Ce diaporama a bien été signalé.
Nous utilisons votre profil LinkedIn et vos données d’activité pour vous proposer des publicités personnalisées et pertinentes. Vous pouvez changer vos préférences de publicités à tout moment.
1
UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai”
P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius
Tel./faksas (8-5) 2102 178
Mob. tel. : +370 687 76...
 Bioatliekos:
 namų ūkių maisto/virtuvės atliekos,
 maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo įstaigų,
 maisto atliekos iš...
3
4
5
Bioskaidžių atliekų biologinis apdorojimas
(Aerobinis)
kompostavimas
• Namudinis (dėžėse)
• Atviruose neaeruojamuose
kau...
• Kompostavimas - tai biologinis organinių medžiagų suirimas
(skaidymasis) kontroliuojamose aerobinėse sąlygose, sukeltas ...
• Karštas kompostavimas – organinių medžiagų kompostavimas
termofilinėje (> 45oC) temperatūroje.
Pastaba: tai yra pilnaver...
• Humifikacija – organinių medžiagų liekanų irimas komposte ir dirvoje,
veikiant mikroorganizmams (mikrobams, pirmuonims i...
9
Kompostavimas
10
Kompostavimas
• Anaerobinis apdorojimas (rauginimas, fermentavimas) -
angl. Anaerobic Digestion – tai organinių medžiagų (atliekų) suiri...
12
Anaerobinis apdorojimas – biodujų išgavimas
13
Anaerobinis apdorojimas – biodujų išgavimas
14
Anaerobinis apdorojimas – biodujų išgavimas
Anaerobinės degradacijos procesas taip pat yra naudojamas ir bioetanoliui
gaminti.
Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija – ...
• Įprastai bioetanolis yra gaminamas iš grūdų (dažniausiai – kvietrugių) – kuriuos
hidrolizuojant lengvai gaunama gliukozė...
• Digestatas (anaerobinis raugas) – tai organinė medžiaga, likusi
po organinių medžiagų ar bioskaidžių atliekų anaerobinio...
• Komposto (ir digestato) kaip trąšos/dirvos pagerintojo kokybė -
vertinama pagal tręšimo maistingųjų medžiagų (pirmiausia...
• Europos Komisija savo darbo dokumentuose (angl. Working
Documents) 2010 m. numatė visą eilę priemonių dėl galiojančiose ...
• Bioatliekų tapimo produktu (kokybišku kompostu ir
digestatu) kriterijai
Bioatliekų tapimo produktu (angl. End-of-Waste) ...
• Bioatliekų tapimas produktu - bioatliekų statuso pabaiga
• Bioatliekų atveju atliekų statuso pabaiga reiškia, kad perdir...
• Europos Komisija priima domėn (numato), kad ne visos
bioskaidžios atliekos taps produktu (aukštos kokybės
kompostu ar di...
• T.y. Europos Komisijos pozicija yra tokia, kad,
 šalia aukščiau įvardintų bendrų ES standartų kokybiškam kompostui ir
d...
• Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, galime pastebėti, kad Europos
komisija siūlo nustatyti „trijų lygių sistemą“ ...
25
Reikalavimai kompostui ir digestatui
* It should be ensured, though, that sludge and bio-waste from mixed municipal was...
26
Reikalavimai kompostui ir digestatui
27
Reikalavimai kompostui ir digestatui
• Apibrėžiant bioatliekų tapimo produktu (kokybišku kompostu ir
digestatu) kriteri...
28
1) Kompostas – produktas ir digestatas (anaerobinis raugas) –
produktas
Kompostas, kuris atitinka bioatliekų tapimo pro...
29
• Pagal siūlomus suderintus bioatliekų tapimo produktu kriterijus –
kompostu - produktu (ar, atitinkamai, digestatu – p...
30
Teršalų limitai
kompostui - produktui ir digestatui- produktui
• Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės)...
31
Teršalų limitai kompostui ir digestatui,
pagamintiems iš NVĮ dumblo
• Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės ve...
32
Kompostas ir digestatas,
pagaminti iš NVĮ dumblo
• Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo, neįgis produkto st...
33
Techninis kompostas ir techninis digestatas,
pagaminti iš NVĮ dumblo
• Problema ta, kad techninis kompostas (techninis ...
34
Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo –
pasiūlymai LAND 20-2005 korektūrai
• Dabar LAND 20-2005 yra nustatyt...
35
Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo –
pasiūlymai LAND 20-2005 korektūrai
• Akivaizdu tai, kad LAND 20-2005...
36
Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo –
pasiūlymai LAND 20-2005 korektūrai
• Turėdami omenyje aukščiau išdės...
37
Teršalų limitai techniniam kompostui ir stabilatui,
pagamintiems iš mišrių komunalinių atliekų
• Siūlomi teršalų limita...
38
Techninis kompostas ir stabilatas, pagaminti iš
mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios frakcijos
• Techninis kompostas...
39
Kadmio (Cd) koncentracijos
įvairiuose Lietuvoje gaminamuose kompostuose
© K. Bernotaitytė, LAMMC Agrocheminių tyrimų la...
40
Švino (Pb) koncentracijos
įvairiuose Lietuvoje gaminamuose kompostuose
© K. Bernotaitytė, LAMMC Agrocheminių tyrimų lab...
41
Vario (Cu) koncentracijos
įvairiuose Lietuvoje gaminamuose kompostuose
© K. Bernotaitytė, LAMMC Agrocheminių tyrimų lab...
42
Komposto ir digestato
kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas
• ES šalyse – narėse yra įdiegtos įvairios komposto kokybė...
43
Komposto ir digestato
kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas
• Komposto ar digestato kokybės užtikrinimo sistema suside...
44
Komposto ir digestato
kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas
• Siūlomi (tirti) komposto kokybės rodikliai
Pagrindiniai ...
45
Komposto ir digestato
kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas
• Tikslinga būtų nustatyti keletą komposto ir digestato
ko...
46
Komposto ir digestato
kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas
• Stabilumas gali būti apibrėžiamas kaip tam tikras rodiklis,
parodantis iki kokio laipsnio palyginti lengvai suyrančios
b...
• Komposto stabilumo rodikliai ne visada tiksliai parodo ar
kompostas yra taip pat ir brandus, nes tai nėra vienas ir tas ...
• Komposto stabilumo rodikliai ne visada tiksliai parodo ar
kompostas yra taip pat ir brandus, nes tai nėra vienas ir tas ...
• Komposto brandumo priklausomybė nuo jo stabilumo ir
fitotoksiškumo
50
Komposto stabilumas ir brandumas
Fitotoksiškumas
N...
• Kompostavimo proceso metu – pagrindinai jo brendimo fazėje – intensyviai susidaro
humusinės medžiagos (humusinės rūgštys...
• Komposto ir stabilato biostabilumo priklausomybė nuo
kompostavimo trukmės
52
Komposto stabilumas ir brandumas
• Fizikiniai: struktūra - rupi, drėgnumas 30÷45%, priemaišų: žvyro (>5 mm) < 5%, kitų
priemaišų (plastikų, metalų, stiklo,...
• Lietuvoje šiuo metu galioja įvairūs teisės aktai, kurie reglamentuoja
organinių medžiagų (trąšų) naudojimą:
 Nuotekų du...
• Lietuvos higienos normoje HN 60:2004 yra nustatytos tokios didžiausios
leidžiamos pavojingų medžiagų koncentracijos (DLK...
• Dirvožemių tipų matrica:
56
Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje
• LAND 20-2005 yra nustatytos tokios didžiausios leidžiamos sunkiųjų
metalų koncentracijos (DLK) skirtingų tipų dirvožemiu...
• ES Dumblo direktyvoje 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos
naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumlą – kuria buv...
• Perspektyvoje, peržiūrint Dumblo direktyvos nuostatas - didžiausias leistinas
sunkiųjų metalų koncentracijas dirvožemyje...
• Europos komisija, peržiūrint Nuotekų dumblo direktyvą, taip pat siūlo mažinti į
dirvožemį (per metus) įterpiamų sunkiųjų...
• Tačiau dabar – iki bus peržiūrėta direktyva 86/278/EEB - nustatant sunkiųjų
metalų didžiausias leistinas koncentracijas ...
62
Techninio komposto (digestato) naudojimas
• Naudojant techninį kompostą miškų ar energetinių plantacijų tręšimui
dabar ...
63
Komposto naudojimas apželdinimui ir rekultivacijai
• Naudojant kompostą - produktą), kompostą iš dumblo ar techninį
kom...
64
• LAND 20-2005 nustatyta, kad „maksimali tręšimo dumblu norma turi
užtikrinti, kad į dirvožemį nepatektų: azoto – daugi...
65
Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje
• Digestatui (anaerobiniam raugui) siūlome nustatyti tokius bendrus
apriboj...
66
Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje
• Manome, kad būtų tikslinga parengti atskirą teisės aktą, kuris
reglamentu...
67
68
Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų
kompostavimui
• Reikalavimai pagrindinai yra susiję su siekiu išvengti patogen...
69
Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų
kompostavimui
• Taigi, termofilinė kompostavimo fazė yra labai svarbi – ji yra...
70
Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų
kompostavimui
• Faktiškai pakaktų palaikyti > 55°C temperatūrą nuo keletos val...
71
Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų
kompostavimui
• Kompostuojant bioskaidžias atliekas uždaruose reaktoriuose
(ko...
72
Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų
anaerobiniam apdorojimui
• Anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) įr...
73
Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų
anaerobiniam apdorojimui
• Kita vertus, moksliškai yra įrodyta, kad anaerobini...
74
• Kompostuojant vietoje (savo individualioje namų valdoje) maisto/virtuvės
atliekas (angl. Catering Waste) ir žaliąsias...
75
• Lietuvoje dabar nėra nustatyta jokių temperatūrinio režimo reikalavimų.
• Tačiau kompostuojant augalines atliekas, ta...
76
• Virtuvės (maitinimo įstaigų ir namų ūkių) atliekos bei maisto produktai,
kuriems pasibaigė galiojimo terminas yra 3 k...
77
• Lietuvoje dabar jokių kitokių reikalavimų – apart tiesiogiai taikomų ES reglamentų
1069/2009 ir 142/2011 nuostatų - m...
78
• Europos Komisijos darbo dokumente - European Commission Working
Document „Biological Treatment of Biowaste“, 2nd draf...
79
• Apdorojant maisto/virtuvės atliekas anaerobinio apdorojimo (rauginimo,
fermentavimo) - biodujų išgavimo įrenginiuose,...
80
• Lietuvoje dabar yra nustatyti tokie reikalavimai:
 Aplinkos ministro 2007-01-25 įsakyme Nr. D1-57 „Dėl biologiškai
s...
81
• Siūlome nustatyti tokius praktiškus ir technologiškai palyginti
nesudėtingai įgyvendinamus reikalavimus kompostuojant...
82
• Šiaip jau, anaerobiškai apdorojant NVĮ dumblą, reikėtų taikyti tokius pat
reikalavimus kaip ir apdorojant maisto/virt...
83
• Turi būti taikomi bendri ES reglamentų 1069/2009 ir 142/2011
reikalavimai:
Reikalavimai 3 kategorijos ŠGP
kompostavim...
84
• Reglamentas (EB) 1069/2009 leidžia ES šalims – narėms naudotis teise
tam tikrose srityse veikti savo pačių nuožiūra, jei...
• Todėl siūlytume mėšlo ir mėšlo/srutų mišinio biologiniam
apdorojimui dabar nustatyti tokius minimalius reikalavimus:
86
...
• Šiame pranešime mes aptarėme reikalavimus tik biologinio apdorojimo –
kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo (biodujų iš...
• Šalia aukščiau reglamento (ES) 142/2001 priede IV įvardintų 7 standartinių
metodų – kurie visi yra terminiai metodai, eg...
• Kaip jau minėjome aukščiau reikalavimai šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) ir jų
gaminių anaerobiniam apdorojimui (biodu...
• Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba
(VMVT) pati nesiima vertinti ir leisti...
• Daug dėmesio turėtų būti skiriama kompostavimo aikštelių (ar uždarų
kompostavimo įrenginių) bei biodujų išgavimo įrengin...
• Daugumoje senųjų ES šalių - narių bei JAV, Kanadoje, Australijoje ir
Naujoje Zelandijoje kompostavimo aikštelių ir kompo...
• Norint kompostuoti (pastaba – ar anaerobiškai pūdyti/rauginti (fermentuoti) ir po to
kompostuoti digestatą) 3 kategorijo...
• Skirtumas tarp licencijavimo (kokia yra praktika daugumoje ES šalių) tvarkos ir
pas mus Lietuvoje išduodamų taršos integ...
• Vieta atviroms kompostavimo aikštelėms įrengti ir didelio pajėgumo
įrenginiams instaluoti turi būti atokiau nuo gyvenvie...
• Kompostavimo aikštelėje (projektuojant ir įrengiant) turi būti numatytos
zonos:
 bioaskaidžių atliekų ir struktūrinių m...
• Norint įrengti bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelę ar instaliuoti uždarus kompostavimo
įrenginius ar anaerobinio a...
• SAZ ribos ir režimas yra nustatomi (tiek rengiant teritorijos detalųjį planą, tiek rengiant
specialųjį planą – SAZ ribų ...
• Planuojant apdoroti (anaerobiškai ir/ar kompostuojant) šalutinius gyvūninius produktus
(ŠGP) - turi būti nurodoma kokie ...
• Atskirai reikėtų aptarti planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV)
ir poveikio visuomenės sveik...
• Atlikus PŪV PAV ir PVSV atrankos (ir, jeigu atrankos metu buvo priimtas toks sprendimas – PŪV
PAV ir PVSV vertinimo (ati...
• Problemos, susijusios su vietos parinkimu kompostavimo aikštelėms įrengti ar
uždariems kompostavimo įrenginiams bei biod...
• Teisės aktuose reikalaujant įteisinti tokią didelę SAZ – 500 m – nėra daroma jokio
skirtumo ar tai bus kompostavimo aikš...
• Šituos SAZ ribų nustatymo klausimus būtina išspręsti kuo greičiau, nes dabar, tiek
Specialiosiose žemės ir miško naudoji...
• Savo motyvuotą (argumentuotą) siūlymą nustatant SAZ ribas atsižvelgti į
kompostuojamų bioatliekų kiekius – aikštelių ir/...
106
Distancijos, reikalingos kvapams išsisklaidyti,
priklausomybė nuo kvapų emisijos intensyvumo
• Taigi, akivaizdu, kad tam tikrais atvejais gali būti nustatomos daug
mažesnės negu 500 m SAZ ribos.
• Šie klausimai yra ...
• Šiuo metu kaip nors pasiekti tai, kad šita SAZ 500 m riba būtų tam tikrais atvejais
(pvz., instaliuojant uždarus kompost...
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012
Prochain SlideShare
Chargement dans…5
×

Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012

3 148 vues

Publié le

Composting and Anaerobic Digestion of Biodegradable wastes.
A slide Review - presentation in Lithuanian (199 pages - slides).
