SlideShare une entreprise Scribd logo
1  sur  21
Sąvartynų filtrato valymo būdai
Sąvartynas Seehausen (2016)
Šaltinis: www.zaw-sachsen.de
Turinys
 1. Valymo būdai/metodai
 2. Valymo būdų kombinacijos
 3. Pritaikymo pavyzdžiai
1. Pavyzdys: NUA Purgstall/Austrija
2. Pavyzdys: Sąvartynas „Weißer Weg“ Chemnitz/Saksonija
3. Pavyzdys: Regioninis sąvartynas Wirmsthal/Bavarija
 4. Valymo būdų pasirinkimo strategija
 5. Keletas skaičių
2
1. Valymo būdų/metodų apžvalga
 Biologiniai būdai
 Tikslas – sumažinti N-junginių ir lengvai skaidomų organinių C-junginių
 Cheminiai būdai
 Sunkiai skaidomų organinių ir toksinių sudėtinių dalių eliminavimas
 N-junginių oksidacija
 Fizikiniai būdai
 Tikslas – organinių ir neorganinių junginių kiekio sumažinimas
 Tinka visoms nuotekų rūšims
3
1. Būdai/metodai
 1.1. Biologiniai metodai
 Dažniausiai kombinacijoje su cheminiais / fizikiniais nuotekų valymo etapais
 Įprastai tai pirmasis etapas nuotekų valymo metodų grandinėje
 Tikslas – pagerinti tolesnių nuotekų apdorojimo etapų efektyvumą
 Dvipakopis būdas:
 Aerobinis etapas  lengvai irstančių organinių C-junginių oksidacija į CO² + H2O + perteklinį dumblą
 sumažėjusio N-junginių kiekio mikrobinė oksidacija (Nitrifikacija)
 Nitrato transformacija į azoto dujas, taikant Denitrifikaciją
 Vis dažnesnis kompaktiškų bioreaktorių panaudojimas (pvz. Spaudimo biologijos), po kurio seka membraninis etapas
(Ultrafiltracija arba Mikrofiltracija)
4
1.1. Biologiniai būdai / metodai
 BDS5/CDS santykio sumažinimas, pereinant į
metano fazę <0,1
 Ø CDS eliminacijos laipsnis krenta nuo 90 %
iki maždaug 40 – 60 %  CDS dar procese
tarp 400 ir 1500 mg/l
 Galima pasiekti BSB5 sumažėjimą iki 20 mg/l
 Amonio – azoto srautas taip pat pasiekiamas
iki < 10 mg/l
5
Biologinio valymo etapas membraniniame bioreaktoriuje
Šaltinis: www.tdl-energie.de
1.2. Cheminė oksidacija
 Seka po pirminio biologinio apdorojimo
 Eliminuojamos sunkiai skaidomos organinės ir toksiškos sudėtinės dalys
 Suskaidymas naudojant stiprias oksidacines medžiagas (ozoną arba vandenilio peroksidą)
 Naudojama dažniausiai kombinacijoje su ultravioletine spinduliuote arba katalizatoriumi
 Procesų metu įvyksta visiška sudėtinių dalių mineralizacija arba jos tampa biologiškai skaidžiomis
medžiagomis  reikalingas tolesnis apdorojimas
 Nauda  nėra atliekų, kurias reikėtų toliau tvarkyti
 Svarbi sąlyga  filtrate daug kietųjų dalelių
6
1.3. Deginimas
 Taikoma didelio užterštumo filtratui, sunaikinant organines vandens sudėtines medžiagas
 Tinkamas pirminis apdorojimas, siekiant sumažinti filtrato kiekį:
 Atvirkštinė osmozė
 Ultrafiltracija
 Išgarinimas
 Paprastai deginama kartu su kitomis atliekomis  žemos temperatūros metodas arba aukštos
temperatūros metodas
 Svarbu, deginant nuotekas ir druskingus koncentratus:
 Deginimo temperatūra (druskų reagavimas, dioksino susidarymas)
 Medžiagų pasirinkimas degimo kameroje
 Išmetamųjų dujų išvalymas
7
1.4. Membranų metodas
 Ultrafiltracija, nanofiltracija ir atvirkštinė osmozė  grynai
fizikiniai metodai
 Nuotekų atskyrimas į permeatą (tirpiklis vanduo) ir
koncentratą (koncentruota fazė)
 Paprastai tinka visoms filtrato rūšims  ypač vandeniui,
kurio sudėtyje daug kietųjų dalelių
 Dėl sukoncentravimo susidaro koloidinės ir organinės
medžiagos  gali užblokuoti membraną (Fouling)
 Dėl sukoncentravimo didelis druskų kiekis  viršijama
tirpumo riba  gali suardyti membraną (Scaling)
8
Šaltinis: www.gesundheitswasser-osmose.de
www.myaquariumshops.com
1.5. Adsorbcija
 Naudojama nedidelio užterštumo filtrato valymui arba po biologinio apdorojimo
 Visi metodai, kuriais ištirpusios sudėtinės medžiagos prisitvirtina kietųjų medžiagų paviršiuje
 Visos adsorbcinės medžiagos turi labai didelį vidinį paviršių
 Adsorbcinės medžiagos:
 Aktyvioji anglis
 Juodosios ir akmens anglies koksas
9
Aktyvioji anglis
Šaltinis: www.donau-carbon.com
Aktyvioji anglis po spec.
mikroskopu (REM)
Šaltinis: https://de.wikipedia.org
Funkcinis principas
Šaltinis: https://de.elgalabwater.com/aktivkohle
1.6. Nusodinimas / Flokuliacija
 Pridedama specialių flokuliacinių / pagalbinių medžiagų, kurios suriša
ištirpusias vandens sudėtines medžiagas
 Svarbu: flokuliacinės pagalbinės medžiagos turi būti saugios aplinkai!
 Pagrinde – organinių junginių kiekio sumažinimas
 CSB ir AOX
 Optimalu CSB  Geležis ir aliuminio druskos (kaip flokuliacinė medžiaga)
 Susidaręs dumblas pasižymi prastomis nusėdimo savybėmis 
reikalingos didelės nusodinimo talpos (galima pakeisti filtravimu)
 Dumblas tvarkomas kaip atlieka
10
Šaltinis: https://delta-umwelt.com
1.7. Išgarinimas/distiliavimas
 Sudėtinių dalių atskyrimas pakaitinant  Tirpalo
koncentravimas
 Tinka didelio užterštumo filtratui  atskiriamos visos
nelakios vandens garų sudėtinės medžiagos
 Filtrato iš atvirkštinės osmozės antrinė koncentracija!
 Vyksta keliais etapais
 Svarbu:
 Atsižvelgti į filtrato korozines savybes (įrengiant)
 Vengti kondensatorių pasidengimo druskomis
 Apsauga nuo putų susidarymo
 Gali būti reikalingas išankstinis neištirpusių sudėtinių dalelių
atskyrimas
11
Šaltinis: https://www.igb.fraunhofer.de
1.8. Pašalinimas (angl. Stripping)
 Principas:
 Sudėtinių medžiagų pašalinimas praleidžiant dujas  Sudėtinės medžiagos
virsta dujomis
 Sudėtinių dalių pakitimas dėl slėgio skirtumų (iš skysčio į dujas)
 Pašalinama: amoniakas, sieros vandenilis, merkaptanai, fenoliai, organiniai
halogeniai junginiai ir angliavandeniliai
 Naudojama koncentratų apdorojimui
 Visada vyksta kolonoje  keletas etapų
 Trūkumai:
 Didelis energijos poreikis
 Sunaudojama daug cheminių medžiagų  būtina pH nustatymui
