UAB „Monetų namai“ pristato unikalų paauksuotų medalių rinkinį, įamžinantį 3 mūsų tautos istorijai reikšmingus, bet mažai žinomus mūšius. Tai – didžiausia karine pergale prieš Rusiją tituluojamas Oršos mūšis, istorikų žymiausiomis XVII a. kautynėmis vadinamas Salaspilio mūšis, kuriame nedidelė lietuvių-lenkų kariuomenė sugebėjo pasiekti pergalę prieš pavyzdinę keliolikatūkstantinę švedų armiją, ir šiemet 650-ąsias metines švenčiantis mūšis prie Mėlynųjų Vandenų, kuriame, susivienijus lietuvių, ukrainiečių bei baltarusių pajėgoms iki tol atrodžiusi neįveikiama Aukso Orda patyrė triuškinantį pralaimėjimą.
1. Medalių rinkinys
„Lietuvos ginklo pergalė“
Musiu triple LT.indd 1 10/04/2012 11:21
2. Leidimo metai: 2010 1
ka
Masė: 24 g
ka
Skersmuo 38,6 mm sv
Metalas: varis, dengtas 999/1000 na
prabos auksu su
Autoriai: Algirdas Bosas ir K
Giedrius Paulauskis sto
Nukaldinta: St Pauls monetų kalykloje tų
(Didžioji Britanija) ti.
Kokybė: blizgus paviršius, matinis gu
reljefas („proof-like“) ka
m
pė
kr
len
Musiu triple LT.indd 2 10/04/2012 11:21
3. 1 514 m. rugsėjo 8 d. ties Orša, esančia šiaurės rytų Bal-
tarusijoje prie Dniepro upės, jungtinė LDK ir Lenkijos
kariuomenė sutriuškino bene tris kartus didesnę Rusijos
iki vidurnakčio. Skaičiuojama, jog žuvo apie 30 tūkstančių
rusų karių, daugybė vadų buvo paimta į nelaisvę.
Medalio averso centre puikuojasi Ostrogiškių giminės
kariuomenę. Jau LDK laikais šis mūšis buvo laikomas vienu herbas, kuris medalio plokštumą vertikaliai padalija į dvi
svarbiausių mūšių istorijoje, o mūsų laikais jis dažnai vadi- dalis. Ostrogiškių giminės herbas – tai vadinamasis leliwa
namas Rytų Žalgiriu. Juk, pasiekus šią pergalę, buvo ilgam (lelija) atmainos herbas, kuriame vaizduojama šešiakampė
sustabdyta Rusijos ekspansija į LDK. žvaigždė su pusmėnuliu apačioje. Kairėje averso pusėje pa-
Į lemtingą mūšį lietuviams bei lenkams vadovavusio vaizduota jungtinė lietuvių ir lenkų raitija, dešinėje – besi-
K. Ostrogiškio ir rusų vado I. Čeliadnino kariuomenės blaškanti maskvėnų kariuomenė. Viršuje matyti iš debesų
stojo 1514 m. rugsėjo 8-osios rytą. Maskvėnai keletą kar- kyšanti Apvaizdos ranka, laikanti palmės šakelę ir laimi-
tų mėgino prasiveržti pro lietuvių gretas, bet buvo atmuš- nanti bei sveikinanti lietuvių kariuomenės pergalę. Apa-
ti. Spėjama, kad lietuvių kariuomenė pergalę pelnė dėl čioje palei monetos briauną pavaizduotas liepsnų laižomas
gudraus taktinio manevro: rusams pradėjus supti lietuvių Smolenskas. Pusračiu palei monetos briauną išoriniame
kariuomenę, Ostrogiškis liepė savo kariams atsitraukti ir žiede iškaldintas įrašas „ORŠOS MŪŠIS“ ir šio įvykio data
maskvėnai vydamiesi lietuvius, pateko į lenkų artilerijos bei „1514 • 09 • 08“. Reverse – Petro Repšio sukurtas stilizuo-
pėstininkų gniaužtus. Tad rusai buvo priversti trauktis. Pa- tas Vytis. Tai – matinis, reljefinis šarvuoto raitelio su skydu
krikusiai Čeliadnino kariuomenei lemiamą smūgį sudavė ir kalaviju atvaizdas. Vytį įrėmina įrašas „LIETUVOS IS-
lenkų bei lietuvių raitija. Priešininkai dar buvo persekiojami TORIJOS ĮVYKIAI“.
