Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2016 m.

1. Komunalinių
atliekų
tvarkymas
Lietuvoje
2016 metais

2. 2
Jau 15 metų Lietuvoje komunalinių atlie-
kų tvarkymas organizuojamas regioniniu
principu. Nė vienos kitos sistemos ir joje
veikiančių objektų steigimas nekėlė tokių
karštų diskusijų ir ginčų, kaip regioninių
atliekų tvarkymo centrų kūrimas ir Europos
Sąjungos paramos jiems skyrimas.
Visa teisinė bazė Lietuvoje iki tol buvo ku-
riama taip, kad privatūs atliekų tvarkytojai
galėtų laikyti savo rankose visus komunali-
nių atliekų tvarkymo svertus, o savivaldybės
taptų tik sistemos stebėtojomis ir įkaitėmis,
neturinčiomis nei realios įtakos, nei svertų
situacijai pakeisti, bet gyventojų pinigais
neišvengiamai būtų priverstos susimokėti
už tokią sistemą.
Toks reglamentavimas sudarė sąlygas atliekų tvarkytojų savivalei, viešojo
intereso nepaisymui, besaikiam kainų didinimui, neteisėtiems susitarimams,
pakuočių tvarkymui tik „popieriuose“ ir tvarkymui tik tų atliekų, kurias eko-
nomiškai apsimoka tvarkyti.
Regioniniai atliekų tvarkymo centrai buvo įsteigti siekiant išgyvendinti
šias problemas, sukurti skaidresnę, žmonėms, o ne atliekų tvarkytojams ir
interesų grupėms, tarnaujančią sistemą.
Siekdami tokių tikslų regioniniai atliekų tvarkymo centrai ir negalėjo tikė-
tis nieko daugiau, kaip puolimo, pasitelkiant atskiras valstybės institucijas
ar jų tarnautojus, politikus, interesų grupių atstovus ir, žinoma, mūsų pačių
klaidas bei nesėkmes. Kuo didesnis buvo šis puolimas, tuo geriau mums se-
kėsi ir tuo sparčiau augome.
Gyvenimas parodė, kad regioninės sistemos yra labai gyvybingos ir reika-
lingos. Jos užsitarnavo savivaldybių pasitikėjimą, jų palaikymą ir išugdė su-
vokimą, kad organizuoti komunalinių atliekų tvarkymą regioniniu principu
yra ekonomiškai naudinga.
Šiandien jau niekas neįsivaizduoja komunalinių atliekų tvarkymo be regio-
ninių atliekų tvarkymo centrų aktyvaus dalyvavimo šiame procese. Jaučiame
nuoširdų ir drąsinantį Aplinkos ministerijos palaikymą. Tad nors ir suvokda-
mi, kad troškimas, nepaisant visuomenės interesų ir tarptautinės patirties,
privatizuoti atliekų tvarkymo sistemą niekur nepradingo, esame kupini en-
tuziazmo ir ryžto.
Lietuvos regioninių atliekų tvarky-
mo centrų asociacijos prezidentas
Algirdas Reipas

3. 3
Didžiausias regioninių atliekų tvarkymo sistemos turtas yra žmonės: kva-
lifikuoti, kompetentingi, dirbantys ir besirūpinantys, kad atliekų tvarkymas
atitiktų aplinkosaugos reikalavimus bei ekonomikos principus.
Sveikiname visus regioninių sistemų darbuotojus bei paslaugų naudotojus
ir tikime, kad viešasis interesas Lietuvoje gali triumfuoti.
Regioninių atliekų tvarkymo centrų direktoriai (iš kairės): Gintautas Ulys, Panevėžio regiono
atliekų tvarkymo centro direktorius, Šarūnas Reikalas, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo
centro direktorius, Tomas Vaitkevičius, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius,
Algirdas Bagušinskas, Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius, Jolita Šal-
kauskienė, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorė, Algirdas Reipas, Alytaus regiono
atliekų tvarkymo centro direktorius, Rimantas Adomaitis, Telšių regiono atliekų tvarkymo cen-
tro direktorius, Kęstutis Balčiūnas, Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius.
Nuotraukoje nėra Mindaugo Bobelio, Utenos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus, ir
Kęstučio Komskio, Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus.