A. Brazas, Sept. 2012

Publié dans : Environnement
  • Soyez le premier à commenter

Bioskaidžių atliekų kompostavimas ir anaerobinis apdorojimas. A. Brazas, 2012

  1. 1. 1 UAB “Atliekų tvarkymo konsultantai” P. Lukšio g. 7, LT-08221, Vilnius Tel./faksas (8-5) 2102 178 Mob. tel. : +370 687 76633 atk@zebra.lt, a.brazas@zebra.lt Alfonsas Brazas Direktorius Bioskaidžių atliekų biologinis apdorojimas: reikalavimai, kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo procesai bei technologijos, komposto (ir digestato) naudojimas ir kitkas
  2. 2.  Bioatliekos:  namų ūkių maisto/virtuvės atliekos,  maisto/virtuvės atliekos iš maitinimo įstaigų,  maisto atliekos iš prekybos įmonių ir prekyviečių,  maisto gamybos pramonės atliekos  žaliosios atliekos (medžių šakos, lapai, žolė) 2 Bioskaidžios atliekos  Kitos biologiškai suyrančios atliekos:  popieriaus/kartono atliekos  medienos atliekos  natūralios tekstilės ir odos atliekos  miškininkystės atliekos  žemės ūkio atliekos (mėšlas, šiaudai, kitos augalininkystės atliekos)  pramoninės bioskaidžios atliekos  muotekų valymo įrenginių dumblas  mišrių komunalinių atliekų bioskaidi frakcija
  3. 3. 3
  4. 4. 4
  5. 5. 5 Bioskaidžių atliekų biologinis apdorojimas (Aerobinis) kompostavimas • Namudinis (dėžėse) • Atviruose neaeruojamuose kaupuose • Aeruojamuose kaupuose • Uždaruose (uždengtuose) kaupuose • Konteineriuose • Uždaruose įvairaus tipo tuneliuose • Vertikaliose kompostavimo kamerose (silo) Anaerobinis apdorojimas (rauginimas, fermentavimas) - biodujų išgavimas “Šlapia” arba “sausa” technologija, priklausomai nuo to, kokios žaliavos apdorojamos Anaerobinis (alkoholinis) fermentavimas – bioetanolio gamyba Iš atliekų - kol kas, deja, tik demonstracinės technologijos
  6. 6. • Kompostavimas - tai biologinis organinių medžiagų suirimas (skaidymasis) kontroliuojamose aerobinėse sąlygose, sukeltas sparčiai besidauginančių mikroorganizmų (mikrobų bei dirvožemio pirmuonių ir bestuburių), kurio metu išsiskiria šiluma ir susidaro vanduo, anglies dvideginis bei mineraliniai azoto junginiai - organinės medžiagos yra stabilizuojamos (mineralizuojamos ir iš dalies humifikuojamos), pagaminamas humusu praturtintas organinis produktas kompostas. Kompostavimas – tai sudėtingas kompleksinis kontroliuojamas mikrobiologinis – biocheminis – fizikinis procesas, kurį (kurio rezultatą) galima nusakyti tokia bendra formule: bioskaidžios atliekos + O2 → kompostas + CO2 + H2O + šiluma • Kompostas – organinė trąša/dirvožemio pagerintojas – higienizuotas stabilus homogeniškas rupus (rupios, purios struktūros) juodos spalvos organinis produktas, susidedantis iš organinų medžiagų irimo likučių, praturtintas humusu, gaunamas organinių medžiagų kompostavimo metu. 6 Kompostavimas
  7. 7. • Karštas kompostavimas – organinių medžiagų kompostavimas termofilinėje (> 45oC) temperatūroje. Pastaba: tai yra pilnavertis kompostavimas, kai procesas prasidėjęs mezofilinėje temperatūroje mikroorganizmų veiklos pasekmėje pasiekia termofilinę fazę ir joje išbuvęs gana ilgą laiką palaipsniui vėl pereina į mezofilinę fazę ir po to temperatūra stabilizacijos/brendimo metu labai lėtai palaipsniui susilygina su aplinkos temperatūra. • Šaltas kompostavimas – organinių medžiagų kompostavimas mezofilinėje (< 45oC) temperatūroje. Pastaba: šaltas mezofilinis organinių medžiagų kompostavimas vyksta tada, kai dėl didelio C:N santykio temperatūra nepasiekia termofilinio lygio. • Vermikompostavimas – tai procesas, vykstantis mezofilinėse sąlygose, kurio metu sliekai (lot. Vermis) sąveikoje su mikroorganizmais paverčia organines medžiagas humusu (gausiai humusu praturtintu kompostu), kuris kartais dar vadinamas tiesiog biohumusu. Sliekų biomasė yra vadinama vermikultūra, o organinės atliekos (kompostas) perdirbtos sliekų - vermikompostu arba tiesiog humusu, kartais biohumusu. 7 Kompostavimas
  8. 8. • Humifikacija – organinių medžiagų liekanų irimas komposte ir dirvoje, veikiant mikroorganizmams (mikrobams, pirmuonims ir bestuburiams) ir kitiems veiksniams, kurių rezultate susidaro humusas. Šio proceso metu hemiceliuliozė, celiuliozė, lignoceliuliozė, ligninas ir kitos organinės medžiagos virsta humusinėmis medžiagomis (fulvo rūgštimis, huminėmis rūgštimis, humatomelaninėmis rūgštimis ir huminu (netirpiomis humusinėmis medžiagomis – nehidrolizuotomis organinėmis liekanomis, lipoidais, vaškais, dervomis, bitumais)). • Humusas (lot. humus 'žemė, dirvožemis'), puvenos – organinė dirvožemio arba komposto dalis, susidaranti dėl augalų ir mikroorganizmų liekanų destrukcijos, biologinio (metabolinio) ir biocheminio kitimo metu, lygiagrečiai vykstant irimo ir sintezės procesams. Humusą sudaro humusinės medžiagos (fulvo ir huminės rūgštys, humatomelaninės rūgštys ir huminas (netirpios humusinės medžiagos – nehidrolizuotos organinės liekanos, lipoidai, vaškai, dervos, bitumai)). 8 Kompostavimas
  9. 9. 9 Kompostavimas
  10. 10. 10 Kompostavimas
  11. 11. • Anaerobinis apdorojimas (rauginimas, fermentavimas) - angl. Anaerobic Digestion – tai organinių medžiagų (atliekų) suirimo procesas, kurį atlieka mikrobai anaerobinėje aplinkoje (t. y. aplinkoje neturinčioje deguonies arba jo turinčioje labai mažai). Tai yra kompleksinis biologinis (mikrobiologinis/biocheminis) procesas, kurį atlieka anaerobiniai ir fakultatyviniai mikrobai, susidedantis iš kelių sekančių vienas po kito mikrobiologinių/biocheminių procesų, vykstančių aplinkoje be deguonies. Bendrai procesas nusakomas formule: C6H12O6 → 3CO2 + 3CH4 Bet iš tikrųjų tai yra sudėtingas (kompleksinis) mikrobiologinis ir biocheminis procesas. 11 Anaerobinis apdorojimas – biodujų išgavimas
  12. 12. 12 Anaerobinis apdorojimas – biodujų išgavimas
  13. 13. 13 Anaerobinis apdorojimas – biodujų išgavimas
  14. 14. 14 Anaerobinis apdorojimas – biodujų išgavimas
  15. 15. Anaerobinės degradacijos procesas taip pat yra naudojamas ir bioetanoliui gaminti. Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija – tai bendrai sakant yra gliukozės alkoholinės fermentacijos procesas, nusakomas formule: C6H12O6 → 2C2H5OH + 2CO2 Tačiau realiai tai yra sudėtingas mikrobiologinis/biocheminis procesas. 15 Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija – bioetanolio gamyba
  16. 16. • Įprastai bioetanolis yra gaminamas iš grūdų (dažniausiai – kvietrugių) – kuriuos hidrolizuojant lengvai gaunama gliukozė ir kiti monosacharidai bei alkoholiai. Toliau gliukozė ir kiti monosacharidai yra skaidomi iki piruvato ir naudojant anaerobinę alkoholinę fermentaciją yra gaunamas bioetanolis. • Bioetanolį išgauti iš bioskaidžių atliekų yra žymiai sudėtingiau negu iš grūdų, nes didžiąją jų dalį sudaro hemiceliuliozės, celiuliozės, lignoceliuliozės ir lignino junginiai. Įprasti anaerobinio rauginimo ar anaerobinės fermentacijos mikrobai šių junginių paprastai neskaido. Todėl pirmiausia reikia šiuos junginius suskaidyti iki gliukozės ir kitų monosacharidų. Tai atliekama vykdant taip vadinamą fermentinę hidrolizę (angl. Enzymatic Hydrolysis) arba hidrolizę fermentais (į paruoštą hidrolizei biomasę įterpiant fermentų). • Celiuliozės, lignoceliuliozės ir lignino hidrolizę galima atlikti ir cheminiu būdu, naudojant rūgštį – paprastai tam tikslui yra naudojama sieros rūgštis. 16 Anaerobinė (alkoholinė) fermentacija – bioetanolio gamyba • Pastaba: bioetanolis iš daug lignino ir lignoceliuliozės junginių turinčių medžiagų jau yra išgaunamas ir įvairiais termo-cheminių technologijų būdais.
  17. 17. • Digestatas (anaerobinis raugas) – tai organinė medžiaga, likusi po organinių medžiagų ar bioskaidžių atliekų anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) – biodujų išgavimo ar anaerobinės alkoholinės fermentacijos – bioetaniolio išgavimo. Digestatas (anaerobinis raugas) gaunamas tiek acidogenezės/acetogenezės, tiek ir metanogenezės metu – jie vienas nuo kito skiriasi. • Acetogeninis digestatas (anaerobinis raugas) turi daug pluošto (pluoštinių medžiagų), kurį sudaro augalų struktūrinės dalys – ligninas, lignoceliuliozė ir celiuliozė. Šis digestatas pasižymi didelėmis vandens sugėrimo (sulaikymo) savybėmis. Jame taip pat gausu mineralų bei mikrobų liekanų. • Metanogeninis digestatas (anaerobinis raugas) dažniausiai yra dumblo pavidalo, kartais vadinamas anaerobinio fermentavimo likeriu (tirpalu). Jame gausu maistinių medžiagų, tokių kaip nitratai ir fosfatai. 17 Anaerobinis apdorojimas – digestatas (anaerobinis raugas)
  18. 18. • Komposto (ir digestato) kaip trąšos/dirvos pagerintojo kokybė - vertinama pagal tręšimo maistingųjų medžiagų (pirmiausia - azoto, fosforo, kalio, magnio) vertę, sausosios medžiagos kiekį, organinės medžiagos kiekį, humusinių medžiagų kiekį, pH, C:N santykį, ištirpusių druskų kiekį (nustatoma pagal elektrinį laidį), mikroelementų kiekį ir kitus parametrus. • Aplinkosauginę komposto (ir digestato) kokybę ir jo klases lemia galimų teršalų koncentracijos komposte:  Apibūdinant galimą cheminę taršą, svarbiausi yra sunkieji metalai: kadmis (Cd), švinas (Pb), gyvsidabris (Hg), chromas (Cr), cinkas (Zn), varis (Cu), nikelis (Ni), o taip pat arsenas (As).  Organinės priemaišos – tai visų pirma patvarieji organiniai junginiai: PCBs – polichlorbifenilai ir PAHs – poliaromatiniai angliavandeniliai.  Fizinė tarša – tai įvairios kietosios nepageidaujamos medžiagos - priemaišos, kurių dalelės > 2 mm (pvz., plastikai, stiklo duženos).  Biologinė tarša – tai komposte (ir digestate) galintys būti žmonėms, gyvūnams ir augalams pavojingi įvairūs patogenai bei piktžolių sėklos. 18 Reikalavimai kompostui ir digestatui
  19. 19. • Europos Komisija savo darbo dokumentuose (angl. Working Documents) 2010 m. numatė visą eilę priemonių dėl galiojančiose ES direktyvose, reglamentuose ir Europos komisijos darbo dokumentuose apibrėžtų reikalavimų ir nuostatų, susijusių su bioatliekomis - kurios bus įgyvendintos artimiausiu metu (per artimiausius kelis metus); tame tarpe bus:  nustatyti bioatliekų tapimo produktu kriterijai kompostui ir digestatui,  peržiūrėta 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva (86/278/EEB) dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumblą,  peržiūrėta (iki 2014 m. pabaigos) Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (Pagrindų direktyva dėl atliekų), numatant galimybę nustatyti užduotis atskiram bioatliekų surinkimui ir perdirbimui (gaminant atsinaujinančią energiją ir/ar aukštos kokybės kompostą ar digestatą),  peržiūrėtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 2003/2003/EB dėl trąšų, visų pirma turint omenyje reikalavimus organinėms trąšoms ir organiniams dirvos pagerintojams. 19 Reikalavimai kompostui ir digestatui
  20. 20. • Bioatliekų tapimo produktu (kokybišku kompostu ir digestatu) kriterijai Bioatliekų tapimo produktu (angl. End-of-Waste) kriterijų nustatymo tikslas – bendri visai ES standartai kokybiškam kompostui ir digestatui. Komisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235 galutinis, 2010 m. gegužės 18 d., Briuselis) 7.1.3. punkte rašoma:  „Turėtų būti nustatyti komposto ir anaerobinio apdorojimo liekanų (angl. – digestate) standartai siekiant sudaryti sąlygas jų laisvai apyvartai vidaus rinkoje ir leisti juos naudoti nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo ir kontrolės (paryškinta – mūsų).  Veiksmingiausias būdas tokiems standartams nustatyti pagal PDA (mūsų pastaba – Pagrindų direktyvoje dėl atliekų) galėtų būti procedūra, pagal kurią nustatoma, nuo kada atliekos nebelaikomos atliekomis (paryškina- mūsų)“. 20 Reikalavimai kompostui ir digestatui
  21. 21. • Bioatliekų tapimas produktu - bioatliekų statuso pabaiga • Bioatliekų atveju atliekų statuso pabaiga reiškia, kad perdirbtos (apdorotos) bioatliekos nustojo būti laikomos atliekomis ir tapo medžiaga (produktu) – kokybišku kompostu (ar digestatu), saugiu naudoti ir vertingu, turinčiu paklausą rinkoje. • T. y. bioatlieka nustoja būti atlieka, kai, ją anaerobiškai ir/ar aerobiškai apdorojant (perdirbant), pagaminamas saugus ir naudingas produktas (kokybiškas kompostas ar digestatas), turintis paklausą rinkoje. • Atliekos tapimo produktu kriterijų nustatymo pagrindinis principas:  atlieka net ir apdorota lieka atlieka (turi atliekos statusą), jeigu jai ir toliau būtina taikyti reglamentavimą ir kontrolę pagal atliekų tvarkymo teisės aktus, tam, kad apsaugoti aplinką ir visuomenės sveikatą;  visais kitais atvejais laikoma, kad perdirbta (apdorota) atlieka tampa produktu, tokiu būdu skatinant atliekų perdirbimą ir (gauto produkto) panaudojimą. 21 Reikalavimai kompostui ir digestatui
  22. 22. • Europos Komisija priima domėn (numato), kad ne visos bioskaidžios atliekos taps produktu (aukštos kokybės kompostu ar digestatu) po jų biologinio apdorojimo. Komisijos komunikato Tarybai ir Europos parlamentui dėl tolimesnių Europos Sąjungos biologinių atliekų tvarkymo veiksmų (KOM(2010)235 galutinis, 2010 m. gegužės 18 d., Briuselis) 7.1.3. punkte rašoma: „Tikėtina, kad ne visos biologiškai apdorotos atliekos atitiks produktams nustatytus standartus. Vis dėlto saugiai naudojamos tos medžiagos galėtų būti labai vertingos siekiant padidinti anglies kiekį dirvožemyje. Atsižvelgiant į skirtingas vietos sąlygas (pvz., dirvožemio kokybę ir poreikius), šio klausimo visos ES mastu visiškai suderinti nebūtų įmanoma, tačiau reikėtų, kad ES nustatytų būtinąsias saugumo taisykles, kurios padėtų išvengti nesaugaus naudojimo. Šiuo metu Komisija ieško būdų, kaip šiuos būtinuosius reikalavimus įtraukti į šiuo metu persvarstomą Nuotekų dumblo direktyvą (mūsų pastaba – 86/278/EEB)“. 22 Reikalavimai kompostui ir digestatui
