2017-04-21 konferencija. "Atsakingas požiūris į padangų verslą".
Žiedinės ekonomikos tikslų link: ar realu pasiekti 2030 perdirbimo uždavinius?
1. Žiedinės ekonomikos tikslų link: ar realu
pasiekti 2030 perdirbimo uždavinius?
Inga Muliuolė,
2017 m. birželio 2 d., Šiauliai
2. Ne KIEK, o KAIP planuojame pasiekti ŽE tikslus/uždavinius
• iki 2030 metų perdirbti 65 proc. komunalinių atliekų;
• iki 2030 metų perdirbti 75 proc. pakuočių atliekų;
• iki 2030 m. sąvartynuose šalinti ne daugiau kaip 10 proc. visų atliekų;
• aktyviau bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad atliekų tvarkymas
pagerėtų praktiškai;
• supaprastinti ir patobulinti atliekų apibrėžtis ir suderinti skaičiavimo metodus;
• užtikrinti, kad struktūriniai fondai būtų naudojami ES atliekų teisės aktų tikslams
pasiekti ir atsižvelgiant į ES atliekų hierarchiją, kurioje eiliškumas nustatytas
atsižvelgiant į poveikį aplinkai: visų pirma pirmenybė teikiama prevencijai,
paskui – parengimas pakartotinai naudoti, perdirbimas, energijos gavimas ir tik
galiausiai šalinimas, pavyzdžiui, sąvartyne;
• pasiūlyti nustatyti didesnės gamintojo atsakomybės sistemų minimaliuosius
reikalavimus, kurie būtų palankesni ekologiškesnius produktus rinkai
pateikiantiems gamintojams ir skatintų regeneruoti ir perdirbti produktus
pasibaigus jų gyvavimo ciklui.
2017 06 02 2
3. 2017 06 02 3
A message to the G7 Heads of State meeting in Taormina, Sicily, May
26-27, 2017
This message is from citizens’ groups from at least 100 countries who are battling existing and
proposed incinerators and are supporting positive steps towards Zero Waste.
Dear G7 Heads of State,
don’t just talk about the circular economy and sustainability, do it!
Take active steps to support communities in your countries who are
pioneering Zero Waste strategies.
4. Žingsniai „Zero Waste“ strategijos link
1. Neberemti naujų atliekų deginimo jėgainių.
2. Planuoti esamų atliekų deginimo jėgainių uždarymą.
3. Steigti „zero waste“ tyrimų centrus, padėsiančius persitvarkyti/ perprojektuoti
pramonei gaminius ir pakuotes, kurie negali būti panaudoti pakartotinai,
perdirbti ar sukompostuoti.
4. Prie visų egzistuojančių sąvartynų pastatyti atliekų rūšiavimo įrenginius mišrių
atliekų išrūšiavimui, siekiant atskirti perdirbamas, pavojingąsias ir organines
atliekas. Organines atliekas stabilizuoti kompostavimo ar anaerobinio pūdymo
būdu, prieš joms patenkant į sąvartyną.
5. Skatinti pramonę įgyvendinti „zero waste“ strategijas.
6. Finansiškai paremti pakartotinio panaudojimo ir remonto centrus
bendruomenėse (dažniausiai parėmus tokių centrų steigimą, vėliau jie
išsilaiko patys).
7. Ženkliai sumažinti gamybą ir naudojimą neperdirbamų plastikų, kurie teršia
vandenynus.
2017 06 02 4
5. 2017 06 02 5
Atliekų tvarkymui žiedinėje
ekonomikoje tenka pagrindinis vaidmuo,
nes tvarkant atliekas ES atliekų
hierarchija įgyvendinama praktiškai.
?
?
Perdirbimo perspektyvos Lietuvoje?
8. LAAIF skirtas finansavimas atliekų prevencijos
projektams
1. UAB „Rokiškio sūris“: beatliekinis išrūgų perdirbimas
2. AB „Žemaitijos pienas“: rūgščių išrūgų perdirbimo linijos įrengimas, sumažinant atliekų kiekį
3. UAB „Mantinga“: Naujo tešlos dalintuvo, mažinančio gamybos procese susidarančių atliekų kiekį, įsigijimas
4. UAB „CIE LT FORGE“: Kalimo įrangos plovimo įrenginių įsigijimas siekiant mažinti ūkinės veiklos atliekų susidarymą
5. UAB „Softlines“: Kapojimo linijos įsigijimas ir įdiegimas siekiant mažinti gamybinių atliekų susidarymą baldų
gamybos proceso metu
6. UAB „Gevalda“: Naujo betono smulkintuvo, mažinančio gamybos procese susidarančių atliekų kiekį, įsigijimas
7. AB „Lietkabelis“: Vario atliekas mažinančios įrangos įsigijimas
8. UAB „Neo Group“: Oligomerinių atliekų smulkinimas, siekiant grąžinti jas į gamybos procesą, įrenginių įsigijimas
9. UAB „Plamika“: Gamybinių polietileno atliekų paruošimas perdirbimui (granuliavimas) ir grąžinimas į technologinį
procesą
10. UAB „Daigai“:
– Automatinės dažų dozavimo sistemos, mažinančios gamybos procese susidarančių atliekų kiekį, diegimas
– Regeneravimo įrenginio diegimas, siekiant sumažinti gamybos atliekų susidarymą
82017 06 02
• 2013-2015 m.:
– 11 projektų, beveik 600 000 €
• 2016 m.
