 10 klaidų,
derėtų parinkti kitą tekstą, nes per mažai
jėgų lieka pagalvoti apie teksto prasmę.
33. Pasitaisymai:
formulė ir pavyzdys (45 p.)
santykis 1:3 reiškia, kad mokinys pasitaiso vieną
iš 3 klaidų.
santykis 1:4 ir mažiau rodo, kad mokinys pastebi
klaidas ir suvokia, kaip jas reikėtų pataisyti.
santykis 1:4, byloja, kad mokinį derėtų pamokyti,
kaip stebėti savo skaitymą.
34. Sklandumas - atkreipti dėmesį į:
prasmingus žodžių junginius,
išraiškingumą,
intonaciją,
skyrybos paisymą,
žanrą atitinkančius kriterijus.
Yra pateikti 4 sklandumo lygiai.
35. Skaitymo lygiai
Mokymo lygis – tai palankiausios sąlygos
kurti tokias pamokas, kai mokymas atitinka
mokymąsi.
Kai mokiniams duosime skaityti mokymo
lygio tekstą, jiems atrodys, kad jie skaito
gerai.
Skaitymo aprašymas pateikiamas kaip
rašytinis kodas, kurį gali iššifruoti
mokytojas ar tėvai.
38. 4. Kaip stebėti ir žymėtis mokinio
darbą su tekstu
Trys informacijos šaltiniai:
Mokinio skaitymo aprašymas (59 p.)
P – prasmė, S – struktūra, Va – vaizdinis
atitikimas
Mokinio skaitymo aprašymas (60 - 61 p.)
40. 5. Kaip vertinti suvokimą
Sąveika įvairių kognityvinių ir emocinių procesų
vadinama suvokimo strategija.
Kaip pradėti mokyti teksto suvokimo strategijų?
Mokytojo žinios apie mokinio mokymąsi – taigi
mokymas prasideda formuojamuoju vertinimu.
41.
Šis vertinimas tinka bet kuriam dalykui.
Klausimai, susiję su tekstu, yra užduodami
prieš skaitant, skaitymo metu ir perskaičius
ištrauką.
Atsakymų būdai kuo įvairesni – žodžiu ir
raštu.
Pasitelkus klausymosi įgūdžius reikėtų
įsiklausyti ką mokinys sako, o ne susitelkti
ką tikimės išgirsti.
42.
Suvokimo vertinimas. Trumpoji forma.
Turi kelias minutes peržvelgti ištrauką.
1 klausimas.
Į ką sutelkti dėmesį: prielaidų darymas. Apie ką
bus šis tekstas...?
Pastabos:
2 klausimas.
Į ką sutelkti dėmesį: įgytų žinių pasitelkimas.
Ką jau žinai apie šią temą, laikotarpį ir kt.?
Pastabos:
43. 3 klausimas.
Nustatymas kas svarbu. Nusakyk pagrindinę
mintį ir paremk ją keliomis teksto vietomis.
Pastabos:
4 klausimas.
Nauja susiliejimas su tuo kas jau žinoma. Ką
primena ši dalis?
Pastabos:
5 klausimas.
Darbas su žodžiais ir žodyno gausinimas. Ką
reiškia šie žodžiai...?
Pastabos:
44. 6 klausimas.
Išvadų darymas. Kaip priėjai tokias išvadas?
Pastabos:
7 klausimas.
Klausimų kėlimas. Kokių tau kilo klausimų?
Pastabos:
8 klausimas.
Vaizdinių ir kitų jutiminių vaizdų sudarymas.
Kokį vaizdą susikūrei mintyse, kokie žodžiai
paskatino tave susikurti tokį vaizdą?
Pastabos:
45. 9 klausimas.
Į ką sutelkti dėmesį: informacijos apibendrinimas
Keliais sakiniais apibūdink, kas sieja šio teksto
informacijos dalis į vieną.
Pastabos:
Apibendrinamosios pastabos: stipriosios mokinio
ypatybės ir tai ko jis gali mokytis toliau.
Leidžiama kopijuoti tik kaip medžiagą klasės veiklai(!?)
