Contenu connexe Plus de Georgian National Communications Commission, GNCC (18) Gdri competition laws and institutions2. Tbilisi
2012
Sinaarsi
abreviatura
Sesavali ------------------------------------------------------------------------------------------------ 4
nawili I. antimonopoliuri regulirebis samarTlebrivi safuZvlebi
Tavi I konkurenciis kanonebis miznebi, gavrcelebis sfero ----------- 8
da ZiriTadi koncefciebi
Tavi II konkurenciis kanonebis ZiriTadi debulebebi ---------------------- 22
2.1 antikonkurenciuli SeTanxmebebi/xelSekrulebebi ----------------------- 22
2.2 dominirebuli mdgomareoba da misi borotad d gamoyenebasTan dakavSirebuli
akrZalvebi ------------------------------------------------------------------------29
2.3 koncentracia (Serwymebi da SeZenebi, gaerTianebebi) ------------------------42
nawili II. konkurenciuli politikis aRmasrulebeli organoebis
dizainisa da efeqtianobis Sesaxeb
Tavi III. konkurenciis saagentoebis (komisiebis, ofisebis) dizaini ---52
Tavi IV. konkurenciis saagentoebis (komisiebis, ofisebis) efeqtianobis Sesaxeb
------------------------------------------------------------------------------------------------------- 59
daskvnebi da winadadebebi
-------------------------------------------------------------------------71
gamoyenebuli literatura ------------------------------------------------------------------------72
2
3. danarTebi
----------------------------------------------------------------------------------------------------77
danarTi 1. konkurenciis kanonebi da aRmasrulebeli institutebi
danarTi 2 konkurenciisa da momxmarebelTa dacvis organoebi
danarTi 3 kanonmdeblobis miznebi gamokiTxuli qveynebis mixedviT
danarTi 4-5 mniSvnelovani sabazro Zalauflebis Sefasebis ZiriTadi kriteriumebi
(SerCeva moxda mxolod SeTavazebuli kriteriumebidan, Tumca sxva kriteriumebsac
iyeneben)
danarTi 6 konkurenciis saagentoebis msaxasiTeblebi SerCeuli qveynebis mixedviT
danarTi 7 dominirebis prezumpcia da usafrTxoebis zRvruli normebi
abreviatura
ADB - aziis ganviTarebis banki
CARICOM - karibis qveynebis gaerTianeba
COMESA – aRmosavleT da dasavleT afrikis saerTo bazari
DCFTA – SeTanxmeba Rrma da yovlismomcveli Tavisufali vaWrobis Sesaxeb
DOJ- AaSS iusticiis departamenti
ICN - konkurenciis saerTaSoriso qseli
EU - evrokavSiri
EC - evrokomisia
EBRD - evropis rekonstruqciisa da ganviTarebis banki aziis
3
4. ECN - evropis konkurenciuli qseli
FTC – aSS vaWrobis federaluri komisia
FTA – SeTanxmeba Tavisufali vaWrobis Sesaxeb
MERCOSUR – 1991 wlis politikur-ekonomikuri SeTanxmeba argentinas brazilias,
urgvais da paragvais Soris
OFT - Tavisufali vaWrobis ofisi
OECD - ekonomikuri TanamSRomlobisa da ganviTarebis organizacia
PCA –SeTanxmeba partniorobisa da TanamSromlobis Sesaxeb
UNCTAD - gaeros vaWrobisa da ganviTarebis komisia
WTO - msoflios savaWro organizacia
WB - msoflio banki
DF
Sesavali
antimonopoliuri regulirebis tradiciebis mqone qveynebSic ki gansxvavebulia
damokidebuleba konkurenciis kanonebis miznebisa da maTi miRwevis
4
5. saSualebebisadmi. miuxedavad amisa, yvela erTsulovania Semdegi principebis
mimarT:
- konkurenciis kanonebi unda iswrafodnen monopoliuri qcevisa da iseTi
SeTanxmebebis Tavidan acilebisken, romlebic zians ayenebs
momxmarebels.
- am kanonebma unda Seqmnan xelSemwyobi pirobebi axali kompaniebis
gamosasvlelad bazarze da arsebulTa Soris jansaRi konkurenciis dasacavad
- kanonis iZulebiTi aRsrulebis reJimi unda iyos cxadi, prognozirebadi da
transparentuli, raTa daarwmunos rogorc investorebi, rom isini daculi iqnebian
bazarze damkvidrebuli firmebis antikonkurentuli qcevebisagan da maTi
saqmianobac obieqturad iqneba Sefasebuli; aseve moqalaqeebi imaSi, rom
daculi iqnebian monopolisti sawarmoebis mxridan mdgomareobis borotad
gamoyenebisa da diqtatisagan.
konkurenciuli kanonmdebloba SesaZloa iyos zedmetad mkacri an loialuri.
Sesabamisad, gansxvavebuli iqneba misi praqtikuli efeqtic. orive SemTxvevaSi
wagebulia momxmarebeli Semdeg garemoebaTa gamo:
a) Tu kanoni zedmetad loialuria, momxmarebels uwevs dausabuTeblad
gazrdili fasebis gadaxda, radganac konkurenti firmebi dausjelad axorcieleben
Serwymas, farul SeTanxmebebs da sabazro Zalebis SemzRudav sxva qmedebebs.
dominirebuli kompaniebi ki aseve dausjelad ,,aSeneben” sxva kompaniebisaTvis
bazarze Sesasvlel barierebs.
5
6. b) Tu kanoni Zalze mkacria biurokratiis miswrafebam warmoebis
moculobebisa da fasebis kontrolisadmi SesaZlebelia gamoiwvios bazarze moqmedi
samewarmeo struqturebis iniciativis paralizeba. aseT SemTxvevaSi mosalodnelia,
rom warmatebuli firmebi daisajon sruliad damsaxurebulad miRebuli maRali mogebis
gamo, an sxva kompaniebisaTvis miyenebuli zianisaTvis. operaciebis vertikaluri
integracia maqsimaluri efeqtianobis donemde ekrZalebaT aradominirebul
kompaniebsac ki, romlebic ar floben mniSvnelovan sabazro SesaZleblobebs da
Sesabamisad, survilic rom hqondeT, naklebad SesaZlebelia, rom isini borotad
gamoiyeneben sakuTar sabazro Zaluflebas. es cnobili dilemaa da ekonomikuri
Teoria da praqtika gamoyofs antimonopoliuri kanonebidan im komponentebs (e.w.
,,indikatorebs”), romelTa gamoyenebiTac SesaZlebelia ganisazRvros Tu ramdenad
warmatebiT SeZles ama Tu im qveynis kanonmdeblebma misi
gadaWra.kerZod:amasTan, Sinaarsobrivad sworad gaazrebuli da wakiTxuli kanoni
mxolod pirveli nabijia imis gasagebad Tu rogor imoqmedebs igi saqmian wreebze,
momxmareblebze da sazogadoebaze. interesebze mniSvnelovnadaa damokidebuli
rogor iqneba sakanonmdeblo debulebebis gamoyenebuli antimonopoliuri organoebis
mier da ganmartebuli mosamarTleebis mier.
konkurenciis saerTaSoriso wesebi da principebi da, rac mTavaria,
konkurenciis roli ekonomikis ganviTarebasa da sazogadoebis keTildReobis
amaRlebaSi, dRis wesrigSi ayenebs konkurenciuli politikis Seqmnisa da
gajansaRebis amocanas nebismier qveyanaSi. Sesabamisad qveynebis
umravlesobaSi konkurenciuli politika ganixileba rogorc ekonomikuri politikis
fganuyofeli nawili da reformebis erTerTi ZiriTadi mimarTuleba. aRniSnulze
6
7. miuTiTebs mraval qveyanaSi ganxorcielebuli da mimdinare reformebi konkurenciis
sferoSi da konkurenciis kanonisa da politikis srulyofis mizniT ganxorcielebuli
maregulirebeli qmedebebi. gansakuTrebiT gaaqtiurda konkurenciis politikis reformebi
90-ian wlebSi, rac ukavSirdeba postsocialistur qveynebSi mimdinare saxalxo
meurneobis demonopolizaciis, saxelmwifo qonebis privatizebisa da ekonomikis
liberalizebis procesebs.
saqarTveloSi am sakiTxebis aqtualoba gamowveulia rogorc konkurenciis
AaRiarebuli roliT ekonomikis zrdasa da ganviTarebaSi da momxmarebelTa
keTildReobis amaRlebaSi, aseve antikonkurenciuli praqtikis gaaqtiurebiT (m.S.
sasaqonlo bazrebis monopolizaciis gaZlierebuli tendenciebiTa da karteluri
SeTanxmebebis aSkara niSnebiT) da saqarTvelos evrotlantikuri ambiciebiT. yovelive
zemoarniSnuli qveynis xelisuflebas akisrebs Sesabamis valdebulebebs da maT Soris
zrunvas konkurenciuli politikis iseTi elementebis uzrunvelyofaze, rogoricaa: a)
konkurenciis saTanado, cxadi da prognozirebadi wesebis arseboba, b) maT dacvaze
efeqturi saxelmwifo zedamxedveloba, g) aRsrulebis sando da gamWvirvale praqtika.
saqarTveloSi konkurenciis politikis samarTlebrivi da organizaciuli bazis
mSenebloba araTanmimdevrulobiT, wyvetilobiTa da winaaRmdegobebiT
xasiaTdeboda. iseve rogorc sxva postsocialistur qveynebSi, saqarTveloSi
konkurenciuli politika, rogorc ekonomikuri politikis sruliad axali mimarTuleba,
garkveuli obieqturi problemebisa da subiqturi winaaRmdegobebis (maT Soris biznes
interesebis mqone gavleniani saxelisuflebo wreebis mxridan) fonze viTardeboda,
rasac kidev ufro arTulebda 90-ian wlebSi qveyanaSi Seqmnili umZimesi politikuri da
socialur-ekonomikuri viTareba. miuxedavad amisa, antimonopoliuri politikis
7
8. ganviTarebis sawyis etapze iyo garkveuli warmatebebic, rogorc sakanonmdeblo
bazis aseve instituciuri ganviTarebisa da kanondmeblobis aRsrulebis procesSi.
aRniSnulze miuTiTebs, rogorc antimonopoliuri samsaxuris saqmianobis amsaxveli
masalebi, aseve araerTi saerTaSoriso organizaciisa, Tu ucxoeli eqspertis Sefasebac
(vrclad es sakiTxebi ganxilulia analitikur mimoxilvaSi: saqarTvelos konkurenciuli
politikis retrospeqtiva -1992-2012 ww) da rCevebic Semdgomi ganviTarebisa da
politikis efeqtianobis amaRlebisaTvis. sagulisxmoa, rom 2000-iani wlebis dasawyisSi
nacvlad konkurenciuli politikis ganviTarebisa da saerTaSoriso normebTan
miaxloebisa (rasac saqarTvelos xelisuflebas 1996 wels evrokavSirTan da mis wevr
qveynebTan xelmowerili partniorobisa da TanamSromlobis xelSekrulebac
avaldebulebda) da antimonopoliuri samsaxuris statusis gaZlirebisa (rasac im dros
moqmedi antikorufciuli sabWoc xazgasmiT miuTiTebda), TandaTanobiT gamoikveTa
zogadi konkurenciuli kanonmdeblobis dargobrivi niSniT fragmentaciisa da im dros
moqmedi antimonopoliuri samsaxuris dasustebis mcdeloba. dasanania, rom
vardebis revoluciis Semdeg damokidebuleba konkurenciuli politikisadmi kidev ufro
gauaresda. Sesabamisad, dReisaTvis, rodesac araerT postocialistur qveyanaSi
konkurenciuli politikis ganvitarebis 20 wlis Sedegebs aanalizeben, saqarTveloSi,
konkurenciuli politikis reforma kvlav aqtualuria da SeiZleba iTqvas, rom yvelaferi
Tavidan iwyeba
aseT viTarebaSi, aucileblad mogvaCnia sakanonmdeblo cvlilebebis imgvarad
gaazreba, rom saTanado politikuri nebis pirobebSi SesaZlebeli iyos saqarTvelos
konstituciiT (30-e muxliT) garantirebuli konkurencis ganviTareba da momxmarebelTa
uflebebis uflebebis relizacia SedarebiT naklebi regulirebis tvirTiTa da danaxarjebiT.