4. 4
Regioninių atliekų tvarkymo centrų
ekonominiai rodikliai 2016 metais
Regionas
Darbuotojų
skaičius
Apyvarta, € Turtas, €
Alytaus 74 4.247.569 25.790.189
Kauno 70 6.333.834 50.384.361
Klaipėdos 69 8.911.916 30.170.640
Marijampolės 49 3.945.211 28.670.618
Panevėžio 35 1.619.194 13.989.645
Šiaulių 84 4.701.465 20.035.532
Tauragės 33 2.003.726 7.059.450
Telšių 32 2.832.609 12.839.706
Utenos 47 1.135.248 15.138.443
Vilniaus 60 11.845.908 55.231.042
Iš viso 553 47.576.680 259.309.626
Per 15 metų atliekų tvarkymo infrastruktūra regionuose pasikeitė neatpažįstamai

5. 5
Komunalinių atliekų tvarkymas 2016 metais
Vilniaus regiono
atliekų tvarkymo
centro eksploa-
tuojama didelių
gabaritų atliekų
surinkimo aikštelė
Stambiųjų bei kitų
atliekų surinkimo
aikštelė Varėnoje
Regionas
Sutvarkyta
komunalinių
atliekų namų
ūkiuose
Sutvarkyta komunalinių atliekų
rūšiuojamojo surinkimo sistemoje
Visosutvarkytakomunaliniųatliekų
Sukompostuotakomunalinių
atliekųnamųūkiuose
Kitaippanaudotakomunali-
niųatliekųnamųūkiuose
Atiduotaperdirbti
komunaliniųatliekų
Panaudotaenergijaigautiir
kitaippanaudota
komunaliniųatliekų
Sukompostuota
komunaliniųatliekų
Pašalintakomunalinių
atliekų
t/m. t/m. t/m. t/m. t/m. t/m. t/m.
Alytaus 9400 1000 13764 8059 24078 20591 76892
Kauno 16500 2000 22603 52158 85488 86232 264981
Klaipėdos 6600 360 27851 106132 13550 18458 172952
Marijampolės 6800 440 8053 8003 24987 23569 71852
Panevėžio 7650 1400 19831 16502 20371 39496 105250
Šiaulių 8882 1505 9431 820 42794 61401 124834
Tauragės 3947 622 4749 1424 8742 21443 40926
Telšių 6500 600 7642 18309 19158 1516 53725
Utenos 7350 928 3473 9304 14811 13343 49209
Vilniaus 4900 0 35765 92874 58387 95508 287434
Iš viso 78529 8855 153163 313586 312366 381556 1248055

6. 6
Pašalinta
sąvartynuose
31%
Perdirbta
12%
Sukompostuota
26%
Panaudota energijos
gamybai arba
kitaip panaudota
31%
Komunalinių atliekų tvarkymas pagal tvarkymo
būdus Lietuvoje 2016 metais
Paslaugų kaina
Regionas
Vidutiniai atliekų
tvarkymo kaštai namų
ūkiui regione,
€/m.
Išlaidos už komunalinių atliekų
tvarkymą palyginus su
disponuojamomis namų ūkio
pajamomis regione
%
Alytaus 36,30 0,40
Kauno 46,99 0,52
Klaipėdos 52,56 0,49
Marijampolės 49,21 0,59
Panevėžio 47,70 0,53
Šiaulių 44,16 0,48
Tauragės 43,77 0,63
Telšių 51,38 0,66
Utenos 55,00 0,69
Vilniaus 57,60 0,55