47. 6. Galimybės kasdien vertinti klasėje
Svarbiausia sukaupti informacijos apie kiekvieno
mokinio įsitraukimą į visą mokymosi procesą.
Iš šios informacijos mokytojas sužino:
kaip mokinys reaguoja į mokymąsi mažomis,
didelėmis grupėmis, individualias pamokas.
ar mokinys užduodamas klausimų jaučiasi laisvai.
apie mokinio gebėjimą klausytis.
48.
Surinkti šių duomenų galima įvairiais būdais ir
nesvarbu kurių pamokų metu.
Mokytojui reikia pasitelkti bendravimo įgūdžius,
kurių pagrindas yra veiksmingas klausymasis.
49. Veiksmingos pamokos žingsniai
1.
Trumpai papasakoti apie temą, paaiškinti
kodėl toks pamokos uždavinys.
2.
Išsamiai paaiškinti pasirinktą strategiją
(veiksmų planas).
3. Paraginti mokinius įsitraukti į veiklą, stebėti jų
reakcijas.
4. Skirti savarankiškų užduočių.
5.
Kol mokiniai dirba savarankiškai, stebėti ir
komentuoti jų darbą.
6.
Remiantis
mokymą.
pastebėjimais
grįsti
tolesnį
50.
Prieš atsakant į mokinio klausimus luktelėti kelias
minutes.
Pačiam formuluoti klausimus taip, kad jie
parodytų, ką mokinys daro gerai.
Neakcentuoti klaidų.
Užmegzti postūmį duodantį dialogą, kuris tampa
ciklo vertinimas – pamoka – mokymas –
vertinimas ašimi.
51. Sėkmingiausios pamokos – kai mokiniai:
aktyviai ir pagarbiai dalyvauja diskusijose,
debatuose,
noriai sprendžia problemas.
52. Diskusijos žemėlapis
„Kai mokinys pakelia ranką kalbėti, iki jo nubrėžiu
įsivaizduojamą liniją ir mintyse ištariu jo vardą.“
Diskusijai tęsiantis žiūriu į kiekvieną kalbantį
mokinį, tyliai ištariu jų vardus ir brėžiu
įsivaizduojamas linijas nuo vieno kalbančiojo link
kito.
53.
Diskusijai rutuliojantis tiksliai įsivaizduoju, kaip
išsiraizgo ši linija ir kokius mokinius ji jungia.
Vėliau mintyse sukuriu diskusijos žemėlapį ir
pasižymiu diskusijoje dalyvavusių mokinių
vardus.
Informacija, kurią gaunu atkurdama diskusiją, stulbinama!
54.
Labai dažnai tos linijos sujungia tuos pačius
mokinius.
Galbūt ne tokia pačia tvarka, bet visada sustoja
ties tais pačiais mokiniais.
Tik iš pažiūros atrodo gyva klasės diskusija, iš
tikrųjų tėra diskusija, į kurią įsitraukia mažiau kaip
pusė klasės mokinių ir mokytoja.
55.
Kiti jaučiasi visiškai nesmagiai.
Kaip padėti jaustis geriau?
Reikalavimai yra tokie:
išlaikyti loginę diskusijos giją,
nenukrypti nuo temos į asmenines istorijas,
veiksmingai klausytis,
formuluojant klausimus pasiremti surinkta informacija,
patvirtinant ar pakeičiant nuomonę pasitelkti sukauptą
informaciją,
aiškiai formuluoti mintis,
parodyti, kad yra paisoma klasės draugų nuomonės.
56. „Kodėl aš taip manau?“
Mokiniams reikia padėti suvokti, kad nuomonė nėra
atsitiktinė mintis.
Ji atsiranda dėl kokių nors priežasčių:
asmeninės patirties,
tam tikros temos išmanymo,
kitų žmonių nuomonės.
57. Kaip vertinti raštingumą?
Pildyti Raštingumo vertinimo žurnalą, kuriame
atsispindi pastabos apie pamokas ir mokinių
grįžtamasis ryšys.
Ypač naudinga užduotis atliekant grupėmis, kai
užduotis atitinka gyvenimiškas situacijas.
58. Kaip dirbti grupėmis?
Efektyvus grupės darbas priklauso nuo pagrindinių
įgūdžių – veiksmingo klausymosi, vaidmenų bei
atsakomybės pasidalijimo.
