Teisės aktų projektai bei teisinės rekomendacijos
•Télécharger en tant que PPTX, PDF•
0 j'aime•393 vues
Recommandé
Contenu connexe
En vedette
En vedette (20)
Similaire à Teisės aktų projektai bei teisinės rekomendacijos
Similaire à Teisės aktų projektai bei teisinės rekomendacijos (20)
Plus de Lyderių laikas
Plus de Lyderių laikas (20)
Teisės aktų projektai bei teisinės rekomendacijos
- 1. TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI BEI TEISINĖS REKOMENDACIJOS VIEŠOJI KONSULTACIJA 2011 m. gruodţio 7 d.
- 2. LL projekto idėja Paramos savarankiškiems lyderiams infrastruktūros sukūrimas: • plėtojant vadybines kompetencijas; • atveriant naujas karjeros galimybes; • išlaisvinant ir tobulinant mokyklą; • įgalinant švietimo bendruomenę ir kiekvieną jos narį; • tobulinant mokyklą.
- 3. Projekto tikslas Suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus Uždaviniai: 1. Sukurti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelį; 2. Sukurti virtualią aplinką; 3. Sukurti visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemą; 4. Kurti ir išbandyti lyderyste paremtus mokyklų valdymo modelius. 5. Vykdyti longitudinius švietimo lyderystės raiškos tyrimus
- 4. KONSULTAVIMAS VIRTUALI APLINKA MOKYKLOS VALDYMO VADYBINIŲ LYDERYSTĖS RAIŠKOS MODELIAI KOMPETENCIJŲ PLĖTRA LONGITUDINIS TYRIMAS Konsultacinių VA Lietuvos mokyklų Vadybinių kompetencijų švietimo paslaugų ir koncepcija valdymo formalaus pradmenų pasiūlos Lietuvoje ir įgijimo bei neformalaus efektyvumo užsienyje tyrimas jų papildymo galimybių tyrimas Longitudinio studija Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologijos ir VA rengimo ir instrumentų Konsultavimo paslaugų ir įgyvendinimo modelis sukūrimas pasiūlos modelio aprašas Formalių studijų programa Siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašas Konsultantų mokymo programos Formalių studijų metodinė medžiaga Longitudinio Lietuvos švietimo Neformalių studijų lyderystės raiškos programos ir įgyvendinimo kaitos tyrimas Mokymo modeliai programų mokymo paketai Neformalių studijų metodinė medžiaga
- 5. Veiklos rezultatai 2009 09- 2011 06: 1. atlikti konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimą; 2. sukurti konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašą; 3. sukurti šešias konsultantų mokymo programas; 4. parengti šešis konsultantų mokymo programų mokymo paketus; 5. sukurti virtualios aplinkos (VA) koncepciją; 6. sukurti virtualios aplinkos (VA) rengimo ir įgyvendinimo modelį; 7. atlikti Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimą; 8. sukurti siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašą; 9. parengti vadybinių ir lyderystės kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo galimybių studiją; 10. sukurti formalių studijų programą; 11. parengti formalių studijų programos metodinę medžiagą, ją padauginti ir įrišti; 12. sukurti neformalių studijų programą ir įgyvendinimo modelį; 13. parengti neformalių studijų programos metodinę medžiagą, ją padauginti ir įrišti; 14. sukurti longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologiją ir instrumentus; 15. atlikti longitudinį Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimą.
- 6. Lyderių laikas PROJEKTO DARBO GRUPES SUVIENIJUSIOS IDĖJOS
- 7. • Sisteminė lyderystė švietime – mokyklų ir visos švietimo sistemos tobulinimas pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visuose lygmenyse – klasėse, mokykloje, vietos savivaldybėje ir nacionaliniu mastu. • Lyderystė vardan mokymosi – galingų ir lygių sąlygų sukūrimas mokiniams, specialistams ir visai sistemai, kurioje lyderiai atkakliai ir viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi. • Švietimo lyderis – atsakingas, kūrybingas, į tvarumo principus ir nuolatinį mokymąsi, tobulėjimą susitelkęs profesionalas, kurio veikla grindţiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojantis savo ir bendruomenių dėmesį uţtikrinti mokymo ir mokymosi kokybę.