/sureguliavimui
 Taip pat svarbu:
 Problemos dėl kietųjų medžiagų filtrate
 Dėl vandens polinkio sukietėti (dėl druskų) ir putoti
12
Šaltinis: https://commons.wikimedia.org
2. Metodų kombinacijos 13
3. Pritaikymo pavyzdžiai 14
 1. Pavyzdys: NUA Purgstall/Austrija
 Atliekų sąvartyno filtrato valymas
 Daugiausia buitinės ir komercinės
atliekos
 Metodas: Biologinis-fizikinis
apdorojimas
 Biologija (Denitrifikacija,
Nitrifikacija)
 Mikrofiltracija
 pH-koregavimas
 Atvirkštinė osmozė 1 .Pakopa (2 kolonos)
 Atvirkštinė osmozė 2. Pakopa (2 kolonos)
 Apdorojamo filtrato kiekis nuo 17.000
iki 24.000 m³/a (ca. 60 m³/d)
4. Pritaikymo pavyzdžiai 15
 2. Pavyzdys: Sąvartynas „Weißer Weg“ Chemnitz/Saksonija
 Atliekų sąvartyno filtrato valymas
 Daugiausia buitinės ir komercinės
atliekos
 Metodai: SBR – metodas (Sekvencinis
biologinis valymas)
 Nitrifikacija
 Denitrifikacija
 Išmetamo oro valymas (Bio-filtras)
Apdorojamo filtrato kiekis apie 27.000
m³/m. (ca. 74 m³/d)
4. Pritaikymo pavyzdžiai 16
 3. Pavyzdys: Regioninis sąvartynas Wirmsthal/Bavarija
 (Likutinių) atliekų po apdorojimo
sąvartynas
 Filtrato valymas 3 etapais
 1. biologinis N-valymas
 2. Sunkiųjų metalų ir anglies junginių
pašalinimas, taikant
nusodinimą/flokuliaciją (nusodinimo
medžiagos: Aliuminio hidroksido
chloridas)
 Susidarantis dumblas nepertraukiamai
nusausinamas iki 35 %
 Išmetamo talpų oro bei 1 ir 2 etapų
valymas biofiltrais
 3. Filtrato valymas anglies filtrų sistema
 Maksimali pralaida 2,5 m³/h
 „Išvalyto“ vandens nuvedimas į
komunalinių nuotekų valymo įrenginius
4. Priemonės 17
 Apdorojimo tikslo identifikavimas (išleidimo parametrai)
 Pirminis apdorojimo būdo ar jų kombinacijos pasirinkimas
 Bandymai laboratorijos sąlygomis (apdorojimo būdo testavimas,
atliekant bandymą laboratorijoje su atitinkamo sąvartyno filtratu)
 Bandomojo įrenginio sumontavimas ir eksploatacija sąvartyne
(galimas įgyvendinimas etapais)
 Bandomojo įrenginio perkėlimas į didelius apdorojimo įrenginius,
atitinkamai pagal susidarantį filtrato kiekį
5. Keletas skaičių 18
Filtrato susidarymo kiekiai
 Atviras sąvartyno kaupo plotas: 4-10m³/ha.d
 Uždengtas sąvartyno plotas:1-3m³/ha.d
 Rekultivuoto (su galutiniu uždengimu) sąvartyno plotas: <1m³/ha/d
Filtrato kiekio sumažinimas, atskirai surenkant neužterštą paviršinį vandenį ir
filtratą!!!
5. Keletas skaičių 19
Išvada
Vandens patekimo į sąvartyno sumažinimas tiesiogiai įtakoja
filtrato kiekio sumažėjimą.
 Apdorojimo įrenginių investicinių kaštų mažinimas
 Apdorojimo kaštų mažinimas
5. Keletas skaičių 20
Filtrato apdorojimo kaštai Austrijoje
Vidutiniškai nuo iki
Kaštai € už m³
Filtrato apdorojimas komunaliniuose nuotekų
valymo įrenginiuose
4,30 0,55 15,38
Apdorojimas vietoje objekte 24,16 12,00 34,00
Dėkojame už dėmesį