Prieš tai tinka „pasitreniruoti“:
Parašyti bendrą pasakojimą – kiekvienas iš
grupės narių turi sukurti po trumpo pasakojimo
dalį (kas, su kuo, kaip, kur, kada, ką veikė)
Tada komandos nariai iš šių gabaliukų kartu
sukuria istoriją.
59. Dar viena „treniruotė“:
Sukurti grupės piešinį – pirmas komandos narys
pradeda nuo viršaus, o kiti paeiliui tęsia piešdami
vis žemiau.
Rezultatai dažniausiai būna labai juokingi.
60. Labai svarbu, kad mokiniai ir mokytojas būtų
įsitraukę į projekto vertinimą.
Pagrindiniai grupės narių tarpusavio bendravimo
taisyklių nuostatai:
dalyvavimo grupės darbe aktyvumas,
gebėjimas klausytis kitų,
darbo krūvio pasidalijimas,
kitų grupės narių siūlymų svarstymas.
61. Yra mokinių, kurie puikiai atsakinėja raštu, bet labai nenoriai
įsitraukia į diskusijas.
Ar jie nenusipelno galimybės išsiugdyti gebėjimą reaguoti ir
bendrauti kitais būdais?
Yra mokinių, kurie be galo trokšta dalyvauti diskusijose, bet
jų rašto darbai silpni.
Taigi ar užtenka pripažinti tokias mokinių stipriąsias
ypatybes nesukuriant jiems progos išmokti, kaip reaguoti
ir bendrauti kitais būdais?
Atsiranda galimybė sukurti klasėje srauto (?) būseną
(krepšinio rinktinės varžybos).
63. 7. Savarankiškas skaitymas –
laikas vertinti
Kad ir kokia būtų klasė, kad ir kokio dalyko būtų
mokoma, laiko savarankiškam skaitymui turi
atsirasti.
Mokiniams reikia suteikti galimybę paskaityti:
jų pačių pasirinktų knygų,
knygų, susijusių su mokomuoju dalyku,
skaityti tekstus, kurių sudėtingumo lygis atitinka
mokinio gebėjimus.
Štai kas yra naudingai praleistas laikas.
64. Kai kurių Europos mokyklų tvarkaraščiuose kasdien
ar
kas
savaitę
yra
numatytas
laikas
savarankiškam skaitymui.
Tuo metu visi: mokytojai, mokiniai, pagalbinis
personalas ir savanoriai – kurį laiką vien skaito.
Tikslas – įdiegti mokiniams suvokimą, kad skaityti
yra svarbu.
65. Problemos
Silpnesni skaitytojai dažnai imasi per sudėtingų
knygų, nes tokias skaito jų draugai.
Jie ima tinginiauti ir išmoksta, kaip apsimesti
skaitančiuoju – tyliai sėdi įbedę akis į knygą ir
kartkartėmis perverčia lapą.
66.
Edukacinės literatūros leidėjai išleidžia žemesnio
lygio knygų, kurios būtų įdomios ir vyresniems
skaitytojams.
Kiekvienas mokinys, skaitydamas pagal savo
sėkmės lygį, nustatoma pasitelkus formuojamąjį
skaitymo vertinimą, turi galimybę kartkartėmis
pasitarti su mokytoju bei pasidalyti su kitais
mokiniais savo mintimis apie skaitymą.
Kitaip sakant, šitaip savarankiškai skaitydamas
mokinys tartum grįžta iš užribio ir įsitraukia į
žaidimą.
67. Knygoje akcentuojama, kad laikas, skirtas vertinti, turi
būti malonus ir mokytojui, ir mokiniui.
Mokinio ir mokytojo bendravimas
Mokinio priedermė:
skaityti, aptarti su mokytoju skaitymą, gerbti kitus
klasės mokinius.
