Pasiruošimo eurui indeksas
•Télécharger en tant que PPTX, PDF•
0 j'aime•963 vues
Daugiau nei pusė šalies įmonių jau pradėjo pasirengimą perėjimui prie naujosios valiutos. Tuo tarpu šalies gyventojai mažiau domisi euru ir jam ruošiasi pasyviau. Tokias tendencijas atskleidžia „Swedbank“ ir TNS LT apskaičiuotas Lietuvos pasirengimo eurui indeksas (PEI), apibendrinantis šalies gyventojų bei įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje. Lietuvos įmonių pasirengimo eurui indeksas yra 46 iš 100 galimų balų, gyventojų indeksas siekia 30 balų.
Recommandé
Recommandé
Contenu connexe
Tendances
Tendances (15)
Plus de Swedbank Lietuvoje
Plus de Swedbank Lietuvoje (20)
Pasiruošimo eurui indeksas
- 1. © Swedbank Lietuvos gyventojų ir verslo pasiruošimas eurui 2014 m. balandžio 16 d.
- 2. Pasiruošimo eurui indeksas: kaip jis sudaromas Edita Palskė, TNS LT vyr. projektų vadovė
- 3. Pasiruošimo eurui indeksas 3 1. POŽIŪRIS
- 4. Pasiruošimo eurui indeksas 4 2. INFORMACIJA
- 5. Pasiruošimo eurui indeksas 5 3. ELGESYS
- 6. Pasiruošimo eurui indeksas 6 1. POŽIŪRIS 2. INFORMACIJA 3. ELGESYS
- 7. Indekso reikšmės 7 100 balų Visiškas pasiruošimas euro įvedimui 0 balų Visiškas nepasiruošimas euro įvedimui
- 8. Indekso reikšmės 8 100 balų Visiškas pasiruošimas euro įvedimui 0 balų Visiškas nepasiruošimas euro įvedimui 80 balų 20 balų Žemas pasiruošimas euro įvedimui 50 balų Vidutiniškas pasiruošimas euro įvedimui Aukštas pasiruošimas euro įvedimui
- 9. Apklausta 9 ĮMONĖS • Telefoninė apklausa • Atranka: atsitiktinė, reprezentuojanti Lietuvos įmones • Respondentas: įmonių vadovai ar kiti darbuotojai, žinantys apie įmonės pasiruošimą eurui. • Terminas: 2014 m. vasario 24-26 d. • Imtis: 500 respondentų. GYVENTOJAI • Tiesioginė apklausa • Atranka: atsitiktinė, reprezentuojanti 15- 74 m. Lietuvos gyventojus • Terminas: 2014 m. vasario 21-28 d. • Imtis: 510 respondentų
- 10. Lietuvos gyventojų pasiruošimas eurui Orinta Žvirzdinė „Swedbank“ mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė
- 11. © Swedbank Lietuvos gyventojų pasiruošimas eurui 100 balų Visiškas pasiruošimas euro įvedimui 0 balų Visiškas nepasiruošimas euro įvedimui 80 balų 20 balų Žemas pasiruošimas euro įvedimui 50 balų Vidutiniškas pasiruošimas euro įvedimui Aukštas pasiruošimas euro įvedimui 7 30 37 49 Elgesys Požiūris Informuotumas Pasiruošimo eurui indeksas
- 12. © Swedbank Lietuvos gyventojų požiūris į euro įvedimą Vidurkis – Lietuvos gyventojų požiūris koreliuoja su informuotumu: tikėtina, kad daugiau žinių apie euro įvedimą įgijusių gyventojų nuomonė gerės.
- 13. © Swedbank Lietuvos gyventojų informuotumas apie euro įvedimą Vidurkis – Kol kas tik kas dešimtas gyventojas domisi, aktyviai ieško informacijos apie euro įvedimą. Beveik visų jų pagrindinis žinių šaltinis yra žiniasklaida.