Musiu triple LT.indd 3 10/04/2012 11:21
4. Leidimo metai: 2011
S
įsp
Masė: 24 g m
Skersmuo 38,6 mm
ria
Metalas: varis, dengtas 999/1000 Is
prabos auksu riu
Autoriai: Algirdas Bosas ir pė
Giedrius Paulauskis sie
ja
Nukaldinta: St Pauls monetų kalykloje bė
(Didžioji Britanija) la
Kokybė: blizgus paviršius, matinis jė
reljefas („proof-like“) ak
už
ro
ne
Musiu triple LT.indd 4 10/04/2012 11:21
5. S alaspilio mūšis vyko 1605 m. rugsėjo 27 d. tarp Lie-
tuvos-Lenkijos ir Švedijos kariuomenių. Tai buvo
įspūdinga Abiejų Tautų Respublikos pergalė ilgamečia-
mas pradėjo puolimą. Pirmiausia jis pasiuntė lengvąją ka-
valeriją, kuri turėjo nuvilioti į pakalnę kairįjį švedų spar-
ną, kur būtų patogiau kautis. Tada husarai puolė centre
me Livonijos kare. išdėstytus priešų pėstininkus, kad šie negalėtų pagelbėti
Rugsėjo 26-osios naktį Lietuvos-Lenkijos pajėgos, ku- atakuojant dešinįjį švedų sparną. Kairiojo lietuvių-lenkų
rias sudarė apie 3800 vyrų, užėmė patogią poziciją tarp kariuomenės sparno pajėgoms buvo įsakyta triuškinti de-
Iskylio ir Salaspilio. Tą pačią naktį milžiniška švedų ka- šinįjį švedų sparną. Švedams pradėjus trauktis, jų pėsti-
riuomenė, sudaryta iš 5000 patyrusių kavaleristų, 6000 ninkai liko neapsaugoti ir turėjo atlaikyti puolimą iš trijų
pėstininkų ir 11 patrankų, išžygiavo Salaspilio link ir pa- pusių. Tuomet Chodkevičius, supratęs, jog pergalė jau
siekė jį švintant. Jono Karolio Chodkevičiaus vyrų pozici- ranka pasiekiama, su naujomis jėgomis puolė priešus ir
ja buvo tokia patogi, jog prisiartinę švedai jų net nepaste- galutinai juos sutriuškino. Pasak šaltinių, mūšis tetruko
e bėjo. Mūšis prasidėjo akimoju: Chodkevičius, pasiryžęs vos 20 minučių, per kurias švedų kariuomenė buvo su-
laimėti, nusprendė atakuoti iš karto su visos kariuomenės mušta pasitelkus genialią strategiją ir apsukrumą.
jėga, juolab kad nebuvo iš ko palikti rezervų. Švedams Salaspilio mūšiui skirto medalio averse pavaizduota
akis apdumti pamiškėje buvo pastatyta karių iškamšų, o scena iš kovos lauko. Fone matyti tyvuliuojanti jūra ir
už kelių kilometrų nusiųsta saujelė karių, turėjusių pasi- švedų laivai. Išoriniame žiede palei briauną iškaldintas
rodyti mūšio metu tarsi lauktas pastiprinimas. Kad švedai įrašas „SALASPILIO MŪŠIS 1605 • 09 • 27“. Reverse –
nesuprastų, kokia padėtis yra iš tiesų, Chodkevičius pir- Petro Repšio sukurtas stilizuotas Vytis.