  23. 23. • T.y. Europos Komisijos pozicija yra tokia, kad,  šalia aukščiau įvardintų bendrų ES standartų kokybiškam kompostui ir digestatui, kaip produktui iš bioatliekų –  ES mastu turėtų būti nustatyti (atskirame dokumente) ir minimalūs reikalavimai kompostui (ir digestatui) pagamintam iš NVĮ dumblo. Tai turėtų būti realizuota per peržiūrimą Nuotekų dumblo direktyvą (86/278/EEB). • Tačiau kol kas (kol kriterijai ES lygiu nėra nustatyti) dėl minimalių reikalavimų kompostui (ir digestatui) pagamintam iš NVĮ dumlo nustatymo paliekama (teisė) spręsti kiekvienai ES šaliai – narei pačiai. • Kas liečia stabilatą ir techninį kompostą, pagamintą iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios frakcijos, gautos MBA gamykloje – tai Europos komisija taip pat siūlo palikti tai reglamentuoti kiekvienai ES šaliai – narei pačiai. 23 Reikalavimai kompostui ir digestatui
  24. 24. • Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, galime pastebėti, kad Europos komisija siūlo nustatyti „trijų lygių sistemą“ kompostams (digestatams) bei NVĮ dumblui ir kitoms (apdorotoms) bioatliekoms, o taip pat apdorotoms bioskaidžioms atliekoms – kurias būtų galima naudoti žemės ūkyje, miškininkystėje ir kitiems tikslams (apželdinimui ir rekultivacijai): 1) Aukštos kokybės kompostas (digestatas) – pagal bioatliekų tapimo produktu kriterijus, nustatomi bendri visai ES standartai kokybiškam kompostui ir digestatui, kai leidžiama juos naudoti nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo ir kontrolės 2) Vidutinės ir žemos kokybės kompostas (digestatas) iš NVĮ dumblo – nustatomi minimalūs reikalavimai (standartai) pagal peržiūrimą Nuotekų dumblo direktyvą (86/278/EEB). Pastaba – kol kas tuos minimalius reikalavimus (standartus) nusistato kiekviena ES šalis – narė pati, jeigu mato, kad tai (daryti) reikalinga . Pastaba – analogiškai minimalūs reikalavimai nustatomi ir kitokiam žemos kokybės kompostui (pvz. – techniniam kompostui). 3) Kokybė žemiau minimalių reikalavimų (standartų) – visoms likusioms biologiškai apdorotoms bioskaidžioms atliekoms (pvz. stabilatui), nu(si)stato kiekviena ES šalis – narė pati, jeigu mato, kad tai (daryti) reikalinga. 24 Reikalavimai kompostui ir digestatui
  25. 25. 25 Reikalavimai kompostui ir digestatui * It should be ensured, though, that sludge and bio-waste from mixed municipal waste are exempt as much as possible of non-organic material (e.g. metal, plastic, glass). "PRODUCT" QUALITY COMPOST/DIGESTATE (END OF WASTE) MINIMUM QUALITY FOR SLUDGE AND BIO-WASTE BELOW MINIMUM QUALITY LIMITS Input material Source segregated waste All biodegradable waste (including mixed municipal waste and sewage sludge)* All biodegradable waste* Use Not restricted Allowed to be used in agriculture, however not on soils subject to high risk of contamination Not to be use in agriculture, possible use on non-agri soils, for land reclamation or for construction purposes Monitoring Only in production phase During production and use on soils, also periodic monitoring of soils Not regulated on EU level (left for national regulation) Regulated by: Regulation on end of waste criteria for bio- waste Revised sewage sludge directive Left for national regulation
  26. 26. 26 Reikalavimai kompostui ir digestatui
  27. 27. 27 Reikalavimai kompostui ir digestatui • Apibrėžiant bioatliekų tapimo produktu (kokybišku kompostu ir digestatu) kriterijus, šiuo metu jau yra:  pagrįstos bioatliekų tapimo produktu prielaidos, išplaukiančios iš Pagrindų direktyvos dėl atliekų 2008/98/EB 6 straipsnio nuostatų,  aprašyta kriterijų nustatymo metodologija ir principai,  pagrįsti ir aprašyti reikalavimai produkto (komposto ir digestato) kokybei ir pasiūlyti kokybės parametrai bei komposto (digestato) testavimo (tyrimo) tvarka,  išsamiai aptartos kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui) tinkamos bioatliekos (kurios tinkamos produktui (kompostui/digestatui) gaminti),  Pastaba - NVĮ dumblas ir mišrių komunalinių atliekų bioskaidi frakcija, gauta MBA gamykloje – į tinkamų produktui (kompostui/digestatui) gaminti bioatliekų sąrašą neįtrauktos.  aprašyti reikalavimai kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo procesui,  aprašyti reikalavimai produkto iš bioatliekų – komposto ir digestato – charakteriztikų deklaravimui ir produkto žymėjimui,  pateikti pasiūlymai produkto (komposto ir digestato) kokybės užtikrinimo sistemų įdiegimui.
  28. 28. 28 1) Kompostas – produktas ir digestatas (anaerobinis raugas) – produktas Kompostas, kuris atitinka bioatliekų tapimo produktu kriterijus – vadinamas kompostu – produktu (angl. Qality Compost). Digestatas, kuris atitinka bioatliekų tapimo produktu kriterijus – vadinamas digestatu – produktu (angl. Qality Digestate). Pastaba Deja, parinkti tinkamus lietuviškus pavadinimus šiems produktams yra nelengva. Vadinti juos – tiesiogiai pagal aglišką atitikmenį - kokybišku kompostu ir kokybišku digestatu nesinori; nes išeitų, kad kitas kompostas (pvz., iš NVĮ dumblo) tiesiog yra nekokybiškas (nors įvairių teršalų jame gali būti ir visai nedaug). 2) Kompostas (ir digestatas) bei techninis kompostas (ir digestatas) iš NVĮ dumblo 3) Techninis kompostas ir stabilatas iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžiosios frakcijos Reikalavimai kompostui ir digestatui Komposto ir digestato klasės (grupės)
  29. 29. 29 • Pagal siūlomus suderintus bioatliekų tapimo produktu kriterijus – kompostu - produktu (ar, atitinkamai, digestatu – produktu) – būtų laikomas tik kompostas (ar digestatas) pagamintas iš atskirai surinktų bioatliekų ir įvairių pramonės bioskaidžių atliekų (tinkamų atliekų sąrašas yra derinamas). Tokiam kompostui-produktui (ir digestatui – produktui) bus nustatyti bendri visai ES standartai ir šiuos produktus bus galima laisvai parduoti visoje ES teritorijoje be jokių biurokratinių barjerų bei leidžiama juos naudoti nebeatliekant tolesnės dirvožemio, kuriam jis naudojamas, stebėjimo ir kontrolės. Todėl žemiau pateikiami siūlomi teršalų limitai yra tokie pat kaip kad rekomenduoja Europos komisija ir Europos komisijos Jungtinis tyrimų centras (JRC) bei ECN – European Compost Network. Taip daroma dar ir todėl, kad ateityje - po to, kai bus įteisinti bendri ES standartai - tų nustatytų teršalų limitų nebereikėtų peržiūrėti ir keisti. Omenyje turima ir tai, kad jau artimiausioje ateityje bus įteisinti bendri visai ES komposto (produkto) ir digestato (produkto) kokybės reikalavimai ir kokybės užtikrinimo procedūros bei sertifikavimo tvarka ir visoje ES galiojančio sertifikato išdavimo tvarka. Reikalavimai kompostui ir digestatui Kompostas- produktas ir digestatas - produktas
  30. 30. 30 Teršalų limitai kompostui - produktui ir digestatui- produktui • Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui-produktui ir digestatui - produktui, pagamintam iš bioatliekų, kurioms taikomi Europos komisijos rengiami bioatliekų tapimo produktu (angl. End-of-Waste) kriterijai • Kompostas – produktas (ir digestatas – produktas) gali būti gaminamas iš bioatliekų (maisto/virtuvės atliekų ir žaliųjų atliekų), o taip pat iš maisto ir alkoholio pramonės atliekų, žemės ūkio atliekų, įskaitant mėšlą, šiaudus ir pan. • Kompostas - produktas ir digestatas – produktas naudojami žemės ūkyje kaip organinės trąšos/organiniai dirvos pagerintojai. Teršalai mg/kg s.m. (sausųjų medžiagų) Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn PAHs PCBs Priemaišos (> 2 mm) % s.m. Piktžolių sėklos vnt./litre Salmonelės 25 g mėginyje E. Coli Kol. sk./g. Kompostas -produktas <1,5 <100 <200 <1,0 <50 <100 <400 - - <0,5 <2 nerasta <3 Digestatas -produktas <1,5 <100 <200 <1,0 <50 <100 <400 - - <0,5 <2 nerasta <3
  31. 31. 31 Teršalų limitai kompostui ir digestatui, pagamintiems iš NVĮ dumblo • Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) kompostui ir digestatui, pagamintiems iš NVĮ dumblo Teršalai mg/kg s.m. (sausųjų medžiagų) Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn PAHs PCBs Priemaišos (> 2 mm) % s.m. Piktžolių sėklos vnt./litre Salmonelės 25 g mėginyje E. Coli Kol. sk./g. Kompostas iš NVĮ dumblo <1,5 <100 <200 <1,0 <50 <100 <400 - - <0,5 <2 nerasta <3 Digestatas iš NVĮ dumblo <1,5 <100 <200 <1,0 <50 <100 <400 - - <0,5 <2 nerasta <3 Techninis kompostas iš NVĮ dumblo <10 <400 <1000 <8 <300 <500 <2500 <4,0 <1,0 <1,0 <3 nerasta <3 Techninis digestatas iš NVĮ dumblo <10 <400 <1000 <8 <300 <500 <2500 <4,0 <1,0 <1,0 <3 nerasta <3 Techninis kompostas ir digestatas Iš NVĮ dumblo PERSPEKTYVOJE < 3 <300 <500 <3 <100 <200 <800 <4,0 <1,0 <1,0 <3 nerasta <3
  32. 32. 32 Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo • Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo, neįgis produkto statuso (t.y. ir toliau bus laikomi atliekomis), kad ir kiek mažai beturėtų teršalų. • Kompostui ir digestatui, pagamintiems iš NVĮ dumblo – juos naudojant žemės ūkyje – turi būti taikomas atitinkamas (kaip atliekai) reglamentavimas ir kokybės kontrolė bei atliekama dirvožemio, kuriam tręšti jis naudojamas, stebėjimas ir kontrolė. • Taigi, kompostą ir digestą, pagamintus iš NVĮ dumblo, galima naudoti žemės ūkyje, tik nuolat kontroliuojant jų kokybę bei vykdant dirvožemio kontrolę ir stebėjimą. • Techninis kompostas ir techninis digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo gali būti naudojami tik apželdinimui bei rekultivacijai. • Techninį kompostą ir techninį digestatą, pagamintus iš NVĮ dumblo neleidžiama naudoti žemės ūkyje. Gal būt - tikėtina - galima leisti naudoti tik techninėms kultūroms bei energetinių augalų plantacijoms ir miškams tręšti – bet tai būtina aptarti atskirai.
  33. 33. 33 Techninis kompostas ir techninis digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo • Problema ta, kad techninis kompostas (techninis digestatas) iš NVĮ dumblo paprastai yra tapatinamas su dabar LAND 20-2005 apibrėžtu II kategorijos apdorotu (termiškai, chemiškai ar biologiškai (anaerobiniu būdu ar kompostuojant)) dumblu. • Šiam II kategorijos (apdorotam) dumblui yra nustatyti gana dideli teršalų limitai (žr. žemiau) ir šį dumblą dabar (pagal LAND 20-2005) yra leidžiama naudoti net žemės ūkyje, išskyrus daržoves !!! • Tikėtina, kad peržiūrint Dumblo direktyvą bei, atitinkamai, LAND 20-2005 – visi šitie reikalai bus tinkamai sureguliuoti: nustatant mažesnius (žr. ankstesnėje skaidrėje – perspektyvoje) teršalų limitus. Dumblo kategorija Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn I < 1,5 < 140 < 75 < 1,0 < 50 < 140 < 300 II < 20 < 400 < 1000 < 8,0 < 300 < 750 < 2500
  34. 34. 34 Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo – pasiūlymai LAND 20-2005 korektūrai • Dabar LAND 20-2005 yra nustatyti tokie sunkiųjų metalų limitai apdorotam (termiškai, chemiškai ar biologiškai) NVĮ dumblui: • Sunkųjų metalų limitai I kategorijos apdorotam dumblui praktiškai atitinka mūsų siūlomus limitus kompostui (digestatui) iš NVĮ dumblo: tik šiek tiek sumažintos leistinos koncentracijos Cr ir Pb bei padidintos – Cu ir Zn. • Bet problema ta, kad II kategorijos apdorotam dumblui yra nustatytos akivaizdžiai per didelės leistinos sunkiųjų metalų koncentracijos bei LAND 20-25 leidžia šį apdorotą dumblą naudoti žemės ūkyje, išskyrus daržovių ir pievų tręšimą. • Nustatyti limitai II kategorijos apdorotam dumblui aplamai neišlaiko jokios kritikos! Dumblo kategorija Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn I < 1,5 < 140 < 75 < 1,0 < 50 < 140 < 300 II < 20 < 400 < 1000 < 8,0 < 300 < 750 < 2500 III > 20 > 400 > 1000 > 8,0 > 300 > 750 > 2500
  35. 35. 35 Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo – pasiūlymai LAND 20-2005 korektūrai • Akivaizdu tai, kad LAND 20-2005 nustatyti sunkiųjų metalų limitai apdorotam dumblui turi būti iš esmės pakoreguoti. • Atliekant korekcijas, reikėtų domėn priimti ir Europos Komisijos siūlymus koreguojamai Nuotekų dumblo direktyvai 98/278/EEB: Elementai EK siūlomos – peržiūrint direktyvą - koncen- tracijų NVĮ dumble ribinės vertės mg/kg s.m. Koncen- tracijų NVĮ dumble ribinės vertės mg/kg s.m. Koncen- tracijų dirvožemyje ribinės vertės mg/kg s.m. Įterpimo limitai (ribinės vertės) kg/ha/metus EK siūlomi – peržiūrint direktyvą - įterpimo limitai (ribinės vertės) kg/ha/metus Cd 10 20-40 1-3 0,15 0,015 Cr (total) 1000 - - - 3 Cr(VI) - - - - 0,15 Cu 1000 1000-1750 50-140 12 3 ,00 Hg 10 16-25 1-1,5, 0,1 0,01 Ni 300 300-400 30-75 3 0,75 Pb 500 750-1200 50-300 15 1 Zn 2500 2500-4000 150-300 30 7,5
  36. 36. 36 Kompostas ir digestatas, pagaminti iš NVĮ dumblo – pasiūlymai LAND 20-2005 korektūrai • Turėdami omenyje aukščiau išdėstytą informaciją bei priimadami domėn žemiau pateiktą informaciją dėl teršalų limitų techniniam kompostui iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios frakcijos, siūlome apdorotam NVĮ dumblui nustatyti tokius sunkiųjų metalų limitus: Dumblo kategorija Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn I < 1,5 < 100 < 200 < 1,0 < 50 < 100 < 400 II 1,5-3 100-300 200-500 1-3 50-100 100-200 400-800 III 3-10 300-1000 500-1000 3-10 100- 300 200-500 800- 2500 • Tada sunkųjų metalų limitai I kategorijos apdorotam dumblui pilnai atitiktų mūsų siūlomus limitus kompostui (digestatui) iš NVĮ dumblo. • Sunkiųjų metalų limitai II kategorijos apdorotam dumblui atitiktų mūsų siūlomus (nustatyti perspektyvoje) limitus techniniam kompostui (digestatui) iš NVĮ dumblo. Šį II kategorijos apdorotą dumblą būtų galima naudoti techninėms kultūroms, energetinių augalų plantacijoms ir miškams tręšti. • Siūlomi (nustatyti) sunkiųjų metalų limitai III kategorijos apdorotam dumblui būtų pagrįsti bei sutaptų su Europos komisijos siūlymai direktyvos 98/278/EEB peržiūrai (revizijai). Šį III kategorijos apdorotą dumblą būtų galima naudoti tik apželdinimui ir rekultivacijai.