Contenu connexe

Plus de LRATCA

Plus de LRATCA (20)

Nuotekų tvarkymas: galiojantis reglamentavimas ir siūlomi pakeitimai
Nuotekų tvarkymas: galiojantis reglamentavimas ir siūlomi pakeitimaiNuotekų tvarkymas: galiojantis reglamentavimas ir siūlomi pakeitimai
Nuotekų tvarkymas: galiojantis reglamentavimas ir siūlomi pakeitimai
 
Komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros reguliavimas
Komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros reguliavimasKomunalinių atliekų tvarkymo kainodaros reguliavimas
Komunalinių atliekų tvarkymo kainodaros reguliavimas
 
Komunalinių atliekų tvarkymas 2018 metais
Komunalinių atliekų tvarkymas 2018 metaisKomunalinių atliekų tvarkymas 2018 metais
Komunalinių atliekų tvarkymas 2018 metais
 
Lratca pranesimas pakuociu sistemos pertvarka
Lratca pranesimas pakuociu sistemos pertvarkaLratca pranesimas pakuociu sistemos pertvarka
Lratca pranesimas pakuociu sistemos pertvarka
 
Lratca pranesimas nesalinam nedeginam
Lratca pranesimas nesalinam nedeginamLratca pranesimas nesalinam nedeginam
Lratca pranesimas nesalinam nedeginam
 
"Atliekų tvarkymas Lietuvoje 2017 m." Pranešėjas Algirdas Reipas.
"Atliekų tvarkymas Lietuvoje 2017 m." Pranešėjas Algirdas Reipas."Atliekų tvarkymas Lietuvoje 2017 m." Pranešėjas Algirdas Reipas.
"Atliekų tvarkymas Lietuvoje 2017 m." Pranešėjas Algirdas Reipas.
 
Priemonės "Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra", rodiklių pas...
Priemonės "Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra", rodiklių pas...Priemonės "Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra", rodiklių pas...
Priemonės "Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra", rodiklių pas...
 
Atskiro maisto atliekų surinkimo galimybių studijos rezultatų aptarimas. Pran...
Atskiro maisto atliekų surinkimo galimybių studijos rezultatų aptarimas. Pran...Atskiro maisto atliekų surinkimo galimybių studijos rezultatų aptarimas. Pran...
Atskiro maisto atliekų surinkimo galimybių studijos rezultatų aptarimas. Pran...
 
Ataskaita 2017 m.
Ataskaita 2017 m.Ataskaita 2017 m.
Ataskaita 2017 m.
 
Atliekų tvarkymas skaičiais. Pranešėjas Tomas Vaitkevičius.
Atliekų tvarkymas skaičiais. Pranešėjas Tomas Vaitkevičius.Atliekų tvarkymas skaičiais. Pranešėjas Tomas Vaitkevičius.
Atliekų tvarkymas skaičiais. Pranešėjas Tomas Vaitkevičius.
 
Sudegintų atliekų šlako panaudojimo galimybes. Pranešėja Daiva Berankienė
Sudegintų atliekų šlako panaudojimo galimybes. Pranešėja Daiva BerankienėSudegintų atliekų šlako panaudojimo galimybes. Pranešėja Daiva Berankienė
Sudegintų atliekų šlako panaudojimo galimybes. Pranešėja Daiva Berankienė
 
Atliekų tvarkymas Klaipėdos regione: tikslai ir perspektyvos iki 2030 m. Pran...
Atliekų tvarkymas Klaipėdos regione: tikslai ir perspektyvos iki 2030 m. Pran...Atliekų tvarkymas Klaipėdos regione: tikslai ir perspektyvos iki 2030 m. Pran...
Atliekų tvarkymas Klaipėdos regione: tikslai ir perspektyvos iki 2030 m. Pran...
 
Atliekų tvarkymas: tikslai ir perspektyvos. Pranešėjas Dalius Krinickas
Atliekų tvarkymas: tikslai ir perspektyvos. Pranešėjas Dalius KrinickasAtliekų tvarkymas: tikslai ir perspektyvos. Pranešėjas Dalius Krinickas
Atliekų tvarkymas: tikslai ir perspektyvos. Pranešėjas Dalius Krinickas
 
ES atliekų tvarkymo tendencijos. Pranešėja Lina Šleinotaitė - Budrienė
ES atliekų tvarkymo tendencijos. Pranešėja Lina Šleinotaitė - BudrienėES atliekų tvarkymo tendencijos. Pranešėja Lina Šleinotaitė - Budrienė
ES atliekų tvarkymo tendencijos. Pranešėja Lina Šleinotaitė - Budrienė
 
Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2016 m.
Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2016 m.Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2016 m.
Komunaliniu atlieku tvarkymas Lietuvoje 2016 m.
 