Musiu triple LT.indd 5 10/04/2012 11:21
6. Leidimo metai: 2012 Po
Masė: 24 g va
lų
Skersmuo 38,6 mm
ne
Metalas: varis, dengtas 999/1000 da
prabos auksu vi
Autoriai: Algirdas Bosas ir fla
Giedrius Paulauskis (1
Nukaldinta: St Pauls monetų kalykloje vo
(Didžioji Britanija) jū
Kokybė: blizgus paviršius, matinis R
reljefas („proof-like“) be
R
iš
M
pe
Musiu triple LT.indd 6 10/04/2012 11:21
7. M ėlynųjų Vandenų mūšis įvyko 1362 m. rudenį prie
Siniuchos upės netoli Mėlynųjų Vandenų pilies,
Podolėje. Jame susirėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio
lia Vokiečių ordino ir Lenkijos, vėliau – Maskvos) Lietuvos
likimo veiksnių. Vis dėlto XIV a. viduryje Aukso Ordoje
prasidėjo sumaišties laikotarpis – chanai keitė vienas kitą.
vadovaujama lietuvių-rusėnų kariuomenė ir trijų mongo- Tuo ir pasinaudojo Algirdas, prijungęs Černigovo, Starodu-
lų-totorių ordų valdovų pajėgos. Aukso Ordos kariuome- bo ir Severų Naugardo žemes, o minėtame 1362 m. žygyje
nei buvo lemta patirti triuškinantį pralaimėjimą. Šis mūšis jis galutinai prie LDK prijungė Kijevo kunigaikštystę, čia
dažnai prilyginamas Buvino mūšiui (1214 m.), laikomam valdyti paskyręs savo sūnų Vladimirą. Po Mėlynųjų Van-
vieningos Prancūzijos ir prancūzų tautos gimimo simboliu, denų mūšio LDK prisijungė ir Podolę, kurios vietininkais
flamandų tautai reikšmingam „auksinių pentinų“ mūšiui tapo mūšio dalyviai – Algirdo brolio Karijoto sūnūs Jurgis,
(1302 m.) ar garsiajam Kulikovo mūšiui (1380 m.). Aleksandras, Konstantinas ir Teodoras. Šis mūšis buvo svar-
Lietuviams Mėlynųjų Vandenų mūšis – tai vienas Lietu- bus ne tik lietuviams, bet ir ukrainiečiams, kurie mūšį prie
e vos Didžiosios Kunigaikštijos kaip imperijos „nuo jūros iki Mėlynųjų Vandenų traktuoja kaip išsivadavimą iš daugiau
jūros“ kūrimo etapų. Dar XIII a. Lietuva prisijungė Juodąją nei šimtą metų trukusio totorių jungo.
Rusią, Baltąją Rusią, vėliau XIV a. I pusėje – Voluinę. Tačiau Medalio averse matyti Lietuvos didysis kunigaikštis Al-
besiplėsdama į mongolų nuniokotas stačiatikiškos Kijevo girdas, ryžtingai puolantis jau bepasiduodančią ir vandens
Rusios žemes, LDK pietuose susidūrė su Aukso Orda – viena platybėse simboliškai skęstančią Aukso Ordos kariauną.
iš kelių XIII a. didžiulę dalį Eurazijos žemyno nukariavusios Išoriniame žiede iškaldintas įrašas „MŪŠIS PRIE MĖLY-
Mongolų imperijos dalių. Aukso Orda, kurios diduomenė NŲJŲ VANDENŲ“. Reverse – Petro Repšio sukurtas stili-
perėmė totorių kalbą ir islamą, tapo vienu iš svarbiausių (ša- zuotas Vytis.
Musiu triple LT.indd 7 10/04/2012 11:21
8. UAB „Monetų namai“ pristato unikalų paauksuotų medalių rinkinį, įamžinantį tris mūsų tautos istorijai
reikšmingus mūšius. Tai – didžiausia karine pergale prieš Rusiją tituluojamas Oršos mūšis, istorikų žymiau-
siomis XVII a. kautynėmis vadinamas Salaspilio mūšis, kuriame nedidelė lietuvių-lenkų kariuomenė sugebėjo
pasiekti pergalę prieš pavyzdinę keliolikatūkstantinę švedų armiją, ir šiemet 650-ąsias metines švenčiantis mū-
šis prie Mėlynųjų Vandenų, kuriame, susivienijus lietuvių, ukrainiečių bei baltarusių pajėgoms iki tol atrodžiusi
neįveikiama Aukso Orda patyrė triuškinantį pralaimėjimą.
Šiuo dokumentu medalių rinkiniui suteikiama neribota
autentiškumo garantija.
Ieva Galiauskienė
1SKOL0177
UAB „Monetų namai“
Musiu triple LT.indd 8 10/04/2012 11:21