8
9. amasTan, gasaTvaliswinebelia, rom sakanonmdeblo cvlilebebi da Sesabamisi
samarTlebrivi normebis dakanoneba mxolod pirveli nabijia konkurenciuli garemos
gajansaRebis gzaze da, Tu rogor imoqmedebs kanoni saqmiani wreebis,
momxmareblebisa da sazogadoebis interesebze damokidebulia sakanondbelo
debulebebis interpretaciaze, ganmartebaze da gamoyenebaze aRmasrulebeli
organoebisa da mosamarTleebis mier. Sesabamisad, dRis wesrigSia ara mxolod
konkurenciis cxadi wesebis dakanoneba, aramed kanonmdeblobis administrirebisa
da iZulebiTi aRsrulebis efeqtiani sistemis Seqmnis sakiTxic.
winamdebare analitikuri mimoxilva miznad isaxavs farTo sazogadoebis
informirebas konkurenciis saerTaSoriso principebis, wesebisa, agreTve sxvadsxva
qveynebis kanonebisa da maTi aRsrulebis aprobirebul meqanizmebze. migvaCnia,
rom es masala, sxva faqtorebTan erTad, mniSvnelovnad gaadvilebs konkurenciis
Sesaxeb kanonmdeblobis ZiriTadi debulebebis formirebas/gaazrebas da
Sesabamisi aRmasrulebeli institutis dizainis ZiriTadi elementebis gansazRvras.
nawili pirveli. antimonopoliuri regulirebis samarTlebrivi safuZvlebi
Tavi 1. konkurenciis kanonebis mizani, gavrcelebis sfero da ZiriTadi koncefciebi
saerTaSoriso doneze aRiarebuli biznesis SemzRudavi praqtikis saxelmwifo
kontrolis (maT Soris msoflios savaWro organizaciisa da ekonomikuri ganviTarebisa
9
10. da TanamSromlobis organizaciisa da gaeros) wesebi da principebi saxelmwifoebs
mouwodebs miiRon, srulyon da efeqturad ganaxorcielon Sesabamisi sakanonmdeblo
aqtebi, daafuZnon kanonmdebloba biznesis Semzudavi praqtikis (mogvianebiT es
termini Seicvala antikonkurenciuli biznes praqtikiT) aRkveTisa da efeqturi regulirebis
principebze, uzrunvelyon aradiskriminaciuli midgoma yvela sawarmosadmi, srulyon
kanonis iZulebiTi aRsrulebis RonisZiebebi. analogiuri moTxovnebi da principebi
gaTvaliswinebulia evrokavSiris sadamfuZneblo xelSekrulebis (axali, lisabonis
redaqciiT - xelSekruleba evrokavSiris funqciobis Sesaxeb - TFEU, amoqmedda 2009
wlidan), konkurenciuli samarTlis ZiriTadi debulebebis saxiT da evrosabWos (1993)
gadawyvetilebaSi e.w. “kopenhagentis kriteriumebis” saxiT, romelsac unda
akmayoflebdes gawevrianebis msurveli nebismieri kandidati qveyana.
dReisaTvis, msoflios 120-ze met qveyanaSi miRebulia gansxvavebuli
dasaxelebis, dizainis, Tumca msgavsi struqturuli elementebis (e.w. ZiriTadi
funqcionaluri debulebebis) Semcveli kanonebi konkurenciis Sesaxeb (SemdgomSi -
kanoni) da aRsrulebis meqanizmebi (ix. danarTi 1)
yvela kanoni Seicavs met naklebad zust, zogad, an ufro konkretul, vrcel an
lakonur a) zogad debulebebs kanonis mizani/miznebis da amocanebis, gavrcelebis
sfero/moqmedebis masStabis Sesaxeb da ZiriTadi koncefciebi/definiciebis
gansazRvrebebs.;
b) e.w. ZiriTad debulebebs, romlebSic Camoyalibebulia “konkurenciuli TamaSis
wesebi”, maT Sorisaa: ZiriTadi akrZalvebi/akrZaluli qmedebebi da SeTanxmebebi,
gamonaklisebi; g) Sesabamisi institutis administraciuli mowyobisa da kanonis
administrirebasTan dakavSirebul debulebebs; d) darRvevaTa prevenciisa da
1
11. aRkveTis zomebs da RonisZiebebs, (sanqciebis CaTvliT); gasaCivrebis
procedurebs, zaralis anazRaurebis meqanizmebs da sxva sakiTxebs. zogierTi
kanoni exeba momxmarebelTa dacvisa da sxva maregulireblebTan urTierTobebis
gamijvnisa da koordinaciis sakiTxebsac.
konkurenciis kanonis mizani (da amocanebi): zogadad, konkurenciis kanonis mizania
sasaqonlo da momsaxurebis bazrebze konkurenciis ganviTareba da dacva.
konkurenciis, rogorc procesis (da ara misi romelime konkretuli monawilis) dacva, rac
TavisTavad gulisxmobs antikonkurenciuli efeqtis mqone nebismieri praqtikis
SeTanxmebis/qmedebis/qcevis prevencias, gamovlenasa da aRkveTas. konkurenciis
Sesaxeb kanonebis mizani da amocanebi gamomdinareoben konkurenciis
SemzRudavi praqtikidan da Sesabamisad, dakavSirebulia iseTi qmedebebis
gamovlenas, dauSveblobasa da aRkveTasTan, rogoricaa: antikonkurenciuli
SeTanxmebebi sawarmoTa Soris, Serwymebi da SeZenebi Tu maT Sedegad
mosdevs sabazro Zalauflebis koncentracia, dominirebuli mdgomareoba da misi
borotad gamoyeneba, rasac Sedegad mosdevs konkurenciis Sesusteba da aRkveTa
da uaryofiTad moqmedebs vaWrobis ganviTarebaze da ekonomikur ganviTarebaze.
sakamaTo ar aris, rom sakanonmdeblo debulebebi ise unda iyos formulirebuli, rom
emsaxurebodes kanonis mizans da amocanebs, ar iZleodes maTi ormagi
interpretaciis saSualebas, an qmnides gaugebrobas maTi aRsrulebis procesSi.
amasTan, nebismieri saxelmwifo mowodebulia miiRos da gaaumjobesos da
efeqturad aRasrulos Sesabamisi sakanonmdeblo aqtebi, agreTve aucilebeli
1
12. samarTlebrivi da administraciuli kontrolis procedurebi ( maT Soris transnacionaluri
korporaciebis SemzRudavi praqtikis winaaRmdeg).
miuxedavad msgavsi miznebisa, romlebic ukavSirdeba konkurenciis
mxardaWeras da dacvas, an masTan dakavSirebul sakiTxebs, sxvadsxva qveynis
kanonebi miznebis gansxvavebuli formulirebebiT xasiaTdebian. damaxasiaTebelia
sxvadasxva kombinaciaSi iseTi frazebis gamoyeneba, rogoricaa: konkurenciis
ganviTareba, waxaliseba da dacva; kapitalisa da ekonomikuri Zalauflebis
koncentraciis kontroli; inovaciebis waxaliseba; sazogadoebis keTildReobis
uzrunvelyofa da dacva; momxmarebelTa keTildReobis uzrunvelyofa da interesebis
dacva da sxva. UNCTAD mier Catarebuli kvlevis (kvlevaSi monawileobda 33
qveyana) SedegebiT, kanonis erTerTi ZiriTadi amocanaa efeqtiani konkurenciis
procesis (rogorc mizanis da saSualebis) uzrunvelyofa (32 qveyanaSi), momxmareblis
keTildReobis uzrunvelyofa (30 qveyanaSi), efeqtianobis amaRleba (20 qveyanaSi),
1ekonomikuri Tavisuflebis uzrunvelyofa (13 qveyana). Sesabamisi debulebebis
Sinaarsi qveynebis mixedviT warmodgenilia cxrilSi (ix. cxrili 1).
konkurenciis Sesaxeb kanonebi msgavsia gamoyenebuli koncefciebis da maTi
ganmartebebiს TvalsazrisiTac. amasTan, rogorc praqtika adasturebs, ganmartebebis
simravle damaxasiaTebelia im qveynebis kanonebisaTvis, sadac konkurenciuli
politika SedarebiT axalia da, Sesabamisad, konkurnciuli kulturac nakleb
ganviTarebulia. Uufro ganviTarebuli qveynebi ki ganmartebebze aqcents ZiriTadad
meorad kanonmdeblobasa da instruqciebSi amaxvileben. aSS-Si am sakiTxSi
gansakuTrebuli roli aqvT sasamarTlo gadawyvetilebebs. rac Seexeba konceptualur
msgavsebas, es ukanaskneli ganpirobebulia da aixsneba saerTaSoriso praqtikaSi
1
13. damkvidrebuli (UNCTAD, wesebisa da principebis kompleqsi, OECD da sxva
wyaroebi) harmonizaciisa da ganviTarebis ufro maRal stadiaze myofi qveynebis
gamocdilebis gaTvaliswinebis tendenciebiT. ama Tu im qveynis konkurenciuli
politikis formirebaze gansakuTrebul gavlenas axdens saerTaSoriso organizaciebis
rekomendaciebi da tipiuri normebi, agreTve ama Tu im ekonomikuri Tu politikuri
blokisa da gaerTianebis pirobebi wevri/ gawevrianebis msurveli qveynebisaTvis.
sailustraciod gamodgeba OECD-WB da UNCTAD-is tipiuri kanonebi konkurenciis
Sesaxeb, EU Acquis ( wesebi konkurenciis sferoSi) da UNCTAD antikonkurenciuli
praqtikis SemzRudavi wesebi da principebi, aseve evrokomisiis instruqciebi,
meToduri miTiTebebi da sxva masalebi.