Maisto atlieku atskiras surinkimas ir rinkliavos pokyciai
Maisto atlieku atskiras surinkimas ir rinkliavos pokyciaiMaisto atlieku atskiras surinkimas ir rinkliavos pokyciai
Maisto atlieku atskiras surinkimas ir rinkliavos pokyciai
 
LEAN ir viešasis sektorius. Nuolatinio tobulėjimo kelionė
LEAN ir viešasis sektorius. Nuolatinio tobulėjimo kelionėLEAN ir viešasis sektorius. Nuolatinio tobulėjimo kelionė
LEAN ir viešasis sektorius. Nuolatinio tobulėjimo kelionė
 
Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?
Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?
Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?
 
Žiedinės ekonomikos tikslų link: ar realu pasiekti 2030 perdirbimo uždavinius?
Žiedinės ekonomikos tikslų link: ar realu pasiekti 2030 perdirbimo uždavinius?Žiedinės ekonomikos tikslų link: ar realu pasiekti 2030 perdirbimo uždavinius?
Žiedinės ekonomikos tikslų link: ar realu pasiekti 2030 perdirbimo uždavinius?
 
Atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje šiandien
Atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje šiandienAtliekų tvarkymo situacija Lietuvoje šiandien
Atliekų tvarkymo situacija Lietuvoje šiandien
 

