Soumettre la recherche
Mettre en ligne
Mėnulis
•
4 j'aime
•
94,968 vues
C
cornelliaa
Suivre
Informacija apie menuli ir jo fazes :)
Lire moins
Lire la suite
Formation
Business
Divertissement et humour
Signaler
Partager
Signaler
Partager
1 sur 16
Recommandé
Pristatymas apie saules sistema pradinukams
Saulės sistema
Saulės sistema
jovitajokubaitiene
Rugstys ir sarmai
Rugstys ir sarmai
Ernesta Giedraitienė
Skirtas pasaulio pažinimo pamokai apie stuburinius gyvūnus ketvirtai kalsei
Stuburiniai gyvūnai
Stuburiniai gyvūnai
ValerijaKv
Oro tarša
Oro tarša
tagre jjjhggtt
Vilniau Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos mokinės Amandos S. Arsabaitės studija apie šviesos spektrą.
Šviesos spektras
Šviesos spektras
miride
žMogaus poveikis aplinkai
žMogaus poveikis aplinkai
biomokykla
Štai jums prezentacija apie Ląsteles
Ląstelės
Ląstelės
Domis2012
Apie orą, jo sudėtį ir savybes.
Kas yra oras?
Kas yra oras?
MinjaKatinien
Recommandé
Pristatymas apie saules sistema pradinukams
Saulės sistema
Saulės sistema
jovitajokubaitiene
Rugstys ir sarmai
Rugstys ir sarmai
Ernesta Giedraitienė
Skirtas pasaulio pažinimo pamokai apie stuburinius gyvūnus ketvirtai kalsei
Stuburiniai gyvūnai
Stuburiniai gyvūnai
ValerijaKv
Oro tarša
Oro tarša
tagre jjjhggtt
Vilniau Barboros Radvilaitės pagrindinės mokyklos mokinės Amandos S. Arsabaitės studija apie šviesos spektrą.
Šviesos spektras
Šviesos spektras
miride
žMogaus poveikis aplinkai
žMogaus poveikis aplinkai
biomokykla
Štai jums prezentacija apie Ląsteles
Ląstelės
Ląstelės
Domis2012
Apie orą, jo sudėtį ir savybes.
Kas yra oras?
Kas yra oras?
MinjaKatinien
Antarktida pasaulio
Antarktida pasaulio
nijolam
Senoves roma
Senoves roma
Erika Bražienė
Pasaulio pažinimas 4 klasė
Lietuviai praranda laisvę
Lietuviai praranda laisvę
Erika Bražienė
Kaip atsirado žmogus
Kaip atsirado žmogus
biomokykla
Lithuanian Cellebrations, Customs and Traditions
Lietuvos šventės,papročiai ir tradicijos
Lietuvos šventės,papročiai ir tradicijos
junonyte
Orą sudaro įvairios dujos
Orą sudaro įvairios dujos
biomokykla
apie lietuvos valstybines sventes
Lietuvos valstybinės šventės
Lietuvos valstybinės šventės
Edvinas Biša
Grybai 2
Grybai 2
biomokykla
Oro savybės
Oro savybės
biomokykla
Vaiko teises ir pareigos
Vaiko teises ir pareigos
Dansu Dansu
Organai sudarantys virškinimo sistemą ir jų atliekamos funkcijos
Virskinimas
Virskinimas
vilmagumm
Ryšiai tarp rūšių
Ryšiai tarp rūšių
biomokykla
Globalinis atsilimas
Globalinis atsilimas
biomokykla
Skaidrės apie evoliucijos įrodymą - fosilijas.
Evoliucijos įrodymas - fosilijos
Evoliucijos įrodymas - fosilijos
Monika Janušaitytė
Prezentacija apie klimato kaitą, ledynų tirpimą, klimato kaitos poveikį mūsų planetai.
Klimato Kaita
Klimato Kaita
Sarunas
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimas
Giedrrr
pasaulio pažinimas
Saule
Saule
Erika Bražienė
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis. Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis. Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena. Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km. Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h) Prieš 500 mln. Metų – 380kartų Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s. Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų. Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema. Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą. Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis.. Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę. Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi. Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
Regimasis dangaus kūnų judėjimas
Regimasis dangaus kūnų judėjimas
Elvina Tijūnaitytė
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis
Ligita Šutkienė
Skaidrės apie oro taršą.
Oro tarša. Biologija
Oro tarša. Biologija
Monika Janušaitytė
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija Pamoka 1-4 klasėms „Lietuvos gyvūnai“. Parengė pradinių mokytoja metodininkė Regina Kairienė 2012 m.