kanonis amocanebi - konkurenciis Sesaxeb kanonebis ZiriTadi mizania konkurenciis
ganviTareba da dacva, xolo amocanebis speqtri sxvadasxva kanonebSi met
naklebad gansxvavebulia da qvemoT CamoTTvlilidan erTi an ramdenime
komponentisagan Sedgeba (ix.cxr. 1):
- momxmareblis keTildReoba
- ekonomikuri efeqtianobis zrda (resursebis optimaluri ganawileba da
maqsimalurad sasargeblod gamoyeneba, warmoebis efeqtianoba. iseTi garemos
Seqmna romelic waxalisebs efetqianobis amaRlebas da sxva);
- konkurenciis procesi (mraval kanonSi pirdapiraa miTiTebuli konkurenciis procesis
SenarCunebis auciloblobaze im qmedebebis SezRudvis gziT, romelic aferxebs
bazarze Sesvlasa da keTilsindisiri konkurenciis pirobebis SenarCunebas. swored
1
14. konkurenciis procesis dacva ganixileba kanonis miznis miRwevis (maT Soris
momxareblis dacvisa da keTildReobis amaRlebis) ZiriTad xerxad;
- sxva mosazrebebi (mravali kanoni sxva mosazrebebsac Seicavs, romlebic uSualod
konkurenciis kanonis sferos ar ganekuTvneba: magaliTad zogierT kanonSi
deklarirebulia iseTi amocanebi, rogoricaa keTilsindisieri konkurencia, erovnuli
ekonomikis ganviTareba, regionaluri ganviTareba, aqcenti amaTu im dargobrivi
politikaze da sxva).
aSS uzenaesi sasamarTlos poziciaa, rom antimonopoliuri kanonmdeblobis
ganxorcielebisas/dacvisas analizis procesSi naklebi yuradReba daeTmos
sakiTxebs, romelic pirdapir ar exeba konkurencias. da rom analizis sagani unda iyos
SezRudvis konkretuli faqti da misi mniSvneloba konkurenciisaTvis da ara is, Tu
ramdenad sasargebloa konkurencia zogadad sazogadoebis interesebis an garkveuli
dargisaTvis
gansxvavebuli midgomebi konkurenciis kanonis miznebTan dakavSirebiT
cxrili 1
qveyana kanonis mizani
alJiri Tavisufali konkurenciis organizeba da waxaliseba, ekonomikuri
efeqtianobis stimulireba da momxmareblis keTildReobis amaRleba
samxreT Tanabari monawileoba erovnul ekonomikaSi, ekonomikis
1
15. afrika efeqtianobisa da qmedunarianobis amaRleba, araregulirebad
bazrebze momxmareblis Tavisufali arCevanis uzrunvelyofa,
potencialis gazrda saerTaSoriso konkurenciisaTvis, konkurentuli
ekonomikis xelisSemSleli praqtikis SezRudva, sakuTrebis uflebebis
gadacema sazogadoebrivi interesebis gaTvaliswinebiT, ekonomikis
sferoSi konkurenciis monitoringisaTvis damoukidebeli
dawesebulebebis Seqmna, am sferoSi qveynis saerTaSoriso
valdebulebebis Sesruleba
Sveicaria ekonomikis damRupveli an socialuri Sedegebis mqone kartelebis an
sxva SezRudvebis/qmedebebis Tavidan acileba sabazro ekonomikis
interesebisa liberalur principebze damyarebuli midgomebis
gaTvaliswinebiT
ungreTi sasaqonlo bazrebze konkurenciis mxardaWerasTan dakavSirebuli
sazogadoebis interesebis dacva, keTilsindisieri saqmiani praqtikisa
da momxmarebelTa interesebis dacva
dania resursebis efeqtiani gadanawilebis waxaliseba realuri konkurenciis
gziT sawarmoTa da momxmarebelTa keTildReobisaTvis
ukraina ekonomikuriis konkurenciis mxardaWera da dacva, monopolizmis
SezRudva, ekonomikuri efeqtianobisa da konkurentul urTierTobebze
damyarebuli ekonomikis efeqtiani funqcionirebis uzrunvelyofa
evrokavSiri Seqmna sistemisa, romelic ar dauSvebs Sida bazarze konkurenciis
rRvevas
norvegia konkurenciis waxaliseba da am gziT resursebis efeqtiani
1
16. gadanawileba, momxmareblis interesebis gaTvaliswinebiT
zambia konkurenciis waxaliseba da dacva, monopoliebisa da koncentraciebis
regulireba, momxmareblis keTildReobis dacva, warmoebisa da
ganawilebis efeqtianobis amaRleba da sxva.
CineTi monopoliuri qcevis Tavidan acileba, keTilsindisieri konkurenciis
dacva ekonomikuri efeqtianobis amaRleba, momxmareblTa
interesebis da sazogadoebrivi interesebis dacva da jansaRi
socialisturi ekonomikis ganviTareba
Svecia kanoni miznad isaxavs efeqtiani konkurenciis xelisSemSleli pirobebis
likvidacias warmoebisa da ganawilebis sferoSi
ruseTi ek. sivrcis mTlianoba, saqonlis Tavisufali gadaadgileba, konkurenciis
dacva, ekonomikuri saqmianobis Tavisufleba da sasasaqonlo
bazrebis efeqtiani funqciobisaTvis pirobebis Seqmna
somxeTi Tavisufali konkurenciis waxaliseba da dacva, Sesabamisi garemos
Seqmna mewarmeobis ganviTareba da momxmareblis uflebebis
dacva
indoeTi imdenad vrceli formulirebaa, rom citireba zedmetad miviCnieT (q.l.)
taivani savaWro operaciebis mowesrigeba, momxmareblis interesebis dacva,
ekonomikuri stimuluroba da ayvaveba (Tu aRorZineba?)
laTinuri antitrastuli zomebis gamoyeneba konstituciiT garantirebuli iseTi
amerikis uflebebis dasacavad, rogoricaa Tavisufali mewarmeoba, qonebis
qveynebi: socialuri mniSvneloba, momxmarebelTa dacva, ekonomikuri
Zalauflebis borotad gamoyenebis dauSvebloba da sxv.
kolumbia konkurencia konstituciuri uflebaa da saxelmwifom unda miiRos
1
17. kanonebi ekonomikuri Tavisuflebis SezRudvis sawinaaRmdegod da
ibrZolos borotad gamoyenebis nebismieri formis winaaRmdeg
panama Tavisufali konkurenciisa da SejibrebiTobis procesis dacva,
monopoliuri praqtikis da sxva SezRudvebis aRkveTa da
momxmareblis uzenaesi uflebebis dacva
peru monopolisturi, makontrolebeli da SemzRudavi praqtikis aRkveTa,
romelic exeba konkurenciis Tavisuflebas da sxva.
kanada konkurenciis mxardaWera da dacva ekonomikisa da misi unaris
stimulirebis mizniT, raTa gaizardos kanadis monawileioba msoflio
bazrebze da, rom mcire da saSualo sawarmoebs SeeZloT
monawileoba ekonomikaSi da momxmaeblisaTvis konkurenciuli
fasebisa da arCevanis uzrunvelyofa da sxva
aSS efeqtianobis konkurenciis procesis (rogorc saSualebis da rogorc
miznis) uzrunvelyofa, momxmareblis keToldReobis uzrunvlyofa,
ekonomikuri efeqtianobis amaRleba
wyaro: Modal law on competition (2010), available at: http://www.unctad.org
rac Seexeba saqarTvelos konkurenciuli kanonmdebelobis ZiriTad mizans,
sxvadasxva wlebSi miRebul, gauqmebul da moqmed sakanonmdeblo aqtebSi igi
gansxvavebulad ganimarteba (ix. cxrili 2)
1
18. konkurenciis kanonis mizani saqarTveloSi
cxrili 2
sakanonmdeblo aqtis dasaxeleba kanonis mizani
saxelmwifo sabWos dekreti dekretSi mizani calke gansazRvruli ar aris,
“monopoliuri saqmianobis aRkveTisa Tumca gamokveTilia is amocanebi rasac
da konkurenciis ganviTarebis unda emsaxurebodes antimonopoliuri
Sesaxeb” (1992) organo. kerZod: me-13 muxlis Tanaxmad,
ZiriTadi amocanebia: “mewarmeobis
mxardaWera da sasaqonlo bazrebze
konkurenciis ganviTarebisaTvis pirobebis
Seqmna; monopolizmis, bazarze
dominirebuli mdgomareobis borotad
gamoyenebis tavidan acilebisa da
SezRudvis, arakeTilsindisieri konkurenciis
aRmofxvris RonisZiebaTa ganxorcieleba;
antimonopoliuri kanonmdeblobis dacvis
saxelmwifo kontroli.”
saqarTvelos kanoni monopoliuri „am kanonis mizania saqarTveloSi
saqmianobisa da konkurenciis samewarmeo saqmianobis xelSewyobisa da
Sesaxeb (1996) konkurentuli garemos SeqmnisaTvis
1
19. organizaciul-samarTlebrivi bazis Seqmna da
momxmarebelTa uflebebis dacva (muxli 1.
p1)“.
saqarTvelos kanoni „ Tavisufali ” - fizikuri da iuridiuli pirebisaTvis, maTi
vaWrobisa da konkurenciis organizaciuli-samarTlebrivi da sakuTrebis
Sesaxeb“(2005) formis miuxedavad, saqarTveloSi Tavisufali
vaWrobisa da konkurenciisaTvis barierebis
moxsna, kerZod:
a)ekonomikuri agentebis konkurenciisaTvis
xelis arSeSla;
b)bazarze Sexvlis administraciuli barierebis
aRkveTa da bazarze ekonomikuri agentebis
Tavisufali daSvebisaTvis xelis arSeSla;
g) saxelmwifo da adgilobrivi xelisuflebis
organoebis mxridan diskriminaciuli
barierebis arsebobis aRkveTa da maTi
Seqmnis dauSvebloba;
d) SezRuduli konkurenciis pirobebSi
regulirebad ekonomikur sferoebSi
sazogadoebis sasicocxlo da ekonomikuri
interesebis dacva.”
1
20. saqarTvelos kanonis proeqti
”Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis მუხლი
2.