- 8. • Lyderystei vardan mokymosi stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visuose švietimo lygmenyse, grindţiami pagarba ţmogui, profesijai, susitarimams, pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią bei aiškią atsakomybės ir atskaitomybės sistemą. Keičiantis mokymosi paradigmai lyderystė švietime plėtojama šiomis kryptimis: • konsultavimas(is); • lyderystės vystymo mokykloje modeliavimas; • švietimo lyderystei skirtos virtualios aplinkos palaikymas; • švietimo lyderių rengimas ir jų kompetencijų tobulinimas; • longitudiniai tyrimai.
- 10. Finansavimas Konsultavimas Paklausa Institucionalizavimas Konsultavimas(is) (kaip jį suprantam) Veikla Ko siekiam Reputacija (vizija) Teisinė bazė Kas svarbu (vertybės) Procesas Kompetencija Pasiūla Parengimas Atranka Formos Programos Sritys Tapsmas Karjera Metodai Sertifikavimas Resertifikavimas
- 12. Universalus lyderystės vystymo mokykloje modelis Lyderystės Dalyvavimas stiliaus Parama taikymas ĮSISĄMONINTAS TARNAUJANTIS Įgytos DARNUS lyderystės DALYVAVIMAS kompeten- 5e cijos BE C1 INTEGRALUS R U O N D- M DALYVAVIMAS NĖ E- 4d NUO S TAT S- OS DALINIS DALYVAVIMAS 3c B E ME RU ĖS , B1 KONFORMIZMAS ND - O ŢIN DŢIA - N S ĮG PR 2b - Ū A SU MAS IO I, TI DALINIS PAKLUSNUMAS 1a A1 IGNORAVIMAS 0 Aktyvus veikimas Įsigalinimas Pasyvumas APSISPRENDIMAS INDIVIDUALIZMAS Izoliacija ĮSISĄMONINIMAS INICIJAVIMAS VEIKLUMAS VYSTYMAS A2 B2 C2
- 13. Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripaţinimo modelis Kreditų įgijimas mokantis visoje neformaliojo mokymosi programoje ir baigiamojo darbo ruošimas APEL būdu patvirtinti būtini laipsniui įgyti mokymosi kreditai ir baigiamojo darbo ruošimas Kreditų įgijimas mokantis tiek formaliųjų studijų programoje, tiek neformalaus mokymosi programoje, tiek APEL būdu patvirtintų ir baigiamojo darbo ruošimas 13
- 15. Judant nuo mokymo link mokymosi … Turi keistis šios sritys: Tarpusavio santykiai Ugdymo turinys Lyderystė Mokymosi erdvės Valdymo, laiko ir kt. struktūros ir sistemos Konsultavimas(-is) Profesinis tobulinimasis J.Robertson, L.Stoll
- 16. LL siūlomos inovacijos • Švietimo lyderių karjeros sistema; • Naujos profesinio mokymosi formos; • Mokyklos savarankiškumo ir lyderystės mokykloje stiprinimas; • Proceso konsultavimas(is) ; • Profesinio mokymosi konsultantas • Neformaliuoju ir informaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripaţinimas • Longitudiniai tyrimai • Pagalbos mokyklai fondas • Savaime besiformuojanti švietimo lyderių bendruomenė, veikianti Virtualioje aplinkoje
- 17. Nuveikti darbai TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI BEI REKOMENDACIJOS
- 18. • Švietimo lyderių karjeros plėtotės gairės: siekiama įtvirtinti švietimo lyderystės vardan mokymosi nuostatas, lyderių ugdymo, jų tobulinimosi, įgytų kompetencijų formalaus pripaţinimo aspektus; • Mokyklų savarankiškumo stiprinimo (plėtotės) gairės: siūlomos bendrosios mokyklų savarankiškumo stiprinimo/plėtotės nuostatos, mokyklų savarankiškumą stiprinančios teisinės aplinkos kūrimo sąlygos, apibrėţiamos galimos mokyklų savarankiškumo sritys, laipsniai ir įgijimo būdai. • Rekomendacijos dėl švietimo konsultantų įdarbinimo bei veiklos formų , kuriose aptariamas laikinojo įdarbinimo („darbo nuomos“) ir „secondment„o“ tinkamumas švietimo konsultantų veiklai bei galimos švietimo konsultantų veiklos formos.