- 14. © Swedbank Pasirengimo veiksmai artėjant euro įvedimui 40 proc. atlieka bent vieną iš šių veiksmų: 29% 31% 40% 29 proc. pasiruošimo eurui veiksmų neatlieka 24 proc. žino litų keitimo į eurus kursą 10 proc. ieško/domisi informacija apie euro įvedimą 10 proc. žino, kas bus su jų indėliu litais, pinigais sąskaitose ir kortelėse 9 proc. kartais perskaičiuoja kainas į eurus 9 proc. žino, kur ir kaip vyks litų keitimas į eurus be papildomo mokesčio 8 proc. žino svarbiausias litų keitimo į eurus datas 8 proc. nebekaupia didesnių grynųjų pinigų sumų ir stengiasi pinigus laikyti banko sąskaitoje 7 proc. apytiksliai pasiskaičiavo savo pajamas (algą, pensiją, pašalpą) eurais 5 proc. turi šiek tiek eurų grynaisiais, jų nekeičia ir neleidžia 4 proc. stengiasi dažniau atsiskaityti negrynaisiais pinigais 4 proc. pradėjo arba planuoja išleisti sutaupytus grynuosius litus (pvz., iš taupyklės) 4 proc. žino, kas bus su jų paskola litais 3 proc. įnešė/planuoja įnešti sukauptus grynuosius į sąskaitą 31 proc. pradės ruoštis tik tuomet, kai bus visiškai aišku, kad Lietuva įsives eurą
- 15. © Swedbank Geriausiai euro įvedimui pasiruošę gyventojai 23-35 m. amžiaus: jų pasiruošimo indeksas siekia 32 balus, požiūris į euro įvedimą Lietuvoje taip pat palankiausias euro atžvilgiu, didžiuosiuose miestuose (daugiau kaip 200 tūkst. gyventojų) gyvenantys žmonės (34 balai), atsiskaitantieji ne grynaisiais pinigais (35 balai)
- 16. © Swedbank Mažiausiai euro įvedimui pasiruošę gyventojai Iki 22 m. ir vyresni nei 60 m. amžiaus: tarp jaunuolių daugiausia (21 proc.) visiškai neinformuotų apie euro įvedimą, tarp senjorų – daugiausia (48 proc.) nepritariančiųjų euro įvedimui, mažesniuose miestuose (2 – 30 tūkst. gyventojų) gyvenantys žmonės (pasiruošimo indeksas - 25 balai), atsiskaitantieji grynaisiais pinigais (28 balai)
- 17. © Swedbank Pasilyginkime su kaimynais: Latvijos patirtis Informuotumas – 52 Požiūris – 38 Elgesys – 7 Informuotumas – 49 Požiūris – 37 Elgesys – 7 2013 m. kovas 2014 m. vasaris TOP 3 pasirengimo veiksmai: 23% domėjosi informacija apie planuojamą euro įvedimo procesą 23% ieškojo informacijos žiniasklaidoje 17% klausė draugų, pažįstamų apie euro įvedimą TOP 3 pasirengimo veiksmai: 24% žino litų keitimo į eurus kursą 10% ieškojo/domėjosi informacija apie euro įvedimo procesą 10% žino, kas bus su jų indėliu ir sąskaitomis litais Indeksas – 31 Indeksas – 30 Latvijoje per pirmąjį metų pusmetį gyventojų pasiruošimo eurui indeksas neaugo, rugsėjį pasiekė 34, o lapkritį – euro įvedimo išvakarėse – 41 balą iš 100 galimų.
- 18. © Swedbank Gyventojų pasiruošimo eurui kalendorius
- 19. © Swedbank 19 Lietuvos rinkoje cirkuliuoja apie 11,3 mlrd. litų grynųjų pinigų. Tik trečdalis jų yra verslo įmonėse – didžiąją dalį turi gyventojai. Didžiausias iššūkis – grynieji 11,3 mlrd. litų grynaisiais Lietuvos banko balanso apžvalgos (2014 m. kovo mėn. ) ir „Swedbank“ duomenys
- 20. © Swedbank 20 Paprasčiausias būdas sutikti eurą – be grynųjų pinigų Naudokitės mokėjimo kortelėmis ir interneto banku kasdieniams mokėjimams ir atsiskaitymams – taip nesusikaups grynieji, kuriuos vėliau reikėtų keisti. Naudodamiesi bankomatais, iš anksto įneškite turimas santaupas grynaisiais į savo sąskaitas, o turimas smulkias monetas iki metų pabaigos išleiskite – išvengsite eilių metų pabaigoje.
