SlideShare une entreprise Scribd logo
1  sur  16
Kodėl reikia bendrauti
su vietos savivalda?
Gediminas Žižys,
POLA viceprezidentas
Pacientų vienijimasis į pacientų organizacijas
neabejotinai yra pilietinio aktyvumo požymis
Pacientų vienijimasis į organizacijas
Efektyvi priemonė:
•ginti savo teisėtus interesus
•sulaukti didesnio valdžios ir medikų dėmesio, nei to galėtų tikėtis
pavieniai pacientai
•pacientams sergantiems ta pačia liga kartu lengviau mokytis gyventi
su savo problemomis
•padėti vieni kitiems įveikti psichologines problemas
•keisti visuomenėje egzistuojančius stereotipus savo ligų atžvilgiu
•padėti gauti reikiamą pagalbą, ginant savo teises ir kitose srityse
Kuo daugiau žmonių apsijungę, kuo didesnė organizacija, tuo
įtaka yra didesnė.
Čia galima įžvelgti ir atsakymą į šios dienos temą „KODĖL?“,
tačiau ne mažiau svarbu žinoti „KAIP?“.
Dalyvavimas sprendimų priėmimo
procesuose savivaldybių lygmenyje
4
Svarbiausia – sukurti realiai egzistuojantį ir veikianti
mechanizmą, kuris užtikrintų kuo didesnes galimybes pacientų
organizacijoms dalyvauti sveikatos politikos sprendimų priėmimo
procese savivaldos institucijose.
Tam reikalingos atitinkamos priemonės.
Paritetinio bendradarbiavimo
priemonės ir jų naudojimas
Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo priemonės:
•Informavimas
•Konsultavimasis
•Aktyvus įsitraukimas
•Įsitraukimas (įtakos darymas) per atstovus
Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus
bendradarbiavimo priemonės (1)
Informavimas – kai valstybės sektorius viešai skelbia, dalijasi
informacija apie savo veiklą, formuojamą politiką, planuojamus
priimti sprendimus, pasiektus rezultatus ir kt., ir/arba pateikia ją
piliečiams (NVO) paprašius.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės
institucijų ir įstaigų įstatymas numato, kad informacija apie
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, atliekamas
įstatymuose numatytas funkcijas turi būti viešai skelbiama ir
visiems prieinama neatlygintinai, pirmenybę teikiant
informacijos skleidimui internetu ir kitomis elektroninėmis
priemonėmis.
.
6
Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus
bendradarbiavimo priemonės (2)
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas
įpareigoja savivaldybių tarybas ne rečiau nei kartą į metus
savivaldybės bendruomenei pateikti viešą savo veiklos
ataskaitą (12 straipsnis). Ataskaitos skelbiamos ir prieinamos
savivaldybės interneto puslapyje, vietinėje žiniasklaidoje.
Įstatymas numato savivaldybės tarybos nario pareigą „nuolat
bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus
atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka“ (23
straipsnis).
Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo ir garantuoja
visuomenės interesą būti informuotai – „žmogui neturi būti
kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“ (25
straipsnis).
7
Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus
bendradarbiavimo priemonės (3)
Konsultavimasis – kai valstybės ar savivaldybių institucijos ir
įstaigos kreipiasi į gyventojus (NVO) klausdami jų nuomonės
dėl politikos įgyvendinimo, planuojamų politinių sprendimų, ar
rengiamų teisės aktų projektų ir pan.
Konsultavimasis su visuomene – vienas iš Lietuvos
įstatymuose įtvirtintų didesnės piliečių įtraukties į viešųjų
sprendimų priėmimo procesus įrankių.
8
Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus
bendradarbiavimo priemonės (4)
Konsultacijos gali būti susijusios su naujai priimamų,
keičiamų įstatymų, teisės aktų projektų svarstymais,
administraciniais sprendimais, susijusiais su bendrais
teisėtais visuomenės interesais.
Teisėkūros pagrindų įstatymas taip pat numato konsultavimosi
su visuomene galimybę.
Atrodytų, kad teisinis pagrindas abipusiam informavimui ir
konsultavimuisi yra pakankamas.
Ar jis veiksnus? Tai didžiąja dalimi priklauso ir nuo mūsų.
Ne visada išnaudojame galimybes ir savivaldos lygmenyje.
9
Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus
bendradarbiavimo priemonės (5)
Aktyvus įsitraukimas – kai piliečių (NVO) dalyvavimas
neapsiriboja vien informacijos apsikeitimu, bet apima ir
aktyvius jų veiksmus stengiantis paveikti tiek sprendimų
priėmimo, tiek jų įgyvendinimo procesus, pavyzdžiui,
įsitraukimas į darbo grupes, konkrečių pasiūlymų, peticijų
teikimas, naudojimasis kitais piliečių įsitraukimo į sprendimų
priėmimo procesus instrumentais, įtvirtintais teisės aktuose.
Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ išdėstytas
siekis, kad iki 2030 m. Lietuvos „bendruomenėms ir
nevyriausybinėms organizacijoms būtų suteiktos galios
remiantis subsidiarumo principu pačioms spręsti
daugumą su jomis susijusių klausimų“.
10
Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus
bendradarbiavimo priemonės (6)
Viena iš valstybės ir nevyriausybinio sektorių
bendradarbiavimo formų- NVO tarybų savivaldybėse
steigimas (savivaldybės tarybos sprendimu), kurios taip pat
teikia siūlymus savivaldybių taryboms dėl NVO veiklos
skatinimo konkrečios savivaldybės teritorijoje
(Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas).
Būtina pasinaudoti galimybe dalyvauti tokios tarybos
veikloje.
Neturėtume pamiršti ir dalyvavimo bendruomenių tarybų
veikloje. Tai įtakingos organizacijos.
11
Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus
bendradarbiavimo priemonė(7)
Įsitraukimas (įtakos darymas) per atstovus –
nevyriausybinės organizacijos gali išreikšti nuomonę, teikti
pasiūlymus dėl įvairaus lygmens politikos formavimo,
įgyvendinimo, viešųjų sprendimų priėmimo gali ir per rinktus
vietos ar nacionalinės valdžios politikus, valstybės tarnautojus,
administracijų vadovus ir darbuotojus.
Seimo statuto 6 straipsnyje ir Vietos savivaldos įstatyme
numatyta seimo nario ir savivaldybės tarybos nario pareiga
„nuolat bendrauti su rinkėjais“ (26 straipsnis).
12
Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus
bendradarbiavimo priemonės (8)
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas š. m.
birželio 15 dieną pritarė siūlymams nustatyti teisę merui turėti
visuomeninių konsultantų, o tarybos nariams – visuomeninių
padėjėjų.
Tokios pareigos tikrai sustiprintų pacientų organizacijų
atstovų pozicijas.
Pageidautina, kad pacientų organizacijos pačios turėtų
savo atstovus savivaldybės darbo grupėse, komisijose,
gydymo įstaigų stebėtojų tarybose ir pan.
13
Lietuvos savivaldybės socialiniuose
tinkluose ir žiniasklaidoje
Pagrindinės 3 socialinių tinklų svetainės, kuriose dalyvauja Lietuvos
savivaldybės:
•Facebook
•YouTube
•Twitter
Aiškią nuorodą į paskyrą Facebook tinkle pateikia ne visos
– tik 19 iš 28 turinčių paskyrą
Savivaldybės pareigybės ir savivaldybei
pavaldžios institucijos atsakingos už
sveikatos politikos formavimą ir vykdymą
• Mero pavaduotojas, kuruojantis sveikatos sritį
• Savivaldybės gydytojas (skyrius)
• Savivaldybės tarybos sveikatos komitetas
• Visuomenės sveikatos biuras
• Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (poliklinikos)
• Ligoninės
Sėkmės pritaikant praktikoje mūsų minėtas priemones:
• Informavimas
• Konsultavimasis
• Aktyvus įsitraukimas
• Įsitraukimas (įtakos darymas) per atstovus
AČIŪ, KAD ESAME KARTU!
16

