IV. Dozių rūšys ir jų matavimo vienetai. Jonizuojančiosios spinduliuotės
matavimo prietaisai ir jų naudojimas
Radioaktyvios medžiagos aktyvumą apibudinantis vienetas yra bekerelis (Bq). 1 Bq =
vienas skilimas per sekundę.
Dozių rūšys ir jų matavimo vienetai:
• Sugertoji dozė (D) – sugertoji jonizuojančiosios spinduliuotės energija masės
vienetui, apskaičiuojama pagal formulę:
čia:
yra tūriniame elemente esančiai medžiagai jonizuojančiosios spinduliuotės perduota
vidutinė energija,
dm yra šiame tūriniame elemente esančios medžiagos masė.
Sugertoji dozė nurodo audinio ar organo gautos dozės vidurkį. Sugertosios dozės matavimo
vienetas yra grėjus (Gy); vienas grėjus atitinka vieną džaulį kilogramui: 1 Gy = 1 J ∙ kg-1
.
Matavimo vienetas – džaulis kilogramui arba grėjus (Gy). Ji apibudina biologinį jonizuojančios
spinduliuotės poveikį (kuo sugertoji dozė didesnė, tuo ir poveikis bus didesnis).
• Lygiavertė dozė (HT) – audinio ar organo T sugertoji dozė, padauginta iš svorinio
daugiklio, priklausančio nuo jonizuojančiosios spinduliuotės R tipo ir energijos, pagal šią formulę:
čia:
DT,R – audinio arba organo T dėl jonizuojančiosios spinduliuotės R gauta vidutinė sugertoji
dozė,
wR – svorinis jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklis. Jeigu jonizuojančiosios
spinduliuotės lauką sudaro įvairių tipų ir energijų jonizuojančioji spinduliuotė, kurios wR vertės
yra skirtingos, bendra lygiavertė dozė HT nustatoma pagal šią formulę:
Svorinis daugiklis atspindi spinduliuotės biologinio poveikio ypatumus. Pvz. esant tai pačiai
sugertajai dozei, alfa dalelės (svorinis daugiklis – 20) yra daug pavojingesnės už gama spindulius
(svorinis daugiklis – 1). Matavimo vienetas – sivertas (Sv).

• Efektinė dozė (E) – visų kūno audinių ir organų išorinės bei vidinės apšvitos
nulemtų lygiaverčių dozių, padaugintų iš svorinių daugiklių, suma, apskaičiuojama pagal šią
formulę:
Spinduliuotei jautriausi audiniai yra kaulų čiulpai, gaubtinė žarna, plaučiai, skrandis, krūtys (jų
svoriniai koeficientai po 0,12). Mažiausiai jautrūs audiniai yra kaulų paviršius, smegenys, seilių
liaukos ir oda (jų svoriniai koeficientai yra po 0,01). Efektinės dozės matavimo vienetas – sivertas
(Sv).
Radiacinis fonas Lietuvoje
Visus gyvuosius žemės organizmus nuolat veikia gamtinės ir dirbtinės kilmės
jonizuojančioji spinduliuotė (1 pav.). Gamtinę jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžia įvairūs
šaltiniai – kosminė spinduliuotė, gamtinės kilmės radionuklidai esantys grunte, maiste,
geriamajame vandenyje, statybinėse medžiagose, radioaktyviosios radono dujos, patenkančios į
pastatų vidų iš žemės gelmių. Be abejo, radiaciniam fonui įtakos turi ir dirbtinės kilmės
radionuklidai, pasklidę aplinkoje po branduolinės energetikos objektų avarijų, branduolinių ginklų
bandymų ir pan., tačiau šių radionuklidų indėlis į bendrą radiacinį foną Lietuvoje yra labai
nedidelis. Gamtinis radiacinis fonas Lietuvoje svyruoja nuo 50 nSv/val. iki 120 nSv/val.,
priklausomai nuo vietovės ir jos dirvožemyje esančių gamtinės kilmės radionuklidų kiekio.
Radiacinį foną Lietuvoje žinoti būtina tam, kad lengviau būtų identifikuoti paliktuosius
radioaktyviuosius šaltinius ar radioaktyviosiomis medžiagomis užterštus objektus.

1. pav. Jonizuojančiosios spinduliuotės (radiacijos) šaltiniai.
Matavimo prietaisai ir jų naudojimas
Metalų laužo supirkimo aikštelėse, rūšiavimo ir perdirbimo vietose, komunalinių atliekų
rūšiavimo ir deginimo vietose, regioninių komunalinių atliekų sąvartynuose, tarptautiniuose jūrų
ir oro uostuose, pašto logistikos centruose gali pasitaikyti paliktųjų radioaktyviųjų šaltinių ar
radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų objektų. Dažniausiai atrandamos radioaktyviosiomis
medžiagomis užterštos įrenginių detalės, naftotiekių, dujotiekių ar vandentiekių vamzdžiai,
kuriuose per ilgą laiką susikaupė nuosėdų su gamtinės kilmės radioaktyviosiomis medžiagomis,
įvairūs gaminiai, savo sudėtyje turintys radioaktyviųjų medžiagų. Tačiau didžiausią grėsmę
žmonėms ir aplinkai kelia prietaisai ar konteineriai su radioaktyviaisiais šaltiniais. Nors
radioaktyviojo šaltinio juose gali ir nebūti, tačiau be specialiosios matavimo įrangos to nustatyti
neįmanoma. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, įmonės vykdančios veiklą, kurios
metu yra galimybė susidurti su radioaktyviaisiais šaltiniais, privalo turėti jonizuojančios
spinduliuotės kontrolės prietaisus – jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios ar intensyvumo
matuoklius (2 pav.).

2 pav. Jonizuojančiosios spinduliuotės matavimo prietaisai
Tinkamai naudojant prietaisus, galima laiku aptikti radioaktyviuosius šaltinius ar
radioaktyviomis medžiagomis užterštus objektus ir išvengti skaudžių pasekmių sveikatai ir didelių
finansinių nuostolių tvarkant tokių įvykių pasekmes. Dozės galios ir jonizuojančios spinduliuotės
intensyvumo matuokliai turi būti techniškai tvarkingi, tinkami matavimams ir naudojami bei
prižiūrimi pagal gamintojo instrukcijas. Dozės galios matuoklio mažiausia registruojama dozės
galia turi būti 0,1 µGy/h, 0,1 µSv/h arba 10 µR/h. Jonizuojančiosios spinduliuotės intensyvumo
matuoklio jautrumas turi būti pakankamas foniniam jonizuojančiosios spinduliuotės intensyvumui
matuoti. Net ir nežymią radioaktyviosiomis medžiagomis užteršto objekto arba radioaktyviojo
šaltinio skleidžiamą jonizuojančiąją spinduliuotę galima aptikti taikant palyginimo metodą, kai
išmatuotas foninis (gamtinis) lygis sugretinamas su matavimo prietaisų parodymais, atliekant
tiriamo objekto matavimus.
Radioaktyviųjų medžiagų identifikatoriaus (3 pav.) pagalba galima ne tik aptikti
jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantį objektą, be ir nustatyti kokia radioaktyvioji medžiaga
(radionuklidas) skleidžia jonizuojančiąją spinduliuotę.
3 pav. Radioaktyviųjų medžiagų identifikatoriaus