- 21. Lietuvos įmonių pasiruošimas eurui Dainius Vilčinskas „Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas
- 22. © Swedbank Lietuvos įmonių pasiruošimas eurui 100 balų Visiškas pasiruošimas euro įvedimui 0 balų Visiškas nepasiruošimas euro įvedimui 80 balų 20 balų Žemas pasiruošimas euro įvedimui 50 balų Vidutiniškas pasiruošimas euro įvedimui Aukštas pasiruošimas euro įvedimui 19 46 65 63 Elgesys Požiūris Informuotumas Pasiruošimo eurui indeksas
- 23. © Swedbank Lietuvos įmonių požiūris į euro įvedimą Vidurkis – Didesnė Lietuvos įmonių dalis pasisako už euro įvedimą.
- 24. © Swedbank Lietuvos įmonių informuotumas apie euro įvedimą Vidurkis – Palankumas eurui didesnis tarp tų įmonių, kurios jaučiasi geriau informuotos apie jo įvedimą. Įmonių informuotumo rodiklis yra neblogas, ypač turint minty, kad aktyvesnė informacijos kampanija dar neprasidėjo.
- 25. © Swedbank 20% 80% Įmonių pasiruošimo veiksmai 80 proc. atlieka bent vieną iš pasiruošimo veiksmų: 20 proc. pasiruošimo eurui veiksmų neatlieka 48 proc. planuoja atlikti pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje 42 proc. įmonių ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus 35 proc. planuoja pritaikyti savo IT sistemą 23 proc. planuoja informuoti, apmokyti darbuotojus 22 proc. planuoja perprogramuoti kasos aparatus 21 proc. planuoja skatinti klientus pereiti prie mokėjimų negrynaisiais pinigais (ypač po Naujų metų) 21 proc. mažina atsiskaitymus grynaisiais pinigais ir aktyviau siūlo klientams atsiskaityti kortele 18 proc. ruošiasi/jau susitiko pasikonsultuoti su banko specialistu 16 proc. atlieka pakeitimus buhalterinėje programoje 15 proc. planuoja pasirašyti geros verslo praktikos memorandumą ... ir kita Kol kas įmonės labiau planuoja veiksmus. Apie 10 proc. jų pradėjo ir realų įgyvendinimą: IT, buhalterinių sistemų keitimą ir kt.
- 26. © Swedbank Įmonių pasiruošimo eurui darbai
- 27. © Swedbank Palyginimas: Latvijos įmonių patirtis Informuotumas – 57 Požiūris – 52 Elgesys – 32 Informuotumas – 63 Požiūris – 65 Elgesys – 19 2013 m. kovas 2014 m. vasaris TOP 3 pasirengimo veiksmai: 55% padidino atsiskaitymus ne grynaisiais pinigais arba perėjo prie jų 52% ruošiasi kainų skelbimui dviem valiutomis 47% planuoja pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje TOP 3 pasirengimo veiksmai: 48% planuoja pakeitimus buhalterinės apskaitos programoje 42 proc. įmonių ruošiasi kainų perskaičiavimui iš litų į eurus 35 proc. planuoja pritaikyti savo IT sistemą Indeksas – 46 Indeksas – 46 Latvijoje įmonių pasiruošimo eurui indeksas nuosekliai augo ir rugsėjį pasiekė 54, o lapkritį– euro įvedimo išvakarėse – 61 iš 100 galimų. Vis dėlto daugelis įmonių ėmė ruoštis per vėlai: nors turėjo daugiau nei pusmetį, tikrasis pasiruošimas prasidėjo tik 4 metų ketvirtį.
- 28. © Swedbank Patarimai įmonėms Įvertinkite, kokie įmonės procesai keisis kartu su valiuta, ir sudarykite pasirengimo įsivesti eurą planą: biudžetą, IT, darbuotojų ir jų mokymų poreikį, paskirkite už šio plano įgyvendinimą atsakingą asmenį ar komandą. Jei naudojatės sudėtingesniais bankiniais sprendimais, aptarkite savo planą su banko specialistu. Įvertinkite apskaitos ir mokėjimo sistemų, kasos aparatų pritaikymą eurui. Jei naudojate elektroninių kortelių skaitytuvą (EKS), jo parengimu pasirūpins bankas. Antrąjį pusmetį ir 2015 m. pradžioje išaugs grynųjų pinigų apyvartos, todėl iš anksto apskaičiuokite, kiek grynųjų eurų reikės, pasirūpinkite jų pristatymu, inkasavimu ir saugojimu. Mažinkite grynųjų pinigų kiekį – tuomet turėsite mažiau rūpesčių pereinamuoju dviejų valiutų naudojimo laikotarpiu.