  37. 37. 37 Teršalų limitai techniniam kompostui ir stabilatui, pagamintiems iš mišrių komunalinių atliekų • Siūlomi teršalų limitai (koncentracijų ribinės vertės) techniniam kompostui ir stabilatui, pagamintiems iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios frakcijos Teršalai mg/kg s.m. (sausųjų medžiagų) Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn PAHs PCBs Priemaišos (> 2 mm) % s.m. Piktžolių sėklos vnt./litre Salmonelės 25 g mėginyje E. Coli Kol. sk./g. Techninis kompostas iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios frakcijos < 3 <300 <500 <3 <100 <200 <800 <4 <2 <2 <3 nerasta <3 Stabilatas 3÷20 300÷ 1000 500÷ 1750 3÷25 100÷ 400 200÷ 1200 800÷ 4000 > 4 >2 >2 >3 nerasta <3
  38. 38. 38 Techninis kompostas ir stabilatas, pagaminti iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios frakcijos • Techninis kompostas gali būti naudojamas urbanizuotų teritorijų (skverų, parkų, pakelių ir kt.) apželdinimui ir rekultivacijai pažeistų teritorijų, kurios vėliau nebus naudojamos maistui skirtų augalų auginimui (karjerų, neeksploatuojamų durpynų, kelių sankasų ir kt.). • Draudžiama techninį kompostą naudoti žemės ūkyje, šiltnamių ūkiuose, mėgėjų daržininkystėje ir gėlininkystėje. • Techninio komposto, pagaminto iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžios frakcijos, naudojimas energetinių augalų plantacijoms ir miškams tręšti turi būti aptariamas atskirai. • Draudžiama stabilatą naudoti žemės ūkyje, šiltnamių ūkiuose, mėgėjų daržininkystėje, gėlininkystėje, miškų ir energetinių augalų tręšimui, taip pat pažeistų teritorijų rekultivacijai. • Stabilatas gali būti naudojamas atliekų perdengimui sąvartynuose.
  39. 39. 39 Kadmio (Cd) koncentracijos įvairiuose Lietuvoje gaminamuose kompostuose © K. Bernotaitytė, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija, 2012
  40. 40. 40 Švino (Pb) koncentracijos įvairiuose Lietuvoje gaminamuose kompostuose © K. Bernotaitytė, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija, 2012
  41. 41. 41 Vario (Cu) koncentracijos įvairiuose Lietuvoje gaminamuose kompostuose © K. Bernotaitytė, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorija, 2012
  42. 42. 42 Komposto ir digestato kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas • ES šalyse – narėse yra įdiegtos įvairios komposto kokybės užtikrinimo sistemos - nuo paprasčiausių ir mažai reglamentuotų iki detaliai reglamentuotų ir gana sudėtingų; jos yra privalomos arba laisvanoriškos. • Vis daugiau ES šalių – narių šalia komposto kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistemų įdiegia ir digestato kokybės užtikrinimo ir sertifikavimo sistemas. • Apibendrinusi įvairių šalių patirtį, 2010 m. European Compost Network ECN e.V. parengė išsamų komposto kokybės užtikrinimo vadovą (ECN –QAS Quality Manual). • Pagrindiniai ECN-QAS komposto kokybės užtikrinimo sistemos principai:  žaliavų kokybė (tinkamų bioatliekų naudojimas) – tinkamų atliekų sąrašas,  proceso kokybė – įmonės (aikštelės, gamyklos) sertifikavimas,  produkto kokybė - produkto sertifikavimas,  produkto naudojimo kokybė (tinkamas produkto naudojimas) – produkto  deklaracija ir žymėjimas bei naudojimo rekomendacijos (gera praktika) ir  specifikacijos.
  43. 43. 43 Komposto ir digestato kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas • Komposto ar digestato kokybės užtikrinimo sistema susideda iš tokių elementų:  išorinio monitoringo: nuolatinės ir nepriklausomos produkto kokybės kontrolės,  vidinio monitoringo: imonės vykdomo kompostavimo proceso kontrolė ir dokumentavimas,  kokybės kriterijų: produkto kokybės standartizacija,  kokybės ženklinimo: produkto kokybės charakterizavimas,  privalomo deklaravimo: produkto sudėties ir esminių produkto charakteristikų  aprašymas,  (pri)taikymo rekomendacijos (vadovai, specifikacijos ir pan.),  atitikimo teisės aktų reikalavimams įrodymas. • Komposto ar digestato mėginiai turi būti imami:  pirmaisiais įmonės (gamyklos, aikštelės, įrenginio) veikimo metais – mažiausiai 4 kartus per metus, ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai;  vėlesniais metais – jeigu nėra nukrypimų nuo normų, mėginiai gali būti imami ir rečiau.
  44. 44. 44 Komposto ir digestato kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas • Siūlomi (tirti) komposto kokybės rodikliai Pagrindiniai komposto kokybės rodikliai Papildomi komposto kokybės rodikliai pH KCl pH H2O Sausoji medžiaga Suminis kalcis (Ca) Organinė medžiaga Suminis magnis (Mg) Humusinės medžiagos (pastaba – pasiūlyta mūsų) Suminė siera (S) Suminis azotas (N) Vandenyje tirpus kalcis (Ca) Suminis fosforas (P) Vandenyje tirpus magnis (Mg) Suminis kalis (K) Sulfatai (SO 4 ) Elektrinis laidis Chloridai (Cl) C:N santykis Judrusis boras (B)* Vandenyje tirpus azotas ir/arba mineralinis azotas (N-NH 4 +N-NO 3 ) Judrioji geležis (Fe)* Vandenyje tirpus fosforas (P) Judrusis manganas (Mn)* Vandenyje tirpus kalis (K) Judrusis molibdenas (Mo)*
  45. 45. 45 Komposto ir digestato kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas • Tikslinga būtų nustatyti keletą komposto ir digestato kokybės standartų:  Komposto - produkto kokybės (užtikrinimo) standartas  Digestato - produkto kokybės (užtikrinimo) standartas.  Komposto (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas  Digestato (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas  Techninio komposto (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas  Techninio digestato (iš NVĮ dumblo) kokybės (užtikrinimo) standartas  Techninio komposto (stabilato) iš mišrių komunalinių atliekų bioskaidžiosios frakcijos) kokybės (užtikrinimo) standartas
  46. 46. 46 Komposto ir digestato kokybės užtikrinimas ir sertifikavimas
  47. 47. • Stabilumas gali būti apibrėžiamas kaip tam tikras rodiklis, parodantis iki kokio laipsnio palyginti lengvai suyrančios bioskaidžios medžiagos yra su(si)skaidytos. Medžiaga, jeigu joje yra palyginti didelė dalis gan lengvai (su)yrančių organinių junginių, palaikančių (užtikrinančių) aukštą mikroorganizmų aktyvumą - yra laikoma nestabilia. Kvėpavimas (angl. respiration) yra pagrindinis parametras, parodantis mikroorganizmų aktyvumo laipsnį. • Brandumas yra pagrindinė sąlyga apibūdinanti komposto tinkamumą naudoti – tik brandus kompostas yra tinkamas naudojimui; nes jame jau nebėra fitotoksinių junginių (tokių kaip NH3 ir/arba lakiųjų (trumpos grandinės) organinių rūgščių) arba jų yra nereikšmingai mažai. • Yra tiesioginis ryšys tarp komposto brandumo ir jo stabilumo - nes jeigu kompostas yra pakankamai stabilus, jis kaip taisyklė jau yra ir brandus, nes nebebūna fitotoksiškas. 47 Komposto stabilumas ir brandumas
  48. 48. • Komposto stabilumo rodikliai ne visada tiksliai parodo ar kompostas yra taip pat ir brandus, nes tai nėra vienas ir tas pats (nors kaip taisyklė, jeigu kompostas yra stabilus – tai jis paprastai yra ir brandus) - kadangi komposto brandumas yra labiau susijęs su fitotoksiškumu (tiksliau su jo nebuvimu). • Kompostas yra brandus, kai jis tampa nebetoksiškas augalams – t. y. kai jame nebėra augalams toksiškų junginių arba jų yra nereikšmingai mažai, nes fitotoksiški junginiai stabdo augalų augimą. Tie galimai fitotoksiški junginiai – tai fitopatogenai, amoniakas (HN3), lakiosios (trumpos grandinės) organinės rūgštys, pieno rūgštis, acto rūgštis ir kt. • Vertinant komposto brandumą domėn priimama daug faktorių: temperatūra, C:N santykis, NO3-N / NH4-N, stabilumas, daigumo testai ir kt. 48 Komposto stabilumas ir brandumas
  49. 49. • Komposto stabilumo rodikliai ne visada tiksliai parodo ar kompostas yra taip pat ir brandus, nes tai nėra vienas ir tas pats (nors kaip taisyklė, jeigu kompostas yra stabilus – tai jis paprastai yra ir brandus) - kadangi komposto brandumas yra labiau susijęs su fitotoksiškumu (tiksliau su jo nebuvimu). • Kompostas yra brandus, kai jis tampa nebetoksiškas augalams – t. y. kai jame nebėra augalams toksiškų junginių arba jų yra nereikšmingai mažai, nes fitotoksiški junginiai stabdo augalų augimą. Tie galimai fitotoksiški junginiai – tai fitopatogenai, amoniakas (HN3), lakiosios (trumpos grandinės) organinės rūgštys, pieno rūgštis, acto rūgštis ir kt. • Vertinant komposto brandumą domėn priimama daug faktorių: temperatūra, C:N santykis, NO3-N / NH4-N, stabilumas, daigumo testai ir kt. • Vertinant komposto brandumą - pirmiausia įvertinamas C:N santykis; po to komposto stabilumas (kriterijus A) ir fitotoksiškumas (kriterijus B). 49 Komposto stabilumas ir brandumas
  50. 50. • Komposto brandumo priklausomybė nuo jo stabilumo ir fitotoksiškumo 50 Komposto stabilumas ir brandumas Fitotoksiškumas Nėra Žemas Aukštas Stabilumas Labai stabilus Labai brandus Brandus Nebrandus Stabilus Brandus Nestabilus Nebrandus
  51. 51. • Kompostavimo proceso metu – pagrindinai jo brendimo fazėje – intensyviai susidaro humusinės medžiagos (humusinės rūgštys, folvo rūgštys ir huminai). • Gerai subrandintame komposte humusinių rūgščių koncentracijos sudaro iki 8-10% visos komposto organinės medžiagos. 51 Komposto brandumas (stabilumas) ir humusinių medžiagų koncentracija
  52. 52. • Komposto ir stabilato biostabilumo priklausomybė nuo kompostavimo trukmės 52 Komposto stabilumas ir brandumas
  53. 53. • Fizikiniai: struktūra - rupi, drėgnumas 30÷45%, priemaišų: žvyro (>5 mm) < 5%, kitų priemaišų (plastikų, metalų, stiklo, keramikos ir pan. > 2mm) < 0,5% arba nėra • Sunkiųjų metalų koncentracijos – mažiau negu nustatė (nustatys) Aplinkos ministerija • Kvapai: neturi jokių blogų kvapų ir kvepia kaip juodžemis iš miško • Maistinės medžiagos: • pH - 6,5÷8,5 • Anglies/azoto santykis C:N < 17:1 • Organinės medžiagos - 20÷40% • Huminės ir fulvo rūgštys - 5÷15% • N+P2O5+K2O - 2÷5% • Bendras azotas - 1÷2% • Nitratai - 250÷350 ppm (mg/kg) • Amonis – 0% arba tik pėdsakai • Sulfidai – 0 ppm • Mikrobiologiniai: • Stabilumas: dinaminis kvėpavimo indeksas < 1000 mg O2 / kg SM (sausųjų medžiagų) per 1 val. arba statinis kvėpavimo indeksas <10 mg O2 / g SM (sausųjų medžiagų) po 4 parų pagal AT4 testą • Brandumas: brandumo indeksas > 50% • Salmonelių – nėra 5-iuose 25 g mėginiuose, helmintų – nėra 5-iuose 1,5 g mėginiuose, žarnyno lazdelių: klostridijų – nėra 5-iuose 1 g mėginiuose, E.Coli arba Enteraccocae < 5000 bet kuriame iš 5-ių 1 g mėginių arba < 1000 4-5-iuose 1 g mėginiuose arba < 3 Kol. sk./g. • Fitosanitariniai: daigių piktžolių sėklų < 2 / litre 53 Kokybiško (gero) komposto parametrai
  54. 54. • Lietuvoje šiuo metu galioja įvairūs teisės aktai, kurie reglamentuoja organinių medžiagų (trąšų) naudojimą:  Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai. LAND 20-2005, galiojanti redakcija patvirtinta LR Aplinkos ministro 2005-11-28 įsakymu Nr. D1-575;  Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti, patvirtinti LR Aplinkos ir Žėmės ūkio ministrų 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342;  LR Aplinkos ministro 2011-04-18 įsakymas Nr. D1-327 „Dėl bioskaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašo patvirtinimo“;  Pavojingų cheminių medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje. Lietuvos higienos norma HN 60:2004, patvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministyro 2004-03-08 įsakymu Nr. V-114. 54 Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje
  55. 55. • Lietuvos higienos normoje HN 60:2004 yra nustatytos tokios didžiausios leidžiamos pavojingų medžiagų koncentracijos (DLK) dirvožemyje ir jų (cheminių medžiagų) leidžiami foniniai kiekiai dirvožemyje: 55 Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje Medžiagos pavadinimas Didžiausia leidžiama koncentracija (DLK), mg/kg Foninis cheminės medžiagos kiekis, mg/kg Smėlio ir priesmėlio dirvožemyje Priemolio ir molio dirvožemyje Kadmis (Cd) 3 0,15 0,2 Chromas (Cr) 100 30 44 Varis (Cu) 100 8,1 11 Gyvsidabris (Hg) 1,5 0,075 0,1 Nikelis (Ni) 75 12 18 Švinas (Pb) 100 15 15 Cinkas (Zn) 300 26 36
  56. 56. • Dirvožemių tipų matrica: 56 Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje
  57. 57. • LAND 20-2005 yra nustatytos tokios didžiausios leidžiamos sunkiųjų metalų koncentracijos (DLK) skirtingų tipų dirvožemiuose: 57 Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje • LAND 20-2005 taip pat yra nustatyti didžiausi leidžiami sunkiųjų metalų kiekiai, kurie gali patekti į dirvožemį tręšiant apdorotu dumblu per metus: Dirvožemio tipas Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn Smėliai, priesmėliai 1,0 50 50 0,6 50 50 160 Moliai, priemoliai 1,5 80 80 1,0 60 80 260 Dirvožemio tipas Sunkiųjų metalų kiekis, kg/ha per metus Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn Smėliai, priesmėliai 0,1 7 8 0,05 2 10 20 Moliai, priemoliai 0,15 10 12 0,1 3 15 30