- 19. Teisinės aplinkos analizė • Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje tyrimas; • Mokyklos valdymo efektyvumo tyrimas; • Lyderystės vystymo/si mokykloje modelis; • Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo galimybių studija (situacijos analizė); • Švietimo lyderystė – magistrantūros studijų programos aprašas.
- 20. ŠVIETIMO LYDERIŲ KARJEROS PLĖTOTĖS GAIRĖS
- 21. ŠVIETIMO LYDERIŲ KARJEROS PLĖTOTĖS KRYPTYS • Lyderystės vystymo mokykloje modeliavimas; • Konsultavimas(is); • Švietimo lyderystei skirtos virtualios aplinkos palaikymas; • Švietimo lyderių rengimas ir jų kompetencijų tobulinimas; • Longitudiniai tyrimai švietimo lyderystei plėtoti
- 22. LONGITUDINIAI TYRIMAI PAGALBA: KONSULTAVIMAS; VIRTUALI APLINKA; KOMPETECIJŲ PLĖTOTĖ; LYDERYSTĖ MOKYKLOJE - SAVARANKIŠKA MOKYKLA SĖKMINGAI BESIMOKASNTIS MOKINYS
- 23. Lyderystės vystymo mokykloje modeliavimas; • Modelio komponentai: veikla, dalyvavimas, mokymasis bei lyderystė. • Nėra vieno universalaus ir geriausio lyderystės vystymo mokykloje modelio; • Mokyklų savarankiškumas - reali galimybė sisteminei lyderystei švietime reikštis vardan geresnių mokinių ugdymo rezultatų.
- 24. Lyderystės vystymo mokykloje sėkmės prielaidos • Reali bendruomenės savivalda ir dalyvavimas priimant strateginius sprendimus; • Atvira diskusija ir pagarba įvairovei; • Socialinis teisingumas ir demokratiškumas; • Visų įgalinimas lyderystei; • Nuolatinis ugdymo vertybių diskursas; • Mokyklos vadovų pasiryţimas plėtoti lyderystę mokyklos bendruomenėje ir aktyviai dalyvauti rengiant švietimo lyderius
- 25. LYDERYSTĖS PALAIKYMAS: PALANKI TEISINĖ APLINKA • Konsultavimas(is) • Švietimo lyderystei skirtos virtualios aplinkos palaikymas • Švietimo lyderių rengimas ir jų kompetencijų tobulinimas • Longitudiniai tyrimai švietimo lyderystei plėtoti
- 27. GAIRĖMIS SIEKIAMA • įtvirtinti bendrąsias mokyklų savarankiškumo stiprinimo/plėtotės nuostatas ir susitarimus; • nustatyti mokyklų savarankiškumą stiprinančios teisinės aplinkos kūrimo sąlygas; • apibrėţti galimas mokyklų savarankiškumo sritis, laipsnius ir jų įgijimą.
