1. Ropli ų evoliucija Anthracosauria refers to a group of extinct reptile-like, amphibian-like tetrapods that flourished during the Carboniferous and early Permian periods, although precisely which species are included depends on one's definition of the taxon. As originally defined by Säve-Söderbergh in 1934 , the anthracosaurs, are a group of usually large aquatic Amphibia from the Carboniferous and lower Permian. As defined by Alfred Sherwood Romer however, the anthracosaurs include all non-amniote " Labyrinthodont " reptile-like amphibians , and Säve-Söderbergh's definition is more equivalent to Romer's suborder Embolomeri . This definition was also used by Edwin H. Colbert Robert L. Carroll in their textbooks of Vertebrate Palaeontology (Colbert 1969, Carroll 1988). Dr A. L. Panchen however restored the anthracosaurs to Säve-Söderbergh's original definition (Panchen 1970). With the cladistic revolution things have changed again. Michel Laurin (1996) uses the term in a cladistic sense to refer to only the most reptile-like tetrapods (no longer considered true amphibians) ( Diadectomorpha and Solenodonsauridae ) and the Amniotes . But Michael Benton (2000, 2004) makes the Anthracosaurs a paraphyletic order within the superorder Reptiliomorpha , along with the orders Seymouriamorpha and Diadectomorpha .
2. Anthracosauria (ne amniotai, priskiriamos įvairios grupės (ir Seymouromorpha) Cotylosauria (amniotų protėviai)
5. Keturko jų (Tetrapoda) evoliucija Devonas Karbonas Permas Triasas Jura Šeimų sk. Pagal Benton, 2005 Nuo Permo tarp sausumos keturkojų pradeda dominuoti amniotai: sausėjo klimatas, pasikeitė augalija.
6. Amniotų evoliucija AMNIOTA ANAPSIDA DIAPSIDA SYNAPSIDA SAUROPSIDA = Reptilia (monofiletinė grupė) Amniotai skilo į tris šakas: sinapsidus, anapsidus ir diapsidus.
7. Amniotų evoliucija Pagal Benton, 2005 AMNIOTA Synapsida Eureptilia Anapsida Diapsida Žinduoliai Vėžliai Archosauria Lepidosauria Triasas Permas Karbonas Jura Therapsida 251 199,6 145,5 2 99 Perme atsiskyrė archozaurai ir lepidozaurai
8. Amniotų evoliucija Seniausi amniotai: Hylonomus (315 mln. m.) Paleothyris (300 mln. m.) Kiaušiniai randami nuo triaso (vėliau) – ankstesnių kol kas nerasta 20 cm Hylonomus lyelli atlantas iš 6 dalių, žvynų nėra, būdingi pilviniai šonkauliai
9.
10. Amniotų evoliucija Pagal Benton, 2005 AMNIOTA Synapsida Eureptilia Anapsida Diapsida Žinduoliai Vėžliai Archosauria Lepidosauria Triasas Permas Karbonas Jura Therapsida 251 199,6 145,5 2 99 Išgyveno Lystrosaurus , kuris akst. Triase labai paplito ir sudarė 95 % keturkojų faunos !
13. Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai pagal Benton, 2005 http://www.natural-history-conservation.com/ http://128.150.4.107/news/mmg/mmg_disp.cfm?med_id=59809&from=mn Ichchtiozauras, ~ 1 m (2-16 m ilgio) pleziozaura i , ~ 7 m (2-14 m)
14. Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai Ichtiozaur ų did ž iausios akys iš visų gyvūnų (apie 30 cm). Temnodontosaurus platyodon 2 64 mm. http://www.ucmp.berkeley.edu/people/motani/ichthyo/eyes.html
15. kreidoje – Mosasauria iki 20 m ilgio Mezozojaus ropliai. Vandens ropliai Hainosaurus 17.5 m. http://www.oceansofkansas.com/lindgren.html
16. Mezozojaus ropliai. Archozaurai pagal Benton, 2005 Archosauria – Archozaurai “ valdantys ropliai”: dominavo Mezozojuje Žinomiausios grupės: Krokodilai; Pterozaurai; Dinozaurai; Paukščiai. Archozaurų protėviai vadinami Tekodontais (Thecodonta) – jų dantys buvo dantų alveolėse.
18. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Pterozaurai http://www.dinosaur.net.cn/Museum/dino141/Quetzalcoatlus2.jpg iki 12 m http://www.abc.net.au/dinosaurs/fact_files/volcanic/quetzalcoatlus.htm Pterozaurai, paukščiai ir šikšnosparniai – vieninteliai aktyviai skraidantys (skraidžiusieji) stuburiniai. K ai kurie pterozaurai turėjo plaukiškas išaugas.
19. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai Dinozaurai skirstomi į dvi grupes: Driežadubeniai (Saurischia) ir Paukščiadubeniai (Ornithischia) Dinozaurai išplito Triaso pabaigoje. Tikriausiai dėl to, jog buvo daug laisvų ekologinių nišų (po masinio išmirimo Triase , prieš 225 mln.m.). Yra ir kt. teorijų (nukonkuravo kitus keturkojus).
20. Mezozojaus ropliai. Archozaurai. Dinozaurai smulkūs stambūs pagal Benton, 2005 Vėlyvasis triasas Jura išnykimas išnykimas Žolėdžiai Mėsėdžiai faunos Triaso pabaigoje dinozaurai sudarė 1-3 % faunos, Juros pradžioje – 50-90 % visų sausumos stuburinių.
33. Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas Nuosėdos netoli smūgio vietos (Haityje). Oru atkeliavusios nuosėdos (išsilydžiusios uolienos) Cunamio atneštos Oro dulkės su iridžiu Normalios jūrinės nuosėdos (klintys) Normalios jūrinės nuosėdos
34. pagal Benton, 2005 Mezozojaus ropliai. Dinozaurų išnykimas . Pauk ščių kilm ė Triasas Jura Kreida
35.
36. 190 135 65 225 Paukščiai Vėžliai Driežai ir gyvatės Krokodilai Žinduoliai ANAPSID A DIAPSID A SYNAPSID A THERAPSID A THECODONT A SAUROPOD A THEROPOD A CARNOSAUR IA ORNITHISCHIA PTEROSAUR IA DINOSAURIA SAURISCHIA COELUROSAURS COELUROSAUR IA Terciaras Kreida Jura Trias as Perm as www.fw.vt.edu/fisheries/ornithology/Jan%2021%20-%20Bird%20 Origin s.ppt
37. Mezozojaus ropliai. Paukščių kilmė pagal Benton, 2005 kūno masė žemės atoveiksmio jėga pritraukiamieji raumenys 1- iliofemoralis, 1a – externus, 1b – iliotrochantericus, 2 – pubioischiofemoralis internus, 3 – pubofemoralis externus. dinozaurai ir paukščiai primityvūs archozaurai
43. Kūno danga. Plunksnų spalvos Pigmentinės spalvos Struktūrinės spalvos http://nhm.ku.edu/komar/imagegallery/bird_index.html http://hummingbirdwebsite.com/gallery/allinder/gallery1.htm
44. Sparno plasnojamosios plunksnos ( r emiges ) Kūno danga. Plasnojamosios plunksnos stiebas spyglys vėtyklė šoninės šakelės spinduliai kabliukai didžiosios mažosios Sudaro sparnų plasnojamuosius paviršius
45. Kūno danga. Vairuojamosios plunksnos Uodegos vairuojamosios plunksnos ( r e tric es ) http://www.westol.com/~banding/Pictorial_Highlights_101105.htm http://www.tucsonaudubon.org/birding/duos2.htm
46. Kūno danga kontūrinės dengiamosios: aptakus kūno paviršius šereliai: jutiminė ir apsauginė funkcijos, padidina burnos gaudomąjį paviršių. būdingos vabzdžialesiam.