  58. 58. • ES Dumblo direktyvoje 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotėkų dumlą – kuria buvo remiamasi tiek nustatant sunkiųjų metalų DLK higienos normoje HN 60:2004, tiek DLK ir metinius įterpimo limitus LAND 20-2005 - yra nustatytos tokios sunkiųjų metalų koncentracijos dirvožemyje ribinės vertės (mk/kg sausųjų medžiagų dirvožemio, turinčio pH 6-7): 58 Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje • Atitinkamai direktyvoje 86/278/EEB nustatytos sunkiųjų metalų, kurie gali būti įterpiami (kartu su apdorotu NVĮ dumblu) žemės ūkio paskirties dirvoje, ribinės vertės yra: Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg s.m. Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn 1-3 - 50-140 1-1,5 30-75 50-300 150-300 Sunkiųjų metalų kg/ha per metus Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn 0,15 - 12 0,1 3 15 30
  59. 59. • Perspektyvoje, peržiūrint Dumblo direktyvos nuostatas - didžiausias leistinas sunkiųjų metalų koncentracijas dirvožemyje, jį tręšiant apdorotu dumblu ir kompostu (iš NVĮ dumblo), numatoma detalizuoti pagal dirvožemio pH ir sumažinti. • Europos Komisijos darbo dokumente - European Commission Working Document „Sludge and Biowaste“, 21 September 2010, Brussels – rekomenduojama nustatyti tokias ribines koncentracijas: 59 Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje Elementai Sunkiųjų metalų koncentracijų dirvožemyje ribinės vertės (mg/kg s.m.) 5pH(CaCl2)<6 6pH(CaCl2)<7 pH(CaCl2)7 Cd 0,5 1 1,5 Cr (total) 50 75 100 Cu 40 50 100 Hg 0,2 0,5 1 Ni 30 50 70 Pb 50 70 100 Zn 100 150 200
  60. 60. • Europos komisija, peržiūrint Nuotekų dumblo direktyvą, taip pat siūlo mažinti į dirvožemį (per metus) įterpiamų sunkiųjų metalų koncentracijų ribines leistinas vertes: 60 Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje Elementai Direktyvoje 86/278/EEB nustatyti įterpimo limitai (ribinės vertės) kg/ha/metus EK siūlomi – peržiūrint direktyvą - įterpimo limitai (ribinės vertės) kg/ha/metus Cd 0,15 0,015 Cr (total) - 3 Cr(VI) - 0,15 Cu 12 3 ,00 Hg 0,1 0,01 Ni 3 0,75 Pb 15 1 Zn 30 7,5
  61. 61. • Tačiau dabar – iki bus peržiūrėta direktyva 86/278/EEB - nustatant sunkiųjų metalų didžiausias leistinas koncentracijas dirvožemyje, jį trešiant kompostu ir metinius galimus sunkiųjų metalų, įterpiamų su kompostu į dirvožemį, limitus – visų pirma siūlome vadovauti direktyva 86/278/EEB, priimant domėn higienos normoje HN 60:2004 jau nustatytas DLK (jos negali būti didesnės) bei turint omenyje rodiklius, nustatytus LAND 20-2005. 61 Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje • Taigi, didžiausias leistinas koncentracijas sunkiųjų metalų dirvožemyje, jį tręšiant kompostu, dabar siūlome nustatyti tokias: Dirvožemio tipas Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg s.m. Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn Smėliai, priesmėliai 1 50 50 1 30 50 150 Moliai, priemoliai 3 100 100 1,5 75 100 300 • Metinius galimus sunkiųjų metalų, įterpiamų su kompostu į dirvožemį, kiekius (limitus) dabar siūlome nustatyti tokius: Dirvožemio tipas Sunkiųjų metalų kiekis, kg/ha per metus Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn Smėliai, priesmėliai 0,1 2 8 0,07 2 10 20 Moliai, priemoliai 0,15 3 12 0,1 3 15 30
  62. 62. 62 Techninio komposto (digestato) naudojimas • Naudojant techninį kompostą miškų ar energetinių plantacijų tręšimui dabar siūlome nustatyti tokius reikalavimus (apribojimus) DLK kaip kad yra nustatyti higienos normoje HN 60:2004: • Per metus įnešamiems (naudojant techninį kompostą) į dirvožemį teršalams dabar siūlome nustatyti tokius limitus: Dirvožemio tipas Sunkiųjų metalų koncentracija, mg/kg Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn Visi tipai 3 100 100 1,5 75 150 300 Dirvožemio tipas Sunkiųjų metalų kiekis, kg/ha per metus Cd Cr Cu Hg Ni Pb Zn Visi tipai 0,15 3 12 0,1 3 15 30
  63. 63. 63 Komposto naudojimas apželdinimui ir rekultivacijai • Naudojant kompostą - produktą), kompostą iš dumblo ar techninį kompostą landšafto tvarkymui (apželdinimui) bei pažeistų teritorijų rekultivacijai – siūlome aukščiau nustatytas (naudojant techninį kompostą miškų ar energetinių plantacijų tręšimui) sunkiųjų metalų DLK grunte padidinti bent 3 kartus, o metinius įterpimo limitus - padidinti 10 kartų, atitinkamai nustatant leidžiamus (pa)naudoti pažeistų teritorijų rekultivacijai bei landšafto tvarkymui (apželdinimui) komposto at techninio komposto kiekius iki 100 tonų/ha (kartą per 10 metų).
  64. 64. 64 • LAND 20-2005 nustatyta, kad „maksimali tręšimo dumblu norma turi užtikrinti, kad į dirvožemį nepatektų: azoto – daugiau kaip 170 kg/ha per metus, fosforo – 40 kg/ha per metus“. • Mes taip pat siūlome nustatyti, kad: Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje maksimali tręšimo kompostu norma turi užtikrinti, kad į dirvožemį nepatektų: azoto – daugiau kaip 170 kg/ha per metus, fosforo – daugiau 40 kg/ha per metus. • Praktiškai tai reikš, kad į dirvožemį komposto negali būti įterpiama:  per 3-jus metus - daugiau kaip 15 tonų (s.m.) /ha arba  per 1-rius metus – daugiau kaip 5 tonų (s.m.) /ha. • Priešingu atveju - bus viršyti į dirvožemį įterpiamo fosforo limitai (<40 kg/ha per metus). • Į dirvožemį įterpiant tokį kiekį komposto – iki 15 tonų (s.m.) / ha per 3-jus metus arba iki 5 tonų (s.m.) / ha per metus – metinis vidutinis įterpiamo azoto kiekis sudarys 5÷15 kg/ha (didžiausias galimas azoto kiekis – naudojant iš mėšlo pagamintą kompostą – neviršys 25 kg/ha). Šiais dydžiais būtina koreguoti trešimo azotinėmis trąšomis normas, kad nebūtų viršyti leidžiami azoto limitai (< 170 kg/ha per metus).
  65. 65. 65 Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje • Digestatui (anaerobiniam raugui) siūlome nustatyti tokius bendrus apribojimus:  azoto – ne daugiau kaip 170 kg/ha per metus,  fosforo – ne daugiau kaip 40 kg/ha per metus. Kokį kiekį digestato būtų galima įterpti į dirvožemį, neviršijant aukščiau nustatytų limitų – iš anksto sunku pasakyti, nes tai priklausytų nuo digestato charakteristikų (reikėtų atlikti reprezentatyvius tyrimus). • Limitus sunkiųjų metalų koncentracijoms ir metinius galimo įterpimo limitus – digestatui siūlome nustatyti tokius pat kaip ir komposto atveju.
  66. 66. 66 Komposto (digestato) naudojimas žemės ūkyje • Manome, kad būtų tikslinga parengti atskirą teisės aktą, kuris reglamentuotų organinių trąšų bei organinių dirvos pagerintojų - komposto, mėšlo, šiaudų, durpių, sapropelio ir kt. – naudojimą. • Į šį teisės aktą turėtų būti perkeltos visos racionalios nuostatos, dabar esančios šiuose teisės aktuose:  Aplinkosaugos reikalavimai mėšlui tvarkyti, patvirtinti LR Aplinkos ir Žėmės ūkio ministrų 2005-07-14 įsakymu Nr. D1-367/3D-342;  Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai. LAND 20-2005, galiojanti redakcija patvirtinta LR Aplinkos ministro 2005-11-28 įsakymu Nr. D1-575;  LR Aplinkos ministro 2011-04-18 įsakymas Nr. D1-327 „Dėl bioskaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
  67. 67. 67
  68. 68. 68 Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų kompostavimui • Reikalavimai pagrindinai yra susiję su siekiu išvengti patogeninės, fitopatogeninės ir fitosanitarinės taršos. • Kompostavimo metu turi būti nukenksminti:  žmogaus ir gyvūnų patogenai (salmonelės, žarnyno lazdelės (E. Coli), enterokokai, helmintai, klostridijos, virusai ir kt.);  fito- arba augalų patogenai (patogeniniai mikrogrybai (mikromicetai) ir bakterijos bei virusai ir kt.);  fitoteršalai (piktžolių sėklos, įvairiomis ligomis užkrėsti augalai ir jų dalys bei kt.). • Tai pasiekiama kompostavimo metu užtikrinant reikalaujamą termofilinės temperatūros režimą nustatytą laiko trukmę.
  69. 69. 69 Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų kompostavimui • Taigi, termofilinė kompostavimo fazė yra labai svarbi – ji yra būtina norint išvengti patogeninės, fitopatogeninės ir fitosanitarinės taršos; nes gyvūnų ir žmogaus patogenai (salmonelės, žarnyno lazdelės, helmintai, klostridijos, virusai ir kiti), fitopatogenai bei fitosanitarinė tarša (piktžolių sėklos ir kitkas) sunaikinami (suardomi) tik palaikant termofilinę temperatūrą (mažiausiai > 55oC) pakankamai ilgą laiką (trukmė ir temperatūra priklauso nuo kompostuojamų bioskaidžių atliekų (nes skirtinga patogeninės ir fitopatogeninės ar fitosanitarinės taršos rizika) ir kompostavimo būdo (technologijos. • Įvairiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad termofilinė > 55°C temperatūra, kompostavimo metu išlaikoma pakankamą laiko tarpą, nukenksmina praktiškai visus fitopatogenus ir piktžolių sėklas. • Termofilinis kompostavimas, garantuojant > 55°C temperatūrą pakankamai ilgą laiko tarpą, taip pat efektyviai nukenksmina ir žmogaus bei gyvūnų patogenus.
  70. 70. 70 Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų kompostavimui • Faktiškai pakaktų palaikyti > 55°C temperatūrą nuo keletos valandų iki paros, kad būtų nukenksminti praktiškai visi patogenai. • Tačiau, deja, dėl įvairių aplinkybių yra gana sudėtinga garantuoti tai, kad reikalaujama temperatūra būtiną laiko trukmę bus tikrai užtikrinta visoje kompostuojamoje biomasėje. • Tai pasiekti ypač sudėtinga bioskaidžias atliekas kompostuojant kaupuose (rietuvėse), ypatingai atvirose, nes temperatūra juose pasiskirsto labai netolygiai - kaupų (rietuvių) centre būna aukšta, o arčiau paviršiau – daug žemesnė. • Problemos, kylančios dėl temperatūros netolygaus pasiskirstymo kaupuose (rietuvėse), sprendžiamos labai paprastai – nustatoma daug ilgesnė (reikalaujama) laiko trukmė (nuo 1 iki 3 savaičių), kurios metu būtina palaikyti > 55°C temperatūrą arba reikalaujama užtikrinti tam tikrą nustatytą laiko tarpą (nuo kelių iki keletos dienų) aukštesnę temperatūrą – paprastai 60÷65°C; taip pat nustatomas reikalavimas kaupus (rietuves) vartyti tam tikrą kartų skaičių (nuo 2 iki 5). • Tokiu būdu pasiekiama, kad būtiną minimalią laiko trukmę (bent keletą valandų, o praktiškai parą) reikalaujamoje (> 55°C) temperatūroje išbūna praktiškai visa kompostuojama bioskaidžių atliekų masė.
  71. 71. 71 Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų kompostavimui • Kompostuojant bioskaidžias atliekas uždaruose reaktoriuose (konteineriuose, besisukančiuose uždaruose cilindruose, tuneliuose), o taip pat kompostavimo loviuose (tranšėjose) – temperatūra kompostuojamoje biomasėje pasiskirsto žymiai tolygiau negu komposto kaupuose (rietuvėse). • Tačiau nedideli (5÷15°C) temperatūrų pasiskirstymo netolygumai egzistuoja net ir uždaruose kompostavimo reaktoriuose. • Todėl reikalaujama temperatūra ir laiko trukmė taip pat nustatomos gerokai didesnės negu jų pakaktų (teroriškai) pagal įvairių laboratorinių tyrimų duomenis.
  72. 72. 72 Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų anaerobiniam apdorojimui • Anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) įrenginiuose (reaktoriuose) temperatūra pasiskirsto žymiai tolygiau negu kompostavimo įrenginiuose – praktiškai yra beveik vienoda visame reaktoriaus tūryje (paprastai dėl to, kad šie įrenginiai būna šildomi vamzdynų, įrengtų ant įrenginių sienų iš vidaus arba pačiose sienose/grindyse, pagalba). • Todėl dažniausiai yra nustatomas bendras reikalavimas – anaerobinio proceso metu palaikyti > 55°C temperatūrą nuo 5 val. iki 24 val. Taip pat reikalaujama, kad bioskaidžios atliekos įrenginyje būtų išlaikomos (hidraulinio išlaikymo trukmė) > 2 savaičių. • Jeigu yra naudojama mezofilinio (<45°C) anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) technologija, tai paprastai yra reikalaujama, kad bioskaidžios atliekos, kuriose gali būti žmogaus ir/ar gyvūnų patogenų, būtų pasterizuotos/higienizuotos arba reikalaujama, kad digestatas būtų kompostuojamas laikantis tokių bioskaidžių atliekų kompostavimui nustatytų reikalavimų.
  73. 73. 73 Reikalavimai įvairių bioskaidžių atliekų anaerobiniam apdorojimui • Kita vertus, moksliškai yra įrodyta, kad anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) metu patogenai yra nukenksminami net ir esant mezofilinei (< 45°C) temperatūrai – tik išlaikymo anaerobinėse sąlygose trukmė (hidraulinio išlaikymo trukmė) turi būti pakankamai ilga. • Taigi, daugelyje šalių pvz., mėšlą/srutas leidžiama apdoroti anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) būdu, įrenginiuose, kur palaikoma mezofilinė temperatūra. • Tačiau ši nuostata negalioja anaerobiškai apdorojant 3 kategorijos šalutinius gyvulinius produktus (ŠGP) tame tarpe maisto/virtuvių atliekas (maitinimo įstaigų ir namų ūkių virtuvių atliekas ir maisto produktus, kuriems pasibaigė galiojimo terminas). • Šios bioatliekos turi būti arba pasterizuojamos/higienizuojamos, arba turi būti palaikoma termofilinė temperatūra > 55°C ilgiau kaip 5 val. (kai kuriose šalyse – net iki 1 paros), o pats nepertraukiamas anaerobinis procesas (hidraulinio išlaikymo trukmė) turi tęstis ilgiau kaip 2 savaites.