Sesaxeb” (2012 wlis 29 martis
“ამ
კანონის
mdgomareobiT)
მიზანია
საქართვ
ელოში
თავისუ
ფალი
ვაჭრობ
ისა და
კონკურ
ენციის
უზრუნ
ველყოფ
ა,
კერძოდ
:
ა)
თავისუ
ფალი
მეწარმე
ობისა
და
კონკურ
ენციის
განვითა
რების
ხელშეწ
ყობა;
ბ)
ბაზრის
ლიბერა
ლიზაცი
ის
ხელშეწ
ყობის
მიზნით
,
სახელმწ
იფო
ორგანო
ს ან/და
ადგილ
2
21. konkurenciis Sesaxeb kanonebis ZiriTadi struqturuli elementebia: zogadi
nawili (mizani, definiciebi, kanonis gavrcelebis sfero), ZiriTadi funqcionaluri
debulebebi (antikonkurenciuli SeTanxmebebis, monopoliuri mdgomareobis borotad
gamoyenebis dauSvebloba, Serwymebi da SeZenebi, maTTan dakavSirebuli
notifikaciis sistemebi da sagamoZiebo procedurebi. zogier kanonSi am CamonaTvals
emateba debulebebi seqtorul maregulireblebTan urTierTobebis reglamentirebasTan,
momxmarebelTa dacvasTan dakavSirebiT) da debulebebi kanonis
administrirebasTan dakavSirebiT. es ukanaskneli moicavs administraciuli organos
(miuxedavad dasaxelebisa: saagento, komisia, ofisi da sxva) Seqmnisa da funqciobis
ZiriTad mareglamentirebel normebs, romlebic exeba iseT sakiTxebs rogoricaa:
organos dizaini, mandati, Tanamdebobaze daniSnvis da gaTavisuflebis procedurebi
(zogierT SemTxvevaSi sakvalifikacio moTxovnebic), iZulebiTi aRsrulebis
meqanizmebs (sanqciebi da sxva) gadawyvetilebebis gasaCivrebis procedurebs da
sxva sakiTxebs.
bazris monawileTa da TviT konkurenciisaTvis mniSvnelovania rogorc kanonis
ZiriTadi debulebebis aseve miznebis, gamoyenebis sferoebisa da gamonaklisebis
swori gaazreba da cxadad Camoyalibeba, raTa administrirebis procesi ar iyos
moulodneli da araprognozirebadi sazogadoebisaTvis. gasaTvalisiwinebelia, rom rac
ufro axalia sistema (mag. indoeTi, barbadosi, nikaragua, iamaika, indoeTi da sxva)
miT ufro vrcel da detalur ganmartebebs gvTavazobs kanoni ama Tu im definiciasTan
dakavSirebiT. zogierT SemTxvevaSi erTidaigive termins sxvadasxva datvirTvac
2
22. gaaCnia. am mxriv sainteresoa samarTlebrivi ganmartebebi da konkurenciasTan
dakavSirebuli koncefciebi.
yvela kanoni konkurenciis Sesaxeb gansazRvravs subiqtebis wres, romlebzec
vrceldeba kanoniT dawesebuli normebi, kanonis moqmedebis obieqtur sferos -
akrZaluli qmedebebisa da gamonaklisebis saxiT da kanonis gavrcelebis teritoriul
areals masStabs moqmedebisa. AamasTan, rekomendebulia, rom subieqtebis
gansazRrisas CamoiTvalos ara konkretuli adresatebi, aramed maxasiaTeblebi Tu
visze da ra SemTxvevaSi SeiZleba gavrceldes kanonis debulebebi. magaliTad:
kanoTa umravlesoba subiqtebis wres gansazRvravs, rogorc: nebismieri
samarTlebrivi formisa da sakuTrebis tipis sawarmo, romemlic eweva komerciul
saqmianobas (zogierTi qveyana kanonis miznebisaTvis am ganmartebaSi aqcevs
saxelmwifo da adgilobrivi TviTmmarTvelobis organoebsac da fizikur pirebsac).
evropaSi gavrcelebulia meurne subieqtis koncefcia, romelic ganimarteba, rogorc
ekonomikuri saqminobis monawle - iuridiuli statusisa da dafinansebis
xerxebis/wyaroebis miuxedavad; indoneziaSi m/subieqti gulisxmobs yvela iuridiul da
fizikur pirs, romelic qveynis teritoriaze axorcielebs ekonomikur saqmianobas
( mniSvneloba ara aqvs damoukideblad Tu xelSekrulebis safuZvelze); indoeTis
kanonSi sawarmo gansazRvrulia, rogorc piri an samTavrobo uwyeba romelic, amaTu
im formiT dakavSirebulia saqonelwarmoebisa da brunvis, momsaxurebis,
investirebis, dazRvevis da sxva mravali saxis saqmianobasTan (Zalian vrceli
CamonaTvalia!) garda saxelmwifos suverenuli funqciebis(maT Soris Tavdacva,
atomuri energetika, savaluti reJimi) ganxorcielebasTan dakavSirebuli
saqmianobisa; ukrainaSi – meurne subieqti gansazRvrulia, rogorc piri ( maT Soris
2
23. saxelmwifo da adgilobrivi mmarTvelobis organoebi), romelic saqmianobs warmoebis
an realizaciisa da SeZenis sferoSi an axorcielebs sxva saxis sameurneo
saqmianobas; somxeTis kanoni vrceldeba meurne subieqtebisa da xelisuflebis
organoebis mizanmimarTul qmedebebze, romelTac SeuZliaT gamoiwvion
konkurenciis Sesusteba, SezRudva da aRmofxvra, agreTve arakeTilsindisieri
konkurenciis faqtebze, garda kanoniT gansazRvruli qmedebebisa da sferoebisa;
koreis respublikaSi - kanoni vrceldeba sawarmoebze, daqiravebul muSebzec da
Tanadebobis pirebzec, romlebic moqmedeben sawarmos saxeliT. gamonaklisebi
gansazRvreba amave kanoniT.
kanonis gamoyenebisaTvis mniSvnelovania dominirebuli mdgomareobis,
dominirebuli mdgomareobis borotad gamoyenebis, horizontaluri da vertikaluri
SeTanxmebebis, karteluri SeTanxmebebis, sabazro Zalauflebis da misi
koncentraciis, Sesabamisi bazris, sasaqonlo da geografiuli bazris da sxva
koncefciebi.
sakanonmdeblo debulebebis gamoyenebis safuZvelia Sesabamisi bazris
gansazRvra. Sesabamisi bazris gansazRvris meTodikaSi ki yvelaze mniSvnelovania
dakonkretdes saqoneli/momsaxureba, rac warmoadgens konkurenciis sagans da
ganisazRvros areali/sfero, sadac adgili aqvs metoqeobas. safuZveli sasaqonlo
bazris gansazRvrisa aris urTierTCanacvlebadi saqonlis koncefcia. sxvadasxva
qveynis kanonmdebloba Sesabamis bazars gansazRvravs, rogorc sasaqonlo an
teritoriuli bazars, rogorc areals, sadac meurne subieqtebi konkurireben garkveuli
periodis ganmavlobaSi da garkveuli saqonlis mowodebasa da momsaxurebisaSi.
2
24. kanonis gamoyenebis sfero/igive gavrcelebis areali/masStabi: UNCTADis tipiuri kanoni
konkurenciis Sesaxeb da sarekomendacio principebi gansazRvravs, rom kanoni
gamoiyenebodes yvela dargis, SeTanxmebebisa da subieqtebis mimarT, romelTac
kavSiri aqvT saqonlisa da momsaxurebis komerciul gacvlasTan,. Tumca, zogierT
SemTxvevaSi garkveuli politikuri samarTlebrivi da sxva miznebi/mizezebi
gamoiyeneba arealis SesazRudad (maT Soris ,ganskuTrebuli jgufebis interesebis
lobireba). UNCTAD-is monacemebiT, ukanaskneli 20 wlis ganmavlobaSi miRebuli
kanonebis umravlesoba sakmaod zogadi iyo da maTi dakonkreteba, rogorc wesi,
droTa ganmavlobaSi xdeboda, praqtikis gaTvaliswinebiT. cnobilia, rom 70-ian
wlebSi kanadis kanonmdebloba ar vrceldeboda bankebze dazRvevaze,
aviakompaniebze. aSS-Si wlebis ganmavlobaSi kanonis moqmedeba ar vrceldeboda
ramdenime seqtorze (dazRveva, transporti, profesiuli beisboli, energetika),
nawilobriv aseve iyo dazRveva – evrokavSirSi. am momentis gamoyenebas xSirad
(Tumca sul sxva miznebiT/ motivebiT) cdiloben dainteresebuli pirebi da/an maTi
lobistebi, gansakuTrebiT gardamaval da ganviTarebad qveynebSi (vTqvaT, jer
biznesi ganviTardes da Semdeg avamoqmedoT kanoni; rom amerikaSi
kanonmdebloba monopoliebis sawinaaRmdegod Seiqmna da sxva. am logikiT jer
unda Seiqmnas monopolizebuli bazrebi da mere daiwyos zrunva konkurenciuli
garemos gajansaRebaze?!).
cxadia, saerTaSoriso praqtikis gaTvaliswinebiT, misaRebia dasabuTebuli
gamonaklisebis daweseba garkveuli seqtorebisaTvis da ara ama Tu im piris an pirTa
jgufisaTvis. Tumca, rogorc praqtika adasturebs, konkurenciisaTvis aranakleb saSiSia
misi wesebis ignorireba ekonomikis demonopolizebisa da liberalizebis sawyis etapze
2
25. (rodesac xdeba saxelmwifo monopoliebis Canacvleba kerZo monopoliebiT da
saxelisuflebo wreebi cdiloben ama Tu im formiT SeinarCunon gavlena maTi
zedamxedvelobis arelidan gasul saqmianobaze; qveyanaSi yalibdeba
nomenklaturuli biznesi; Cveulebrivi movlenaa diskriminaciuli da aragamWvirvale
saprivatizebo procesebi da tenderebi da sxv).
kanonma konkurenciis Sesaxeb unda uzrunvelyos antikonkurenciuli
qmedebebis prevencia da aRkveTa da am mizniT Seqmnas saTanado meqanizmebi
Dkonkurenciis wesebisa da principebis aradiskriminaciuli da Tanmimdevruli
gamoyenebisaTvis. Sesabamisad, yvela kanoni konkurenciis Sesaxeb Seicavs
ekonomikuri agentebis garkveuli saxis SeTanxmebebisa da qmedebebis amkrZalav
normebs da iTvaliswinebs maTi iZulebiTi aRsrulebis RonisZiebebsac. imavdroulad,
TiTqmis yvela qveynis konkurenciul kanonmdeblobaSi vxvdebiT gamonaklisebis
ganmsazRvrel debulebebs (TviT kanonSi an kanonqvemdebare aqtebSi). cnobilia
jgufuri da kerZo gamonaklisebi. jgufurAgamonaklisebs ganekuTvneba inteleqtualuri
sakuTreba da saavtoro uflebebi gamoyenebis sferoebi, Tumca am ukanaskneliT
sargebloba xSirad badebs konkurenciuli problemebs, da Sesabamisad midgomebi
nelnela icvleba (mag. aSS, espaneTi da gaerTianebuli samefo cdiloben gansazRvron
inteleqtualuri sakuTrebis adgili konkurenciasTan mimarTebaSi) da arc Tu iSviaTad
mrewvelobis garkveuli seqtorebi (mag. israelSi – gamonaklisSi eqceva
SeTanxmebebi, romelic exeba soflis meurneobis produqcias, saerTaSoriso sazRvao
da sahaero gadazidvebs, gadazidvebis bazris yvela monawile am qveynis rezidenti,
an saerTaSoriso asociaciis wevrebi arian). .zogierTi qveyanaSi konkurenciis kanonis
moTxovnebi ar vrceldeba saeqspoto kartelze samamulo ekonomikis dacvis
2
26. motiviT; gamonaklisTa Soris xSirad gvxvdeba soflis meorneobis mTeli dargebi an/da
garkveuli produqcia, Sromis bazari, transporti da regulirebadi dargebi, ufro kvalificiuri
formulirebiTebiT ki am dargebis infrastruqturuli segmentebi, romlebic naturaluri
monopoliis niSnebiT xasiaTdebian (zogierT qveyanaSi aseTi dargebi mTlianad
gamosulia konkurenciuli regulirebis sferodan) da, romlebzec vrceldeba eqs ante
regulaciis principebi sxva kanonebis Sesabamisad. amasTan, regulirebis sakiTxebSi
saerTaSoriso doneze aRiarebuli araerTi eqspertebi xazgasmiT miuTiTebs zogadi
konkurenciis wesebis yvela dargSi SeuzRudavad gamoyenebis sargeblianobaze da
aucileblobaze (Jacobs, 2000).