47. Kūno danga Pūkinės ( plumae ) plunksnos – neturi kabliukų pūkinės: stiebas redukuotas pusinės pūkinės: stiebas yra siūliškos pūkinės (siūlinės plunksnos): redukuotos šoninės šakelės. jutiminės, demonstracinei elgsenai
49. Pitohui dichrous (N. Gvinėja) būdingas homobatrachotoksinas, neurotoksinas (plunksnose, odoje), kurį gauna iš vabalų Choresine , o pastarieji iš augalų. http://en.wikipedia.org/wiki/Pitohui Kūno danga
51. Kūno danga Pagal Kardong, 2002 Plunksn ų v ė tykl ė asimetri š ka , plunksnos kilojant sparnus pasukamos. sukimosi ašis mostas žemyn sparnai keliami
52. Kaukolė Pakitusi diapsidinė, nėra viršutinio smilkinio lanko Nėra dantų Žandai padengti ragine makštimi (kaip vėžlių) Žandai sudaro snapą Kaukolė prokinetinė Neognathae paukščių grupėje būdingas sparnakaulio-gomurikaulio sanarys
54. Kaukolės kinezė kavadras paslankus (streptostilija) Paslankios jungtys: nasale-frontale; palatinum-maxillare; pterygoideum-palatinum; nuleidžiant apatinį žandą sąnarikaulis pastumiama kvadratą į priekį; kartu pastumia ir sparnakaulius-gomurikaulius-viršutinį žandą; sparnakauliai-gomurikauliai slysta parasfenoido ventraliniu paviršiumi prokinetiška kaukolė (nasale-frontale) jungtis; Pagal Kardong, 2002
55. Paleognathae paukščiams nebūdinga sparnakaulių-gomurikaulių komplekso slydimas paasfenoidu. kai kuriems paukščiams būdinga rinchokinezė-judina snapo galutines dalis (iškrapštyti vabzdžius iš siaurų landų). Kitų paukščių (papūgų-lukštena sėklas) snapas trumpas, masyvus, didžiausias suspaudimas prie snapo pamato. Kaukolės kinezė Pagal Kardong, 2002
57. Stuburas Kaklo heteroceliniai slanksteliai – paslankiai sujungti – didelis galvos mobilumas: plunksnų tvarkymas, maisto paėmimas; Synsacrum (sudėtinis kryžmuo) – tvirta kūno ašis, atrama sparnams Pagal Kardong, 2002
59. Stuburas. Sudėtinis kryžmuo nesuaugę krūtinės slanksteliai krūtinės sl. juosmens sl. kryžmens sl. uodegos sl. nesuaugę uodegos sl. pigostilis klubakaulių sritis sėdynkaulių sr. gaktikaulių sr. sudėtinis kryžmuo dubens juosta
60. Galūnių skeletas. Pečių juosta ir krūtinės ląsta raktikaulis (šakutė: raktikauliai + tarpraktikaulis) korakoidas (varnakaulis) mentė xiphisternum atauga krūtinkaulio ketera šonkauliai šonkaulių ataugos
61. Paukščiai. Galūnių skeletas. Dubens juosta ribų tarp dubens juostos kaulų nesimato acetabulum (gūžduobė – sąnarinė duobutė) klubakauliai gaktikauliai sėdynkauliai
63. Galūnių skeletas. Pirštų skaičius pagal Benton, 2005 paukščio embriono 5 pirštai pirštų užuomazgos pirštai ir paukščiai
64. Galūnių skeletas. Užpakalinė galūnė šlaunikaulis blauzdikaulis (blauzdačiurnis) šeivikaulis pastaibis pirštai IV II III I IV
65. Skraidymo kilmė laipiojo medžiuose, sklandė ir vėliau išsivystė plasnojimas. bėgiojo su ištiestomis priekinėmis galūnėmis, retkarčiais pašokdami, o vėliau ir pakildami.
67. Skraidymas sparnai pakelti į viršų, beveik ties sagitaline plokštuma Mostas žemyn ir į priekį (sparno galas pasiekia kūno priekį); sparnas ištiestas; tuo metu kūnas stumiamas į priekį ir keliamas į viršų. Nuleistas sparnas sulenktas sparnas keliamas aukštyn ir atgal Mosto žemyn metu raktikaulių ir korakoidai atsilenkia į šonus (spyruokliuoja). Kartu išsiplečia ir krūtinės ląsta (ventiliuojami plaučiai ir oro maišai, mažiau reikia raumenų darbo). Tačiau papūgų ir tukanų raktikauliai nesuaugę, neskraidančių paukščių jie redukuoti. Mosto žemyn metu krūtinkaulis pastumiamas atgal ir aukštyn Pagal Kardong, 2002
68. Skraidymas Paukščių ilgieji kaulai yra tuščiaviduriai (nėra kaulų čiulpų), būdingos pertvaros su oro tarpais (pneumatiniai kaulai). Kauluose ertmes užpildo oro maišų ataugos. Skeletas lengvesnis.
69. Skraidymo tipai kolibris – kybantys ore – dominuoja didžiosios plasnojamosios plunksnos. albatrosas – sklandantys paukščiai dominuoja mažosios plasnojamosios plunksnos fregata dilbio sritis plaštaka Pagal Kardong, 2002
70.
