Autoriai: Antanas Augaitis ir Romutė Augaitienė, Kauno technikos kolegija

1. Matematikos dėstymo
iššūkiai rengiant
inžinerijos mokslų
specialistus
Antanas Augaitis
Romutė Augaitienė
Kauno technikos kolegija
2015 11 05

2. Problema
Mokant matematikos I kurso studentus
kiekvienais metais susiduriame su faktu: dalies
studentų prastos matematikos žinios,
nesusiformavę matematiniai gebėjimai ir tokių
studentų daugėja. Šiais metais rugsėjo pradžioje
atlikus diagnostinį matematikos žinių
patikrinimą, gauti rezultatai vėl nuvylė: iš 360
studentų teigiamą įvertinimą gavo tik 11 proc.
studentų.
Todėl iškyla problema – kaip paruošti
inžinerijos mokslų specialistą be tiksliųjų
mokslų žinių pagrindų?
Prastas matematikos ir gamtos mokslų
išmanymas – neišspręsta ne tik Lietuvos, bet ir
Europos problema.

3. Pranešimo tikslas
Vis dažniau viešojoje erdvėje pripažįstama, kad
Lietuvos perspektyvos išlikti stabiliai besivystančia
šalimi technologijų amžiuje, priklauso nuo
visuomenės narių matematikos ir gamtos mokslų
svarbos suvokimo, nuo mokėjimo susikoncentruoti į
vertės kūrimą, nuo gebėjimo kūrybingai taikyti
įgytas žinias.
Todėl šio pranešimo tikslas - dar kartą atkreipti
švietimo reikalais suinteresuotų visuomenės
grupių dėmesį į jau eilę metų egzistuojančią
problemą

4. Iššūkiai
Ieškant problemos sprendimo susiduriame su
iššūkiais:
kaip „išgelbėti“ studentą, kuriam eilę metų buvo
klijuojama nevykėlio etiketė, kuris gaudavo teigiamą
matematikos įvertinimą vien dėl to, kad neišeitų į kitą
mokyklą ar nelaikytų valstybinio matematikos
egzamino?
kaip organizuoti aukštosios matematikos dėstymą,
kad studentai, turintys minimalias matematikos
žinias, susidomėtų matematika, o likusieji -
nenustotų domėjęsi matematika? Esant didelėms
žinių spragoms, dalį laiko reikia skirti vidurinės
mokyklos kurso kartojimui lygiagrečiai dėstant
aukštosios matematikos kursą.

5. Uždaviniai
1. Susipažinti su kitų Lietuvos kolegijų ir aukštųjų
mokyklų dėstytojų atliktais tyrimais šiuo
klausimu.
2. Palyginti KTK pirmojo kurso studentų
diagnostinio matematikos žinių patikrinimo ir
pirmojo kontrolinio darbo rezultatus su laikiusių
valstybinį matematikos egzaminą studentų
skaičiumi grupėse.

6. Išvados
1. Susipažinus su kitų Lietuvos kolegijų dėstytojų
atliktais tyrimais ir straipsniais, susijusiais su
matematikos dėstymo problemomis, visur
akcentuojamos nepakankamos studentų mokyklinės
matematikos žinios ir žemas matematikos pagrindų
lygis. Kolegijų dėstytojai bando šią padėtį taisyti
įvairiais būdais: skiria papildomas paskaitas ir
konsultacijas, tobulina programas, taiko inovatyvius
dėstymo metodus. Rezultate: daliai studentų
nepadeda jokios priemonės, nes jie patys negali,
nesugeba arba tingi imtis kokios nors veiklos.

7. Išvados
2. Palyginus I kurso studentų diagnostinio
matematikos žinių patikrinimo ir pirmojo kontrolinio
darbo rezultatus su laikiusių valstybinį matematikos
egzaminą studentų skaičiumi keliose grupėse
matome, kad po pusantro mėnesio darbo su
studentais : konsultacijų (kurias lankė keli
studentai), įvairių dėstymo metodų taikymo, buvo
pakartotas mokyklinės matematikos kursas , bet
gauti rezultatai tiesiogiai priklauso nuo laikiusių
valstybinį matematikos egzaminą studentų
skaičiaus.
Peršasi išvada, kad privalomas mokyklinis
matematikos brandos egzaminas turėtų pagerinti
padėtį bent jau inžinerinių mokslų srityje.

8. Palyginimas
0
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
0
10
20
30
40
50
60
70
80
90
100
Procentai
Valstybinį egzaminą
laikė (proc.)
Pirmojo kontrolinio
darbo balo vidurkis
Diagnostinio
kontrolinio darbo
balo vidurkis
Balai

9. Galutinė išvada
Optimistiškai nuteikia tai, kad jau pradedama
kalbėti apie švietimo sistemos problemas visuose
lygmenyse. Atsirado televizijos laidos „IQ
presingas“, „Alchemija“, kuriose analizuojama
situacija, susidariusi švietimo sistemoje. Plačioji
visuomenė gali susipažinti su problemomis, kurios
dar ne taip seniai nebuvo pripažįstamos ir apie
kurias galėjome išgirsti tik apkalbų lygmenyje.