- 29. © Swedbank 29 Iki planuojamo euro įvedimo liko: 260 dienų
- 30. © Swedbank Ačiū!
Notes de l'éditeur
- Lietuvos gyventojų pasiruošimas eurui buvo matuotas šių metų vasario pabaigoje. Nors tuo metu apie eurą jau buvo kalbama nemažai, dar nebuvo tikslingos, kryptingos informacijos apie euro įvedimą. Taip pat nebuvo aišku, ar euras tikrai bus įvestas. Tad natūralu, kad pasiruošimo eurui indeksas nėra aukštas – 30 punktų iš 100 galimų. Indeksą žemyn labiausiai nusveria tai, kad gyventojai dar neskuba atlikti veiksmų, kurie svarbūs ruošiantis eurui.
- Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojų požiūris į euro įvedimą siekia 4,3 balo iš 10 galimų. Neapsisprendusiais dėl euro įvedimo Lietuvoje galima pavadinti penktadalį Lietuvos gyventojų (21%). Visiškai už euro įvedimą Lietuvoje pasisako maždaug kas dešimtas Lietuvos gyventojas (11%). Tikėtina, kad aktyvesnė informacinė kampanija pagerins Lietuvos gyventojų nuomonę apie euro įvedimą Lietuvoje.
- Geriausiai įvertintas indekso komponentas – informuotumas apie planuojamą euro įvedimą Lietuvoje. Vis dėlto, jis taip pat nėra aukštas. Informuotumo vidurkis – 5,4 balo iš 10 galimų. Maždaug keturi gyventojai iš dešimties mano, kad jie yra neblogai arba gerai informuoti apie euro įvedimą (rinkosi balus nuo 6 iki 10 – 42%). Maždaug trečdalis nurodė, kad jų informuotumas apie euro įvedimą Lietuvoje yra žemesnis (rinkosi balus nuo 1 iki 4 – 35%). Tikėtina, kad didesnis informuotumas apie eurą šiek tiek pagerins gyventojų požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje.
- Bent vieną iš veiksmų, kurie svarbūs euro pasiruošimui, atlieka 40% Lietuvos gyventojų. Maždaug ketvirtadalis gyventojų nurodė, kad jie žino litų keitimo į eurus kursą (24%). Tai dažniausias pasiruošimo eurui veiksmas. Visi kiti veiksmai neviršija 10%.
- Geriausiai euro įvedimui pasiruošę jaučiasi jaunesni didžiųjų miestų gyventojai. Tai natūralu, nes tikėtina, jog tai yra žmonių grupė, daugiau keliaujanti, tiesiogiai susidurianti su euru kitose šalyse ir jau spėjusi įvertinti bendrosios Europos valiutos privalumus.
- Kaip ir galima nuspėti – prasčiau pasiruošę jaučiasi konservatyvieji gyventojai, t.y. vyresni, gyvenantys mažesniuose miesteliuose.
- Situacija Lietuvoje atspindi atitinkamo laikotarpio situaciją Latvijoje.
- Metų pabaiga ir euro įvedimas gali pasirodyti dar toli, tačiau jau iš anksto reiktų apgalvoti pasirengimo veiksmus – pagalvoti ne tik apie save, bet ir apie vyresniuosius savo giminaičius.
- Didžioji dalis grynųjų yra gyventojų rankose. Jeigu gyventojai norės pasikeisti litus į eurus grynaisiais bankų padaliniuose, bus tikrai sudėtinga ir bankams, ir klientams. Latvijoje rinkoje cirkuliavusi grynųjų pinigų suma buvo mažesnė ir klientams eilėse tekdavo lūkuriuoti apie 3-4 valandas. Lietuvoje grynųjų pinigų apyvartoje yra daugiau. Be to, dėl didesnių kaip 15 tūkst. litų sumų keitimo bankui reikės pranešti iš anksto.Todėl sakome – pradėkite rūpintis pasirengimu eurui jau dabar.
