2011 m. rugpjūčio 19 d., penktadienį, 17.00 val. Baltijos aplinkos forumas surengė „Café Scientifique“ diskusiją apie Baltijos jūros rifus ir jų apsaugą Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“ (Taikos g. 4, Nida). Susitikime su rifus tyrinėjančiu mokslininku dr. Dariumi Dauniu iš Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto dalyviai turėjo galimybę susipažinti su rifų formavimosi istorija ir įspūdingu jūros dugno gyvenimu bei pamatyti unikalių povandeninėmis vaizdo kameromis Lietuvos mokslininkų užfiksuotų vaizdų. Baltijos jūros rifai – tai tikros povandeninės oazės su didele žuvų, bestuburių ir augalų įvairove. Šie biologinės arba geologinės kilmės dugno paaukštėjimai yra svarbios nerštavietės verslinėms žuvims, maitinimosi vietos nardantiems paukščiams ir prieglobstis daugeliui jūrinių rūšių. Rytinės Baltijos rifai apima teritoriją, prilygstančią visai Suvalkijai – daugiau kaip 8 tūkst. kv. km, tačiau vertingiausi ir gražiausi rifai užima tik nedidelę jos dalį. Mokslininkų teigimu, nykstant rifams bus pažeista jūros ekosistemos pusiausvyra, išnyks tik rifams būdingos rūšys, todėl jie yra svarbi saugomų jūrinių teritorijų sudėtinė dalis.

1. Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų
ir planavimo institutas
Ką mes žinome apie
įspūdinguosius Baltijos jūros
rifus?
Daunys D. , Olenin S., Bučas M., Šiaulys A., Šaškov A.
Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas,
Klaipėdos universitetas

2. Turinys
Kas yra rifai ? – mitai ir realybė
Kas sukūrė rifus?
Kokie yra Baltijos rifai?
Įdomiausi rifai Lietuvos priekrantėje – ar tikrai jie įdomūs ir svarbūs?

3. Šiltųjų vandenų koraliniai Šaltųjų vandenų koraliniai
rifai rifai
Pasiskirstymas Sub-tropiniai ir tropiniai tarp 30˚ N. ir Globalus, tikėtina visose jūrose ir
30˚ S. platumos, Didysis barjerinis platumose, didžiausias Røst rifas
rifas >30 tūkst. km2 (Norvegija) apie 100 km2
Temperatūra 20-29 4-13
Gylis 0-100 m Nuo 40 iki giliau nei 1,000 m
Simbiotiniai Taip Ne
dumbliai
Augimo greitis Iki 150 mm / metus 4-25 mm / metus
Rifus sudarančios 6 (dažniausiai L. pertusa ir M. oculata)
Apie 800
koralų rūšys
6,000-9,000 metai Iki 8,000 metų
Amžius
Svarba Apie 1 mln augalų ir gyvūnų rūšių, Svarbūs giliavandeniams
ketvirtadalis (4000) visų žinomų žuvų organizmams.
Informacija iš: UNEP; nuotraukos: coralscience.org

4. Rifus gali formuoti ne tik koraliniai polipai
(Anthozoa), bet ir kiti dugno organizmai

5. Sabellaria rifai D. Britanijos
pietinėje ir vakarų pakrantėse.
Iš: In practice, 2008
Lanice conchilega rifai
ŠV Prancūzijoje.
Nuotrauka: Jerome Fournier Nuotrauka: Jerome Fournier

6. TAČIAU
yra ir geologinės kilmės rifų, kurie pasižymi ypatingomis savybėmis.
Biologinės kilmės rifai Geologinės kilmės rifai
Rifų struktūra yra palaikoma Kietas rifų pamatas suformuotas
kolonijinių organizmų, kurie savo iš geologinės kilmės uolienų
skeletais (pvz. kriauklėmis) arba nuogulų (rieduliai, gargždas
formuoja kietą rifo pamatą ir kt.).

7. Tam kad sužinoti kaip susiformavo
geologinės kilmės rifai, reikia pažvelgti į
ledynus
taip ledynas atrodo Arktikoje

8. Daugelis reljefo formų yra ledynų slinkimo
arba tirpimo rezultatas
ledynas
dugninė morena
užsistovėjęs ledas
Ledynui judant jo nešama medžiaga kaupiasi
įvairiose jo dalyse, o intensyviausiai klostoma
ledynui traukiantis. Pastaruosius 30 metų
abliacinės morenos nuogulos
geologai vystė naujas teorijas, kurios
paaiškintų įvairių geomorfologinių formų
atsiradimą.
Iš: Flint (1971) ir Hatterstrand, Kleman (1999).