71. Skraidymo tipai . Sklandymas šaltas oras virš ežero šiltas oras vėjas kylanti oro srovė Pagal Kardong, 2002
79. Skrydis. Aerodinamika 0 ° 10 ° 1 2 3 1 2 3 Paukščio sparno profilis aptakus. Kai sparnas su oro srove susiduria 0 ° (susidūrimo kampas 0 ° ). Oro srovės aptekėdamos sparno profilį, ties užpakaliniu kraštu susitinka tuo pačiu metu. Kylant sparno priekis pakeliamas į viršų, oro srovė, tekėdama viršutiniu sparnu paviršiumi prie užpakalinį sparno kraštą pasiekia greičiau nei oro srovė apatiniu sparno paviršiumi; suardomas laminarinis oro srauto tekėjimas. Jei pakeliama per daug atsiranda turbulencija, ir kilimas nutrūksta. Oro molekulės ramiu oru juda įvairiomis kryptimis. Kuo greičiau oras juda, tuo daugiau oro molekulių orientuojamos judėjimo kryptimi. Kadangi pakėlus sparno priekinį kraštą, apatiniame sparno paviršiuje oras juda lėčiau, todėl daugiau molekulių apatinėje dalyje juda netvarkingai ir atsimuša į sparno apačią (Bernulio dėsnis). Todėl sparno viršuje susidaro neigiamas slėgis (lyginant su aplinkos slėgiu), o sparno apačioje teigiamas, taip atsiranda keliamoji jėga. (Kartu veikia ir 3 Niutono dėsnis).
80. Skrydis. Aerodinamika neigiamas slėgis teigiamas slėgis Pagal Kardong, 2002 prie skirtingo slėgio sukūrimo prisideda ir oro tekėjimas aplink sparno paviršių (greitis V ’ )
82. Skrydis. Aerodinamika Keliamoji jėga priklauso nuo greičio ir susidūrimo kampo, tačiau per didelis kampas stabdo kilimą. T.Y. išsiskiria oro srautai tekantys viršutiniu ir apatiniu sparnų paviršiumi ir pasipriešinimo jėga pasidaro didesnė nei keliamoji (prieš oro srautą yra atsukama sparno plokštuma o ne kraštas). Kartu didėja ir turbulencija. Paukščiams optimalus susidūrimo kampas 3-5 ° . Tačiau kylant, kai greitis nedidelis (arba kitais atvejais) reikalinga daugiau pakreipti aukštyn sparno priekinį paviršių. Atitinkamai padidėja turbulencija. Pasipriešinimo jėga būna dvejopa: indukuota, dėl sparno priekinio krašto pakėlimo ir trinties (priklauso nuo viso kūno aptakumo). pasipriešinimo jėga keliamoji jėga
83. Skrydis. Aerodinamika paukščiai turbulenciją mažina: Sparnelis ( alula ). Tarpai tarp didžiųjų plasnojamųjų plunksnų. Pakeltos dengiamosios plunksnos prie užpakalinio sparno krašto (kaip užsparniai). pakeltos plunksnos
84. Skrydis. Aerodinamika Hedrick et al., 2002 sparno kelias keliamosios ir pasipriešinimo jėgų komponentės atstojamoji jėga sparnas ištiestas sparnas pusiau sulenktas sparnas sulenktas lėtai skrendantiems <3 m s -1 , būdingas sūkurių žiedas nuo sparnų galų gretai skrendantiems >7 m s -1 , būdingi ištisiniai sūkuriai sparnų galų Greitai skrendant keliamoji jėga sukuriama ne tik mosto žemyn, bet mosto aukštyn metu, nes sparnas keliamas ne pilnai sulenktas. Greitai skraidančių paukščių sparnų galai nusmailėję, sparnai strėliškos formos. mostas žemyn mostas aukštyn
86. Užpakalinės galūnės sausgyslės ir raumenys I ntegrated principles of zoology , 2001 Paukščių užpakalinių galūnių raumenys yra šlaunikaulio ir blauzdikaulio srityse (arčiau paukščio kūno masės centro). Galūnės pabaigoje raumenų nėra. Paukščiams nutūpus ant šakos ir sulenkus galūnę, įsitempia sausgyslės kurios automatiškai sulenkia pirštus (panašiai plėšrūnai atakuoja grobį).
