2.
XX amžiaus vidurio
lietuvių rašytojas,
palikęs ryškų pėdsaką
daugelyje lietuvių
literatūros ir kultūros
sričių. Jis puikiai
žinomas kaip
simbolistinės poezijos
kūrėjas, literatūros
kritikas, dramaturgas,
prozininkas,
teatrologijos pradininkas
Lietuvoje.
Balys Sruoga
3. Balys Sruoga gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose, turtingų
ūkininkų šeimoje.
Biografija
4.
Nuo 1903 metų mokėsi Vabalninko parapinėje mokykloje (
Biržų rajonas)
1906–1914 metais mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje.
Priklausė kairiųjų moksleivių draugijai – aušrininkams, tapo jų
lyderiu.
1914 m. įstojo į Petrogrado miškų institutą, bet 1915 m.
persikėlė į istorijos-filologijos fakultetą.
1916 m. perėjo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos
fakultetą studijuoti literatūros.
1918 m. dėl suirutės ir bado po bolševikų Spalio
perversmo nebaigęs studijų grįžo į Lietuvą.
Biografija
5.
Biografija
Grįžęs į Lietuvą 1918–
1919 m. dirbo mokytoju
Vilniuje.
1919 m. gresiant lenkų
okupacijai, pėsčiomis iš
Vilniaus pasiekė Kauną.
1920–1923 m. buvo
dienraščio „Lietuva“
redaktorius.
6.
Biografija
1921 m. gavęs pašalpą
studijoms išvyko tęsti
mokslų į Vokietiją,
Miuncheno universitetą.
1924 m. apgynęs
diplominį darbą apie
lietuvių ir slavų liaudies
dainų ryšius, gavo
filosofijos daktaro
laipsnį.
7.
Grįžęs į Lietuvą, 1924 m. kovo 22 d. Viekšniuose vedė istorikę ir
pedagogę Vandą Daugirdaitę, kuri suteikė daug impulsų
kuriant istorines dramas.
1927 m. jauna šeima susilaukė vienturtės dukters Dalios.
Biografija
8.
Nuo 1924 m. B. Sruoga dirbo Lietuvos universitete Kaune, nuo
1940 m. – Vilniaus universitete, dėstė rusų literatūrą, vokiečių
romantizmo literatūrą, teatro istoriją.
Kadangi jau nuo vaikystės labai mėgo teatrą ir vaidino mėgėjų
spektakliuose, 1926–1943 m. vadovavo Teatro seminarui,
išugdė teatro kritikų ir istorikų, globojo Jaunųjų teatrą, 1940 m.
Vilniaus universitete įsteigė teatrologijos katedrą.
Biografija
9.
Baliui Sruogai pasitikėjimo
savimi netrūko. Jis nuo 1930 m.
pasireiškė kaip dramų kūrėjas.
Tais metais paskelbus dramos
konkursą Vytauto
Didžiojo 500-ųjų metinių proga
(prizas 10 tūkst. litų), parašė
dramą „Milžino paunksmė“ ir,
būdamas tikras, kad laimės
prizą, nusipirko automobilį.
Premijos jis negavo, todėl po to
ilgai mokėjo skolas už mašiną.
Įdomus faktas
10.
Balys Sruoga kartu su
keliasdešimčia kitų
lietuvių kultūrininkų
ir politikų buvo
įkalintas Štuthofo
koncentracijos
stovykloje 1943 m.
pavasarį. Areštai buvo
nacių valdžios kerštas
už sužlugusią
mobilizaciją į SS
dalinius.
Tremtis
11.
Alinantis beprasmiškas darbas, nepaprastai sunkios,
nenormalios gyvenimo sąlygos – nuolatinis badas ir šaltis
žmonių prigrūstuose barakuose, antisanitariška buitis,
sekinančios, beveik visai negydomos ligos, dažnos
epidemijos, atšiauri gamta, nuolatiniai lazdų ir kumščio
smūgiai, fizinis ir moralinis tyčiojimasis, sudarė sunkiai
pakeliamą nuolatinės psichinės įtampos atmosferą. Bet
dėl artimųjų protestų ir kitų aplinkybių lietuviai tapo
„garbės kaliniais“ ir buvo išgelbėti nuo greitos mirties. O
Sruoga buvo paskirtas į lagerio raštinę.
Tremtis
12.
Pradėjęs dirbti lagerio
raštinėje (nes mokėjo
daug kalbų), klastojo
įsakymus ir taip gelbėjo
draugus nuo bausmių,
dujų kameros. 1945 m. jį
išlaisvino sovietinė
armija, gegužės 13 d.
buvo parskraidintas į
Lietuvą. Čia jis dėstė
Vilniaus universitete.
