1. MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO PLĖ TOTĖ IR
ŠVIETIMO KOKYBĖ : KONTEKSTAS,
NUOSTATOS, TENDENCIJOS
Vidmantas Jurgaitis
projekto „Lyderių laikas 2“ teisės aktus rengiančios darbo grupės narys
Mykolo Romerio universiteto Administracinės
teisės ir proceso katedros lektorius
1
2. Darbą baigiusio Seimo Švietimo, mokslo ir
kultūros komiteto pirmininkas Valentinas
Stundys, atsakydamas į „Dialogo“ klausimus
(Nr. 41 (11 08)), sako:
„Beje, daugiausia abejonių kelia tai, kaip
nuosekliai įstatymai yra įgyvendinami
praktikoje: kartais susidaro įspūdis, kad
įstatymai reikalauja veikti taip, o, tarkim,
įstaigų vadovai diktuoja bendruomenei, kaip
jiems labiau tinką, ir tai yra sisteminė bėda,
kuriai įveikti būtinos ir įstatymų sankcijos.“
http://www.dialogas.com/laikrastis/2012/42/sistemine-beda-
%e2%80%93-mokyklu-vadovu-savivale/ 2012-11-23
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 2
4. GAIRĖMIS SIEKIAMA
įtvirtintibendruosius mokyklų (išskyrus
aukštųjų mokyklų) savarankiškumo
plėtotės principus
apibrėžti mokyklų savarankiškumo raidos
etapus
nustatyti mokyklos savarankiškumo
įteisinimą
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 4
5. VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003–2012 METŲ
NUOSTATOS
11. Kad būtų užtikrinamas švietimo plėtotės efektyvumas ir
darna:
1) įdiegiama atsakingo valdymo sistema, pagrįsta periodiška visų
švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota
vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. Šiam
tikslui pasiekti:
<…>
– išplečiamas mokyklų – mokymosi bendruomenių –
savarankiškumas, užtikrinamas jų veiklos skaidrumas.
2) švietimo finansavimas ir išteklių naudojimas reformuojamas
taip, kad padėtų švietimo sistemai geriau prisitaikyti prie laisvos
rinkos ir užtikrintų geresnį švietimo prieinamumą bei kokybę:
<…>
– į tvirtinamas realus finansinis mokyklų
savarankiškumas ir skaidri finansinė atskaitomybė
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 5
6. Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“
Plėsti bendruomenių savivaldą (suteikiant
daugiau teisių mokyklų ir seniūnijų
savivaldai), stiprinančią bendruomenių ir
nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą
viešajame gyvenime. Valstybės ir vietos
valdžios institucijos turi sąmoningai siekti
perduoti visuomenei vis daugiau galių ir
atsakomybės savarankiškai veikti
įgyvendinant subsidiarumo principą.
5.9.1 punktas. Patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d.
nutarimu Nr. XI-2015 (Žin., 2012, Nr. 61-3050)
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 6
7. BENDROSIOS NUOSTATOS (1)
Mokyklos savarankiškumas – teisė
nepriklausomai nusistatyti ir
įtvirtinti savo organizacinę ir
valdymo struktūrą, ryšius su
partneriais, ugdymo programas,
spręsti kitus mokyklos veiklos
klausimus.
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 7
8. MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO PLĖ TOTĖ S
PRINCIPAI (1)
atsakomybė – tai pareigų asmeniui,
bendruomenei, valstybei suvokimas ir
įsipareigojimas savo veiksmais užtikrinti
kitų asmenų teises ir laisves
interesų dermė – tai visų lygių tikslų,
jų siekimo būdų, metodų bendrumas
vidinėje ir išorinėje mokyklos aplinkoje
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 8
9. MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO
PLĖ TOTĖ S PRINCIPAI (2)
nuoseklumas (planingos ir veiksmingos
veiklos) – visuminis požiūris į kryptingą,
planingą mokyklos veiklą, jos raidą,
siekiamą rezultatą, vengiant stichiškumo ir
vienadienių, neplanuotų veiklų;
laisvas apsisprendimas – kiekvienos
mokyklos bendruomenės laisvė rinktis
mokyklos savarankiškumo plėtotės
tempą, savarankiškumo laipsnį ar veiklos
sritis plečiant savosios atsakomybės ribas.
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 9
10. Kiekviena mokykla plėtoja savarankiškumą savo
raidos tempu.
Valstybės bei vietos valdžios ir valdymo, švietimo
savivaldos institucijos skatina ir padeda
mokykloms plėtoti savarankiškumą.
Skatinimas ir pagalba pasireiškia mokyklų
konsultavimu, personalo kvalifikacijos tobulinimu,
kita pagalba veiklai tobulinti bei savarankiškumo
plėtotei tinkamos teisinės aplinkos kūrimu.
Netoleruotinas mokyklų savarankiškumo
skatinimas administraciniais metodais.
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 10
11. MOKYKLOS SAVARANKIŠKUMĄ PLĖTOJA ETAPAIS
Savarankiškumo etapai – tai sprendimų inicijavimo,
priėmimo ir įgyvendinimo laisvės lygmens
apibudinimas.
Mokyklų savarankiškumo raidos etap ų išskyrimas
yra sąlyginis.
Savarankiškumas yra santykinis, jis įgyjamas atitikus
susitartus/nustatytus rodiklius (pvz. geri veiklos
rezultatai) ir prarandamas jiems reikšmingai
pablogėjus.
Mokyklos savarankiškumo etapas priklauso nuo
konkrečiam laikmečiui, vietovei, bendruomenei
svarbių kriterijų.