Mokytojo priedermė:
užpildyti Skaitymo aprašymą (57 p.) ir Trumpąją
skaitymo vertinimo formą (102 p.),
kiekvienam mokiniui pasakyti ką jis daro gerai,
taip pat ištaikius tinkamą akimirką pasiūlyti, ką jam
dar reikėtų išmėginti,
nepaliauti stebėjus, kaip
skaitymo strategijas.
mokiniai
pasitelkia
68. Dalijimasis mintimis su bendraklasiais
Mokinio priedermė:
būti pasirengus diskutuoti apie išmoktus, pastebėtus, klaustus
ar susijusius dalykus.
Mokytojo priedermė:
suteikti galimybę mokiniams pasidalyti informacija apie tai, ką
jie perskaitė, arba apie strategiją, kuri buvo veiksminga
skaitant.
69. Kelios mokinių mintys:
Ne visi suprantame, kad tikrovė yra kitokia ir
mūsų dar laukia tolimas kelias.
Sėkmė daro kelionę vertą tų pastangų.
Nė nenumaniau, kad turiu galvoti, kai skaitau.
Iš tiesų svarbiausia yra suvokti teksto prasmę, o
ne vien taisyklingai perskaityti žodžius.
Dabar, kai galiu skaityti ne tik tai, ką liepia
mokytoja, - skaityti man patinka.
Skaitymas veža!
70. Tolesnės pamokos
Tikslas – dėmesys gerų skaitytojų įgūdžiams. Bei
skatinimas suprasti kaip strategijos veikia kartu.
(12)
Kaip pripažinti stipriąsias ypatybes,
Kaip pasirinkti knygą savarankiškai skaityti,
Kaip suvokti ką iš tiesų veikiame skaitydami,
Kaip pasiremti jau įgytomis žiniomis,
71.
Kaip nustatyti, kas tekste yra svarbu,
Kaip susieti informacijos dalis,
Kaip apibendrinti informaciją,
Kaip daryti išvadas,
Kaip iškelti klausimą,
Kaip atskleisti žodžių prasmę,
Kaip sukurti jutiminių vaizdų,
Kaip prognozuoti.
73. 8. Kaip pasitelkti vertinimo
rezultatus mokymui pasirinkti
Jeigu pamokos per daug ar per mažai sudėtingos,
mokiniai ima dykaduoniauti – tik tada, kai pamokų
sudėtingumo lygis būna tinkamas, mokiniai
įsitrauks į jas, tekstą, užduotis ir ims mokytis.
74. Planuojant optimalaus mokymo lygio arba
artimiausios plėtros srities pamoką tikslinga
atsakyti į klausimus:
Ar aišku, kaip per pamoką žinomus dalykus
papildys nauja informacija?
Ko mokiniams reikėtų dar išmokti?
Ar atsižvelgiau į savo mokinių gebėjimus?
Kokio mokymo lygio tekstą taikysiu?
Koks bus įrodymas, kad mokymasis atitinka
mokymą?
75. „Ką manai apie skaitymą?“
Trečiokų atsakymai:
Skaitymas man – kaip filmas, nes skaitydamas
įsivaizduoju tekstą galvoje, o tada narplioju, ką
reiškia tas vaizdas.
Skaitymas leidžia matyti dalykus skirtingai.
Skaitau ieškodamas atsakymo, bet kai baigiu
skaityti, klausimų iškyla dar daugiau.
76. Dešimtokų atsakymai:
Kartais susipainioju, bet skaitydamas
atrandu, kad viskas atsistoja į savo vietas.
toliau
Skaitydamas galiu keisti savo nuomonę apie
įvairius dalykus.
Turi suprasti, kad kartais tai, ką skaitai, nėra tikra.
Turi mokėti išsiaiškinti kaip dera galvoti.
Šie atsakymai byloja apie mokinių ir teksto ryšį.
77. Kai mokiniai nesinaudoja visu praktiniu veiksmų
sąrašu, jiems skaityti sekasi ne taip gerai.
Aštuntokų atsakymai:
Aš skaitau gerai, tik nesuprantu, ką skaitau.
Tiesiog nematau prasmės skaityti!
Mieliau meistraučiau nei skaityčiau.
Man nesiseka skaityti – reikia prisiminti per daug
žodžių.
Kai tik ką nors perskaitau, iškart užmirštu.
79. 9. Tolesnės pamokos
Tokio pobūdžio pamokos tobulinamos viso pasaulio
mokytojų.