- 28. VALSTYBINĖS ŠVIETIMO STRATEGIJOS 2003–2012 METŲ NUOSTATOS 11. Kad būtų uţtikrinamas švietimo plėtotės efektyvumas ir darna: • 1) įdiegiama atsakingo valdymo sistema, pagrįsta periodiška visų švietimo lygių būklės analize, į švietimo tobulinimą orientuota vadybos kultūra, visuomenės informavimu ir dalyvavimu. Šiam tikslui pasiekti: • <…> • – išplečiamas mokyklų – mokymosi bendruomenių – savarankiškumas, uţtikrinamas jų veiklos skaidrumas. • 2) švietimo finansavimas ir išteklių naudojimas reformuojamas taip, kad padėtų švietimo sistemai geriau prisitaikyti prie laisvos rinkos ir uţtikrintų geresnį švietimo prieinamumą bei kokybę: • <…> • – įtvirtinamas realus finansinis mokyklų savarankiškumas ir skaidri finansinė atskaitomybė
- 29. BENDROSIOS NUOSTATOS (1) • Mokyklų savarankiškumo stiprinimas/plėtotė nėra tikslas, o priemonė pasiekti geresnių mokinių ugdymo rezultatų. • Mokyklos savarankiškumas gali būti įvairių laipsnių: Tai priklauso nuo konkrečiam laikmečiui, vietovei, bendruomenei svarbių kriterijų. Dėl kriterijų susitariama nacionaliniu, vietos ir mokyklos lygmenimis. Galimi kriterijai: mokinių pasiekimai, mokyklos kultūra ir vadyba (lyderystė), personalo pasirengimas dirbti savarankiškai (gebėjimai modeliuoti ugdymo procesus ir formuoti ugdymo turinį) ir pan., bei šiuos kriterijus atspindinčių rodiklių tvarumas.
- 30. BENDROSIOS NUOSTATOS (2) • Mokyklos savarankiškumas tampriai susijęs su sprendimų priėmimo demokratiškumu, atskaitomybe uţ veiklą ir jos rezultatus bei gebėjimu prisiimti atsakomybę. • Sprendimų priėmimas mokyklose būtų racionalesnis, efektyvesnis, demokratiškesnis ir lankstesnis, leistų geriau tenkinti bendruomenės švietimo poreikius;
- 31. BENDROSIOS NUOSTATOS (3) • Kiekviena mokykla siekia/nesiekia stiprinti savarankiškumą savo raidos tempu. Valstybės ir vietos savivaldos institucijos skatina ir padeda mokykloms siekti aukštesnio savarankiškumo laipsnio. Skatinimas ir pagalba pasireiškia mokyklų personalo kvalifikacijos tobulinimu, konsultavimu, kita pagalba veiklai tobulinti bei tam tinkamos teisinės aplinkos kūrimu. Netoleruotinas mokyklų savarankiškumo skatinimas administraciniais metodais.
- 32. BENDROSIOS NUOSTATOS (4) • Mokyklų savarankiškumas ir mokykloms nebūdingos funkcijos. • Mokyklų savarankiškumas ir viešojo valdymo kontekstas (dekoncentravimo ir decentralizavimo procesai, jų būklė šalyje, vietos ir švietimo savivaldos plėtotė).
- 33. MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO LAIPSNIAI Mokyklų savarankiškumo laipsnių išskyrimo sąlyginumas Savarankiška mokykla Riboto savarankiškumo mokykla Nesavarankiška mokykla
- 34. MOKYKLOS SAVARANKIŠKUMO LAIPSNIO ĮGIJIMAS • Įteisinamas pasiektas aukštesnis savarankiškumo laipsnis; • Norą pareiškia mokykla, jos bendruomenei susitarus ir įsipareigojus ateityje likti atskaitinga ir atsakinga uţ savo sprendimus ir veiklą; • Sprendimą priima mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (savininkas); • Specialus vertinimas neorganizuojamas; • Mokyklos savarankiškumo laipsnio suteikimas įforminamas sutartimi.
- 36. MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO SRITYS • Mokyklos veiklos pagrindinės sritys, per kurias stiprinamas/plėtojamas mokyklos savarankiškumas
- 37. MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO SRITYS Ţmogiškieji ištekliai Ugdymas Mokyklos veiklos (turinys, procesas) organizavimas Vidinė kokybės uţtikrinimo Mokyklos turtas, finansai sistema ir veiklos vertinimas ir materialieji ištekliai
- 38. MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO LAIPSNIAI Savarankiška mokykla Riboto savarankiškumo mokykla Nesavarankiška mokykla • Norint stiprinti/plėtoti realų mokyklų savarankiškumą būtina perţiūrėti dabar galiojančius mokyklų veiklą reglamentuojančius teisės aktus (pastaruosiuose stokojama orientacijos į įgalinimą, atsakomybių prisiėmimą ir atsakomybės nustatymą instituciniu ir individualiuoju lygmenimis).