  74. 74. 74 • Kompostuojant vietoje (savo individualioje namų valdoje) maisto/virtuvės atliekas (angl. Catering Waste) ir žaliąsias atliekas (angl. Green Waste) jokie reikalavimai netaikomi. • Bet jeigu šios atliekos iš individualių namų valdų yra surenkamos ir kompostuojamos centralizuotai (pvz. net ir kelios namų valdos kartu) – taikomi žemiau išvardinti reikalavimai žaliosioms atliekoms ir, savaime suprantama, maisto/virtuvės atliekoms (angl. Catering Waste) pilnoje apimtyje. • Pastaba Tai turėtų turėti omenyje įvairių pagreitinto (per 1 parą ar dar greičiau?) kompostavimo aparatų pardavėjai. Nes, pavyzdžiui, maisto/virtuvės atliekų kompostavimas vaikų darželiuose, mokyklose ar visuomeninio maitinimo įmonėse tikrai nėra joks namudinis kompostavimas. Todėl turi ir turės būti laikomasi reikalavimų maisto/virtuvės atliekų kompostavimui. • Taigi, namudiniam kompostavimui nenumatoma nustatyti jokių privalomų vykdyti reikalavimų. Tik rekomenduojama, kad kompostuojant individualioje namų valdoje būtų stengiamasi pasiekti termofilinę temperatūrą (nes manome, kad namų valdų savininkai irgi bus suinteresuoti, jog jų kompostavimo dėžėse esantis kompostas nekeltų patogeninės, fitopatogeninės ir fitosanitarinės rizikos). Reikalavimai namudiniam kompostavimui
  75. 75. 75 • Lietuvoje dabar nėra nustatyta jokių temperatūrinio režimo reikalavimų. • Tačiau kompostuojant augalines atliekas, tame tarpe žaliąsias atliekas yra reali rizika kartu su kompostu išplatinti ir įvairius fitopatogenus bei įvairių piktžolių sėklas. • Turėdami omenyje tai, kad augalinių, o ypač žaliųjų atliekų kompostavimas Lietuvoje yra labiausiai paplitęs ir plečiasi toliau – o bet kokie reikalavimai bus sutikti neigiamai (nors šiems reikalavimams yra objektyvus pagrindas), siūlome juos nustatyti mažiausius įmanomus (bet efektyvius). • Mažiausi galimi ir pakankami fitopatogenams bei fitoriziką keliančių piktžolių sėkloms nukenksinti temperatūriniai reikalavimai yra tokie: Reikalavimai žaliųjų atliekų ir kitų augalinių atliekų kompostavimui kompostuojant susmulkintas iki 5÷50 mm žaliasias ir kitas augalines bioskaidžias atliekas:  užtikrinti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 2 savaites; atvirų kaupų atveju atliekant bent 3 vartymus, arba  užtikrinti > 60°C temperatūrą ne mažiau kaip 1 savaitę; atvirų kaupų atveju atliekant bent 2 vartymus, arba  (kompostuojant uždaruose reaktoriuose) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 3 paras.
  76. 76. 76 • Virtuvės (maitinimo įstaigų ir namų ūkių) atliekos bei maisto produktai, kuriems pasibaigė galiojimo terminas yra 3 kategorijos šalutiniai gyvūniniai produktai (ŠGP); todėl jiems yra taikomi bendri ES reglamentų 1069/2009 ir 142/2011 reikalavimai:  kompostuojant (anaerobiškai apdorojant) susmulkintas < 12 mm, maisto/virtuvės atliekas turi būti užtikrinama kontroliuojama > 70°C temperatūra > 1 val.,  arba, sterilizavus susmulkintas iki < 50 mm maisto/virtuvės atliekas > 133°C temperatūroje > 20 min., esant > 3 bar slėgiui – po to jas galima kompostuoti (apdoroti anaerobiškai) bet kokiu būdu prie bet kokios temperatūros;  arba jie turi būti perdirbami vienu iš 7 standartinių perdirbimo metodų ar vienu iš 7 alternatyvių perdirbimo metodu, kurie yra išvardinti reglamento (ES) 142/2011 priede IV (pastaba – visi išvardinti metodai vienaip ar kitaip numato ir terminį apdorojimą). • Tačiau aukščiau minėtuose reglamentuose yra numatyta išimtis, jog maisto/virtuvės atliekoms ES narės – šalys gali nustatyti savo nacionalinius kitokius reikalavimus, kurie garantuoja, kad bus pasiekti reikalaujami patogenų nukenksminimo parametrai (rodikliai). Reikalavimai maisto/virtuvės atliekų kompostavimui arba anaerobiniam apdorojimui
  77. 77. 77 • Lietuvoje dabar jokių kitokių reikalavimų – apart tiesiogiai taikomų ES reglamentų 1069/2009 ir 142/2011 nuostatų - maisto/virtuvės atliekų kompostavimui ar anaerobiniam apdorojimui - nustatyta nėra. • Todėl turi būti taikomi aukščiau įvardinti bendri ES reglamentų 1069/2009 ir 142/2011 reikalavimai – nors šituos reikalavimus užtikrinti yra brangu, o garantuoti > 70°C temperatūra > 1 val. kompostavimo ar anaerobinio apdorojimo proceso metu technologiškai yra gana sudėtinga. • Tačiau Reglamento (ES) 142/2011 V priedo 2 skirsnio 2 dalis leidžia ES valstybės – narės kompetetingai institucijai taikyti konkrečius kitokius reikalavimus, nei aukščiau įvardinti (tik tuos reikalavimus reikia (būtina) nustatyti) • Įvertinę mokslinę literatūrą ir kitų šalių patirtį maisto/virtuvės atliekų kompostavimui siūlome nustatyti tokius reikalavimus: Reikalavimai maisto/virtuvės atliekų kompostavimui  kompostuojant susmulkintas iki < 60 mm maisto/virtuvės atliekas kaupuose (rietuvėse) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 14 dienų, atliekant ≥ 3 vartymus  kompostuojant susmulkintas iki < 60 mm maisto/virtuvės uždaruose reaktoriuose (konteineriuose, besisukančiuose cilindruose, tuneliuose ir pan.) užtikrinti > 65° C temperatūrą > 3 dienas arba > 60°C temperatūrą > 7 dienas
  78. 78. 78 • Europos Komisijos darbo dokumente - European Commission Working Document „Biological Treatment of Biowaste“, 2nd draft, 12 February 2001, Brussels – rekomenduojama nustatyti tokius reikalavimus: • anaerobiškai apdorojant 3 kategorijos ŠGP turi būti nepertraukiamai palaikoma > 55oC temperatūra > 24 val., o hidraulinio išlaikymo trukmė reaktoriuje > 20 parų, arba • neužtikrinant šių reikalavimų:  bioatliekos, turinčios ŠGP, turi būti apdorotos (prieš anaerobinį apdorojimą) > 1 val. > 70oC temperatūroje, arba  gautas digestatas turi būti apdorojamas > 1 val. > 70oC temperatūroje, arba  digestatas turi būti kompostuojamas, užtikrinant kompostavimui keliamus reikalavimus. Reikalavimai maisto/virtuvės atliekų ir kitų 3 kat. ŠGP anaerobiniam apdorojimui
  79. 79. 79 • Apdorojant maisto/virtuvės atliekas anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) - biodujų išgavimo įrenginiuose, mes siūlome taikyti tokius reikalavimus: Reikalavimai maisto/virtuvės atliekų anaerobiniam apdorojimui • Jei apdorojant maisto/virtuvės atliekas anaerobinio pūdymo/rauginimo (fermentavimo) – biodujų išgavimo įrenginiuose, aukščiau nustatyti reikalavimai neužtikrinami – tai gautas digestatas turi būti kompostuojamas laikantis aukščiau nustatytų reikalavimų kompostavimui (tuo atveju, kai naudojama šlapio anaerobinio pūdymo/rauginimo (fermentavimo) technologija – turi būti kompostuojama „sausoji“ digestato frakcija, gaunama po jo apdorojimo centrifugoje/prese).  garantuoti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 6 val.,  užtikrinant, kad bioskaidžios atliekos įrenginyje bus išlaikomos (hidraulinio išlaikymo trukmė) ne mažiau kaip 2 savaites
  80. 80. 80 • Lietuvoje dabar yra nustatyti tokie reikalavimai:  Aplinkos ministro 2007-01-25 įsakyme Nr. D1-57 „Dėl biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ nustatyta, kad „dumblo kompostavimo proceso metu dumblo temperatūra turi būti išlaikoma ne žemesnė kaip 70°C, išlaikant šią temperatūrą ne trumpiau kaip 1 savaitę“ (16 punktas)“  LAND 20-2005, patvirtintame Aplinkos ministro 2005-11-28 įsakymu Nr. D1-575, rašoma, kad „18. Mikrobiologinių-parazitologinių rodiklių nustatymas nebūtinas, kai dumblas:  18.1. apdorojamas temperatūrą pakeliant aukščiau 70°C ir palaikant ją ilgiau negu 1 val.;  18.6. kompostuojamas, komposto temperatūrą palaikant aukščiau 55°C ne trumpiau kaip 2 savaites“. • Akivaizdus įvairių normų (2005-140-28 įsakymo Nr. D1-575 ir 2007-01-25 įsakymo Nr. D1/57) nesuderinamumas tarpusavyje, todėl neaišku koks reikalavimas iš aukščiau išvardintų yra iš tikrųjų privalomas? Reikalavimai NVĮ dumblo kompostavimui
  81. 81. 81 • Siūlome nustatyti tokius praktiškus ir technologiškai palyginti nesudėtingai įgyvendinamus reikalavimus kompostuojant NVĮ dumblą: Reikalavimai NVĮ dumblo kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui • Atitinkamai, apdorojant NVĮ dumblą anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) - biodujų išgavimo įrenginiuose, siūlome taikyti tokius reikalavimus:  kompostuojant kaupuose (rietuvėse) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 14 dienų, atliekant ≥ 3 vartymus  kompostuojant uždaruose reaktoriuose (konteineriuose, besisukančiuose cilindruose, tuneliuose ir pan.) užtikrinti užtikrinti > 65° C temperatūrą > 3 dienas arba > 60°C temperatūrą > 7 dienas užtikrinti, kad NVĮ dumblas įrenginyje bus išlaikomas (hidraulinio išlaikymo trukmė) - ne mažiau kaip 2 savaites.
  82. 82. 82 • Šiaip jau, anaerobiškai apdorojant NVĮ dumblą, reikėtų taikyti tokius pat reikalavimus kaip ir apdorojant maisto/virtuvės atliekas; nes paprastai NVĮ dumble beveik visada yra žmogaus ir gyvūnų patogenų: Reikalavimai NVĮ dumblo anaerobiniam apdorojimui • Tačiau artimiausiu metu tokių reikalavimų įgyvendinimas Lietuvoje yra nerealus – nes visuose NVĮ dumblo apdorojimo įrenginiuose, kurie veikia mezofilinės temperatūros aplinkoje, reikėtų statyti NVĮ dumblo pasterizavimo/higienizavimo įrenginius. • Kita vertus, reikalavimas apdorojant NVĮ dumblą taikyti termofilinį (tame tarpe, bent kelias valandas ÷ 1 parą > 55°C) temperatūrinį režimą kol kas nėra privalomas pagal jokį ES teisės aktą. • Taip pat būtina priimti omenin faktą, kad praktiškai visuose Lietuvos NVĮ dumblo anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginiuose yra numatytas gauto digestato terminis džiovinimas (temperatūra 110÷170°C) arba jo kompostavimas; taigi, likę po anaerobinio apdorojimo patogenai bus nukenksminti visais atvejais.  garantuoti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 6 val.,  užtikrinant, kad NVĮ dublas įrenginyje bus išlaikomas (hidraulinio išlaikymo trukmė) - ne mažiau kaip 2 savaites. Panašūs reikalavimai yra taikomi kai kuriose ES šalyse.
  83. 83. 83 • Turi būti taikomi bendri ES reglamentų 1069/2009 ir 142/2011 reikalavimai: Reikalavimai 3 kategorijos ŠGP kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui  kompostuojant (anaerobiškai apdorojant) susmulkintus < 12 mm, 3 kategorijos ŠGP uždaruose kompostavimo reaktoriuose turi būti užtikrinta kontroliuojama > 70°C temperatūra > 1 val.,  arba mažesnius kaip 150 mm ŠGP gabalus nepertraukiamai pakaitinus > 125 min., kai užtikrinama > 100°C temperatūra , ar 120 min. - kai temperatūra > 110°C temperatūra, ar > 50 min. - kai temperatūra > 120°C, arba mažesnius kaip 30 mm ŠGP gabalus nepertraukiamai pakaitinus > 95 min., kai užtikrinama > 100°C temperatūra , ar 55 min. - kai temperatūra > 110°C temperatūra, ar > 13 min. - kai temperatūra > 120°C – po to juos galima kompostuoti (apdoroti anaerobiškai) bet kokiu būdu prie bet kokios temperatūros,  arba, sterilizavus susmulkintas iki < 50 mm 3 kategorijos ŠGP > 133°C temperatūroje > 20 min., esant > 3 bar slėgiui – po to juos galima kompostuoti (apdoroti anaerobiškai) bet kokiu būdu prie bet kokios temperatūros.
  84. 84. 84
  85. 85. • Reglamentas (EB) 1069/2009 leidžia ES šalims – narėms naudotis teise tam tikrose srityse veikti savo pačių nuožiūra, jeigu jos (šalys) taip nusprendžia.  Viena iš tokių sričių, kaip jau minėjome aukščiau, yra maisto/virtuvės atliekų kompostavimas (anaerobinis pūdymas/rauginimas (fermentavimas) – biodujų išgavimas).  Kita sritis galėtų būti mėšlo/srutų kompostavimas (anaerobinis apdorojimas (rauginimas, fermentavimas) – biodujų išgavimas). • Mėšlas/srutos pagal ES reglamentus 1069/2009 ir 142/2011 yra 2 kategorijos ŠGP, kurio kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui) turėtų būti taikomi bendri reikalavimai, taikomi 3 kategorijos ŠGP kompostavimui (anaerobiniam apdorojimui). Deja, tai yra labai brangu ir bent artimiausiu laikotarpiu praktiškai sunkiai įgyvendinama. • Išimtis mėšlui/srutoms iš bendrųjų ES reglamentų 1069/2009 ir 142/2011 reikalavimų juo labiau yra logiška turint omenyje tai, kad mėšlui/srutoms dabar praktiškai yra taikoma kita išimtis (nors ir neįteisinta) – jis be jokio apdorojimo yra naudojamas dirvų tręšimui. • Taigi, bet koks mėšlo/srutų apdorojimas prieš dirvų tęšimą juo - bus teigiamas žingsnis, mažinantis galimą patogenų plitimą. 85 Reikalavimai mėšlo/srutų kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui
  86. 86. • Todėl siūlytume mėšlo ir mėšlo/srutų mišinio biologiniam apdorojimui dabar nustatyti tokius minimalius reikalavimus: 86 Reikalavimai mėšlo/srutų kompostavimui ir anaerobiniam apdorojimui kompostuojant:  užtikrinti > 55°C temperatūrą ne mažiau kaip 2 savaites; atvirų kaupų atveju atliekant bent 3 vartymus, arba  užtikrinti > 60°C temperatūrą ne mažiau kaip 1 savaitę; atvirų kaupų atveju atliekant bent 2 vartymus, arba  (kompostuojant uždaruose reaktoriuose) užtikrinti > 65°C temperatūrą > 3 paras; apdorojant anaerobiškai:  užtikrinti, kad anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) - biodujų išgavimo įrenginyje mėšlas/srutos bus išlaikomas (hidraulinio išlaikymo trukmė) - ne mažiau kaip 2 savaites.