9. Rifų formos
Reljefo formos galutinai suformuojamos po visiško ledynų tirpsmo, o jų
įvairovė labai didelė. Tokioms teritorijoms atsiradus po vandeniu (žemiau
jūros lygio) jose dėl specifinių aplinkos sąlygų dažnai kuriasi ypatingos
rūšys
Riedulynų Ozai Ežerai
Kraštinė molis Drumlinai Ledynų nuzulintos
morena uolienos
Zandrinė lyguma
Iš: Trimonis (2005). Sedimentologija.

10. Visiškai neseniai aprašius morfologinius ypatumus buvo išskirti
pagrindiniai moreninių gūbrių tipai.
Iš: Dunlop, Clark (2009). Quaternary Science Reviews, 25: 1668-1691.

11. Paskutiniojo ledyno ribos ir slinkimo krypčių požymiai
Lietuvos teritorijoje
Iš: Guobytė (2003). LGT 2003 m veiklos rezultatai, 53 psl.

12. Kas yra rifai
– uolos, smėlio, morenos arba koralinės kilmės povandeninis gūbrys
(angl. ridge), kurio viršūnė yra virš arba netoli vandens paviršiaus. Rifus
palaiko makroskopinis skeletas.
Pagal: Free Online Dictionary by Farlex
– dariniai, kurie formuoja pakilusį ir geomorfologiškai nuo gretimų
akvatorijų išsiskiriantį kietą dugną (substratą).
Pakeista iš: Guidelines for the establishment of the Natura 2000
network in the marine environment. Common Wadden Sea
Secretariat, 2007

13. Kur prasideda ir baigiasi rifas?
Kai kuriuose šaltiniuose
nurodomos rifų savybės
yra bent 5% kieto dugno
paviršius ir 10 m2
minimalus plotas.
Iš: Dahl K. et al. 2004: Tools to assess the conservation status of marine Annex 1 habitats in
Special Areas of Conservation. National Environmental Research Institute, Denmark. 96 pp. – NERI
Technical Report No. 488.

14. Kokie rifai Baltijoje?
Baltijos jūra per šalta tropiniams koraliniams rifams, o jos vandenyje per
Baltijos jūroje yra tik dvi organizmų rūšys, kurios formuoja rifus – midijos
mažai druskos, tam kad augtų šaltamėgiai koralai ir daugelis rifus
(Mytilus edulis / M. trossulus) ir arkliniai moliuskai (Modiolus modiolus)
formuojančių organizmų.

15. Kokie rifai Baltijoje?
Baltijos jūroje yra tik kelios organizmų rūšys, kurios formuoja rifus –
midijos (Mytilus edulis / M. trossulus) ir arkliniai moliuskai (Modiolus
modiolus)

16. Geologinės kilmės rifai
Tačiau geologinės kilmės rifų įvairovė daug didesnė, nei biologinių. Juos galima
skirstyti pagal rifo pamatą (uolėto / moreninio dugno rifai), arba jį apaugusių organizmų
grupes (augalai / gyvūnai) arba jų rūšis (rudadumblius, raudondumblius ir t.t.)
.

17. Rifai ties Lietuvos krantais
Plotas,
Dugno buveinės km2 %
Moreninis dugnas su 23,4 1,3
Furcellaria lumbricalis
Moreninis dugnas su M.
174,9 9,5
edulis ir B. improvisus
Moreniniai gūbriai su M. 0,4 <0,1
edulis
Rieduliai smėlėtame dugne 3,8 0,2
su judriomis šoniplaukomis
Gargždo dugnas su B.
improvisus 107,6 5,8
Smėlis su M. balthica 1457,7 78,8
Smėlis su M. neglecta ir P. 82,4 4,5
elegans
- rifų teritorijos plotas: 198,8 km2 (10,8%)
- vertingiausių rifų teritorijos: 23,9 km2 (1,3%)