sazogadod konkurenciis kanonebis gavrcelebis areali ganisazRvreba ramdenime
niSniT: kanonis gamoyenebis sferos mniSvnelovani aspeqtebia: subiqturi sfero, anu
visze vrceldeba kanoni; sagnobrivi sfero, anu ra saxis saqmianobis regulirdeba
kanoniT; teritoriuli sfero, ra teritoriaze moqmedebs kanoni. zogierTi qveynis kanoni
vrceldeba mxolod konkretuli qveynis teritoriaze, zogierTi nebismier antikonkurenciuli
qmedebaze, miuxedavad imisa sad imyofeba subieqti, mTavaria ra gavlena aqvs
mas qveynis teritoriaze konkurenciis procesebze. mesame SemTxvevaa kanonis
eqstrateritoriuli gamoyeneba (sagnobrivi gamoyeneba – faqti sxvagan xdeba,
magram axdens gavlenas qveyanaSi – aSS, evropa, germania da singapuri,
romelmac es principi daakanona qveynis gareT ganxorcielebul qmedebebzec an
qveynis gareT myofi mxarebis mier ganxorcielebul qmedebebze. amasTan,
gasaTvalisiwinebelia, rom rodesac saubaria konkurenciis dacvis regionalur
2
27. reJimebze, ibadeba kiTxva sad mTavrdeba nacionaluri da sad iwyeba regionuli
reJimi?
Tavi 2. konkurenciis kanonebis ZiriTadi debulebebi
konkurenciis Sesaxeb sakanonmdeblo aqtebis ZiriTadi debulebebi
koncentrirebulia firmaTaSoris SeTanxmebebze, dominirebuli kompaniebis
saqmianobaze, Serwymebze da sxva organizaciul struqturul cvlilebebze. ( Tu
gaviTvaliswinebT centraluri da aRmosavleT evropis qveynebis ekonomikis
struqturas, savsebiT bunebrivia, rom am qveynebis kanonmdebloba ufro metad
( vidre amerikuli), koncentrirebulia dominirebuli firmebis qcevis kontrolze, rac
garkveulwilad aixsneba am qveynebis ekonomikis zemonopolizebuli warsuliT).
Ggarda amisa, zogierTi qveynis kanonSi mniSvnelovani adgili eTmoba
arakeTilsimdisieri konkurenciis calkeuli formebis amkrZalav debulebebs (analogiuri
midgoma iyo saqarTvelos 1996 wlis kanonSi, muxli 9).
2.1 antikonkurenciuli SeTanxmebebi/xelSekrulebebi
aRiarebulia, rom horizontaluri da vertikaluri SeTanxmebebi sruliad
gansxvavebuli movlenebia da kanoni, romelic mkveTrad ar mijnavs maT srulyofas
saWiroebs. aucilebelia, rom kanonSi mkveTrad gamijnos upirobod antikonkurentuli
SeTanxmebebi, romelTa ukanonod aRiarebisaTvis saWiroa mxolod faqtis
dafiqsireba da SeTanxmebebi, romelTa kanonierebis dadgena specialistebis
damatebiT Zalisxmevas saWiroebs, raTa adgili ar hqondes antikonkurentuli qcevebis
2
28. gamarTlebisaTvis argumentebis dausabuTebel da dausrulebel Ziebas mewarmeTa
mxridan an/da aRmasrulebelTa zedmet aqtivobas da resursebis umiznod xarjvas iq
sadac dominirebuli firmebis aSkaad normalur qcevasTan gvaqvs saqme. Ees sakiTxi
gansakuTrebul mniSvnelobas iZens axlad formirebadi sabazro ekonomikisaTvis
Sesabamisad mizanSewonilia rom calsaxad gansazRvruliyo da dakanonebuliyo
mkacri wesebi konkurenciis SemzRudavi SeTanxmebebis mimarT; xelSemkvreli
pirobebi Tu masSi monawileoben mcire firmebi saziano araa sazogadoebisaTvis.
Sesabamisad, SeTanxmebebi romelSic ar monawileoben dominirebuli firmebi ar
unda warmoadgendes antimonopoliuri kontrolis sagans.
ekonomikiri agentebis SeTanxmebebze msjelobisas aucilebelia gaimijnos
horizontaluri (SeTanxmeba warmoebisa da ganawilebis erT doneze moqmed, anu
konkurent firmebs Soris) da vertikaluri SeTanxmebebis (SeTanxmeba warmoebisa
da ganawilebis sxvadasxva doneze moqmed firmebs Soris) kategoriebi. kanonTa erT
nawilSi antikonkurenciul SeTanxmebebში მოიაზრება orive saxis SeTanxmebebi,
ზogierT qveynebSi ki kosta rika, samxreT afrika, indonezia da sxva calcalke
formuლirebebi aqvT horizontalur da vertikalur SeTanxmebebTan dakavSirebiT,
aseve დომინირებული მდგომარეობის ბოროტად გამოყენებთან დაკავშირებით
debulebebis gamoyeneba SeiZleba vertikalur SeTanxmebebTan dakavSirebiთ
rodesac eRTi mxare dominirebul mdgomareobaSia. zogierTi qveyana ubralod
krZalavs antikonkurenciul SეTanxmebebs da gadawyvetilebis miRebas
aRmasrulebels utovebs. aseTi midgoma erTis mxriv gamarთlebulia -moqnilobis
kuთxiT, თumca garkveul SemTxvevebSi, gansakuთrebiT axal sistemaSi, qmnis
gaurkvevlobis moments da umjobesia garkveulad iyos Camoyalibebuli romeli saxis
2
29. SeTanxmebebi iTvleba ukanonod. garkveuli qveynebis kanonebi akrZalvebTan
erTad akrZaluli qmedebeბis konkretuli kategoriebis ჩamonaTvalsac gvთavazoben.
amasTan, gansakuTrebuli yuradRebis sagania horizontaluri SeTanxmebebis
is kategoria, romelic cnobilia karteluri SeTanxmebebis saxeliT (maT Sorisaa: fasebis
fiqsireba, produqciis moculobis SezRudva winaswari SeTanxmebiT, teritoriebis
dayofa da bazrebis an momxmarebelTa sxva niSniT ganawileba da jgufuri boikoti
gayidvaze an SeZenaze (e.w. “bid rigging” - mraval qveyanaSi mkacrad isjeba).
mravali qveyana kartelur SeTanxmebebs Tvlis upirobod
kanonsawinaarmdegod da maTi ukanonod aRiareba ar moiTxovs damatebiT
kvlevas, gansxvavebiT sxva saxis SeTanxmebebisagan, romelTa antikonkurenciuli
efeqti kvlevis sagania. mraval qveyanaSi karteluri SeTanxmebebi kriminals
ganekuTvneba, maSin rodesac sxva saxis hozizontaluri SeTanxmebebi isjeba
mxolod administraciuli wesiT. gansakuTrebiT mkacria midgoma koluziur tenderebis
mimarT, radgan es uSualod exeba saxelmwifo Sesyidvebs da vnebs sazogadoebriv
interesebs.
karteluri garigebebisagan gansxvavebiT horizontaluri SeTanxmebis sxva
saxeobebi (maT Soris erToblivi marketingi, reklama, erToblivi SeZena, erToblivi
sawarmo, informaciuli TanamSromloba, kvleva da ganviTareba da sxva mraval
qveyanaSi gonivrulobis wesiT ganxilvis sagania.
aSS-s antimonopoliuri kanonmdeblobiT (Sermanis kanonis pirveli nawiliT,
romelic exeba antikonkurentul SeTanxmebebs), akrZalulia nebismieri kontraqti,
piroba an molaparakeba, romelic mimarTulia vaWrobis an komerciuli saqmianobis
SezRudvaze Statebs Soris”. miuxedavad aseTi formulirebisa konkurentebs Soris
2
30. SeTanxmebis mravali saxe saWiroebs dawvrilebiT iuridiul ganxilvas imis
dasadgenad aRemateba Tu ara konkurenciis SezRudviT sazogadoebis
keTildReobisaTvis miyenebuli zarali im upiratesobebs rac SeiZleba mohyves am
SezRudvebs. amasTan, arseboben konkurentebs Soris SeTanxmebebis iseTi
formebi, romlebic iTvleba upirobod sazianod da dauSvebelia nebismieri gadaxra
maT iuridiul SefasebaSi. magaliTad: SeTanxmeba fasebze, bazris dayofa,
momxmareblis mimagreba gansazRvrul momwodeblebze winaswari
xelSekrulebebiT. SeTanxmebebis es saxeobebi iTvleba upirobod ukanonod.
erTaderTi rac saWiroa maT ukanonod cnobisaTvis aris maTi arsebobis faqtis
dadastureba. aSS-Si miRebuli gansxvaveba SeTanxmebebs Soris, romlebic
miCneulia upirobod ukanonod ufro gasagebi gaxdeba Sermanis kanonTan
dakavSirebuli sasamarTlo gadawyvetilebebis gacnobiT. am gansxvavebis
mniSvneloba azriT swored imaSi mdgomareobs, rom mewarmeebs mieTiTebaT
maTi zogierTi mosalodneli qmedebebis kanonsawinaaRmdego xasiaTze, agreTve
imazec, rom amiT iqmneba administraciuli da sasamarTlos xarjebis ekonomiis
SesaZlebloba, imdenad ramdenadac bevr SemTxvevaSi gamoricxulia ekonomikuri
efeqtis winaswari Sefasebis aucilebloba (pitmani, 1992).
rac Seexeba vertikalur STanxmebebs, mravali specialisti Tvlis rom maTi
umravlesoba eqvemdebareba mizanSewonilobis wesiT ganxilvas, miuxedavad imisa,
rom zogierTi maTgani (maT Soris sacalo fasis dadgena mimwodeblisagan,
eqskluziuri garigebebi (rodesac firma ver irCevs myidvels an gamyidvels), eqskluziuri
SeTanxmebebi sadistribucio teritoriebTan dakavSirebiT, xelSemkvreli
3
31. SeTanxmebebi (rodesac sqonlis SeZena SesaZlebelia mxolod damatebiT
pirobiT/saqonlis SeZeniT) garkveul problemebs uqmnis konkurenciul process.
gamonaklisebi/avtorizacia
mravali iurisdiqcia awesebs individualur da jgufur gamonaklisebs kanoniT dadgenili
akrZalvebidan (mag. Ggamonaklisia xelSekruleba, romlis mizania kvleva da
ganviTareba). individualur gamonaklisebis avtorizaciisaTvis aucilebelia specialuri
mimarTva Sesabamisi faqtebiTa da argumentebiT xelSekrulebasTan dakavSirebiT.