Sąvartynų filtrato valymo būdai

  • 1. Sąvartynų filtrato valymo būdai Sąvartynas Seehausen (2016) Šaltinis: www.zaw-sachsen.de
  • 2. Turinys  1. Valymo būdai/metodai  2. Valymo būdų kombinacijos  3. Pritaikymo pavyzdžiai 1. Pavyzdys: NUA Purgstall/Austrija 2. Pavyzdys: Sąvartynas „Weißer Weg“ Chemnitz/Saksonija 3. Pavyzdys: Regioninis sąvartynas Wirmsthal/Bavarija  4. Valymo būdų pasirinkimo strategija  5. Keletas skaičių 2
  • 3. 1. Valymo būdų/metodų apžvalga  Biologiniai būdai  Tikslas – sumažinti N-junginių ir lengvai skaidomų organinių C-junginių  Cheminiai būdai  Sunkiai skaidomų organinių ir toksinių sudėtinių dalių eliminavimas  N-junginių oksidacija  Fizikiniai būdai  Tikslas – organinių ir neorganinių junginių kiekio sumažinimas  Tinka visoms nuotekų rūšims 3
  • 4. 1. Būdai/metodai  1.1. Biologiniai metodai  Dažniausiai kombinacijoje su cheminiais / fizikiniais nuotekų valymo etapais  Įprastai tai pirmasis etapas nuotekų valymo metodų grandinėje  Tikslas – pagerinti tolesnių nuotekų apdorojimo etapų efektyvumą  Dvipakopis būdas:  Aerobinis etapas  lengvai irstančių organinių C-junginių oksidacija į CO² + H2O + perteklinį dumblą  sumažėjusio N-junginių kiekio mikrobinė oksidacija (Nitrifikacija)  Nitrato transformacija į azoto dujas, taikant Denitrifikaciją  Vis dažnesnis kompaktiškų bioreaktorių panaudojimas (pvz. Spaudimo biologijos), po kurio seka membraninis etapas (Ultrafiltracija arba Mikrofiltracija) 4
  • 5. 1.1. Biologiniai būdai / metodai  BDS5/CDS santykio sumažinimas, pereinant į metano fazę <0,1  Ø CDS eliminacijos laipsnis krenta nuo 90 % iki maždaug 40 – 60 %  CDS dar procese tarp 400 ir 1500 mg/l  Galima pasiekti BSB5 sumažėjimą iki 20 mg/l  Amonio – azoto srautas taip pat pasiekiamas iki < 10 mg/l 5 Biologinio valymo etapas membraniniame bioreaktoriuje Šaltinis: www.tdl-energie.de
  • 6. 1.2. Cheminė oksidacija  Seka po pirminio biologinio apdorojimo  Eliminuojamos sunkiai skaidomos organinės ir toksiškos sudėtinės dalys  Suskaidymas naudojant stiprias oksidacines medžiagas (ozoną arba vandenilio peroksidą)  Naudojama dažniausiai kombinacijoje su ultravioletine spinduliuote arba katalizatoriumi  Procesų metu įvyksta visiška sudėtinių dalių mineralizacija arba jos tampa biologiškai skaidžiomis medžiagomis  reikalingas tolesnis apdorojimas  Nauda  nėra atliekų, kurias reikėtų toliau tvarkyti  Svarbi sąlyga  filtrate daug kietųjų dalelių 6
  • 7. 1.3. Deginimas  Taikoma didelio užterštumo filtratui, sunaikinant organines vandens sudėtines medžiagas  Tinkamas pirminis apdorojimas, siekiant sumažinti filtrato kiekį:  Atvirkštinė osmozė  Ultrafiltracija  Išgarinimas  Paprastai deginama kartu su kitomis atliekomis  žemos temperatūros metodas arba aukštos temperatūros metodas  Svarbu, deginant nuotekas ir druskingus koncentratus:  Deginimo temperatūra (druskų reagavimas, dioksino susidarymas)  Medžiagų pasirinkimas degimo kameroje  Išmetamųjų dujų išvalymas 7
  • 8. 1.4. Membranų metodas  Ultrafiltracija, nanofiltracija ir atvirkštinė osmozė  grynai fizikiniai metodai  Nuotekų atskyrimas į permeatą (tirpiklis vanduo) ir koncentratą (koncentruota fazė)  Paprastai tinka visoms filtrato rūšims  ypač vandeniui, kurio sudėtyje daug kietųjų dalelių  Dėl sukoncentravimo susidaro koloidinės ir organinės medžiagos  gali užblokuoti membraną (Fouling)  Dėl sukoncentravimo didelis druskų kiekis  viršijama tirpumo riba  gali suardyti membraną (Scaling) 8 Šaltinis: www.gesundheitswasser-osmose.de www.myaquariumshops.com
  • 9. 1.5. Adsorbcija  Naudojama nedidelio užterštumo filtrato valymui arba po biologinio apdorojimo  Visi metodai, kuriais ištirpusios sudėtinės medžiagos prisitvirtina kietųjų medžiagų paviršiuje  Visos adsorbcinės medžiagos turi labai didelį vidinį paviršių  Adsorbcinės medžiagos:  Aktyvioji anglis  Juodosios ir akmens anglies koksas 9 Aktyvioji anglis Šaltinis: www.donau-carbon.com Aktyvioji anglis po spec. mikroskopu (REM) Šaltinis: https://de.wikipedia.org Funkcinis principas Šaltinis: https://de.elgalabwater.com/aktivkohle