– 0 €
9. ES parama aplinkosaugai
(Ūkio ministerija)
• ES parama 86,8 mln
€ investicijoms į
eko-gamybos
įrangą –
„ECO-INOVACIJOS LT+“
• Finansavimo
intensyvumas 35-45
%, nuo 50 iki 900
tūkst. €
4,7 mln € 3,3 mln €
92017 06 02
10. Finansuojami projektai Eco-inovacijos LT+
• UAB „Putokšnis“: Švarios gamybos investicinis projektas PET
pramonės įmonėje (pradėti gaminti naujas PET ruošinių rūšis)
• UAB „IOCO Packaging“: Technologinių ekoinovacijų diegimas
• UAB „CARIS“: Kompleksinis etikečių spaudos technologinio proceso
pakeitimas paremtas inovatyviais ir išteklius tausojančiais
sprendimais
• UAB „PANEVĖŽIO KETUS“: Naujų technologinių ekoinovacijų
diegimas
• UAB „Pilsena“: Gamybos modernizavimas siekiant mažinti neigiamą
poveikį aplinkai (bus pradėti gaminti nauji produktai iš atliekų (šašlykinės, krosnelės chazanamams, šviestuvai,
baldai, santechnikos įranga, rūkyklos, įvorės (poveržlės), namų apyvokos daiktai, keptuvės).
• UAB „Stigma“: Neigiamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
mažinimas įdiegiant technologines ekoinovacijas (planuoja gamybiniame procese
susidarantį plastiko broką perdirbti į granules ir šias granules vėl grąžinti į gamybinį procesą)
102017 06 02
12. 2017 06 02 12
Pakeitimas užtikrina, kad,
kuriant didelio naudingumo
kogeneracinę elektrinę Vilniuje,
bus integruoti ir kompleksiškai
įgyvendinti du didelės apimties
projektai. Vienas iš jų -
atsinaujinančius energijos
išteklius (biokurą) naudojanti
kogeneracinė jėgainė, kuriai
numatyta skirti iki 94,5 mln. Eur.
Antrasis projektas – atliekų
deginimo jėgainė, šiam projektui
numatyta skirti iki 58,5 mln. Eur.
Bendra Vilniaus kogeneracinės
jėgainės statybos vertė – 381
mln. Eur, ES fondų lėšomis bus
finansuota 153 mln. Eur išlaidų.
Likusius 190 mln. Eur sudaro
Europos investicijų banko
paskola, 38 mln. Eur – privačių
investuotojų lėšos.
14. 2017 06 02 14
Eil.
Nr.
Įmonės (savininko) pavadinimas Elektrinės pavadinimas
Leidimo
gaminti
išdavimo data
Pirmojo
Leidimo
gaminti
išdavimo data
Instaliuota
galia, MW
Skatinimo
laikotarpis
Taikomas
fiksuoto tarifo
dydis, Lt/kWh
1 UAB „Litesko“ Marijampolės raj. katilinė 2007-06-28 2,500 2020-12-31 0,08689
2 UAB „Plungės bioenergija“ UAB „Plungės bioenergija“ 2007-06-29 1,000 2020-12-31 0,08689
3 UAB „Pramonės energija“ UAB „Pramonės energija“ 2007-08-27 1,500 2020-12-31 0,08689
4 UAB „Tauragės šilumos tinklai“ Beržės rajoninės katilinės elektrinė 2008-10-20 0,750 2020-12-31 0,08689
5 UAB „Vilniaus energija“ UAB „Vilniaus energija“ elektrinė Nr. 2 2009-12-24 29,000 2021-12-24 0,08689
6 UAB „Litesko“ Alytaus biomasės elektrinė 2012-05-18 5,400 2024-05-18 0,08689
7 AB „Šiaulių energija“ Šiaulių termofikacinė elektrinė 2012-08-16 10,810 2024-08-16 0,08689
8 UAB „Utenos šilumos tinklai“
UAB „Utenos šilumos tinklai“
termofikacinė elektrinė
2012-10-26 2,500 2024-10-26 0,08689
9 UAB „Fortum Klaipėda“
UAB „Fortum Klaipėda“ biokuro ir
atliekų termofikacinė elektrinė
2013-07-08 20,000 2025-07-08 0,08689
16. Produktų iš atliekų realizavimas
1. Ar bus keičiami nebelaikymo atliekomis kriterijai?
Komisija pakeis teisės aktus, kad perdirbtos medžiagos galėtų būti nebelaikomos atliekomis, jei
jos atitinka visoje ES taikomų bendrųjų sąlygų rinkinį. Tokiu pakeitimu siekiama supaprastinti
teisinius reikalavimus perdirbimo verslo subjektams ir užtikrinti vienodas sąlygas. Dabartiniai ES
nebelaikymo atliekomis kriterijai (pvz., taikomi stiklui, vario laužui) bus palikti galioti.
2. Kaip Komisija skatina atliekas paversti ištekliais (antrinėmis žaliavomis)?
Planuojama:
–inicijuoti atitinkamų antrinių žaliavų, pavyzdžiui, plastiko, kokybės standartų rengimą;
–imtis priemonių, kad palengvintų teisėtą atliekų transportavimą tarp valstybių narių, ir toliau dėti
pastangas, kad būtų sumažinta neteisėto vežimo atvejų;
–persvarstyti ES reglamentą dėl trąšų, kad būtų palengvintas organinių ir atliekų kilmės trąšų
pripažinimas ir taip kuriama visos ES rinka;
–....
2017 06 02 16
PVZ., Pastaraisiais metais JAV padangų gumos granulių rinka smuko 30 proc., įskaitant darbo
vietų praradimą. Priežastis – neigiama informacija žiniasklaidoje apie „kenksmingų“ gumos
granulių panaudojimą dirbtinių dangų įrengimui.