Contenu connexe

Plus de Simona Balsaitė

Plus de Simona Balsaitė (13)

Gydytojo ir paciento komunikacija gyvenimo pabaigoje
Gydytojo ir paciento komunikacija gyvenimo pabaigojeGydytojo ir paciento komunikacija gyvenimo pabaigoje
Gydytojo ir paciento komunikacija gyvenimo pabaigoje
 
Paliatyviosios pagalbos teikimas Lietuvoje
Paliatyviosios pagalbos teikimas LietuvojePaliatyviosios pagalbos teikimas Lietuvoje
Paliatyviosios pagalbos teikimas Lietuvoje
 
Teisinis gyvenimo pabaigos klausimų reguliavimas. Interpretacija
Teisinis gyvenimo pabaigos klausimų reguliavimas. InterpretacijaTeisinis gyvenimo pabaigos klausimų reguliavimas. Interpretacija
Teisinis gyvenimo pabaigos klausimų reguliavimas. Interpretacija
 
Komunikacija siekiant atstovauti pacientų interesus
Komunikacija siekiant atstovauti pacientų interesusKomunikacija siekiant atstovauti pacientų interesus
Komunikacija siekiant atstovauti pacientų interesus
 
Komunikacija siekiant savo ir oragnizacijos tikslų
Komunikacija siekiant savo ir oragnizacijos tikslųKomunikacija siekiant savo ir oragnizacijos tikslų
Komunikacija siekiant savo ir oragnizacijos tikslų
 
Kodėl reikalingos pacientų organizacijos?
Kodėl reikalingos pacientų organizacijos?Kodėl reikalingos pacientų organizacijos?
Kodėl reikalingos pacientų organizacijos?
 