- 39. Mokyklos veiklos organizavimas • Plėtojama mokyklų organizacinių ir valdymo struktūrų įvairovė; • Dalis švietimo valdymo įgaliojimų perduodama švietimo savivaldos institucijoms ; • Mokyklos veiklos planavimas vis labiau grindţiamas susitarimais mokyklos bendruomenėje; • Sudaromos galimybes mokykloms pačioms kurti individualią, mokiniui saugią, sveiką ir draugišką aplinką.
- 40. Mokyklos turtas, finansai ir materialieji ištekliai • Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (savininko, dalyvių susirinkimo) pareiga tartis su mokyklos bendruomene dėl mokyklai patikėto, jos naudojamo ar mokyklos nuosavo turto bei dėl mokyklos metinio biudţeto; • Mokyklų bendruomenių dalyvavimas sprendţiant svarbius turto ir finansavimo klausimus (galimybė mokyklų bendruomenėms pačioms ieškoti ir disponuoti papildomai gautu finansavimu arba netgi prisiimti pareigą pačiai išlaikyti mokyklą tokia apimtimi, kokia trūksta valstybės ir savivaldybės skiriamų lėšų); • Suteikiama teisė pačioms paskirstyti mokyklai numatytas mokymo ir mokyklos ūkio lėšas į tikslines dalis
- 41. Ţmogiškieji ištekliai • Didinti mokyklos bendruomenės dalyvavimą ar net perduoti jai teisę skirti (kartu vykdyti su tuo susijusias kitas darbdavio funkcijas) savarankiškų mokyklų vadovus, vadovų pavaduotojus, kt. vadovus; • Konkursinis mokytojų pareigybių uţėmimas, didinamas mokyklos bendruomenės (ypač mokinių tėvų (globėjų)) vaidmuo ir mokytojų atskaitomumas ir atsakomybė mokyklos bendruomenei uţ veiklos rezultatus; • Sudaromos sąlygos aukštesnio savarankiškumo laipsnio mokykloms didesne dalimi arba net apskritai nusistatyti darbo krūvio dydţio nustatymo bei apskaitos tvarką ir savitas skaidrias darbo apmokėjimo darbuotojams sąlygas. • Kuriamos arba sudaromos palankios sąlygos kurtis nevalstybinėms struktūroms, kurios padeda mokykloms apsirūpinti laikinai reikiamais pedagoginiais darbuotojais ar juos „nuomoti“.
- 42. Ugdymas (turinys, procesas) Mokykloms suteikiamos platesnės galimybės pačioms: • siūlyti, rengti ir įgyvendinti įvairias ugdymo programas bei konkretinti ir individualizuoti formaliojo švietimo programas, inicijuoti ir įgyvendinti švietimo programų pasirenkamųjų dalių variantus; • sudaryti formaliojo švietimo programas papildančius bei mokinių saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius; • pasirinkti programų turinio perteikimo būdus; • laiduoti programų turinio lankstumą ir variantiškumą, programų turinio ir jo perteikimo būdų dermę.
- 43. Vidinė kokybės uţtikrinimo sistema ir veiklos vertinimas (1) • Sudaromos galimybės mokykloms rinktis iš egzistuojančių ar kurti savitas vidines kokybės uţtikrinimo sistemas • Plėtojamos nuostatos, kad mokyklos gali savarankiškiau rinktis kokią institucijos veiklos sritį(is), kokiu periodiškumu, kokiais kriterijais ir rodikliais vadovautis vykdant įsivertinimą.