Sesabamisad, mravali qveynis kanonmdebloba iTvalisiwinebs e.w. notifikaciis
procedurebs (Setyobinebis formebs, maTi wardgenisa da ganxilvis vadebs da sxva
sakiTxebs). rogorc praqtika gviCvenebs, umravlesoba aplikaciebisa dadebiTi
gadawyvetilebiT mTavrdeba. am faqtoris da aplikaciebis /Setyobinebebis ganxilvis
procesis Sromatevadobis gaTvaliswinebiT evrokavSirma gaauqma savaldebulo
notifikaciis rejimi da moaxdina seriozuli reforma Serwymebis regulirebis sferoSi
(evrosabWos direqtiva 139/2004, mario monti, axali regiulaciebis Sesaxeb).
aSS kanonmdebloba ar cnobs gamonaklisebs da Sesabamisad arc notifikaciis
reJims exeba. Tumca sasamarTlos araerTxel miuRia gadawyvetileba
gamonaklisebTan dakavSirebiT.
rac Seexeba individualur gamonaklisebs maTi gansazRvris ZiriTadi kriteriumia
sargeblianoba sazogadoebisaTvis. am TvalsazrisiT sainteresoa evrokavSiris
midgoma. (TFEU 101/3 muxli). garda amisa, aRiarebulia, rom garigebebi mcire
sabazro wilis mqone firmebs Soris konkurenciisaTvis safrTxis Semcveli ar aris da
Sesabamisad mraval qveyanaSi (m.S. evrokavSirsa da mis wevr qveynebSi)
3
32. dawesebulia e.w. De minimis wesebi, romlis Tanaxmadac umniSvnelo garigebebis
kategoriaSi eqceva SeTanxmebebi/xelSekrulebebi mxareTa Soris Tu maTi erToblivi
sabazro wili 10-15 procents ar aRemateba (gaaCnia SeTanxmebis saxes da
qveyanas).
gasaTvaliswinebelia, rom arc evrokavSirSi da arc OECD qveynebSi,
gamonaklisebi kanoniT dawesebuli akrZalvebidan ar vrceleba kartelur
SeTanxmebebze. aRniSnulTan dakavSirebiT, yuradRebas iqcevs “Tavisufali
vaWrobisa da konkurenciis Sesaxeb” saqarTvelos kanonis proeqti, romelic 29
Tebervals meore mosmeniT miiRo saqarTvelos parlamentma. proeqtiT
gaTvaliswinebulia mravali jgufuri da kerZo gamonaklisi. amasTan, mravali qveynis
msgavsad, saqarTvelos kanonproeqtic iTvaliswinebs konkurenciis umniSvnelod
SemzRudav garigebebs, Tumca proeqtiT gaTvaliswinebuli zRvruli normebi Zalian
maRalia da ar Seesabameba saerTaSoriso praqtikas (vrclad es sakiTxi, ixileT:
q.lafaCi ”arsebiTi SeniSvnebi “Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis Sesaxeb”
saqarTvelos kanonproeqtze”). garda imisa, rom proeqti gansakuTrebiT ”guluxvia”
gamonaklisebTan dakavSirebiT, ar iTvaliswinebs zemoxsenebul daTqmas, romlis
Tanaxmadac gamonaklisebi ar vrceldeba karteluri SeTanxmebebis kategoriaze. rac
am proeqtis seriozuli naklia.
rogorc aRvniSneT, zogierTi kanoni gamonaklisebs avrcelebs mcire da
saSualo firmebis SeTanxmebebze, Tu isini arsebiT gavlenas ar axdenen
konkurenciaze da xels uwyoben maT efeqtian TanamSromlobas (Tumca aseT
midgomas ar iziarebs zogierTi mkvlevari. mag. ixilavs ra aRmosavleT da centraluri
evropis postsocialisturi qveynebis kanonebis Sesabamis debulebebs, pitmani Tvlis
3
33. rom zogierTi kanonis formulirebiT yvelaze aSkara fasebze garigebac ki SesaZloa
Sedges, im imediT, rom mxareebi SeZleben antimonopoliuri organoebis
darwmunebas, rom es faqti ar iwvevs konkurenciis SezRudvas). cnobilia e.w ‘krizis
kartelebis’ da sxvaTa avtorizaciis (gamonaklisad aRiarebis) SemTxvevebic, Tumca
garkveul garemoebebSi. mag.: iaponiisa da germaniis antikarteluri kanonmdeblobiT
daSvebuli iyo e.w. racionaluri da antikrizis kartelebi mxareTa moTxovnis
Sesabamisad. mogvianebiT orive qveyanam gaauqma es gamonaklisebi
(Sesabamisad 1999 da 2005 wlebSi). aRsaniSnavia, rom im qveynebSic ki, sadac
aseTi gamonaklisebi dRemde daSvebulia isini, TiTqmis, ar gamoiyeneba (unctad,
2010).
Setyobinebis reJimi – rogorc SeTanxmebebis, aseve Serwymebis
administrirebisaTvis mravali qveyana awesebs Setyobinebis rejims da specialur
moTxovnebs mxareTa mimarT, maT Soris SeTanxmebis mxareTa saregistracio
monacemebis, damfuZneblebisa da SeTanxmebis saxeobisa da sxva detalebis
Sesaxeb informaciis wardgenis Taobaze. konkurenciis organo ixilavs da garkveuli
garemoebebis gaTvaliswinebiT dasaSvebad an ukanonod miiCnevs garigebas da
Sesabamis daskvnas ugzavnis ganmcxadeblebs (administraciuli werilis,
rekomendaciis an sxva formiT). am sisitemas gaaCnia, rogorc dadebiTi aseve
uaryofiTi momentebi. kargi magaliTia evrokavSirSi 1962 wlidan moqmedi sistema
(romelic Seicvla), aTasobiT Setyobineba da Sesabamisi xarjebi. eqspertebis azriT,
instiucionaluri ganviTarebis /Camoyalibebis pirvel etapze es sistema SesaZloa
sasargebloc ki iyos monacemTa bazis Sesaqmnelad. garda amisa, rig SemTxvevaSi,
am sistemis gamoyenebiT cnobili xdeba iseTi antikonkurenciuli qmedebebis
3
34. Sesaxeb, romelzedac samsaxurs warmodgenac ar eqneboda. axal, jer kidev
Camouyalibebel sistemebSi, sadac kanonmdeblobis ZiriTadi koncefciebi
sazogadoebisaTvis naklebad cnobilia, notifikaciis (Setyobinebis) sistemas SeuZlia
dadebiTi rolis Sesruleba konkurenciis kulturis formirebaSic. rac Seexeba
naklovanebebs: aseTi reJimi SesaZloa aRmoCndes kontrproduqtiuli konkurenciis
saagentosaTvis resursebis gamoyenebis TvalsazrisiT da Seasustos Zalebi sxva
aranakleb mniSvnelovan mimarTulebebze. miT umetes, rom xSirad Setyobinebebis
simravlis miuxedavad maTi detalurad ganxilva mainc SeuZlebelia.
miuxedavad gansxvavebuli midgomebisa, rogorc savaldebulo aseve
nebayoflobiTi Setyobinebis SemTxvevaSi, kanoni aucileblad unda iTvaliswinebdes
Setyobinebis ganxilvis vadebs. amasTan, gasaTvalsiwinebelia, rom nebarTva
SesaZloa eqvemdebarebodes gamoTxovas axali garemoebebis gamovlenis an sxva
dasabuTebul SemTxvevebSi.
firmaTaSoris SeTanxmebebis regulirebasTan dakavSirebiT, sainteresoa
ukanasknel wlebSi evrokavSiris qveynebSi damkvidrebuli e.w.
Serbilebis/Semwynareblobis programa. programa iTvaliswinebs antikonkurenciul
SeTanxmebebsa da garigebebSi monawile pirisaTvis sasjelis Semsubuqebas, an
piris srulad gaTavisuflebas sasjelisgan, im SemTxvevaSi Tu es ukanaskneli amxels
SeTanxmebis monawileebs da iTanamSromlebs faqtis gamoZiebis procesSi. (mag.
poloneTis konkurenciisa da momxmarebelTa dacvis ofisis wliuri angariSis
Tanaxmad, 2010 wels am programiT sargeblobis 8 SemTxveva dafiqsirda. maT
Soris erTerTi sayofacxovrebo saRebavebis distributorebis monawileobiT. firma,
romelmac amxila karteli, am da sxva garemoebebis gaTvaliswinebiT saerTod
3
35. gaTavisuflda sasjelisagan, maSin rodesac danarcen or kompanias daekisra jarima,
Sesabamisad 39 mln da 9 milioni polonuri zlotis odenobiT).
22 dominirebuli mdgomareoba da misi borotad gamoyenebis dauSvebloba
kontrolis ganxorcieleba dominirebuli mdgomareobis mqone firmebis
saqmianobaze maT mier mdgomareobis SesaZlo borotad gamoyenebis Tavidan
acilebisa da aRkveTis mizniT antimonopoliuri regulirebis erTerTi ZiriTadi
mimarTulebaa. A yvela kanoni konkurenciis Sesaxeb, Seicavs rogorc dominirebis
ganmsazRvrel kriteriumebs, aseve CamonaTvals im qmedebebisa, romlebic
kvalificirdeba, rogorc mdgomareobis borotad gamoyeneba. zogierT qveyanaSi am
sakiTxebs calke kanoniT aregulireben.
zogadad, ekonomikur Teoriasa da praqtikaSi gavrcelebuli mosazrebebiT (da
ara romelime konkretuli kanonis Tanaxmad), ekonomikuri agenti iTvleba
dominirebuli mdgomareobis mqoned Tu mas SeuZlia bazarze zemoqmedeba
konkurentebisagan damoukideblad. cnobilia koleqtiuri dominirebis cnebac. mag
evrokavSirSi (keisebi nestle, perie). konkurenciuli kanonmdeblobiT ikrZaleba ara
dominirebuli mdgomareoba (xSirad monopoliuri mdgomareoba da dominirebuli
mdgomareoba erTi da nigive mniSvnelobiT gamoiyeneba), aramed misi borotad
gamoyeneba. Sesabamisad, meti sicxadisaTvis nebismieri dainteresebuli pirisTvis
mniSvnelovania dazusteba Tu ra iTvleba borotad gamoyenebad. mravali kanoni maT
Soris UNCTAD modeluri/tipiuri EUkanoni (muxlis 4/2) gvTavazobs akrZalul
qmedebebaTa CamonaTvals (Tumca ara amomwuravs).