Ką turime žinoti apie sveikatos apsaugą Lietuvoje?
Ką turime žinoti apie sveikatos apsaugą Lietuvoje?Ką turime žinoti apie sveikatos apsaugą Lietuvoje?
Ką turime žinoti apie sveikatos apsaugą Lietuvoje?
 
Physician-patient communication on ethically sensitive matters
Physician-patient communication on ethically sensitive mattersPhysician-patient communication on ethically sensitive matters
Physician-patient communication on ethically sensitive matters
 
What kind of doctors do patients want?
What kind of doctors do patients want?What kind of doctors do patients want?
What kind of doctors do patients want?
 
Improving communication culture in the UK
Improving communication culture in the UKImproving communication culture in the UK
Improving communication culture in the UK
 
Pacientų lūkesčiai ir POLA veiksmai gerinant komunikaciją
Pacientų lūkesčiai ir POLA veiksmai gerinant komunikacijąPacientų lūkesčiai ir POLA veiksmai gerinant komunikaciją
Pacientų lūkesčiai ir POLA veiksmai gerinant komunikaciją
 
Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra: gydytojo perspektyva
Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra: gydytojo perspektyvaĮ pacientą orientuota sveikatos priežiūra: gydytojo perspektyva
Į pacientą orientuota sveikatos priežiūra: gydytojo perspektyva
 
Ko gydytojas negirdi, o pacientas nepasako
Ko gydytojas negirdi, o pacientas nepasakoKo gydytojas negirdi, o pacientas nepasako
Ko gydytojas negirdi, o pacientas nepasako
 

Kodėl reikia bendrauti su vietos savivalda?