  87. 87. • Šiame pranešime mes aptarėme reikalavimus tik biologinio apdorojimo – kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo (biodujų išgavimo) – metodams (būdams), kurie gali būti taikomi apdorojant 3 kategorijos šalutinius gyvūninius produktus (ŠGP), o taip pat kai kuriuos 2 kategorijos ŠGP (pvz., mėšlą ir srutas). Šie reikalavimai šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) ir jų gaminių transformacijai į biodujas ir kompostavimui yra išdėstyti reglamento (ES) 142/2011 priede V. • Likusieji 2 kategorijos ŠGP ir visi 1 kategorijos ŠGP turi būti perdirbami (apdorojami), taikant tinkamus (atitinkamai ŠGP kategorijai) perdirbimo metodus, išvardintus reglamento (ES) 142/2001 priede IV – t. y., jeigu kompetetinga institucija nereikalauja taikyti terminės – slėginės sterilizacijos (1 metodas), 1 ir 2 kategorijos ŠGP gali būti perdirbami ir taikant 2-5 standartinius metodus. • Tuo tarpu 3 kategorijos ŠGP gali būti apdorojami (perdirbami) 1-7 standartiniais metodais; be kita ko, visi 1- 7 standartiniai metodai (tame tarpe ir savo esme yra terminiai (nes visais atvejais numatytas vienoks ar kitoks terminis apdorojimas). • Taikant 7 perdirbimo metodą: turi būti registruojama ir stebima informacija apie gabalų dydį ir atitinkamai kritinę temperatūrą, absoliučią trukmę, slėgio profilį, žaliavos tiekimo ir riebalų perdirbimo spartą. Kompetentinga institucija informuoja kitos valstybės narės kompetentingą instituciją apie jos turimą su leidžiamu perdirbimo metodu susijusią informaciją. • Pastaba. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pati nesiima vertinti ir leisti taikyti kitus perdirbimo metodus – kurie dar nėra įteisinti (leisti) kitose ES šalyse – narėse, nes (kaip teigia ji pati) neturi tam reikalingų resursų. 87 Reglamento (ES) 142/2011 reikalavimai – trumpas komentaras
  88. 88. • Šalia aukščiau reglamento (ES) 142/2001 priede IV įvardintų 7 standartinių metodų – kurie visi yra terminiai metodai, egzistuoja dar ir alternatyvūs perdirbimo metodai; iš viso jų taip pat yra 7:  Šarminės hidrolizės procesas,  Aukšto slėgio ir aukštos temperatūros hidrolizės procesas,  Biodujų aukšto slėgio hidrolizės procesas  Biodyzelino gamybos procesas,  Brookes dujinimo procesas,  Gyvūninių riebalų deginimo terminiame boileryje procesas,  Termomechaninis biodegalų gamybos procesas. • Pastaba: norime pastebėti, kad visi 7 alternatyvūs perdirbimo metodai taip pat yra terminiai. 88 Reglamento (ES) 142/2011 reikalavimai – trumpas komentaras
  89. 89. • Kaip jau minėjome aukščiau reikalavimai šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) ir jų gaminių anaerobiniam apdorojimui (biodujų išgavimui) ir kompostavimui yra išdėstyti Reglamento (ES) 142/2011 priede V. • Standartiniai transformacijos parametrai yra tokie (Reglamento (ES) 142/2011 V priedo III skyriaus 1 skirsnis) - 3 kategorijos medžiagos, naudojamos kaip žaliava biodujų įmonėje ar kompostavimo įmonėje, turi atitikti tokius būtiniausius reikalavimus:  didžiausias į reaktorių patenkančių gabalų dydis: 12 mm,  mažiausia visos medžiagos tenmperatūra reaktoriuje: 70oC,  mažiausia trukmė be pertraukos: 60 minučių. • Alternatyvūs transformacijos parametrai biodujų ir kompostavimo įmonėms yra aprašyti Reglamento (ES) 142/2011 V priedo III skyriaus 2 skirsnyje. • Kadangi dėl šių alternatyvių transformacijos parametrų biodujų ir kompostavimo įmonėms Lietuvoje dažnai yra reiškiamos įvairios spekuliacijos, tai atkreipiame dėmesį į tai, kad tie alternatyvūs metodai numato terminį ir/ar cheminį apdorojimą ir, be kita ko, Enterococcus faecalis ar Salmonella bendras pavojus turi būti sumažinti 5 log10 (t. y. 100 000 kartų !), o karščiui atsparių virusų ar atsparių parazitų– 3 log10 (t.y. 1000 kartų). Atkreipiame dėmesį į tai, kad šiuos pavojaus sumažinimo rodiklius pasiekti yra labai sunku. 89 Reglamento (ES) 142/2011 reikalavimai – trumpas komentaras
  90. 90. • Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pati nesiima vertinti ir leisti taikyti kitus perdirbimo metodus – kurie dar nėra įteisinti (leisti) kitose ES šalyse – narėse, nes (kaip teigia ji pati) neturi tam reikalingų resursų. • Todėl Lietuvoje gali būti naudojami tik tie alternatyvūs metodai, kurie jau yra įteisinti kitose ES šalyse – narėse. • Beje, dėl bet kokio alternatyvaus metodo (transformacijos parametro) įteisinimo visais atvejais reikia kreiptis į Europos maisto saugos tarnybą (European Food Safety Authority – EFSA), kuri randasi Parmos mieste, Italijoje. • Siūlomi reikalavimai alternatyviems transformacijos parametrams biodujų ir kompostavimo įmonėms perdirbant maisto/virtuvės atliekas yra aprašyti šiame pranešime aukščiau. Konkretūs pasiūlyti įteisinti Lietuvoje maisto/virtuvės atliekų kompostavimo ar anaerobinio apdorojimo procesų alternatyvūs transformacijos parametrai jau yra taikomi daugelyje ES šalių – narių; todėl dėl jų taikymo praktikoje nekils jokių problemų. • Tuo tarpu įvairūs nepagrįsti teiginiai apie tai, jog probiotikų naudojimas ar vermikompostavimas taip pat yra kur nors (kokioje nors ES šalyje – narėje) įteisinti kaip alternatyvūs transformacijos parametrai (metodai) - neišlaiko elementarios kritikos. 90 Reglamento (ES) 142/2011 reikalavimai – trumpas komentaras
  91. 91. • Daug dėmesio turėtų būti skiriama kompostavimo aikštelių (ar uždarų kompostavimo įrenginių) bei biodujų išgavimo įrenginių vietos parinkimui ir jų tinkamam įrengimui – tam, kad būtų užtikrinti (garantuoti) nustatyti aplinkosauginiai ir visuomenės sveikatos reikalavimai. • Pagrindiniai aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos faktoriai, priimami domėn, yra šie:  galima cheminė oro tarša ir su šia tarša susijusi nemalonių kvapų – smarvės problema,  galima paviršinių ir požeminių vandenų tarša dėl kompostavimo metu susidarančios sunkos,  galima darbo aplinkos tarša dulkėmis ir organinės kilmės rūku (bioaerozoliais),  galima tarša žmogaus ir gyvūnų patogenais, fitopatogenais ir piktžolių sėklomis,  galimas triukšmas. 91 Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)
  92. 92. • Daugumoje senųjų ES šalių - narių bei JAV, Kanadoje, Australijoje ir Naujoje Zelandijoje kompostavimo aikštelių ir kompostavimo gamyklų įrengimas (uždarų kompostavimo įrenginių instaliavimas), o taip pat anaerobinio apdorojimo (rauginimo, fermentavimo) - biodujų išgavimo įrenginių instaliavimas yra licencijuojamas (po planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) procedūrų yra rengiama atitinkama paraiška licencijai gauti – kurią, kaip taisyklė, išduoda Aplinkos apsaugos agentūros. • Licencija yra išduodama, įvertinus numatomą naudoti technologiją (būdą ir įrenginius), tik griežtai konkrečiam bioskaidžių atliekų sąrašui (pagal Atliekų sąrašo kodus) ir konkrečiam atliekų kiekiui (per metus ir per dieną) apdoroti. 92 Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)
  93. 93. • Norint kompostuoti (pastaba – ar anaerobiškai pūdyti/rauginti (fermentuoti) ir po to kompostuoti digestatą) 3 kategorijos (taip pat dalį 2 kategorijos) ŠGP ar vien tik maisto/virtuvės atliekas ir maisto produktus, kuriems pasibaigęs galiojimo terminas (angl. catering waste and foodstuff) – privalu gauti dar ir atitinkamą papildomą licenciją ar leidimą (prie aukščiau aprašytos bendros licencijos). • Licencijas (leidimus) – ŠGP apdoroti - išduoda arba atitinkamos maisto ir veterinarijos tarnybos, arba integruotos tokių tarnybų ir ministerijų struktūros (pvz., Anglijoje – DEFRA (Department of Environmental, Food and Rural Affairs)) – jeigu numatoma naudoti technologija (kompostavimo būdas (metodas) ir numatomi naudoti įrenginiai atitinka nustatytus reikalavimus (garantuoja tų reikalavimų įvykdymą). • Licencijoje ir leidime būtinai nurodomas (baigtinis) galimų apdoroti bioskaidžių atliekų sąrašas (pagal Atliekų sąrašo kodus) ir konkretus (baigtinis) galimų apdoroti ŠGP sąrašas – pagal atitinkamus ŠGP kodus; taip pat būtinai nurodomas maksimalus leistinas apdoroti bioskaidžių atliekų ir konkrečiai ŠGP kiekis – per metus ir kiek ŠGP galima priimti apdorojimui per parą. 93 Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)
  94. 94. • Skirtumas tarp licencijavimo (kokia yra praktika daugumoje ES šalių) tvarkos ir pas mus Lietuvoje išduodamų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės - TIPK leidimų tvarkos, tas, kad:  licencija yra išduodama būsimai kompostavimo aikštelei ar būsimam (numatomam) instaliuoti uždaram kompostavimo įrenginiui (gamyklai), remiantis planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo rezultatais bei pateiktu atitinkamu prašymu (licencijai gauti) – dar iki techninio projekto rengimo pradžios, o  TIPK leidimas, kaip taisyklė, yra išduodamas po to, kai kompostavimo aikštelė ar uždari kompostavimo įrenginiai jau suprojektuoti ir pastatyti (arba baigiami statyti), t. y. kai iš esmės jau mažai ką begalima pakeisti (pataisyti). • Pastaba. TIPK leidimai yra išduodami ir tose šalyse, kur yra numatytas kompostavimo aikštelių ir kompostavimo (ar anaerobinio apdorojimo) įrenginių projektavimo ir statybos (įrengimo) licencijavimas; t. y. pirma išduodama licencija (teisė) projektuoti ir statyti, o jau po to (baigiant statyti) – TIPK leidimas (eksploatavimui). 94 Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)
  95. 95. • Vieta atviroms kompostavimo aikštelėms įrengti ir didelio pajėgumo įrenginiams instaluoti turi būti atokiau nuo gyvenviečių ar sodybų, pavėjinėje (nuo jų) vyraujančių vėjų krypties pusėje.  Turi būti patogus privažiavimas į aikštelę (vietą).  Aikštelės dydis (sklypas) turi būti pakankamas numatyto (planuojamo) bioskaidžių atliekų kiekio kompostavimui – t. y. ne per mažas.  Aikštelėje – visame jos kompostavimo plote - turi būti įrengta kieta danga (rekomenduojama – asfaltbetonio).  Aikštelė turi turėti nuolydį susidariusiai sunkai (ir lietaus vandeniui) nuo jos paviršiaus nutekėti. Aikštelės pakraščiu turi būti įrengti sunkos (ir lietaus vandens) surinkimo latakai (iš gelžbetoninių profilių) arba grioviai, padengti asfaltbetoniu (ar geosintetine danga).  Aikštelės pakraštyje turi būti įrengtas rezervuaras susidarusiai sunkai (ir lietaus vandeniui nuo aikštelės paviršiaus) sukaupti; sunka (ir lietaus vanduo) gali būti naudojami kompostavimo metu reikalingam kompostavimo mišinio drėgnumui palaikyti (ypač vasaros metu) – todėl rezervuare būtina įrengti siurblinę.  Buitinės atliekos iš administracinio – gamybinio pastato turi būti surinktos ir išvalytos arba išvežamos valyti į NVĮ įrenginius. 95 Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)
  96. 96. • Kompostavimo aikštelėje (projektuojant ir įrengiant) turi būti numatytos zonos:  bioaskaidžių atliekų ir struktūrinių medžiagų priėmimui,  kompostavimo mišinio paruošimui – bioskaidžių atliekų ir struktūrinių medžiagų susmulkinimui ir sumaišymui,  aktyvaus (termofilinio ir mezofilinio) kompostavimo zona,  komposto sijojimo zona  komposto bandinimo zona,  komposto saugojimo zona. • Jeigu yra numatoma taikyti (naudoti) aktyviai aeruojamų kaupų technologiją ar numatomi instaliuoti uždari kompostavimo įrenginiai arba numatoma kompostavimą vykdyti uždaruose angaruose – visais šiais atvejais privalo būti įrengti biofiltrai, kompostavimo metu susidariusiam orui išvalyti nuo cheminės taršos (amoniako, sieros vandenilio (vandenilio sulfido), sieros merkaptanų, lengvųjų aromatinių angliavandenilių ir kitų teršalų). 96 Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)
  97. 97. • Norint įrengti bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelę ar instaliuoti uždarus kompostavimo įrenginius ar anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginius - pirmiausia turi būti atliktos būtinos teritorijos planavimo procedūros. • Pastaba – pasiūlymas:  Teritorijos planavimo procedūrų atlikti nereikia, kai yra instaliuojami mažo pajėgumo uždari kompostavimo įrenginiai - pajėgūs sukompostuoti (apdoroti) iki 300 kg/parą arba iki 100 tonų/metus bioskaidžių atliekų.  Tačiau TIPK (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) leidimą gauti būtina ir šiuo atveju. • Žemės sklypas bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelei įrengti (ar instaliuoti uždarus kompostavimo įrenginius ar anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginius) suformuojamas ar esamame žemės sklype įteisinama reikalinga (atitinkama) jo naudojimo paskirtis bei nustatomos SAZ (sanitarinės apsaugos zonos) ribos ir SAZ režimas – vykdant teritorijos detaliojo planavimo procedūras. • Pastaba. Jeigu dėl kokių nors aplinkybių teritorijos detaliojo plano rengti nereikia (nebūtina) – tai, tokiu atveju, SAZ ribų ir režimo nustatymui yra rengiamas specialusis planas – SAZ ribų nustatymo dokumentas. 97 Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)
  98. 98. • SAZ ribos ir režimas yra nustatomi (tiek rengiant teritorijos detalųjį planą, tiek rengiant specialųjį planą – SAZ ribų nustatymo dokumentą) vadovaujantis Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Sveikatos apsaugos ministro 2004- 08-19 įsakymu Nr. V- 586, su vėlesniais pakeitimais: 2009-12-21 įsakymas Nr. V-1052 ir 2011-04-12 įsakymas Nr. V-360. • Gavus sąlygas teritorijos detaliąjam planui rengti ar esamam koreguoti – pirmiausia turi būti parengiama informacija planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) atrankai atlikti. • Norime atkreipti dėmesį į keletą, mūsų manymu, svarbių momentų.  Pirmiausia į tai, kad iki šiol per mažai dėmesio yra skiriama tam, kokia informacija turėtų (privalėtų) būti pateikiama PŪV PAV ir PVSV atrankai atlikti.  Tiesiog visas šitas informacijos PŪV PAV ir PVSV atrankai atlikti parengimas ir pateikimas bei pačios atrankos atlikimas yra perdėm biurokratiškas ir dažnai formalus (tuo tarpu esminiai dalykai būna iš viso net nenagrinėjami).  Bioskaidžių atliekų apdorojimo (anaerobinio ir/ar kompostavimo) atveju labai svarbu yra tai, kas bus apdorojama – nuo to priklauso kokia technologija yra galima ir tinkama (atitinka reikalavimus).  Todėl turėtų būti numatyta, kad informacijoje atrankai atlikti privaloma pateikti konkretų bioskaidžių atliekų sąrašą, nurodant kiekvienos bioskaidžios atliekos (pagal Atliekų sąrašo kodą) kiekį, numatomą apdoroti vykdant planuojamą ūkinę veiklą. 98 Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)