Lietuvos gyvūnai
Lietuvos gyvūnai
miride
Laikrodžiai, jų rūšys
Laikrodziai
Laikrodziai
Linazliob
Contenu connexe
Tendances
Antarktida pasaulio
Antarktida pasaulio
nijolam
Senoves roma
Senoves roma
Erika Bražienė
Pasaulio pažinimas 4 klasė
Lietuviai praranda laisvę
Lietuviai praranda laisvę
Erika Bražienė
Kaip atsirado žmogus
Kaip atsirado žmogus
biomokykla
Lithuanian Cellebrations, Customs and Traditions
Lietuvos šventės,papročiai ir tradicijos
Lietuvos šventės,papročiai ir tradicijos
junonyte
Orą sudaro įvairios dujos
Orą sudaro įvairios dujos
biomokykla
apie lietuvos valstybines sventes
Lietuvos valstybinės šventės
Lietuvos valstybinės šventės
Edvinas Biša
Grybai 2
Grybai 2
biomokykla
Oro savybės
Oro savybės
biomokykla
Vaiko teises ir pareigos
Vaiko teises ir pareigos
Dansu Dansu
Organai sudarantys virškinimo sistemą ir jų atliekamos funkcijos
Virskinimas
Virskinimas
vilmagumm
Ryšiai tarp rūšių
Ryšiai tarp rūšių
biomokykla
Globalinis atsilimas
Globalinis atsilimas
biomokykla
Skaidrės apie evoliucijos įrodymą - fosilijas.
Evoliucijos įrodymas - fosilijos
Evoliucijos įrodymas - fosilijos
Monika Janušaitytė
Prezentacija apie klimato kaitą, ledynų tirpimą, klimato kaitos poveikį mūsų planetai.
Klimato Kaita
Klimato Kaita
Sarunas
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimas
Giedrrr
pasaulio pažinimas
Saule
Saule
Erika Bražienė
Žemė sukasi apie savo ašį iš vakarų į rytus. Jos pusiaujo taškai juda 465m/s greičiu,todėl apie savo ašį Žemė apsisuka per 24h. Šis jos sukimasis lemia dienos ir nakties kaitą. Į saulę atsisukusioje pusėje yra diena,o priešingoje pusėje-naktis. Išimtį sudaro ašigaliai ir jiems artimos sritys. Ten tam tikrą laiką būna tik diena,ir tam tikrą laiką tik naktis. Poliarinėms sritimis būdingas reiškinys, kuomet žiemą Saulė nepakyla virš horizonto ir naktis trunka visą parą,tai atsitinka dėl to, nes sritys apie ašigalį atsiduria priešingoje pusėje, nei krenta Saulės spinduliai. Priešingame ašigalyje tuo metu stebima poliarinė diena. Dėl orbitos ištęstumo atstumas tarp Žemės ir Saulės per 8h pakinta 7000km. Prieš 1500 mln. Žemė per metus apsisukdavo 900kartų.(Para trukdavo dabartines 10h) Prieš 500 mln. Metų – 380kartų Taigi,Žemės para kas 50k. metų pailgėja 1 s. Metų laikai atsiranda dėl to, nes ašis,apie kurią sukasi Žemė, yra pasvirusi. Jei žemės ašis nebūtų pakrypusi,kiekviena diena ir naktis truktų 12 valandų ir nebūtų metų laikų. Metų laikai skiriasi savo trukme,kadangi žemės forma yra ovali ir saulė nėra orbitos centre. Žemė juda greičiau,kai yra arčiau saulės,negu kai yra toliau nuo jos. Todėl vasara ir pavasaris keliomis dienomis ilgesnės nei ruduo ar žiema. Gamtoje viskas juda. Kosminiai kūnai išimties nesudaro. Nors Žiūrint naktį į žvaigždėtą dangų,atrodo,kad žvaigždės nejuda,tačiau užfiksavę kokį nors nejudantį objektą vakare ir ryte,pamatysime,kad žvaigždžių padėtis keičiasi. Stebint tūktsnačių žvaigždžių judėjimą,randame tam tikrą jo dėsningumą. Visos žvaigždės(kurios įeina į paukščių tako sudėtį) jų tarpe ir saulė,juda viena kitos atžvilgiu 30km/s greičiu,tačiau yra aptinkama ir žvaigždžių,kurios saulės atžvilgiu lekia milžinišku 250-300km/s greičiu,tokios žvaigždės yra vadinamos lekiančiomis.. Taigi, Regimasis žaigždžių sukimasis matomas dėl Žemės sukimosi apie savo ašį nukreiptą į Šiaurinę žvaigždę. Regimasis planetų judėjimas dangumi yra kur kas sudėtingesnis nei Saulės ar Mėnulio. Planetos slenka tai į vieną tai į kitą pusę, dangaus sferoje brėždamos kilpas arba zigzagus. Toks judėjimas periodiškai kartojasi. Kamuoliniai spiečiai juda panašiai kaip ir Žemės dirbtiniai palydovai. Tarp disko žvaigždžių masės ir kamuolinių spiečių masės veikia gravitacija ir kamuoliniai spiečiai turi judėti apie galaktikos branduolį. Spiečiui artėjant prie branduolio, greitis didėja. Tam tikrame nuotolyje centro spiečius pasineria į tą branduolį. Čia jo greitis būna didžiausias. Po kurio laiko spiečius išnyra ir lėtėdamas tolsta nuo branduolio. Lėčiausiai jis juda toli nuo Galaktikos branduolio, todėl ten užtrunka ilgiausiai, užtat mes daugumą spiečių ir matome toli nuo galaktikos disko abiejose jo pusėse.