  • 10. 1.6. Nusodinimas / Flokuliacija  Pridedama specialių flokuliacinių / pagalbinių medžiagų, kurios suriša ištirpusias vandens sudėtines medžiagas  Svarbu: flokuliacinės pagalbinės medžiagos turi būti saugios aplinkai!  Pagrinde – organinių junginių kiekio sumažinimas  CSB ir AOX  Optimalu CSB  Geležis ir aliuminio druskos (kaip flokuliacinė medžiaga)  Susidaręs dumblas pasižymi prastomis nusėdimo savybėmis  reikalingos didelės nusodinimo talpos (galima pakeisti filtravimu)  Dumblas tvarkomas kaip atlieka 10 Šaltinis: https://delta-umwelt.com
  • 11. 1.7. Išgarinimas/distiliavimas  Sudėtinių dalių atskyrimas pakaitinant  Tirpalo koncentravimas  Tinka didelio užterštumo filtratui  atskiriamos visos nelakios vandens garų sudėtinės medžiagos  Filtrato iš atvirkštinės osmozės antrinė koncentracija!  Vyksta keliais etapais  Svarbu:  Atsižvelgti į filtrato korozines savybes (įrengiant)  Vengti kondensatorių pasidengimo druskomis  Apsauga nuo putų susidarymo  Gali būti reikalingas išankstinis neištirpusių sudėtinių dalelių atskyrimas 11 Šaltinis: https://www.igb.fraunhofer.de
  • 12. 1.8. Pašalinimas (angl. Stripping)  Principas:  Sudėtinių medžiagų pašalinimas praleidžiant dujas  Sudėtinės medžiagos virsta dujomis  Sudėtinių dalių pakitimas dėl slėgio skirtumų (iš skysčio į dujas)  Pašalinama: amoniakas, sieros vandenilis, merkaptanai, fenoliai, organiniai halogeniai junginiai ir angliavandeniliai  Naudojama koncentratų apdorojimui  Visada vyksta kolonoje  keletas etapų  Trūkumai:  Didelis energijos poreikis  Sunaudojama daug cheminių medžiagų  būtina pH nustatymui /sureguliavimui  Taip pat svarbu:  Problemos dėl kietųjų medžiagų filtrate  Dėl vandens polinkio sukietėti (dėl druskų) ir putoti 12 Šaltinis: https://commons.wikimedia.org
  • 14. 3. Pritaikymo pavyzdžiai 14  1. Pavyzdys: NUA Purgstall/Austrija  Atliekų sąvartyno filtrato valymas  Daugiausia buitinės ir komercinės atliekos  Metodas: Biologinis-fizikinis apdorojimas  Biologija (Denitrifikacija, Nitrifikacija)  Mikrofiltracija  pH-koregavimas  Atvirkštinė osmozė 1 .Pakopa (2 kolonos)  Atvirkštinė osmozė 2. Pakopa (2 kolonos)  Apdorojamo filtrato kiekis nuo 17.000 iki 24.000 m³/a (ca. 60 m³/d)
  • 15. 4. Pritaikymo pavyzdžiai 15  2. Pavyzdys: Sąvartynas „Weißer Weg“ Chemnitz/Saksonija  Atliekų sąvartyno filtrato valymas  Daugiausia buitinės ir komercinės atliekos  Metodai: SBR – metodas (Sekvencinis biologinis valymas)  Nitrifikacija  Denitrifikacija  Išmetamo oro valymas (Bio-filtras) Apdorojamo filtrato kiekis apie 27.000 m³/m. (ca. 74 m³/d)
  • 16. 4. Pritaikymo pavyzdžiai 16  3. Pavyzdys: Regioninis sąvartynas Wirmsthal/Bavarija  (Likutinių) atliekų po apdorojimo sąvartynas  Filtrato valymas 3 etapais  1. biologinis N-valymas  2. Sunkiųjų metalų ir anglies junginių pašalinimas, taikant nusodinimą/flokuliaciją (nusodinimo medžiagos: Aliuminio hidroksido chloridas)  Susidarantis dumblas nepertraukiamai nusausinamas iki 35 %  Išmetamo talpų oro bei 1 ir 2 etapų valymas biofiltrais  3. Filtrato valymas anglies filtrų sistema  Maksimali pralaida 2,5 m³/h  „Išvalyto“ vandens nuvedimas į komunalinių nuotekų valymo įrenginius
  • 17. 4. Priemonės 17  Apdorojimo tikslo identifikavimas (išleidimo parametrai)  Pirminis apdorojimo būdo ar jų kombinacijos pasirinkimas  Bandymai laboratorijos sąlygomis (apdorojimo būdo testavimas, atliekant bandymą laboratorijoje su atitinkamo sąvartyno filtratu)  Bandomojo įrenginio sumontavimas ir eksploatacija sąvartyne (galimas įgyvendinimas etapais)  Bandomojo įrenginio perkėlimas į didelius apdorojimo įrenginius, atitinkamai pagal susidarantį filtrato kiekį
  • 18. 5. Keletas skaičių 18 Filtrato susidarymo kiekiai  Atviras sąvartyno kaupo plotas: 4-10m³/ha.d  Uždengtas sąvartyno plotas:1-3m³/ha.d  Rekultivuoto (su galutiniu uždengimu) sąvartyno plotas: <1m³/ha/d Filtrato kiekio sumažinimas, atskirai surenkant neužterštą paviršinį vandenį ir filtratą!!!
  • 19. 5. Keletas skaičių 19 Išvada Vandens patekimo į sąvartyno sumažinimas tiesiogiai įtakoja filtrato kiekio sumažėjimą.  Apdorojimo įrenginių investicinių kaštų mažinimas  Apdorojimo kaštų mažinimas
  • 20. 5. Keletas skaičių 20 Filtrato apdorojimo kaštai Austrijoje Vidutiniškai nuo iki Kaštai € už m³ Filtrato apdorojimas komunaliniuose nuotekų valymo įrenginiuose 4,30 0,55 15,38 Apdorojimas vietoje objekte 24,16 12,00 34,00