  99. 99. • Planuojant apdoroti (anaerobiškai ir/ar kompostuojant) šalutinius gyvūninius produktus (ŠGP) - turi būti nurodoma kokie konkrečių ŠGP (pagal ŠGP kodus) konkretūs kiekiai (per metus ir per parą) planuojami apdoroti. • Mūsų nuomone, vykdant PŪV PAV ir PVSV atranką planuojamai ūkinei veiklai, tuo atveju, kai yra numatomi apdoroti ŠGP – atrankos procese būtinai turi (privalo) dalyvauti Lietuvos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovai ir teikti savo išvadą. Dabar – bent jau susiklosčiusioje praktikoje – to nėra ?! • Kitas svarbus klausimas – aplinkosauginių priemonių planas.  Susiklosčiusioje praktikoje dažnai jis yra rengiamas tik dėl to, kad tai daryti būtina.  Planas dažniausiai yra tik formalus – nedetalus, neišbaigtas, kartais nerealus, parengtas (dažniausiai) atmestinai.  Tuo tarpu aplinkosauginių priemonių planas turėtų būti pati svarbiausia informacijos PŪV PAV ir PVSV atrankai atlikti dalis.  Šis – aplinkosauginių priemonių planas – taip pat turėtų būti esminė planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) programos ir ataskaitos dalis (jeigu, vykdant PŪV PAV ir PVSV atranką, bus nuspręsta - kad ataskaitą rengti būtina) ir, galų gale, techninio projekto aplinkos apsaugos dalis. 99 Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)
  100. 100. • Atskirai reikėtų aptarti planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) pilnų procedūrų – rengiant ir derinant poveikio vertinimo programą ir ataskaitą - atvejus. • Dabar (tokia yra susiklosčiusi praktika) ūkiniai subjektai visais būdais mėgina išvengti poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo bei derinimo procedūrų; siekdami, kad būtų apsiribojama tik PŪV PAV ir PVSV atrankos procedūromis – t. y. siekdami gauti tokią atrankos išvadą, kurioje parašyta, kad poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimas neprivalomas (tiesiog RAAD naudoja tokią ne visiškai tikslią formuluotę, kad „vertinimas neprivalomas“ – nors faktiškai jis vyksta (vykdoma, pateiktos informacijos pagrindu, atranka - taikyti ar ne pilnas procedūras, būtina ar nebūtina rengti vertinimo programą ir ataskaitą bei jas derinti). • Mūsų manymu, tuo atveju, jeigu numatoma įrengti didelio pajėgumo kompostavimo aikštelę ar instaliuoti didelio pajėgumo kompostavimo ar anaerobinio apdorojimo – biodujų išgavimo įrenginius - PŪV PAV ir PVSV vertinimo programos ir ataskaitos parengimas ir jų derinimas turėtų būti privalomi. • Kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo įrenginiams tai turėtų būti taikoma, jeigu jų pajėgumas yra > 3000 tonų/metus, o anaerobinio pūdymo – biodujų išgavimo įrenginiams > 10 000 tonų/metus. 100 Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)
  101. 101. • Atlikus PŪV PAV ir PVSV atrankos (ir, jeigu atrankos metu buvo priimtas toks sprendimas – PŪV PAV ir PVSV vertinimo (atitinkamos programos ir ataskaitos rengimo bei derinimo) procedūras ir turint patvirtintą teritorijos detalųjį planą (ar patvirtintą jo korektūrą arba patvirtintą specialųjį planą - SAZ ribų nustatymo dokumentą), su nustatytomis SAZ ribomis ir režimu - galima imtis rengti techninį projektą kompostavimo aikštelės įrengimui ar uždarų kompostavimo arba anaerobinio apdorojimo įrenginių instaliavimui. • Reikėtų numatyti galimybę (procedūrą), kad tuo atveju, kai numatoma apdoroti (anaerobiškai ir/ar kompostuojant) šalutinius gyvūninius produktus (ŠGP) - į sąlygų sąvadą techniniam projektui rengti turi būti įdedamos ir regioninio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) padalinio sąlygos (šias sąlygas savivaldybės administracija turėtų (privalėtų) užprašyti iš regioninio VMVT padalinio ir, jas gavusi, įdėti į sąlygų sąvadą). Dabar, pagal susiklosčiusią praktiką, taip nėra daroma. • Techninis projektas privalo turėti aplinkos apsaugos (AA) dalį - kurią būtina (su)derinti su RAAD ir VSC (pastaba – reikėtų numatyti, kad planuojant apdoroti ŠGP – ir su VMVT regioniniu padaliniu). • Pastaba. Reikėtų numatyti, kad, jeigu uždari kompostavimo įrenginiai yra nedidelio pajėgumo - iki 300 tonų/metus arba iki 1 tonos/parą - tuo atveju rengti techninį projektą neprivaloma; pakanka parengti ir suderinti su savivaldybės vyr. architektu supaprastintą techninį projektą pagal STR 1.01.07:2010 II grupės nesudėtingiems statiniams keliamus reikalavimus. 101 Aplinkosauginiai reikalavimai kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo bei anaerobinio apdorojimo įrenginiams (reaktoriams)
  102. 102. • Problemos, susijusios su vietos parinkimu kompostavimo aikštelėms įrengti ar uždariems kompostavimo įrenginiams bei biodujų išgavimo įrenginiams instaliuoti, kyla dėl būtinybės užtikrinti labai didelę sanitarinę apsaugos zoną – SAZ - net 500 m (t.y. tokią pat kaip ir buitinių atliekų sąvartynams, regioninėms toksinių atliekų aikštelėms ar pavojingų atliekų laikinojo saugojimo aikštelėms, atliekų deginimo (sukūrenimo) įmonėms; galvijų (> 1200 vnt.) fermoms, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ar kiaulių (iki 499 vnt.) fermoms, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais ir pan.). • Tokia didelė SAZ – 500 m – yra nustatyta todėl, kad kompostavimo metu, ypač atvirose kompostavimo aikštelėse susidaro nemalonūs kvapai (angl. Odours) – dėl amoniako (NH3), sieros vandenilio (vandenilio sulfido (H2S)), sieros metilo, etilo ir butilo merkaptanų (CH3SH, C2H5SH, C4H9SH), lengvųjų aromatinių angliavandenilių ir kitų cheminių junginių emisijos. • Šių kvapų visiškai išvengti, o ypač amoniako – praktiškai yra neįmanoma (išskyrus vertikalių kompostavimo silo atveją); t. y. kvapų emisiją galima tik iš esmės sumažinti, o susidariusį orą su visais nemaloniais kvapais – galima išvalyti biofiltre (kai naudojama aktyvi aeracija arba kompostavimas vykdomas uždaruose angaruose). 102 Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimų nustatymas
  103. 103. • Teisės aktuose reikalaujant įteisinti tokią didelę SAZ – 500 m – nėra daroma jokio skirtumo ar tai bus kompostavimo aikštelė su atvirais kaupais (rietuvėmis), ar uždari kompostavimo įrenginiai; taip pat nedaroma jokio skirtumo ar atvirų kaupų atveju bus taikoma pasyvi aeracija (kaupų vartymas) ar - aktyvi (oro pūtimas ar siurbimas). • O skirtumas tarp kompostavimo aikštelės su atvirais kaupais (rietuvėmis), kai taikoma pasyvi aeracija (kaupų vartymas) ir aikštelės su atvirais kaupais, kai taikoma aktyvi aeracija (oro pūtimas arba siurbimas), jau nekalbant apie bet kokio tipo uždarus kompostavimo įrenginius (konteinerius, besisukančius cilindrus tunelius, tunelius, vertikalius silo, kompostavimo lovius (tranšėjas), kompostavimo baseinus (vonias)) - yra ir esminis, nes pastaruoju atveju kompostavimo metu susidariusį orą su nemalonius kvapus formuojančiomis minėtomis cheminėmis medžiagomis galima nukreipti į biofiltrą (biofiltrus). • Todėl atvirų kaupų atveju, taikant aktyvią aeraciją arba bioatliekas kompostuojant uždaruose kompostavimo įrenginiuose arba uždaruose angaruose – SAZ galėtų būti nustatomas ir mažesnis, nuo 50 m iki 500 m – priklausomai kuo įrenginių pajėgumo (įrenginiuose kompostuojamų bioskaidžių atliekų kiekio). 103 Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimų nustatymas
  104. 104. • Šituos SAZ ribų nustatymo klausimus būtina išspręsti kuo greičiau, nes dabar, tiek Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (patvirtintose Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, nauja redakcija – Vyriausybės 1995-12-29 nutarimas Nr. 1640; po to sekusi visa eilė pakeitimų – aktuali redakcija nuo 2011-07-17), tiek Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimų taisyklėse (patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-09 įsakymu Nr. V-586, pakeistose 2009-12- 21 įsakymu Nr. V-1052 ir 2011-04-12 įsakymu Nr. V-360) – SAZ ribos kompostavimo aikštelėms ir, ypač, uždariems kompostavimo įrenginiams yra nustatytos nepagrįstos, nes domėn nepriimta tai, kad, tam tikrais aukščiau išvardintais atvejais, susidaręs kompostavimo metu oras su kvapus sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis gali (ir turėtų) būti nukreiptas išvalyti į biofiltrus. • Lietuvos higienos norma HN 121:2008 „Kvapų koncentracijos ribinės vertės gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų sklypuose“ nurodo (netiesiogiai), kad už kompostavimo aikštelės ar kompostavimo gamyklos (įrenginio) SAZ ribų nemalonių kvapų koncentracijos negali viršyti 10 OUE/m3 (OUE - europiniai kvapo vienetai). • Mūsų manymu, šituo reikalavimu ir turėtų būti vadovaujamasi, nustatant SAZ ribas būsimuose (ir veikiančiuose) bioskaidžių atliekų kompostavimo objektuose ! • Tada uždariems kompostavimo įrenginiams ir aktyviai aeruojamų kaupų (rietuvių) atveju – kai yra galima surinkti kompostavimo metu susidariusį orą ir nukreipti jį į biofiltrus – SAZ ribos tikrai galėtų būti nustatomos gerokai mažesnės negu 500 m; jos taip pat turėtų priklausyti nuo kompostuojamų atliekų kiekio (įrenginių pajėgumo) ir galėtų būti nuo 50 m iki 500 m. 104 Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimų nustatymas
  105. 105. • Savo motyvuotą (argumentuotą) siūlymą nustatant SAZ ribas atsižvelgti į kompostuojamų bioatliekų kiekius – aikštelių ir/ar uždarų įrenginių ar gamyklų pajėgumą – pagrindžiame tuo, kad nemalonių kvapų susidarymo (išsiskyrimo) intensyvumas priklauso nuo kompostavimo metu susidarančio (išsiskiriančio) oro, su kvapus sukeliančiomis susidarančiomis cheminėmis medžiagomis jame, kiekio; o pastarasis priklauso nuo kompostuojamų bioskaidžių atliekų kiekio. • Kuo didesnė kvapus sukeliančių susidarančių cheminių medžiagų emisija (emisijos intensyvumas) – kvapų susidarymo intensyvumas, tuo didesnis atstumas (ir atitinkamai – SAZ ribos) yra reikalingas tam, kad įvyktų kvapų išsisklaidymas ir nemalonių kvapų lygis sumažėtų iki leidžiamo; žr. žemiau pateiktą schemą iš DEFRA (Didžioji Britanija) vadovo. • Tai, kad kvapai, tolstant nuo susidarymo šaltinio, gan greitai išsisklaido – o reikalingas tam atstumas priklauso nuo kvapų emisijos intensyvumo – yra įrodyta ne tik šiame aukščiau jau paminėtame darbe (Good Practice and Regulatory Guidance on Composting and Odour Control for Local Authorities, C. Parker and N. Gibson, 2009, AEA Technology plc., DEFRA, UK) bet ir kituose moksliniuose – tiriamuosiuose darbuose. 105 Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimų nustatymas
  106. 106. 106 Distancijos, reikalingos kvapams išsisklaidyti, priklausomybė nuo kvapų emisijos intensyvumo
  107. 107. • Taigi, akivaizdu, kad tam tikrais atvejais gali būti nustatomos daug mažesnės negu 500 m SAZ ribos. • Šie klausimai yra opūs ir labai aktualūs įrengiant kompostavimo aikšteles bei, ypač, instaliuojant uždarus kompostavimo įrenginius – ir jie nedelsiant ir neatidėliojant turi (privalo) būti sprendžiami; nes dabar susiklosčiusi padėtis tiesiog dirbtinai (be jokio realaus pagrindo) stabdo nedidelių (iki 1000 tonų per metus ar tik iki 500 tonų per metus ar net dar mažesnių – iki 100 tonų per metus) uždarų kompostavimo įrenginių instaliavimą. • O šitokių įrenginių (instaliavimo) poreikis jau dabar yra didžiulis ir toliau auga. • Efektyvus sprendimas, leidžiantis iš esmės sumažinti nemalonius kvapus - yra biofiltrai. Todėl siūlome, kad biofiltrai privalomai turi būti įrengiami visada, kai tik yra numatomas aktyvus aeravimas (oro pūtimas ar ištraukimas). 107 Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimų nustatymas
  108. 108. • Šiuo metu kaip nors pasiekti tai, kad šita SAZ 500 m riba būtų tam tikrais atvejais (pvz., instaliuojant uždarus kompostavimo įrenginius) sumažinama iki pagrįstų ir logiškų atstumų – yra tiesiog niekaip neįmanoma. • Lieka vienintelė racionali išeitis – keisti Sveikatos apsaugos ministro įsakymą (2004-08-09 Nr. V-586) ir iš esmės sutvarkyti Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimų taisyklių (toliau – Taisyklių) priedo 22 ir 28 skyrius; atskirą dėmesį skiriant bioskaidžių atliekų biologinio apdorojimo (kompostavimo ir anaerobinio apdorojimo) įrenginiams. • Alternatyva. Iš Sveikatos apsaugos ministro 2004-08-09 įsakymu Nr. V-586 patvirtintų Taisyklių (pakeistų 2009-12-21 įsakymu Nr. V-1052 ir 2011-04-12 įsakymu Nr. V-360) priedo visiškai išbraukti tuo 22 ir 28 skyrius, liečiančius atliekų tvarkymo objektus – ir viską perkelti (palikti) reguliuoti tik Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose (patvirtintose Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, nauja redakcija – Vyriausybės 1995-12-29 nutarimas Nr. 1640; po to sekusi visa eilė pakeitimų – aktuali redakcija nuo 2011-07-17). • Pastaba. Deja, jokių SAZ ribų bioskaidžių atliekų kompostavimo aikštelėms ir uždariems kompostavimo įrenginiams ar anaerobinio apdorojimo įrenginiams tose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose bei Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimų taisyklėse dabar nėra nustatyta. 108 Sanitarinių apsaugos zonų ribų ir režimų nustatymas

×