Regimasis dangaus kūnų judėjimas
Regimasis dangaus kūnų judėjimas
Elvina Tijūnaitytė
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis
Ligita Šutkienė
Skaidrės apie oro taršą.
Oro tarša. Biologija
Oro tarša. Biologija
Monika Janušaitytė
Tendances
(20)
Antarktida pasaulio
Antarktida pasaulio
Senoves roma
Senoves roma
Lietuviai praranda laisvę
Lietuviai praranda laisvę
Kaip atsirado žmogus
Kaip atsirado žmogus
Lietuvos šventės,papročiai ir tradicijos
Lietuvos šventės,papročiai ir tradicijos
Orą sudaro įvairios dujos
Orą sudaro įvairios dujos
Lietuvos valstybinės šventės
Lietuvos valstybinės šventės
Grybai 2
Grybai 2
Oro savybės
Oro savybės
Vaiko teises ir pareigos
Vaiko teises ir pareigos
Virskinimas
Virskinimas
Ryšiai tarp rūšių
Ryšiai tarp rūšių
Globalinis atsilimas
Globalinis atsilimas
Evoliucijos įrodymas - fosilijos
Evoliucijos įrodymas - fosilijos
Klimato Kaita
Klimato Kaita
Aplinkos teršimas
Aplinkos teršimas
Saule
Saule
Regimasis dangaus kūnų judėjimas
Regimasis dangaus kūnų judėjimas
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšis
Oro tarša. Biologija
Oro tarša. Biologija
En vedette
Klaipėdos Simono Dacho progimnazija Pamoka 1-4 klasėms „Lietuvos gyvūnai“. Parengė pradinių mokytoja metodininkė Regina Kairienė 2012 m.
Lietuvos gyvūnai
Lietuvos gyvūnai
miride
Laikrodžiai, jų rūšys
Laikrodziai
Laikrodziai
Linazliob
Supažindinti vaikus su duonos keliu nuo lauko ant stalo.
Projektas „Rugelio kelionė''
Projektas „Rugelio kelionė''
adrijov
Mūsų drabužiai
Drabužiai audiniai
Drabužiai audiniai
Ligita Šutkienė
3 B šypsenos
3 b šypsenos
3 b šypsenos
Ligita Šutkienė
Nuotrauka
3 b klasė
3 b klasė
Ligita Šutkienė
Lietuvos naudingos iskasenos
Lietuvos naudingos iskasenos
Monika Brazaitė
Saugus eismas. Kaip saugiai pereiti gatvę, Ką turi žinoti pėsčiasis.
Pėsčiųjų pareigos
Pėsčiųjų pareigos
Erika Bražienė
En vedette
(8)
Lietuvos gyvūnai
Lietuvos gyvūnai
Laikrodziai
Laikrodziai
Projektas „Rugelio kelionė''
Projektas „Rugelio kelionė''
Drabužiai audiniai
Drabužiai audiniai
3 b šypsenos
3 b šypsenos
3 b klasė
3 b klasė
Lietuvos naudingos iskasenos
Lietuvos naudingos iskasenos
Pėsčiųjų pareigos
Pėsčiųjų pareigos
Mėnulis
1.
Mėnulis
2.
3.
4.
5.
6.
7.
8.
9.
10.
11.
12.
13.
14.
15.
16.
Pabaiga Parengė :
Kornelija Petkutė, 10D, Šiaulių Lieporių vidurinė mokykla.