7. 7
MBA projektų įgyvendinimas ir veikla 2016 metais
Per 15 metų regioniniai atliekų tvarkymo centrai ne tik sukūrė efekty-
vias atliekų tvarkymo sistemas, bet ir pastatė šiuolaikiškus jų mechaninio
biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius.
Tik 2017 metais iš viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos paaiškėjo,
kokios keistos ir sudėtingos MBA projektų įgyvendinimo schemos buvo ku-
riamos valdžios institucijose.
Jų statybos pradžioje jokių duomenų apie tai regioniniai atliekų tvarkymo
centrai neturėjo, nors jau 2010 metais nemažai sprendimų ir reikalavimų
atrodė įtartini ir nesuprantami: regioniniams atliekų tvarkymo centrams
nebuvo leista rinktis biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo technologijų,
aiškiai specifikuoti visų statomų įrenginių, nurodyta statybos konkursus su-
jungti su įrenginių operavimo paslaugomis ir pareikšta, kad regioniniai atlie-
kų tvarkymo centrai patys negalės eksploatuoti įrenginių.
Visi šie nurodymai ir rekomendacijos tapdavo prievole, nes besąlygiškai jų
neįgyvendinus buvo neįmanoma suderinti pirkimo dokumentų ir paskelbti
pirkimų.
Nežiūrint visų šių aplinkybių, regioniniai atliekų tvarkymo centrai sąži-
ningai vykdė savo funkcijas ir pastatė objektus, kurie tarnauja žmonėms ir
aplinkai.
Ten, kur operatoriai neatlieka savo funkcijų ir neužtikrina tinkamo atliekų
tvarkymo už priimtiną kainą, yra nepasirašomos arba nutraukiamos opera-
vimo sutartys ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai patys imasi atsakomy-
bės už projektuose numatytų finansavimo sąlygų įvykdymą.
2016 metų MBA vei-
klos rezultatai parodė,
kad visi projektai atitin-
ka ir vykdo specialiuo-
sius projektų atrankos
atitikties kriterijus bei
projektų įgyvendinimo
indikatorius.
Visi regionai perdir-
ba ir kitaip panaudoja
daugiau kaip 50 proc.
tiek biologiškai skai-
džių, tiek visų komuna-
linių atliekų.
Kauno regiono atliekų tvarkymo centro mechaninio biologi-
nio apdorojimo įrenginiai

8. 8
MBA veikla
Mechaninio atliekų apdorojimo rezultatai
2016 metais
Regionas
IšvisoMAįrenginiuose
apdorotaatliekų
Pagaminta produktų iš visų mechaniškai apdorotų
atliekų
Antriniųžaliavų
Biologiškaiskaidžių
atliekų
Mineraliniųatliekų
sąvartyno
perdengimams
Kitosšalintinos
sąvartyneatliekos
Degiosatliekos
naudotinosenergijos
gamybai
Sumažėjimaidėl
drėgmėsirdujųemisijų
Alytaus 55724 583 16486 0 11422 7607 1577
Kauno 142686 2545 51258 0 56331 32553 0
Klaipėdos 78720 4112 0 5574 0 67832 1201
Marijampolės 30586 662 20197 0 4585 3669 1473
Panevėžio 37242 1091 18263 0 17399 87 402
Šiaulių 55135 223 23875 0 28514 42 2481
Tauragės 0 0 0 0 0 0 0
Telšių 35946 752 17252 0 15 17928 0
Utenos 26729 533 10143 0 2899 13150 4
Vilniaus 144048 7688 72024 0 30722 63582 0
Iš viso 588743 18189 229498 5574 151886 206450 7138
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro
mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai

9. 9
Biologinio atliekų apdorojimo rezultatai
2016 metais
Regionas
IšvisoBAįrenginiuose
apdorotaatliekų
Pagaminta energetinių išteklių ir produktų biologinio
proceso metu
Biodujųm³
Elektrosenergijoskwh
Įmechaninįapdorojimą
irbrandinimąnukreip-
tasapdorotosbiologinės
masėskiekis
Komposto
Stabilato
Sumažėjimaidėldrė-
gmės
irdujųemisijų
Alytaus 24141 1081973 1677828 18048 1048 11758 11334
Kauno 51258 0 0 0 17979 0 33279
Klaipėdos 0 0 0 0 0 0 0
Marijampolės 20197 0 0 0 0 19873 0
Panevėžio 18263 156637 223038 0 0 9808 8455
Šiaulių 18627 0 0 0 2266 10447 5914
Tauragės 6000 0 0 0 0 2000 4000
Telšių 17703 759200 71600 0 0 8884 5446
Utenos 10143 175568 34360 0 0 4427 5716
Vilniaus 72024 0 0 29968 11925 0 30131
Iš viso 238356 2173378 2006826 48016 33218 65197 100274
Utenos regiono atliekų tvarkymo centro
MBA įrenginių biologinė dalis
Atliekų tvarkymo procesas

