Mokykla kiekvienam: ką tai reiškia ir kaip ji kuriama? Dr. Lina Miltenienė, Š...
Gintauto Mažeikio knygos „Po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika“ pristatymas
1. Gintautas Mažeikis
PO PONO
IR TARNO
Knygos pristatymas
Lektorė Dalia Krasauskienė
2.
3.
4. Terminai ir sąvokos
Spektaklio visuomenė ir reginių visuomenė
Simuliakrinis ir simuliacinis
Vienmatis
žmogus, ketmanas, fantazmai, bestijos, šmėklų
lyderiavimas...
Ponas ir tarnas - lyderis ir savanoris
Meistras ir lyderis
5.
6. Gintautas Mažeikis:
Šiandien populiaru kalbėti apie lyderius, prieš porą
dešimtmečių – apie vadovavimą, o tai iš dalies
paslepia pono ir tarno (vergo) dialektiką bei
kolektyvinės hegemonijos formas, pakeistinio
mąstymo raidą.
7. XX a. antroji pusė –klasikinė lyderystės epocha
(randasi simuliakriniai visuomenės lyderiai)
8. Klasikinių ir naujų simuliakrinių lyderių kritika
Musollini,
V. Leninas,
R. Liuxemburg,
Margaret Thetcher;
Holivudo žvaigždynas,
politikai Baracas Obama, Vladimiras Putinas
9. XX a. antroje pusėje, šioje spektaklio, arba
reginių, visuomenės, vienmačio
žmogaus, ketmano, simuliakrų epochoje, iškelta ir
išpuoselėta lyderystės idėja padėjo užgožti
kontrolės, režimo, prievartos, prievartinio
paklusimo, engimo, susvetiminimo ir manipuliacijos
temas, atitolino diskusijas apie sekėjų
nesavarankiškumą, apolitiškumą.
11. Meistras – mokytojas, pavyzdys kitiems. Didieji meistrai labai
artimi genijams. Meistrystė turi įgalinti žmogaus laisvę ir esmę
12. “Meistras labiau siejamas su realybės, t.y., daiktų
savaime plotme, „su savo psichikos realybe:
gamta, žmogaus biologija, fiziologija, nervų
sistema”, o lyderis su tikrovės jau sukonstruota, t.y.
simboline, plotme ir priklauso nuo to, kas nėra jo
refleksijos objektas: nuo medijų ir technologijų
raidos, polinkio įspūdžiams, biologinio
impulsyvumo, charizmos”.
15. Tarnas apibūdina ir paklusnumo, ir nesavarankiškumo
santykius, ir įrankumą (įrankiai tarnauja žmogui jam
meistraujant).
16. Klasikinis ponas – „aristokratas, be TV, skaito
Turgenevą, Dostojevskį, mėgiamas rašytojas - M.
Prustas, kamuojamas melancholijos, turi ištikimą
tarną”...( humoristinis G. M. apibūdinimas)
18. „Laisvė nuo” ir „laisvė kam”
„Laisvė nuo” – tinkama simuliakriniams
lyderiams, atitinka rinkos poreikius, atitinka lyderystės
ir tarnystės idėjas, kurios ne tik nesprendžia
pozityvios laisvės klausimo, bet įgalina naujos
eksploatacijos būdus.
„Laisvė kam” – meistrystės samprata –
išsilaisvinimas, kaip įgalinimas būti, pirmiausiai
įveikiant pono ir tarno santykius.
23. Simuliakrinio lyderio užduotis – skatinti ir
pateisinti turėjimą, priešingą buvimui. Erichas
Frommas knygoje Turėti ar būti (Fromm 2005)
parodo, kaip turėjimas per vartojimą, prekinį fetišizmą
pamažu užgožia būties dramatizmą.
24. Miniai yra dovanojamas lyderio-žvaigždės
pažadas, kad ir jis, šis standartizuotos baikštus
sistemos varžtelis, gali laimėti didįjį meilės ir
pripažinimo prizą.
25. Į ką tai veda?
Lyderystės modeliai, kurie nekelia grėsmės
naujiesiems pono ir tarno santykiams
Tarnystės “pramogos” industrija
Vadovų ir lyderių kursai
Pranyksta meistrystės tema
Nediskutuojamas meistrystės ir lyderystės santykis
26. „Aš toks nenoriu būti, bet jūs norite, vadinasi, aš privalau...”
27. Industriškai platinama ir įgyvendinama lyderystės
idėja yra nuolatos derinama su senu ir nauju tarnystės
kultu.
28. “Šiandieninė simuliakrinė tarnystė nebemaskuoja
jokių pono ir tarno santykių, kaip ir nebeturi klasikinio
engimo pavidalo, o yra minios elgesio forma pakliūti į
viešą spektaklį ir dėl to patirti pasitenkinimą, ko ir
siekia šią „tarnystės“ pramogą plėtojančios
šiuolaikinės socialinės industrijos‟.
29. XX amžiaus viduryje universitetai buvo savarankiškai
mąstančių, išskirtinių žmonių raiškos vieta, šiandien
jie yra simuliuojančių tarnų, svajojančių laimėti lyderio
kaukės prizą, produkavimo vieta.
31. Ričardas Farsonas „Absurdo vadyba”(2004)
“Tačiau vadybininkai tebesiuntinėjami iš vieno
madingos mokymų programos į kitą, nes įmonės
pasiduoda vis naujoms srovėms, naujiems vadybos
apibrėžimams, naujiems motyvaciniams šūkiams.
Prieš daugelį metų kalbėjome apie
„vadovavimą”, paskui pasirodė „moralė”, vėliau
„motyvacija”, paskui „bendravimas‟, paskui
„kultūra”, paskui „kokybė”, paskui „tobulybė”, paskui
„chaosas”, o galiausiai – ir vėl „vadovavimas”.