2. • Baltai – grupė indoeuropietiškos kilmės tautų ar genčių,
kalbančių ar kalbėjusių giminingomis kalbomis, sudarančiomis
atskirą indoeuropiečių kalbų šeimą. Baltai gyvena ar gyveno
Baltijos jūros pietryčių ir rytų pakrantėje.
• V-VI a. per. Kr. Jau buvo susidariusios visos baltų gentys.
3.
4.
5. Pirmosios rašytinių šaltinių ţinios apie Lietuvą yra susiję
su 1009 m. Šv. Brunono misija Prūsijoje ir jo ţuvimu.
Popieţiaus įšventintas misijų arkivyskupu, 1004 m.
iškeliavo į Vengriją, Kijevą. Jis pakrikštijo jotvingio vadą
Netimerą, o 1009 m. Rusios ir Lietuvos pasienyje kartu
su 18 palydovų buvo pagonių nuţudytas. Kvedlinburgo
analuose šis faktais aprašytas taip:
„1009 metais šventas Brunonas
… Rusios (Rusciae) ir Lietuvos
(Lituae) pasienyje, pagonių
trenktas į galvą, su 18 saviškių
vasario 23 dieną nukeliavo į
dangų.“. Taip pirmą kartą
rašytiniuose šaltiniuose
paminėtas Lietuvos vardas.
6. • Nors Lietuvos vardas pirmą kartą
paminėtas 1009 m., tačiau atsidaro jis
ankščiau.
• Iki šiol labiausiai paplitusi versija buvo
Lietuvos vardą kildinti iš nedidelio
upelio Lietaukos, įtekančio į Nerį netoli
Kernavės, vardo.
• Dauguma upėvardţių yra patys
seniausi vietovardţiai.
• Mokslininkai, remdamiesi prielaida, kad
Lietuvos vardas turi būti išvestas iš Lietauka ties žiotimis
etnonimo “lietuvis”, bei vietovardţiai su
šaknimis “leit” ir “liet”.
• Tačiau tikslių duomenų iš kur kilęs šis
ţmonių pavadinimas, tebėra neaišku.
Lietaukos lokalizacija
7. • Mindaugas iškilo iš lietuvių kunigaikščių terpės.
• Apie 1245 metus Mindaugas vadinamas „aukščiausiuoju
karaliumi“.
• Po Mindaugo krikšto 1251 m. pas popieţių išvyko
Livonijos ir Lietuvos pasiuntinybės. Jos išrūpino
Mindaugui karaliaus karūną, ir 1253 metų liepos 6 d.
Mindaugas buvo karūnuotas. Lietuva tapo krikščioniška
karalyste.
Mindaugo karūnacija 1253 m. XIII a. Vilniaus katedra.
8.
9. • Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas valdė
1316–1341 metais. Jis paveldėjo lietuvių
ţemes susivienijusią pagonišką valstybę,
besiplečiančią į Rusios stačiatikių ţemes.
Paveldėjo jis ir valstybės išlikimo karą su
agresyviuoju katalikiškuoju Vokiečių ordinu.
• Gedimino valdymo metais Lietuva plačiai
skverbėsi į rytus, į slavų ţemes Dauguvos
aukštupio ir Dnepro link.
• Gedimino valdymas buvo dinamiškas.
Gedimino diplomatijos dėka keleriems metams
pavyko įveikti Lietuvos politinę izoliaciją. Vis dar
neprarandant teritorijų buvo atremiamas
Vokiečių ordino puolimas. Kartu Gediminas
gerai suprato krikšto teikiamas perspektyvas
Lietuvai, siekė jomis pasinaudoti. Tačiau
apsikrikštyti, modernizuoti valstybę bei
visuomenę nepavyko – visuomenė tam buvo
nepribrendusi ir pasipriešino.
Gediminaičių stulpai
10. Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas
Lietuvos valstybė Gedimino valdymo laikais
Gedimino pilies statyba
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas užima Kijevą 1318 metais
11. Realiais Lietuvos valdovais liko Algirdas įsitaisęs Vilniuje
bei Trakų kunigaikštis Kęstutis, valdęs dalį Juodosios
Rusios, Palenkę ir greičiausiai Ţemaitiją.
Algirdas ir Kęstutis paveldėjo didelę valstybę bei įtemptus
santykius su kaimynais.
Pirmojoje Algirdo ir Kęstučio valdymo pusėje LDK turėjo
iniciatyvą: ir Rusioje, ir kare su kryţiuočiais. Valdymo
pabaigoje ekspansija Rusioje atsitrenkė į rusų valstybę –
Maskvą. Didţiausi Algirdo ir Kęstučio laimėjimai buvo
kryţiuočių agresijos atlaikymas ir tai, kad, suderinęs
Gediminaičių interesus, išlaikė vieningą, į dalines
kunigaikštystes nesuskilusią LDK.