18. Rifai ties Lietuvos krantais
Lietuvos Baltijos jūros teritoriniuose
vandenyse:
- rifų teritorijos plotas: 198,8 km2 (10,8%)
iš jų 93 km2 (46,9%) BAST teritorijoje
- vertingiausių rifų teritorijos: 23,9 km2 (1,3%)
iš jų 20,8 (87%) BAST teritorijoje

19. Moreninis dugnas su daugiamečiais
raudondumbliais F. lumbricalis

20. Moreninis dugnas su raudondumbliais
F. lumbricalis: daugiamečiai pokyčiai
Jūrinis andras Zostera marina
12
depth limit (m)
8
Baltic Proper
south-western Baltic
4
y = -0,12x + 243,46
R2 = 0,84
0
1880 1900 1920 1940 1960 1980 2000
Pūslėtasis guveinis Fucus vesiculosus
16 Baltic Proper
south-western Baltic
depth limit (m)
12
8
4
y = -0,06x + 119,35
R2 = 0,11
0
1880 1900 1920 1940 1960 1980 2000
1968 - 1969 2000 - 2003

21. Vandens kokybės scenarijai: rifų su
daugiamečiais raudondumbliais F. lumbricalis
pokyčiai mažėjant vandens skaidrumui
Secchi gylis: 6,3 m Secchi gylis: 2 m
Sven to ji Sven to ji
Pa la ng a Pa la ng a
tinkamas substratas banguoliui K la iped a K la iped a
prognozuota augimvietė, plotas: 90 km2 16 km2 (↓82%)

22. Tik rifai su daugiamečiais raudondumbliais F.
lumbricalis tinka nerštui

23. Povandeniniai rifai – jūrinių
paukščių mitybos vietos
gruodis-kovas balandis
Zydelis, Esler 2005

24. Povandeniniai rifai – jūrinių
paukščių mitybos vietos
Zydelis, Esler 2005

25. Moreniniai gūbriai

26. Moreniniai gūbriai
Šoninės lokacijos sonaras Daugiaspindulinis echolotas
Bendras plotas: 0,4 km2 Dydis: iki 10 m pločio ir 110 m ilgio, nuo 15 iki
3825 m2;
Skaičius: 137 gūbriai;

27. Kraštinės morenos (daugiaspindulinio
echoloto duomenys, 2010 m)
Lietuvos Mokslo Tarybos remiamas
tyrimas (2010-2011 m).
Geogeninių Baltijos rifų – moreninių
gūbrių, kilmė, raida ir ekologinė
reikšmė (GEORIFAI).
profilis A
atstumas (m)
0
0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600
profilis B
-5
profilis B -10
gylis (m)
-15
-20
profilis A
-25

28. Rifai: kranto apsauga nuo erozijos
Rifų suformuotos seklumos
ne tik teikia užuovėją dugno
organizmams, tačiau
mažindamos bangos energiją
toliau nuo kranto apsaugo
paplūdimius nuo erozijos

29. Tai kokie gi tie Baltijos rifai?
– virš gretimų teritorijų pakilęs ir savo savybėmis išsiskiriantis kieto
paviršiaus jūros dugnas. Kietas rifo pamatas gali būti suformuotas
geologinių procesų (pvz. ledyno) arba dugne gyvenančių kolonijinių
organizmų.
– pagal reljefo formą jie lengvai atpažįstami po vandeniu;
– juose tamprūs ir jautrūs ryšiai tarp aplinkos ir rūšių;
– jiems būdingas tarpusavyje susijusių rūšių kompleksas;
– jie svarbūs ryšiams tarp labai skirtingų jūros gyventojų (dugno
gyvūnų – žuvų – paukščių).
.. jie spalvoti, svarbūs ir šalia mūsų

30. Metano rifai (http://www.thebubblingreefs.com/)
Karbonatinio cemento lėkštas, luitų arba iki 4 m aukščio bokštų formos
dugnas 10-12 m gylyje šiaurės Kategate, kurį formuoja 100-125 tūkst. m
senumo organinės medžiagos skaidymo produktas – metanas. Metano
rifai užima iki 500 m2 dugno plotus.

31. Ačiū už dėmesį
Seminaras parengtas remiantis duomenims, surinktais vykdant
ES LIFE ir LIFE+ NATURE programos, Norvegijos Finansinio
Mechanizmo ir Lietuvos Mokslų Tarybos remiamus projektus