Tremtis
13.
Įspūdžiai koncentracijos
stovykloje įkvėpė parašyti
smarkiai nuo ankstesnių
kūrinių besiskiriantį, ištisai
juodojo humoro ir ironijos
perpildytą atsiminimų
knygą „Dievų miškas“. Ji
sukurta 1945 m., per tris
mėnesius, besigydant
Birštono sanatorijoje. Knyga
išleista tik 1957 m., o 2005
m. sukurta knygos
ekranizacija.
Kūryba
14. Jau būdamas 15 metų pradėjo spausdinti Aušrinėje, Rygos
naujienose korespondencijas, straipsnius, eilėraščius.
1919 m. grįžęs į Lietuvą, (23 metų) išleidžia pirmąjį eilėraščių
rinkinį „Saulė ir smiltys” (1920), po kelerių metų – ir
antrąjį „Dievų takais” (1923).
Studijuodamas Vokietijoje (1921-1923 m.) parašo poemą
„Miestas“
Po kelerių metų išleidžia eilėraščių ciklą „Alpėse“
Išleista žymiausia pjesė parašyta 1932m. „Milžino paunksmė“
1940 m. išleidžia knygą apie lietuvių dainas „Dainų
poetikos etiudai“
1941 m., spaudžiamas okupacinės valdžios, parašė prosovietinę
kantatą, dramą „Apyaušrio dalia“
1945 m. sukuria garsiausią, dokumentinės literatūros kūrinį
„Dievų miškas“.
Kūryba
15.
Kiti garsūs kūriniai
„Kipras Petrauskas“
„Šarūnas valstybės teatre“
„Baisioji naktis“
„Radvila Perkūnas“
„Aitvaras teisėjas“
„Kazimieras Sapiega“
„Lietuvių liaudies dainų
rinktinė“
„Bangų viršūnės“
„Giesmė apie Gediminą“
16.
B.Sruoga ir V.Mickevičius buvo artimi draugai. Jiedu
ilgus metus profesoriavo Kauno universitete, kur
V.Mickevičius-Krėvė buvo humanitarinių mokslų
fakulteto dekanas, o B.Sruoga skaitė rusų literatūros
istoriją ir įvairius teatro dalykus. Sruoga iškiliausiu
lietuvių rašytoju laikė Vincą Krėvę. „Krėvė – lietuvių
tautos dainius, jos idealizmo reiškėjas, jos dvasios bruožų
formuluotojas“. Abu rašytojus jungė kūrybinių interesų ir
pažiūrų bendrumas. Abu buvo dideli lietuvių tautosakos
žinovai ir tyrinėtojai, abu labai kritiškai žiūrėjo į
prieškario kultūrinę politiką.
Balio Sruogos draugas
18. Sruoga – talentinga ir spalvinga asmenybė. Jis nepakenčia melo,
nemėgsta diplomatijos, veidmainiško mandagumo, padėkų,
nuobodžių kalbų, miesčionių, visų be išimties partijų,
uniformuotų personų. Jo gyvenimo programa – maištinga
laisvė ir individualizmas – išlieka svarbi iki pat mirties.
Garsiausias kūrinys „Dievų miškas“, kuriame gausu sarkazmo
ir ironijos, juodojo humoro, bet taip pat pasakojami tikri įvykiai
bei išgyvenimai.
B. Sruogos dramaturgija išsiskiria įvykių vaizdavimo būdu – jie
yra poetiškai pakylėti, pasižymi emocine jėga ir filosofiniu
apibendrinimu. B. Sruoga svarbiausia vertybe kūryboje ir savo
gyvenime laikė save gerbiančio žmogaus ryšį su tauta, jos
kultūra: „Mums yra svarbiausia: išlaikyti mūsų žmogišką
savigarbą, mūsų tradicinę etinę ir estetinę kultūrą“.
Apibendrinimas
19.
Atminimas
B. Sruoga mirė 1947 metais,
iš viso gyveno 51 metus.
Jis yra palaidotas Rasų kapinėse.
B. Sruogos garbei pavadinta mokykla
Vabalninke, taip pat ir gatvė Birštone.
Rašytojas įrašytas į labiausiai
Lietuvai
nusipelniusių žmonių sąrašą bei
pagal jo knygą yra sukurtas filmas
„Dievų miškas“, taip pat apie Balį
Sruogą parašyta Kosto Ostrausko
drama „Balys iš Baibokų“.