3
36. dominirebuli mdgomareobis borotad gamoyenebis sawinaaRmdego zomebi
gaTvaliswinebulia TiTqmis yvela qveynis antimonopoliur kanonmdeblobaSi.
aRsaniSnavia, rom am problemas ukavSirdeba AaSS-s pirveli antimonopoliuri
kanonic, ,,Sermanis aqti’’ (1890) miRebac, romlis meore seqciis Tanaxmad bazris
monopolizeba iTvleba ukanonod, xolo konkretuli mewarmeebis saqmianobis
garkveuli saxeebi (maT Soris SeTanxmeba fasebis erToblivad dawesebaze da
bazrebis dayofaze konkurentebs Soris) mimarTuli bazris monopolizebaze iTvleba
danaSaulad. A1914 wels miRebuli iqna ,,kleitonis aqti’’ (romelmac ukanonod
gamoacxadda safaso diskriminacia, anu saqonlis miyidva sxvadasxva
momxmareblebisaTvis gansxvavebuli fasiT) da kanoni ,,federaluri savaWro komisiis
Sesaxeb”, romelic iTvaliswinebda am komisis Seqmnas da misTvis antimonopoliuri
kanonebis ganxorcielebis uflebamosilebebis dakisrebas. aRsaniSnavia, rom Tu
Sermanis aqti ewinaaRmdegeboda arsebul monopoliebs, kleitonis aqti ukanonod
acxadebs maTi nebismieri formiT warmoqmnas.
aSS-s antimonopoliuri kanonmdeblobis debulebebis umravlesoba, romlebic
exeba monopolizacias (aSS-s kanonmdeblobaSi monopolizacia dominirebuli
mdgomareobis borotad gamoyenebis mniSvnelobiT gamoiyeneba) koncentrirebulia
ZiriTadad ori kategoriis akrZalul qcevebze, rogoricaa:
1. dominirebuli mdgomareobis eqspluatacia (rac gamoixateba monopoliuri
fasebis dawesebaSi, momxmarebelTaTvis dausabuTebeli pirobebis SeTavazebasa
da sxva qmedebebSi)
3
37. 2. TviT dominirebuli mdgomareobis SenarCuneba da ganmtkiceba, rac
gamoixateba bazarze axali monawileTaTvis bazarze Sesasvleli barierebis SeqmnaSi
da ganmtkicebaSi, konurenciis ganviTarebisaTvis xelSemSleli pirobebis SeqmnaSi.
aSS-s antimonopoliuri regulirebis praqtikis analizi gviCvenebs, rom Sermanis
aqtis Sesabamisad antimonopoliuri kanonmdebloba ufro aqtiurad gamoiyeneba
darRevaTa meore kategoriis anuU im qmedebebis mimarT, romelic aferxebs bazarze
konkurenciis ganviTarebas, rac kidev erTxel mianiSnebs, rom sazogadoebisaTvis
saSiSad iTvleba ara mdgomareoba, aramed mdgomareobiT borotad sargebloba. (ix.
rasel pitmani, ,,antimonopoliuri politika da kanonmdebloba amerikis SeerTebuli
StatebSi”).
amasTan, dominirebuli firmebis qcevis kontrolTan dakavSirebiT aSS-Tvis
damaxasiaTebelia midgoma, rom antimonopoliuri kanonmdeblobis gamoyenebis
safuZveli unda iyos principi, rom firmis qcevas bazarze ganapirobebs pirvel rigSi
dargis struqtura, Tumc dRemde sadiskusioa - ra unda iyos antimonopoliuri
gamoZiebis sagani qceva Tu bazris struqtura. gavrcelebuli mosazrebebiT,
monopolisturi bazris mqone dargSi bunebrivia firmebis qcevac iqneba monopolisturi.
gansxvavebuli mosazrebaa, rom TviT monopolizebuli dargic ki SesaZloa iyos
teqnologiurad progresuli da awarmoebdes maRali xarisxis produqcias
momxmareblisaTvis misaRebi fasiT. amitom, azri ara aqvs antimonopoliuri
kanonmdeblobis gamoyenebas warmatebiT funqcionirebadi, Tundac monopoliuri
mdgomareobis mqone firmebis mimarT, Tu isini xelovnurad ar aferxeben
konkurenciis ganviTarebas.
3
38. dominirebuli mdgomareobis borotad gamoyenebis akrZalvebs iTvaliswinebs
evrogaerTianebis sadamfuZneblo xelSekrulebis 82-e muxli (axali, lisabonis redaqciiT
evrokavSiris funqciobis Sesaxeb xelSekrulebis 102-e muxli), romlis Tanaxmadac
ikrZaleba evrogaerTianebis saerTo bazarze dominirebuli mdgomareobis borotad
gamoyeneba, Tu amgvarma qmedebam SesaZloa mniSvnelovnad SezRudos
vaWroba wevr saxelmwifoebs Soris. amave muxlis Tanaxmad dominirebis borotad
gamoyenebad iTvleba iseTi qmedebebis Cadena, rogoricaa: arasamarTlani fasebis
(monopoliurad maRali, romelic arsebiTad gansxvavdeba sawarmos mier gaweuli
danaxarjebisagan, an mtaceblurad dabali fasis daweseba, romlis mizania bazridan
konkurentebis gaZeveba), an vaWrobis arasamarTliani pirobebis daweseba;
warmoebis bazrebis, an teqnikuri ganviTarebis SezRudva; savaWro partniorebis
diskriminacia da sxva qmedebebi. xelSekrulebiT agreTve gaTvaliswinebulia, rom am
muxlis debulebebis gamoyeneba SesaZlebelia mxolod ori pirobis, sawarmos
dominirebisa da mis mier mdgomareobis borotad gamoyenebis faqtis erTdroulad
arsebobis SemTxvevaSi. Ggarda amisa, am muxlis debulebebis gamoyenebisaTvis
aucilebelia, rom geografiuli bazari moicavdes minimum erTi qveynis mTlian teritorias.
ufro konkretulad: evrogaerTianebis xelSekrulebis Tanaxmad (TFEU muxli 102):
”1. akrZalulia erTi an meti ekonomikuri agentis mier dominirebuli mdgomareobis
borotad gamoyeneba saerTo bazarze an mis mniSvnelovan nawilze rogorc
Seusabamo saerTo bazarTan Tu mas SeuZlia imoqmedos saerTo bazarze.
2) monopoliuri mdgomareobis borotad gamoyenebad CaiTvleba:
a) pirdapir an arapirdapir arasamarTliani gasayidi an SesaZeni fasebis an vaWrobis
sxva romelime arasamarTliani pirobis daweseba;
3
39. b) momxmareblis sazianod warmoebis, bazrebis an teqnikuri ganviTarebis
SezRudva;
g) savaWro partniorebTan araTanabari pirobebis gamoyeneba erTgvarovani
garigebebis SemTxvevaSi, riTac maT ayenebs araTanabar pirobebSi konkurenciis
TvalsazrisiT
d) xelSekrulebis dadebas uqvemdebarebs sxva mxareebis mier damatebiTi
pirobebis aRebas, romelic Tavisi bunebiT an komerciuli daniSnulebiT ar ukavSirdeba
xelSekrulebis sagans;
e)xelyofs sxva ekonomikuri agentebis konkurenciul SesaZleblobebs ise rom
gavlenas axdens konkurenciaze
v) iTxovs gansxvavebul angariSsworebas da sxva saqmian pirobebs rac iarsebebda
konkurenciis SemTxvevaSi
z) uars ambobs dauSvas sxva ekonomikuri agentebi mis kuTvnil qselSi an sxva
insfrastruqturul saSualebebSi (qselis paraleluri gamoyeneba) Sesabamisi
anazRaurebis sanacvlod, garda im SemTxvevebisa , roca dominirebuli ekonomikuri
agenti daamtkicebs, rom funqciuri Tu sxva mizezebis gamo qselis (an infrastruqturis
saSalebebis) paraleluri gamoyeneba SeuZlebelia”.
dominirebuli mdgomareobis borotad gamoyeneba erTerTi yvelaze
winaaRmdegobrivi sakiTxia konkurenciis kanonTan mimarTebaSi. sakamaToa,
rogorc is Tu ra iTvleba mdgomareobis borotad gamoyenebad, aseve misi
gansazRvris kriteriumebic. pasuxi damokidebulia konkurenciuli regulirebis miznebze
(keTildReoba, efeqtianoba, konkurenciis procesis dacva) da agreTve imazec Tu ra
3
40. Rirebulebebi iqneba gaTvaliswinebuli konkurenciis analizis procesSi (mag.
momxmarebelTa mdgomareoba, Tu ekonomikuri efeqtianoba).
zogadad – dominireba niSnavs mniSvnelovan gavlenas. ekonomikuri Sinaarsi
ki bazarze sawarmos dominirebuli mdgomareobisa gamoixateba mis unarSi
damoukideblad daawesos konkurenciuli fasebTan SedarebiT maRali fasi da
xangrZlivad SeinarCunos igi. Ddominirebuli mdgomareobis borotad gamoyeneba
SesaZloa gamoixatebodes iseT qmedebebSi, rogoricaa: warmoebis Semcireba da
fasebis aweva konkurentebisa da momxmarebelTa reaqciis gauTvaliswineblad,
xarisxisa da asortimentis daqveiTeba/Semcireba, uari inovaciebze da sxva. zogierTi
kanoni ar gansazRvravs dominirebis kriteriumebs da konkurenciis organos aniWebs
uflebas analizis safuZvelze daadginos igi. qveynebis umravlesobaSi dominirebis
gansazRvris kriteriumebi, iseve rogorc dominirebis prezumpciis ganmsazRvreli
norma kanoniTve ganisazRvreba. Tumca aRiarebulia, rom mniSvnelovani sabazro
wili SesaZloa iyos mxolod erTerTi da ara erTaderTi kriteriumi dominirebis
gansazRvrisa. Sesabamisad, kanonTa umravlesoba miuTiTebs, rom dominirebuli
mdgomareobis dadgenis procesSi gaTvaliswinebuli unda iqnes sxva faqtorebic,
rogoricaa bazarze Sesasvleli barierebi, faqtiuri da potenciuri konkurentebi, myidvelis
gavlena, mniSvnelovani wilis xangrZlivad floba, masStabis ekonomia, sanedleulo
wyaroebTan da pirvelad gadamuSavebasTan xelmisawvdomoba, vertikaluri
integraciis xarisxi, bazris ganviTarebis maCveneblebi, sawarmosa da misi
konkurentebis finansuri resursebi (potenciali) da sxva mravali. mraval sistemaSi
gaTvaliswinebulia e.w. dominirebisa da Zalauflebis borotad gamoyenebis
prezumpciuli, zRvruli normebi. maT Soris e.w. safe harbours saxiT, rac imas niSnavs,
4
41. rom zRvrul normaze mcire sabazro wilis flobis SemTxvevaSi kompaniis mier
mdgomareobis borotad gamoyenebis sakiTxi arc ixileba (ix. cxrili 2), ufro maRali
wilis SemTxvevaSi ki mdgomareobis borotad gamoyenebis faqtis arseboba dgindeba
zemoTCamoTvlili faqtorebis gaTvaliswinebiT. iseTi sistemebic arsebobs, sadac
zRvruli wili sakmarisia dominantad cnobisaTvis da sawinaaRmdegos mtkicebis tvirTi
ekisreba sawarmos, rac profesiul wreebSi kanonis naklad iTvleba. cxadia, zRvruli
normebis arseboba (sxva faqtorebTan erTad) aadvilebs Sesabamisi normebis
gamoyenebas, Tumca im pirobiT, rom ar moxdeba maTTvis zedmeti mniSvnelobis
miniWeba, rac gamoiwvevs an zedmetad mkacr aRsrulebas an piriqiT.