- 44. Vidinė kokybės uţtikrinimo sistema ir veiklos vertinimas (2) Plėtojama pagarba mokyklos bendruomenei: • praktika prieš išorinį mokyklos vertinimą tartis su ja ne tik dėl vertinimo sričių, kriterijų, rodiklių, bet ir dėl pačių išorinių vertintojų, dėl vertinimo terminų ir procedūrų; • plėtojama nuostata ir galimybė pačioms mokykloms inicijuoti ar net uţsisakyti savo veiklos išorinį vertinimą, nukreiptą visų pirmą į atvirumo, nešališkumo, konfidencialumo, pasitikėjimo principais pagrįstos pagalbos mokyklai teikimą. Kuriamos arba sudaromos prielaidos kurtis išorinio vertinimo paslaugas mokykloms teikiančių institucijų tinklui.
- 45. Vidinė kokybės uţtikrinimo sistema ir veiklos vertinimas (3) • Mokykloms palaipsniui suteikiama teisė pačioms nusistatyti vadovų, pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos bei veiklos vertinimo kriterijus ir tvarką (juos siejant su mokyklos darbo apmokėjimo sąlygomis)
- 46. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS • Mokyklų savarankiškumas stiprinamas/plėtojamas planingai ir subalansuotai, kai tam subręstama ir pasirengiama, atsiţvelgiama į nuostatas, kad per spartus tempas gali būti nepageidaujamas ir iššaukti “autonomijos vardan autonomijos” ar panašias tendencijas. • Periodiškai analizuojama ir vertinama kaip mokyklų savarankiškumo stiprinimas/plėtojimas veikia švietimo sistemą ir tikslų siekimą.
- 47. REKOMENDACIJOS DĖL ŠVIETIMO KONSULTANTŲ ĮDARBINIMO IR VEIKLOS FORMŲ Dr. Tomas Bagdanskis
- 48. Laikinasis įdarbinimas (darbo nuoma) ir secondment LAIKINASIS SECONDMENT ĮDARBINIMAS • Secondment suprantamas • Laikinasis įdarbinimas kaip siuntimas dirbti į kitą (darbo nuoma) savo esme įmonę. yra trišalis teisinis • Secondment tikslas nėra santykis, kai laikinojo darbuotojo nuolatinio įdarbinimo įmonė įdarbina darbo atlikimas įmonėje, į laikinąjį darbuotoją, kuris kurią jis siunčiamas dirbti. yra siunčiamas pas • Pagal Lietuvos teisės laikinojo darbo naudotoją aktus secondment galėtų dirbti šio naudai, jam asocijuotis su priţiūrint ir vadovaujant. komandiruote ir jai taikomais principais.
- 49. Secondment formos tinkamumas švietimo konsultantų veiklai • Akcentuotina, kad secondment modelis gali būti bendradarbiavimo sutarties pagrindu taikomas ir tarp švietimo įstaigų, kai siunčiamas konsultantas iš vienos įstaigos į kitą švietimo įstaigą, kurią reikia konsultuoti. • Tarp įstaigos, kuri siunčia ir į kurią yra siunčiamas darbuotojas, gali būti susitarimas dėl tokio siuntimo atlygintinumo. Svarbu paţymėti, kad uţ siuntimą (pagal Lietuvos teisės aktus) iš esmės turėtų būti mokami dienpinigiai.
- 50. Laikinojo įdarbinimo darbo formos tinkamumas švietimo konsultantų veiklai • Pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo (Ţin., 2011, Nr. 69-3287) 2 str. 1 d. darbuotojai įdarbinami laikinojo įdarbinimo įmonėse pagal laikinojo įdarbinimo sutartis turint tikslą juos siųsti dirbti laikinojo darbo naudotojų naudai, pastariesiems prižiūrint ir vadovaujant. • Vertinant švietimo konsultanto apibrėžimą bei projekto „Lyderių laikas“ parengtame Konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelyje įvardytas konsultavimo formas (2.4 skyrius) ir konsultavimo metodus (2.6 skyrius), laikinojo įdarbinimo darbo forma netiktų aptariamiems modeliams, nes konsultavimo santykiuose iš esmės nenumatyta, kad atsirastų konsultanto pavaldumas konsultuojamai švietimo įstaigai, t. y. laikinojo darbo naudotojui.