Mokiniams svarbu žinoti ir tai, kad pirmoje ar
paskutinėje
klasėje,
ar
baigus
mokyklą
pasitelkiami tie patys skaitymo būdai – skiriasi tik
teksto s u d ė t i n g u m a s.
80. Autorės palinkėjimas mokykloms: kad kiekvienoje
klasėje būtų kuo įvairesnių grožinės ir negrožinės
literatūros tekstų. Labai svarbu, kad mokiniai
turėtų galimybę rinktis, ką skaityti, iš gausios ir
įvairios literatūros.
Skaitymo valandos mokykloje turi būti reguliarios.
Jos turi būti organizuojamos taip, kad mokiniai į
jas aktyviai įsitrauktų.
81. Mokytoja Miller pasakojo, kad jos mokiniai aktyviai
dalyvauja diskusijose. Tik bėda ta, kad po
diskusijų jie dažnai grįždavo prie senų įpročių
pertraukti, dūsavimais palydėti komentarus ir
atsakyti į klausimus nepaisydami pašnekovo
jausmų.
Jie nepradėjo elgtis kaip dera, nes aš jiems to
neparodžiau.
Pasakojau mokiniams, kad reikia būti pagarbiam,
protingam ir maloniam, bet neparodžiau, kaip tai
daryti.
82. Mes, mokytojai, per pamokas turime kruopščiai ir
nuoširdžiai mokiniams pademonstruoti, kaip
derėtų klausytis.
Reikėtų perdėtai pavaizduoti, ką reiškia nemokėti
klausytis:
ką
nors
knebinėti,
pertraukti
pasakojimą, pradėti pasakoti savo istoriją ir pan.
84.
Mokinių savarankiško skaitymo lygis paremtas 95
procentų skaitymo taisyklingumu.
Skaitant padėti pirštą ant stalo kaskart, kai
susiduriama su sudėtingu žodžiu. Sudėtingas
žodis yra toks, kurio nesupranti arba nepajėgi
iškoduoti. Jeigu perskaitęs mažiau kaip 100
žodžių ant stalo padėsi 5 pirštus – knyga tau yra
per sudėtinga.
85.
Savarankiškai skaitydami mokiniai turi būti
skatinami pažinti įvarius žanrus – šis laikas neturi
būti skirtas vien pasakoms ir romanams.
Mokinių dažnai prašoma radus frazę ar sakinį,
kuris juos priverstų stabtelėti ar pamąstyti apie
tai, nusirašyti citatą, nurodant puslapį ir įsidėti į
įmautę.
Antra – savo veiksmus: „dėl to susidariau
vaizdą...“, „supratau tai, nes...“, „tai naudinga,
nes...“.
86. Kadangi formuojamasis vertinimas yra mokymo
proceso sudedamoji dalis, vadinasi, yra pagrindo
mokytojui planuoti pamokas suvokiant, ką
mokiniai geba.
Įsitraukdami mokiniai mokydamiesi galės lengviau
panirti į srauto būseną.
88. Išvados
Mihaly'o Csikzsentmihalyi'o aprašyta (1997) srauto
būsena klasėje.
Į srauto būseną panyrama, kai viskas, kas yra daroma,
eina kaip sviestu patepta.
Srauto būsena patiriama, kai visiškai įsitraukiame į
užduotį žinodami, kad kliūtis įveiksime ir šitai leis
mums bei skatins mus siekti įveikti naujas kliūtis.
Mokiniams svarbiausia, kokių jausmų kelia sėkmė. Ji
leidžia patirti srauto būseną.
89. „Ką manai apie skaitymą?“
Skaitymas iškart įtraukia į knygą, ir veikėjai
kalbasi su tavimi.
Skaityti – jėga. Man tai – lyg žiūrėti filmą, nes kai
skaitau, įsivaizduoju, kas aprašyta, veikėjus,
siužetą ir įvykius.
Skaityti – tai suprasti žodžius ir žinoti, kad tau
patinka juos apmąstyti.
Ačiū Dievui, aš moku skaityti.
daryčiau, jei nemokėčiau!
Skaitymas nepanašus į darbą.
pomėgį.
Srautas...
Nežinau, ką
Jis panašus į