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 11
12. SAVARANKIŠKUMO PLĖTOTĖS ETAPAI
Mokyklos savarankiškumo plėtotė turėtų būti
laipsniška ir planuojama mokyklos veiklos
planavimo dokumentuose.
Mokyklos savarankiškumas plėtojamas tolygiai
ir visumiškai arba skirtingu tempu
atskirose konkrečiose veiklos srityse, pvz.
mokyklos veiklos organizavimas; mokyklos
turtas, finansai ir materialieji ištekliai;
žmogiškieji ištekliai; ugdymas (turinys,
procesas); vidinė kokybės vadyba.
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 12
13. GALIMI SAVARANKIŠKUMO KRITERIJAI
mokinių pasiekimai,
mokyklos bendruomenės gebėjimas inicijuoti, priimti ir
įgyvendinti mokyklos veiklai tobulinti tinkamus
sprendimus;
mokyklos bendruomenės aktyvumas;
santykių tarp mokyklos ir jos savininko teises ir
pareigas įgyvendinančios institucijos (savininko, dalyvių
susirinkimo) pobūdis;
mokyklos kultūra ir vadyba (lyderystė),
personalo parengtumas dirbti savarankiškai (gebėjimai
modeliuoti ugdymo procesus ir formuoti ugdymo
turinį),
kiti mokyklos bendruomenės brandą apibūdinantys
kriterijai
šiuos kriterijus atspindinčių rodiklių tvarumas
(išliekamasis pobū dis).
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 13
14. MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO RAIDOS ETAPAI
Savarankiška mokykla
Vidutinio savarankiškumo mokykla
Silpno savarankiškumo mokykla
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 14
15. Silpno savarankiškumo mokykla
Mokykla, kurią tiesiogiai valdo mokyklos savininko teises
ir pareigas įgyvendinanti institucija (savininkas, dalyvių
susirinkimas) ir (arba) mokyklos priimami sprendimai
derinami su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia
institucija (savininku, dalyvių susirinkimu) arba gaunamas
jos pritarimas sprendimams priimti arba įgyvendinti.
Naujai įsteigta mokykla, naujai paskirtą mokyklos vadovą
turinti mokykla ar vidutinio savarankiškumo mokykla,
dėl reikšmingai pablogėjusių veiklos rezultatų
nebeatitinkanti vidutinio savarankiškumo raidos etapui
nustatytų kriterijų ir rodiklių gali būti silpno
savarankiškumo mokyklomis.
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 15
16. Vidutinio savarankiškumo mokykla
Mokykla iš dalies savarankiškai inicijuoja, priima
ir įgyvendina sprendimus.
Kai kuriose veiklos srityse mokykla gali būti
savarankiška.
Vidutinis savarankiškumas reiškia, kad mokyklos
sprendimai suderinami su savininko teises ir
pareigas įgyvendinančia institucija (savininku,
dalyvių susirinkimas) arba gaunamas jos
pritarimas sprendimams iki jų priėmimo arba
prieš pradedant juos įgyvendinti.
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 16
17. Savarankiška mokykla
Tai bendruomeninė savivaldos
pagrindais besitvarkanti mokykla.
Mokykla inicijuoja, priima ir įgyvendina
sprendimus visose veiklos srityse.
Savarankiškos mokyklos ir mokyklos
savininko teises ir pareigas
įgyvendinančios institucijos (savininko,
dalyvių susirinkimo) santykiai grindžiami
pasitikėjimu ir bendradarbiavimu.
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 17
18. MOKYKLOS SAVARANKIŠKUMO ĮTEISINIMAS
1. mokykla, jos bendruomenė susitaria ir į sipareigoja
būti atskaitinga ir atsakinga už sprendimus, veiklą ir
rezultatus;
2. mokyklos bendruomenės sprendimą dėl savarankiškumo
raidos etapo patvirtina mokyklos savininko teises
ir pareigas į gyvendinanti institucija (savininkas,
dalyvių susirinkimas), atsižvelgusi į mokyklos atitiktį
savarankiškumo raidos etapus apibrėžiantiems
kriterijams ir rodikliams;
3. mokyklos savarankiškumas į forminamas mokyklos ir
mokyklos savininko sutartimi. Sutartyje aptariami
kompetencijos (teises ir pareigas), atskaitomybės,
atsakomybės ir kiti savarankiškumo raiškai svarbūs
aspektai.
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 18
19. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Mokyklų savarankiškumas plėtojamas
planingai periodiškai analizuojant ir vertinant
kaip tai veikia švietimo sistemą ir jo tikslų
įgyvendinimą.
Kuriant, keičiant ir papildant mokyklų
savarankiškumui atskirose srityse reikšmingus
teisės aktus kartu keičiamos bendros švietimo
teisinio reguliavimo nuostatos, ypač susijusios
su švietimo planavimu, stebėsena, veiklos
priežiūra, švietimo valdymo subjektų
kompetencija.
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 19
20. Norint plėtoti realų mokyklų
savarankiškumą būtina peržiūrėti dabar
galiojančius mokyklų veiklą
reglamentuojančius teisės aktus
(pastaruosiuose stokojama orientacijos į
įgalinimą, atsakomybių prisiėmimą ir
atsakomybės nustatymą instituciniu ir
individualiuoju lygmenimis).
LL2 "Mokyklų savarankiškumas ir
švietimo kokybė" 20
2.1.14 veikla. Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologijos ir instrumentų sukūrimas 2010-02-11, Vilnius ŠMM Viešoji konsultacija švietimo politikos formuotojams