10. 10
Bendri MBA rezultatai Lietuvoje
Perdirbta ar perdirbta ir kitaip panaudota
komunalinių atliekų
Sumažėjimai dėl
drėgmės ir dujų emisijų
18%
Kiti procesų nuostoliai
0%
Išskirta pakuočių ir
antrinių žaliavų
3%
Pagaminta degintinų
atliekų ir KAK
35%
Pagaminta komposto
6%
Pagaminta stabilato sąvartyno
perdengimams ir kitam panaudojimui
11%
Pagaminta mineralinių atliekų
sąvartyno perdengimams
1%
Pašalinta atliekų
po apdorojimo
26%

11. 11
Stebėsenos rodiklio, kad projektas užtikrina ne
mažiau kaip 50 procentų regiono ar regionų grupės
teritorijoje susidarančių komunalinių atliekų
perdirbimą ir (ar) kitokį panaudojimą vykdymas
Regionas
Išvisosusidaro
komunaliniųatliekų
regionet/m.
Perdirbtaarkitaip
panaudotakomunalinių
atliekųt/m.
Perdirbtaarkitaip
panaudotakomunalinių
atliekųnuobendro
susidarančiųkomunali-
niųatliekųkiekio
regione%
Pašalintakomunalinių
atliekų
sąvartynuose%
Alytaus 76892 56301 73,22 26,78
Kauno 264981 178750 67,46 32,54
Klaipėdos 172952 154494 89,33 10,67
Marijampolės 71852 48283 67,20 32,80
Panevėžio 105250 65754 62,47 37,53
Šiaulių 124834 63433 50,81 49,19
Tauragės 40926 19483 47,61 52,39
Telšių 53725 52209 97,18 2,82
Utenos 49209 35866 72,89 27,11
Vilniaus 287434 191926 66,77 33,23
Vidutiniškai
Lietuvoje
1248055 866499 69,43 30,57
* Tauragės regionui laikinai nepavyko įvykdyti stebėsenos rodiklio, bet šiuo metu yra sudarytos
visos reikiamos sutartys tai padaryti 2017 metais.
Visuose šalies regionuose didėja perdirbamų ar
kitaip panaudojamų komunalinių atliekų kiekiai

12. 12
Pateikti duomenys neleidžia abejoti MBA nauda ir reikalingumu. Regio-
niniai atliekų tvarkymo centrai deda visas pastangas, kad pastatyti objektai
veiktų tinkamai ir būtų vykdomi visi iškelti uždaviniai, nors tenka pripažinti,
kad rangovai yra palikę nemažai defektų, o operatoriai kai kuriuose regio-
nuose neturi nei darbo patirties, nei noro tinkamai vykdyti savo sutartinius
įsipareigojimus. Nesant deginimo pajėgumų, išlieka po apdorojimo susida-
rančių degiųjų atliekų tvarkymo problema.
Labai svarbu, kad MBA galėtų nuolat prisitaikyti prie besikeičiančios rin-
kos sąlygų ir kintančių atliekų sudėties, todėl būtina skirti lėšų įrenginių mo-
dernizavimui, pvz. rūšiavimo gilumui padidinti, plastikų plovimo įrangai –
kad būtų pagerinta antrinių žaliavų kokybė.
Taip pat labai svarbu visus biologinio apdorojimo įrenginius pritaikyti
dirbti su atskirai surinktomis maisto atliekomis, taip pagaminant daugiau
geros kokybės komposto bei vykdyti žiedinės ekonomikos keliamus reika-
lavimus.
Vilniaus apskrities
atliekų tvarkymo
centro direktorius
T. Vaitkevičius spaudos
konferencijoje pristato
Vilniaus MBA susida-
rančių degiųjų atliekų
tvarkymo problemų
sprendimo būdus