- 51. TAI KAIP DARYTI? Galimos švietimo konsultantų veiklos formos
- 52. VEIKLOS FORMOS (pagal konsultanto santykį su konsultuojama švietimo įstaiga) NETIESIOGINIO TIESIOGINIO SANTYKIO SANTYKIO • N1 - Darbas pagal dvi darbo sutartis (antraeilės pareigos), kai • T1 - Tiesioginis švietimo konsultavimo paslaugas konsultanto įdarbinimas atlieka specialiai tam įkurtas pagal antraeilių pareigų juridinis asmuo • N2 - Darbas, kai švietimo sutartį tiesiogiai įstaigoje, konsultavimo paslaugas švietimo kuriai reikia konsultanto įstaigoms teikia pati švietimo įstaiga • T2 - Tarp švietimo • N3 - Steigiamas specialus konsultanto ir švietimo subjektas, turintis teisę teikti įstaigos tiesiogiai švietimo konsultavimo paslaugas sudaroma atlygintinų ir uţsiimti laikinojo įdarbinimo veikla konsultavimo paslaugų sutartis
- 53. N1 - Darbas pagal dvi darbo sutartis (antraeilės pareigos), kai švietimo konsultavimo paslaugas atlieka specialiai tam įkurtas juridinis asmuo • Švietimo konsultavimo paslaugas teikia specialiai tam įkurtas juridinis asmuo – konsultacijas teikianti organizacija. • Švietimo konsultantas galėtų įsidarbinti konsultacijas teikiančioje organizacijoje pagal darbo sutartį antraeilėms pareigoms. T. y. jis dirbtų dviejose darbovietėse (švietimo įstaigoje ir švietimo konsultavimo paslaugas teikiančioje organizacijoje). SVARBUS ASPEKTAS • Pasirenkant šį modelį svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad DK 144 str. 5 d. nustatyta imperatyvi teisės norma, jog darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
- 54. N2 - Darbas, kai švietimo konsultavimo paslaugas švietimo įstaigoms teikia pati švietimo įstaiga • Švietimo konsultavimo paslaugas teikianti švietimo įstaiga galėtų su tam tikrais savo darbuotojais susitarti, kad darbuotojas toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą, šiuo atveju teiks švietimo konsultacijas kitose švietimo įstaigose; • Tokia veikla turėtų būti numatyta švietimo įstaigos įstatuose (pagal šiuo metu galiojantį Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių švietimo konsultavimo veikla priskirtina 85.60 klasei „Švietimui būdingų paslaugų veikla“) ; • Su darbuotoju, teiksiančiu konsultavimo paslaugas, galima sudaryti ir darbo sutartį dėl papildomo darbo/antraeilių pareigų, laikantis apribojimų, susijusių su darbo – poilsio laiku. Konsultavimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiams, galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą.
- 55. T1 - Tiesioginis konsultanto įdarbinimas pagal antraeilių pareigų sutartį tiesiogiai įstaigoje, kuriai reikia konsultanto • Šiuo atveju abiems darbdaviams reikėtų derinti darbo laiką. Pagal teisės aktus antraeilių pareigų darbo grafikas derinamas pagal pagrindinės darbovietės darbo laiko reţimą. SVARBUS ASPEKTAS • Pasirenkant šį modelį svarbu atkreipti dėmesį į tai, konsultantas bus pavaldus darbdaviui. Tai gali riboti konsultanto nešališkumą, teikiamų išvadų esmę. • Be to, DK 144 str. 5 d. nustatyta imperatyvi teisės norma, jog darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.
- 56. T2 - Tarp švietimo konsultanto ir švietimo įstaigos tiesiogiai sudaroma atlygintinų konsultavimo paslaugų sutartis • Pasirinkus tokį modelį, konsultantas vykdytų individualią veiklą kaip laisvosios profesijos atstovas, o jo paslaugas švietimo įstaiga pirktų, taikydama Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytas procedūras. • Tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokie pavaldumo santykiai. • Teikdamas paslaugas, teikėjas privalo veikti sąţiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. • Atsiţvelgdamas į konsultavimo paslaugos specifiką, paslaugų teikėjas (konsultantas) turi laikytis nusistovėjusios praktikos, profesijos standartų bei paslaugos viešojo pirkimo sąlygų.