- Savo klientams sakome – perėjimas prie euro bus kuo paprasčiausias, jei klientai yra įgyvendinę šiuos žingsnius:Kasdieniams atsiskaitymams naudojasi mokėjimo kortele, mokėjimus atlieka per interneto banką. Pinigus laiko sąskaitose banke, ne grynaisiais. Kiti svarbus pasiruošimo žingsniai:Atnaujinkite savo kontaktus interneto banke – kad gautumėte asmeniškai visą svarbiausią su valiutos pokyčiu susijusią informaciją. Jei turite grynųjų pinigų – pagalvokite apie jų išleidimą arba įnešimą į sąskaitas. Aptarkite su vyresniais giminaičiais pasirengimo eurui etapus, pasitikslinkite, ar jie turi mokėjimo korteles, ar prisimena jų PIN kodus, ar pamena prisijungimo prie el. bankininkystės slaptažodžius. 2015 metųsausį:- Sukauptais grynaisiais atsiskaitykite už paslaugas ar pirkinius per pirmąsias 2 savaites po euro įvedimo. Grąžą gausite eurais. - Neskubėkite keisti litų euro įvedimo dieną. Bankai juos nemokamai keis dar 6 mėnesius, Lietuvos bankas – neribotą laiką.
- Kaip ir privačių klientų atveju, Lietuvos įmonių pasiruošimo eurui indeksas buvo matuotas šių metų vasario pabaigoje. Tai laikas, kai viešojoje erdvėje jau buvo kalbama apie euro įvedimą, bet dar nebuvo aiškaus atsakymo, kad euras tikrai bus. Tad visai suprantama, kad Lietuvos įmonių pasiruošimo indeksas yra vidutiniškas – 46 punktai iš 100 galimų. Indeksą žemyn nusveria tai, kad įmonės dar neskuba atlikti veiksmų, kurie svarbūs ruošiantis eurui. Tai suprantama, nes kol kas euro įvedimas dar nėra patvirtintas oficialiai.
- Bendras Lietuvos įmonių požiūrio į euro įvedimą Lietuvoje vidurkis – 6,9 balo iš 10 galimų. Didesnė dalis Lietuvos įmonių pasisako už euro įvedimą: 30% įmonių nurodė, kad jos yra visiškai už euro įvedimą Lietuvoje. Tik maždaug kas dešimta Lietuvos įmonė yra nusiteikusi visiškai prieš euro įvedimą (11%). Pastebėta, kad palankumas eurui yra didesnis tarp tų įmonių, kurios jaučiasi geriau informuotos apie euro įvedimą. Tikėtina, kad didesnis informuotumas apie eurą šiek tiek pagerins įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje. Žinoma, verta atkreipti dėmesį į tai, kokia būtent informacija apie eurą bus pateikiama.
- Beveik du trečdaliai Lietuvos įmonių nurodė, kad jos yra neblogai arba gerai informuotos apie euro įvedimą (rinkosi balus nuo 6 iki 10 – 62%). Informuotumo vidurkis – 6,6 balo iš 10 galimų. Tai geras rezultatas, žinant, kad iki tyrimo laikotarpio dar nevyko informacinės kampanijos apie euro įvedimą. Požiūris į euro įvedimą yra teigiamesnis tarp tų įmonių, kurios jaučiasi geriau informuotos apie euro įvedimą. Vadinasi, tikėtina, kad didesnis informuotumas apie eurą šiek tiek pagerins įmonių požiūrį į euro įvedimą Lietuvoje.
- Nors pasiruošimo eurui indekso klausimas apie elgesį rodo, kad Lietuvos įmonės dar neskuba atlikti veiksmų, svarbių euro pasiruošimui, galima pastebėti, kad dauguma Lietuvos įmonių jau yra pradėjusios galvoti apie euro įvedimą – 79% įmonių nurodė bent vieną veiksmą, kuris atliekamas,siekiant pasiruošti euro įvedimui. Žinoma, šiuo metu dažniau kalbama apie veiksmų planus, o ne apie veiksmų įgyvendinimą ir tai suprantama, nes realūs veiksmai reikalaus įmonių investicijų.
- Įmonės turėtų pradėti ruoštis eurui anksčiau nei gyventojai - nes jų laukia daugiau ir sudėtingesnių darbų.
- Vėlyvas pasiruošimas reiškia išaugusius kaštus – juk jei visos įmonės pradės ruoštis paskutinį ketvirtį, IT tiekėjai gali nespėti laiku suteikti paslaugų, arba dėl išaugusios paklausos gali kilti paslaugų kainos.