13. 13
Lietuvoje nuolat netyla svarstymai: privačios ar viešojo sektoriaus įmo-
nės turėtų teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, ir kuris variantas
būtų naudingesnis vartotojams. Ieškant atsakymo, buvo surinkti ir išana-
lizuoti duomenys apie tai, kuriuose regionuose, kokią komunalinių atliekų
tvarkymo rinkos dalį turi privatūs paslaugų tiekėjai ir kokią kainą už komu-
nalinių atliekų tvarkymą tuose regionuose moka atliekų turėtojai. Nustatyta
akivaizdi priklausomybė tarp privataus kapitalo įmonių dalies ir paslaugos
kainos: kuo privataus kapitalo yra daugiau, tuo kaina yra didesnė.
Todėl netikslinga ir neatsakinga regioninius atliekų tvarkymo centrus
versti sudaryti ekonomiškai nenaudingas sutartis su privačiais paslaugų
tiekėjais. Visose darbo
srityse turi būti prii-
mami tik ekonomiškai
naudingi ir pamatuoti
sprendimai, o paslaugų
riziką turėtų valdyti tie
subjektai, kurie tai gali
daryti: savivaldybės, re-
gioniniai atliekų tvarky-
mo centrai ar privatūs
paslaugų tiekėjai.
Sėkmingai Lietuvoje sukurta regioninė atliekų tvarkymo sistema ir patirtis
domina kitų šalių atstovus – Alytaus regiono atliekų tvarkymo centre lankėsi
Europos Komisijos (nuotr. apačioje), Butano karalystės atstovai

14. 14
Viešojo ir privataus kapitalo įmonių teikiamų
paslaugų dalis bei teikiamų paslaugų kainos
regionuose
Džiaugiamės, kad mūsų verslo ir socialiniai partneriai pataiko mūsų idėjas ir jas remia
Regionas
Surinkėjainuosavybės
forma
%
Sąvartyno,BSAirDGSA
operatoriausnuosavybės
forma
%
MBAoperatorius
nuosavybėsforma
%
Bendraprivatauskapitalo
dalisteikiantkomunalinių
atliekųtvarkymopaslaugas
Namųūkiosąnaudos
€/namųūkiui/metus
Vilnius Privatus 97 Viešasis
100
Privatus
100
80 57,6
Marijampolė Privatus 100 Viešasis Privatus 80 49,21
Šiauliai Privatus 43 Viešasis Privatus 49 44,16
Telšiai Privatus 70 Viešasis Privatus 65 51,37
Tauragė Privatūs 100 Viešasis Netaikoma - 50 43,77
Lietuva Privatus 68 Viešasis Privatūs 55 44 46,6
Panevėžys Viešasis 90 Viešasis Privatus 100 35 47,7
Klaipėda Privatus 95 Viešasis Viešasis
100
30 52,56
Alytus Privatus 100 Viešasis Viešasis 17 36,3
Kaunas Viešasis 80 Viešasis Viešasis 10 46,99
Utena Viešasis 85 Viešasis Viešasis 8 55

15. 15
Viską, ką kuriame, paliksime kartoms, kurios ateis po mūsų. Mūsų vaikų
kartoms. Norime palikti jiems gražų pasaulį. O gražiausias jis – žmonių fanta-
zijose, sukurtose pasakose. Todėl Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo cen-
trų asociacija, minėdama regioninių sistemų 15 metų veiklos sukaktį, išleido
žurnalistės Aldonos Zinkevičiūtės pasakų knygą „Kontis ir Tvarkius“. Šios
knygos herojai labai labai nori, kad žmonės aplink pasidarytų protingesni. Ir
dar jiems patinka žmonės, kurie moka galvoti, nes jie kelia mažiau problemų.
Knyga apie gražų mąstančių žmonių pasaulį – tai dar vienas kalbėjimo bū-
das su pačiais mažiausiais atliekų turėtojais – vaikais – apie pačius aktua-
liausius atliekų tvarkymo klausimus, tikintis jų supratimo ir pagalbos, kad
atliekų rūšiavimas, atsakingas vartojimas taptų kiekvienos šeimos vertybe.
Nes tik toks kelias gali pasiekti žmonių širdis ir protus.
Džiaugiamės, kad visi mūsų verslo ir socialiniai partneriai palaiko tokias
idėjas ir jas remia.
LRATC prezidento A.Rei-
po, Marijampolės RATC
Klientų aptarnavimo
skyriaus vadovo Sau-
liaus Šimonėlio, knygos
„Kontis ir Tvarkius“
autorės A. Zinkevičiūtės
susitikimas su mažai-
siais atliekų turėtojais
Paežerių dvare
Vilkaviškio rajone

16. Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo
centrų asociacija
El. paštas lratca10@gmail.com
Tel. (8-315) 72 842
Leidinyje panaudotos nuotraukos iš regioninių
atliekų tvarkymo centrų archyvų