- 57. N3 - Steigiamas specialus subjektas, turintis teisę teikti švietimo konsultavimo paslaugas ir uţsiimti laikinojo įdarbinimo veikla • Švietimo konsultavimą koordinuoja švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (Institucija) • Norintis teikti konsultavimo paslaugas įsteigtas subjektas A sudaro su Institucija, sutartį, kurioje numatoma, kad įsteigto subjekto darbuotojai teiks švietimo konsultavimo paslaugas švietimo įstaigoms. • Sutartys gali būti dvejų rūšių: „subrangos“ arba jungtinės veiklos (partnerystės) priklausomai nuo susiklostančių santykių tarp subjekto ir Institucijos pobūdţio, atlygintumo, atsakomybės, bendrų tikslų ir trukmės.
- 58. N3 - Steigiamas specialus subjektas, turintis teisę teikti švietimo konsultavimo paslaugas ir uţsiimti laikinojo įdarbinimo veikla • Steigiamo subjekto įstatuose numatoma galimybė uţsiimti laikinojo įdarbinimo veikla. Subjektas galėtų įdarbinti darbuotojus – pedagogus, pagal laikinojo darbo sutartį. • Tokiu būdu naudojant laikinojo įdarbinimo modelį, subjektas, kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, galėtų pedagogus „nuomoti“ toms švietimo įstaigoms, kuriose trūksta pedagogų, nes šie yra siunčiami konsultuoti į kitas švietimo įstaigas. • Tokiu atveju būtų uţtikrinama, kad konsultantų vietoje švietimo įstaigoje pagal laikinojo įdarbinimo sutartį dirbs kiti pedagogai, o tai padėtų plačiau ir ilgiau panaudoti švietimo konsultantus.
- 59. VEIKLOS FORMOS (pagal konsultanto santykį su konsultuojama švietimo įstaiga) NETIESIOGINIO TIESIOGINIO SANTYKIO SANTYKIO • N1 - Darbas pagal dvi darbo • T1 - Tiesioginis konsultanto sutartis (antraeilės pareigos), kai švietimo konsultavimo paslaugas įdarbinimas pagal antraeilių atlieka specialiai tam įkurtas pareigų sutartį tiesiogiai juridinis asmuo įstaigoje, kuriai reikia • N2 - Darbas, kai švietimo konsultanto konsultavimo paslaugas švietimo įstaigoms teikia pati švietimo • T2 - Tarp švietimo įstaiga konsultanto ir švietimo • N3 - Steigiamas specialus įstaigos tiesiogiai sudaroma subjektas, turintis teisę teikti atlygintinų konsultavimo švietimo konsultavimo paslaugas paslaugų sutartis ir uţsiimti laikinojo įdarbinimo veikla
- 60. II etapo planai • Švietimo konsultavimo modelio įgyvendinimas bei institucionalizavimas; • Lyderystės plėtotės mokyklos, savivaldybės bei nacionaliniu lygmeniu modelio (modelių) įgyvendinimas • Įvairių įdarbinimo formų taikymo švietimo įstaigose (darbo nuoma, laikinasis įdarbinimas, paslaugų teikimas ir kt.); • Švietimo įstaigų finansavimo („mokinio krepšelio“ metodikos) tobulinimas; • Profesinės pagalbos teikimo, mokyklų bei kitų švietimo įstaigų bendradarbiavimo dėl organizacinio tobulinimosi organizavimas bei finansavimas; • Lyderystės kompetencijų pripaţinimo ir papildymo modelio įgyvendinimas ; • Mokyklų vadovų tapsmo ir karjeros sistemos kūrimas; • Formaliųjų ir neformaliųjų švietimo lyderystės studijų finansavimas; • Longitudinio lyderystės tyrimo nuolatinis įgyvendinimas; • Lyderystės virtualios aplinkos institucionalizavimas.
- 61. AČIŪ UŢ DĖMESĮ