13. Kunigaikštis Algirdas Algirdas prie Maskvos
Kunigaikštis Kęstutis Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antspaudas Kęstutis ir Birutė
14. 1385 m. Jogaila LDK kunigaikštis pasirašo Krėvos sutartį su
Lenkija ir tampa Lenkijos karaliumi.
15. Lietuva krikštą priėmė
paskutinė Europoje.
Lietuvos krikštas. Lenkų misionieriai skleidţia katalikų
tikėjimą Lietuvoje 1387 m.
16. Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas gimė apie 1350 metus
Senuosiuose Trakuose. Vytautas buvo neaukšto ūgio,
energingas, gyvas. Turėjo tvirtą charakterį ir valią. Buvo neeilinių
gabumų, sugebėdavo išspręsti ne vieną sunkiai susiklosčiusią
politinę situaciją. Manoma, kad Vytautas be lietuvių kalbos
mokėjo rusų, vokiečių, lenkų, lotynų ir totorių kalbas. Vytautas
buvo imlus naujovėms, bendraudamas su iš uţsienio atvykusiais
kitataučiais stengėsi kuo daugiau suţinoti naujo, kad vėliau tai
būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, gerinant ūkį, statybą,
kariuomenę.
20. Abiejų Tautų Respublika –
federacinė aristokratinė monarchija,
susikūrusi po Liublino unijos
1569 m., susidėjusi iš Lenkijos
karalystės ir Lietuvos Didţiosios
Kunigaikštystės, ir gyvavusi iki
paskutiniojo šios valstybės
padalinimo 1795 m.
Valstybė pratęsė nuo 1386 m.
buvusią Lietuvos ir Lenkijos taip
vadinamą personalinę uniją ir
gyvavo nuo 1569 m. iki 1795 m. Tuo
metu tai buvo viena didţiausių tiek
pagal dydį, tiek ir pagal gyventojų
skaičių valstybė Europoje, daugiau
nei du amţius atlaikiusi mongolų
(totorių), rusų, Osmanų bei švedų
agresiją.
21.
22.
23.
24.
25.
26. Vilniaus universitetas seniausias ir didţiausias Lietuvos
universitetas, įkurtas 1579 m. Senamiestyje esančiame
centrinių rūmų komplekso ansambliui priklauso ir Vilniaus
Šv. Jonų baţnyčia.
31. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos derybos dėl Respublikos
padalijimo, nedalyvaujant jos atstovams, vyko nuo 1771 metų
vidurio. 1772 m. vasario 17 d. buvo pasirašyta Rusijos ir
Prūsijos, o 1772 m. rugpjūčio 5 d. Rusijos, Prūsijos ir Austrijos
trišalė sutartis, kurios metu pasidalinama ATR dalis ţemių.
1792 m. geguţės 3 d., kai Varšuva iškilmingai paţymėjo
pirmąsias ATR valstybės konstitucijos metines, Rusijos
kariuomenė jau stovėjo prie valstybės sienų. 1793 m. sausio 23
d. Peterburge Rusija ir Prūsija pasirašė antrojo Respublikos
padalijimo aktą.
1795 m. spalio 24 d. Peterburge Rusija, Austrija ir Prūsija
pasirašė III Peterburgo konvenciją. Įvyko trečiasis Respublikos
padalijimas. 1795 m. lapkričio 25 d. Stanislovas Augustas
Poniatovskis atsisakė sosto. Abiejų Tautų Respublika buvo
išbraukta iš Europos valstybių sąrašo.
33. Praradusi nepriklausomybę Lietuvos istoriją XIX a. pradţioje sąlygojo
carinės Rusijos imperiniais uţmojai.
XIX a. vyko net du plačius visuomenės sluoksnius apėmę sukilimai
dėl Lietuvos Didţiosios Kunigaikštystės ir unijos su Lenkija
atgaivinimo, kurie buvo nukreipti ir prieš ekonominę priespaudą:
1831 m. sukilimas, kuriame esminis vaidmuo teko bajorijai ir 1863–
1864 m. sukilimas, palaikytas valstietijos. Abu sukilimai buvo
numalšinti.