  • 1. Kodėl reikia bendrauti su vietos savivalda? Gediminas Žižys, POLA viceprezidentas
  • 2. Pacientų vienijimasis į pacientų organizacijas neabejotinai yra pilietinio aktyvumo požymis
  • 3. Pacientų vienijimasis į organizacijas Efektyvi priemonė: •ginti savo teisėtus interesus •sulaukti didesnio valdžios ir medikų dėmesio, nei to galėtų tikėtis pavieniai pacientai •pacientams sergantiems ta pačia liga kartu lengviau mokytis gyventi su savo problemomis •padėti vieni kitiems įveikti psichologines problemas •keisti visuomenėje egzistuojančius stereotipus savo ligų atžvilgiu •padėti gauti reikiamą pagalbą, ginant savo teises ir kitose srityse Kuo daugiau žmonių apsijungę, kuo didesnė organizacija, tuo įtaka yra didesnė. Čia galima įžvelgti ir atsakymą į šios dienos temą „KODĖL?“, tačiau ne mažiau svarbu žinoti „KAIP?“.
  • 4. Dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose savivaldybių lygmenyje 4 Svarbiausia – sukurti realiai egzistuojantį ir veikianti mechanizmą, kuris užtikrintų kuo didesnes galimybes pacientų organizacijoms dalyvauti sveikatos politikos sprendimų priėmimo procese savivaldos institucijose. Tam reikalingos atitinkamos priemonės.
  • 5. Paritetinio bendradarbiavimo priemonės ir jų naudojimas Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo priemonės: •Informavimas •Konsultavimasis •Aktyvus įsitraukimas •Įsitraukimas (įtakos darymas) per atstovus
  • 6. Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo priemonės (1) Informavimas – kai valstybės sektorius viešai skelbia, dalijasi informacija apie savo veiklą, formuojamą politiką, planuojamus priimti sprendimus, pasiektus rezultatus ir kt., ir/arba pateikia ją piliečiams (NVO) paprašius. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų įstatymas numato, kad informacija apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, atliekamas įstatymuose numatytas funkcijas turi būti viešai skelbiama ir visiems prieinama neatlygintinai, pirmenybę teikiant informacijos skleidimui internetu ir kitomis elektroninėmis priemonėmis. . 6
  • 7. Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo priemonės (2) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas įpareigoja savivaldybių tarybas ne rečiau nei kartą į metus savivaldybės bendruomenei pateikti viešą savo veiklos ataskaitą (12 straipsnis). Ataskaitos skelbiamos ir prieinamos savivaldybės interneto puslapyje, vietinėje žiniasklaidoje. Įstatymas numato savivaldybės tarybos nario pareigą „nuolat bendrauti su rinkėjais ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams reglamento nustatyta tvarka“ (23 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucija saugo ir garantuoja visuomenės interesą būti informuotai – „žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“ (25 straipsnis). 7
  • 8. Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo priemonės (3) Konsultavimasis – kai valstybės ar savivaldybių institucijos ir įstaigos kreipiasi į gyventojus (NVO) klausdami jų nuomonės dėl politikos įgyvendinimo, planuojamų politinių sprendimų, ar rengiamų teisės aktų projektų ir pan. Konsultavimasis su visuomene – vienas iš Lietuvos įstatymuose įtvirtintų didesnės piliečių įtraukties į viešųjų sprendimų priėmimo procesus įrankių. 8
  • 9. Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo priemonės (4) Konsultacijos gali būti susijusios su naujai priimamų, keičiamų įstatymų, teisės aktų projektų svarstymais, administraciniais sprendimais, susijusiais su bendrais teisėtais visuomenės interesais. Teisėkūros pagrindų įstatymas taip pat numato konsultavimosi su visuomene galimybę. Atrodytų, kad teisinis pagrindas abipusiam informavimui ir konsultavimuisi yra pakankamas. Ar jis veiksnus? Tai didžiąja dalimi priklauso ir nuo mūsų. Ne visada išnaudojame galimybes ir savivaldos lygmenyje. 9
  • 10. Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo priemonės (5) Aktyvus įsitraukimas – kai piliečių (NVO) dalyvavimas neapsiriboja vien informacijos apsikeitimu, bet apima ir aktyvius jų veiksmus stengiantis paveikti tiek sprendimų priėmimo, tiek jų įgyvendinimo procesus, pavyzdžiui, įsitraukimas į darbo grupes, konkrečių pasiūlymų, peticijų teikimas, naudojimasis kitais piliečių įsitraukimo į sprendimų priėmimo procesus instrumentais, įtvirtintais teisės aktuose. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ išdėstytas siekis, kad iki 2030 m. Lietuvos „bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms būtų suteiktos galios remiantis subsidiarumo principu pačioms spręsti daugumą su jomis susijusių klausimų“. 10
  • 11. Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo priemonės (6) Viena iš valstybės ir nevyriausybinio sektorių bendradarbiavimo formų- NVO tarybų savivaldybėse steigimas (savivaldybės tarybos sprendimu), kurios taip pat teikia siūlymus savivaldybių taryboms dėl NVO veiklos skatinimo konkrečios savivaldybės teritorijoje (Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas). Būtina pasinaudoti galimybe dalyvauti tokios tarybos veikloje. Neturėtume pamiršti ir dalyvavimo bendruomenių tarybų veikloje. Tai įtakingos organizacijos. 11
  • 12. Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo priemonė(7) Įsitraukimas (įtakos darymas) per atstovus – nevyriausybinės organizacijos gali išreikšti nuomonę, teikti pasiūlymus dėl įvairaus lygmens politikos formavimo, įgyvendinimo, viešųjų sprendimų priėmimo gali ir per rinktus vietos ar nacionalinės valdžios politikus, valstybės tarnautojus, administracijų vadovus ir darbuotojus. Seimo statuto 6 straipsnyje ir Vietos savivaldos įstatyme numatyta seimo nario ir savivaldybės tarybos nario pareiga „nuolat bendrauti su rinkėjais“ (26 straipsnis). 12
  • 13. Valdžios ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo priemonės (8) Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas š. m. birželio 15 dieną pritarė siūlymams nustatyti teisę merui turėti visuomeninių konsultantų, o tarybos nariams – visuomeninių padėjėjų. Tokios pareigos tikrai sustiprintų pacientų organizacijų atstovų pozicijas. Pageidautina, kad pacientų organizacijos pačios turėtų savo atstovus savivaldybės darbo grupėse, komisijose, gydymo įstaigų stebėtojų tarybose ir pan. 13
  • 14. Lietuvos savivaldybės socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje Pagrindinės 3 socialinių tinklų svetainės, kuriose dalyvauja Lietuvos savivaldybės: •Facebook •YouTube •Twitter Aiškią nuorodą į paskyrą Facebook tinkle pateikia ne visos – tik 19 iš 28 turinčių paskyrą
  • 15. Savivaldybės pareigybės ir savivaldybei pavaldžios institucijos atsakingos už sveikatos politikos formavimą ir vykdymą • Mero pavaduotojas, kuruojantis sveikatos sritį • Savivaldybės gydytojas (skyrius) • Savivaldybės tarybos sveikatos komitetas • Visuomenės sveikatos biuras • Asmens sveikatos priežiūros įstaigos (poliklinikos) • Ligoninės Sėkmės pritaikant praktikoje mūsų minėtas priemones: • Informavimas • Konsultavimasis • Aktyvus įsitraukimas • Įsitraukimas (įtakos darymas) per atstovus
  • 16. AČIŪ, KAD ESAME KARTU! 16