Po 1863–1864 m. sukilimo įvestas spaudos draudimas – uţdraustas
raštas lotyniškais rašmenimis, juos bandant pakeisti kirilica. Knygos ir
spauda lotyniškais rašmenimis Lietuvą pasiekdavo iš Prūsijos bei
Maţosios Lietuvos spaustuvių, iš kur jas nelegaliai per sieną į Lietuvą
nešdavo ir platindavo knygnešiai, vėliau susibūrę į keliolika
organizacijų. Reakcija po sukilimo palietė ir kitas gyvenimo sritis –
buvo uţdaryti visi vienuolynai, sustiprėjo stačiatikių baţnyčios
protegavimas.
34. Tautinio judėjimo atsigavimas išryškėjo su J.
Basanavičiaus pradėtu leisti laikraščiu „Aušra“ (1883–
1886 m.). Vėliau jo idėjas pratęsė kiti, kaip ir „Aušra“ dėl
spaudos draudimo nelegaliai Lietuvoje platinti ir Prūsijoje
spausdinti periodiniai leidiniai, ypač Vinco Kudirkos
redaguotas liberalusis laikraštis „Varpas“ (1889–1905 m.).
35. 1905 m. gruodţio 4-5 d. Vilniuje susirinkęs lietuvių atstovų
suvaţiavimas – Didysis Vilniaus Seimas – paskelbė
autonomijos reikalavimą.
36. Po Pirmojo pasaulinio karo Europoje subyrėjo trys didţiosios
imperijos – Austrija–Vengrija, Rusija ir Vokietija.
To bendrojo proceso dėsninga išraiška buvo taip pat Lietuvos
Respublika, apie savo atsiskyrimą nuo Rusijos ir protestą dėl
laikinos Vokietijos okupacijos viešai pareiškusi Lietuvos
Tarybos vardu 1918 m. vasario 16 d.
Nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimasis vyko sunkiomis
sąlygomis. Dar nebuvo pasibaigęs Pirmasis pasaulinis karas ir
krašte tebešeimininkavo vokiečių okupacinė kariuomenė bei
karinė administracija.
1918 m. lapkritį Vokietija pralaimi I pasaulinį karą, todėl Lietuva
prima laikinąją Konstitucija ir sudaro vyriausybę.
Pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripaţįstą Vokietija.
37.
38.
39.
40.
41. SSRS 1939 m. rugpjūčio 23 d.
pasirašė su Vokietija Nepuolimo
sutartį ir slaptuosius papildomus
protokolus.
1939 m. rugsėjo 28 d. sudarė su
Vokietija Sienų nustatymo ir
draugystės sutartį, pagal kurią
Lietuva atiteko SSRS įtakon, o
Suvalkijos dalis – Vokietijai.
1939 m. spalio 10 d. pasirašė su
Lietuva Draugystės ir savitarpio
pagalbos sutartį, pagal kurią Vilnių
ir Vilniaus kraštą perdavė Lietuvai.
1940 m. birţelio 15 d. sovietai
okupavo Lietuvą, įvedama į ją 150
tūkst. Raudonosios armijos karių.
42.
43.
44.
45.
46. Šių laikų Lietuva integruojasi į
Vakarų karines bei ekonomines
sąjungas: 2001 m. geguţės 27-30
d. Vilniuje įvyko pirmoji buvusios
Sovietų Sąjungos teritorijoje NATO
parlamentinė asamblėja, o 2004 m.
kovo 29 d. Lietuva tapo pilnateise
NATO nare, bei po visuotinio
referendumo dėl narystės – nuo
2004 m. geguţės 1 d. – Europos
Sąjungos nare. Lietuvai
Europarlamente jau atstovauja
Lietuvoje išrinkti politikai, o 2006–
2012 m. laikotarpiui suteikta 36
mlrd. eurų dydţio ES parama.
47. Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija 1009-1795. Vilnius. 2005.
Kulnytė B., Baltėnas A., Karpavičius E., Lietuvos istorijos paminklai. Vilnius.
1990.
Letukienė N., Gineika J., Istorija politologija. Vilnius. 2006.
Internetiniai šaltiniai:
http://www.lnm.lt/virtualios-parodos/lietuva-zemelapiuose/318.html [prieiga
per internetą, ţiūrėta 2012-11-14]
http://www.musicalia.lt/meli/index1.php?id=56 [prieiga per internetą, ţiūrėta
2012-11-14]
http://www.mdl.lt/mdl/tukstantmetis-ir-ldk/ [prieiga per internetą, ţiūrėta
2012-11-14]
http://lithuania.ten.lt/ [prieiga per internetą, ţiūrėta 2012-11-14]
http://photoshare.ru/photo8504005.html [prieiga per internetą ţiūrėta 2012-
11-14]
http://photoshare.ru/photo8504005.html [prieiga per internetą, ţiūrėta 2012-
11-14]
http://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis [prieiga per internetą, ţiūrėta
2012-11-14]