dominirebasTan dakavSirebuli faqtebis analizisaTvis aseve mniSvnelovani faqtorebia
konkurencia, bazarze Sesasvlelad da importis moculoba. cxadia, Tu ramdenime
firma cdilobs bazarze SeRwevas, da es procesi xelovnurad ar izRudeba, nebismier
ukve damkvidrebul firmas gauWirdeba mdgomareobis xangrZlivad SenarCumneba
da, miT umetes, xangrZlivad gamoyeneba. amasTan, rac ufro viwroa Sesabamisi
bazris ganmarteba miT ufro advilia poziciis mopoveba/gamyareba/SenarCuneba
bazarze. gasaTvaliswinebelia isic, rom akrZalul qmedebaTa CamonaTvali zogierT
kanonSi Zalian vrcelia, Tumca amomwuravi ar aris. garda amisa zogierTi eqsperti
miiCnevs, rom rigi kanonebisa Seicavs saSiS formulirebebsac, romelTa pirdapirma
gamoyenebam SesaZloa gamoiwvios bazarze sruliad kanonierad moqmedi
dominanti firmebis ukanonod Seviwroebac. mag. cnobilia keisi saqarTvelos
antimonopoliuri samsaxuris praqtikidan, rodesac erTerTi sadazRvevo kompania,
mxolod imitom gamocxadda dominantad da iyo mcdeloba misi monitoringis reJimSi
moqcevisa, rom mas erTaderTs hqonda dazRveuli gemi! (anu gemebis dazRveva
4
42. ganxilul iyo calke bazrad). cxadia kompaniam es faqti gaaprotesda da savsebiT
samarTlianadac. analogiuri faqtebi cudad aisaxeba konkurenciis damcavi organos
avtoritetze. analogiur debulebebs orpir maxvils uwodebs Tavis SromebSi rasel
pitmani (Pittman, 1997). aseve kritikulad afasebs dsT qveynebis kanonebis zogierT
akrZalvebs iunktadis eqsperti natalia iaCeistova (YYacheistova, 2000). analogiuri
poziciaa gamoxatuli statiaSi: ”saqarTvelos antimonopoliuri kanonis ZiriTadi
debulebebis Sefaseba rasel pitmanis testiT” (q.lafaCi, 2001, 2002). gamokvlevebiT
(ICN, 2010) dasturdeba, rom dominirebasTan dakavSirebul saqmeTa ganxilvis
procesSi konkurenciis saagentoebis umravlesoba iTvaliswinebs zemoTCamoTvlili
faqtorebidan yvelas an umravlesobas (danarTi 4,5).
aRsaniSnavia, rom evrokomisia firmis sabazro Zalauflebis Sefasebisas
iyenebs yvela qvemoT CamoTvlil kriteriums: sabazro wili, konkurentebis
mdgomareoba bazarze, bazarze Sesasvleli an warmoebis gafarToebis barierebi,
masStabis an qseluri efeqtebi, myidvelis sabazro Zalaufleba, sanedleulo bazebis
faqtorebis xelmisawvdomoba/vertikauri integracia, sabazro mdgomareobis
stabiluroba, bazris ganviTarebis done, mniSvnelovani aqtivebisadmi wvdoma,
firmisa da misi konkurentebis finansuri resursebi, fasebis maRali done, firmis
mogeba. analogiuri midgomebi aqvT ukrainas, britaneTs, SvedeTs, Sveicarias,
ruseTs, rumineTs, latvias, axal zelandias, bulgareTs, safrangeTs. aSS, espaneTi,
singapuri, germania, indoeTi, CexeTi (es ukanaskneli, iseve rogorc meqsika, nakleb
yuradRebas amaxvilebs Zalauflebis xangrZlivobaze da bazris ganviTarebis xarisxze)
naklebad an saerTod ar amaxvilebs yuradRebas bolo or maCvenebelze. firmis
resursebs, finansur mdomareobas da mogebas ar iTvaliswinebs israeli, iamaika,
4
43. irlandia, italia, aSS (garda israelisa es jgufi aseve ignorirebas ukeTebs fasebis
maRal donesac).
sayuradReboa, rom amerikuli midgomebiT sazogadod sawarmo, romelic
kanonierad inarCunebs dominirebul mdgomareobas uflebamosilia daawesos
nebismieri fasi sakuTar produqciaze da momsaxurebaze da miiRos nebismieri
mogeba, rac Tavis mxriv Taviseburi stimuli xdeba bazarze axali monawileebis
Sesasvlelad da xels uwyobs konkurenciis ganviTarebas da Sesabamisad
sazogadoebis keTildReobis amaRlebas. zemoaRniSnulis da sxva faqtorebis
gaTvaliswinebiT, Tavisufali bazris pirobebSi dausabuTeblad migvaCnia
sawarmoTaTvis (Tu isini ar warmoadgenen bunebrivi monopoliebis subieqtebs an ar
awarmoeben saqonels/momsaxurebas, romelTa tarifebic eqvemdebareba
saxelmwifo regulirebas, an romelTa SeZenac savaldebulo an sasicocxlod
aucilebelia) fasebis regulirebis ama Tu im formis, maT Soris rentabelobis zRvruli
normis daweseba.
praqtika adasturebs, rom dominirebis gansazRvrisas erTerTi yvelaze
mniSvnelovan kriteriumad aRiarebulia bazarze Sesasvleli barierebi
(blokireba/Seferxeba bazarze), romlebic kvalificirdeba rogorc: struqturuli barierebi
(romelic dakavSirebulia dargis maxasiaTeblebaTan: teqnologia, warmoebis xarjebi,
moTxovnileba) da
strategiuli barierebi (romlebic sxvadsxva formiT iqmneba TviT moqmedi firmebis
mier. bazarze damkvidrebul firmebs SeuZliaT gaaZlieron struqturuli barierebi, an
daemuqrnon bazarze axal Semsvlelebs (mag. gaaZlieron sawarmoo simZlavreebi
4
44. saWiroebis SemTxvevaSi e.w. fasebis omis gamosacxadeblad, izrunon
infrastruqturuli obieqtebTan sxvebisTvis misadgomebis garTulebaze da sxva).
sakanonmdeblo barierebi (tarifebi, qvotebi, normatiuli aqtebi eqskluziur
uflebebTan dakavSirebiT, rac saboloo jamSi aZlierebs ama Tu im subieqtis
mdgomareobas sakanonmdeblo doneze) da sxva saxis adinistraciuli winaRobebi (rac
arc Tu iSviaTad lobisturi saqmianobis Sedegia). administraciuli barierebi sakmaod
gavrcelebulia postsocialisturi qveynebis praqtikaSi. swored am problemis
gamoZaxilad unda CaiTvalos is faqti, rom postkomunisturi kanonebis umravlesoba,
maT Soris yofili sabWoTa kavSiris TiTqmis yvela qveynis pirveli Taobis kanoni
Seicavs specialur debulebebs da awesebs pirdapir akrZalvebs saxelmwifo
xelisuflebis antikonkurenciul qmedebebze. analogiur debulebebs Seicavda
saqarTvelos saxelmwifo sabWos 1992 wlis dekreti “monopoliuri saqmianobis
SezRudvisa da konkurenciis Sesaxeb” (muxli 7), saqarTvelos kanoni (1996)
“monopoliuri saqmianobisa da konkurenciis Sesaxeb” (muxli 10) da saqarTvelos
kanoni (2005) “Tavisufali vaWrobisa da konkurenciis Sesaxeb”. Tumca es
ukanaskneli naklebad SeiZleba ganxilul iqnes, rogorc kanoni konkurenciis Sesaxeb.
dominirebuli mdgomareobis borotad gamoyenebis tipiuri SemTxvevebia:
a) mtacebluri fasebi, anu fasebis TviTRirebulebaze dabali fasis daweseba bazridan
konkurentis gaZevebis mizniT.
rac ufro diversificirebuli pozicia aqvs sawarmos da rac ufro Zlieria igi finansurad miT
ufro metad SeuZlia mas am midgomiT sargebloba. Tumca, hqonda Tu ara adgili am
qmedebas aucilebelia dadgindes analiziT. zogierT sistemaSi cdiloben dadgenas
ramdenad didia albaTobaa dakarguli Tanxebis ukan amoRebisa momavalSi,
konkurentis gandevnis Semdeg. SesaZloa, rom aseTi politika momxmareblisaTvis
4
45. droebiT sasargebloc ki aRmoCndes. sxva sistema ki saerTod ar iTvaliswinebs am
saSiSi albaTobis faqtors da Tvlis, rom aseTi qmedeba ukanonod unda CaiTvalos
Tu mxare ver asabuTebs fasis kavSirs TviTRirebulebasTan. garda mtacebluri fasisa,
cnobilia SemTxvebic, rodesac saqonlis an momsaxurebis SeZena xdeba mxolod
konkurentis SeCerebis/ Camocilebis mizniT. (paraleli SeiZleba gavavloT
saprivatizacio obieqtis, an konkurenti sawarmos aqtivebis SeZenasTan ara misi
Semdgomi gamoyenebis, aramed misi gaCerebisa da Sesabamisi bazris segmentis
dakavebis mizniT. swored amitom rogorc konkurenciis aseve adgilobrivi warmoebis
dacvisa da ganviTarebis mizniT, saprivatizebo da sainvesticio proeqtebis
antimonopoliuri eqspertizis procesSi aucilebelia yuradRebis gamaxvileba im faqtze,
rom gaTvaliswinebuli iyos sxva pirobebTgan erTad profilis SenarCuneba. sxva
ESemTxvevaa ar mihyido konkurents aucilebeli masalebi saqmianobisaTvis.
dabali fasebi sasargebloa momxmareblisaTvis. Sesabamisad rigi
gansakuTrebiT ganviTarebuli qveynis (maT Soris aSS) uwyebebi sakmaod frTxilad
udgebian am sakiTxs da faqtis kvalificirebisas pirvel rigSi bazris struqturas
iTvaliswineben. rig SemTxvevebSi arc maRali fasis daweseba ganixileba
mdgomareobis Sefasebisa da qmedebis kvalifikaciis ZiriTad kriteriumad.
gansxvavebuli midgomebi: evrokomisia miiCnevs ukanonod mxolod ganzraxul
mtaceblur fasebs konkurentebis Seviwroebisa da bazarze mdgomareobis
ganmtkicebis mizniT, rac zians ayenebs momxmareblebs da keisebis ganxilvas
iwyebs mxolod Sesabamisi mtkicebulebebis arsebobisas. CineTis kanoni,
TviTRirebulebaze dabal fasad gayidvas krZalavs. imavdroulad iTvaliswinebs
SemTxvevebs, rodesac aseTi praqtika ar CaiTvleba ukanaonod, mag sawarmos
4
46. daxurva, sezonuri fasdaklebebi da sxva. monRoleTis kanoni ukrZalavs
monopolistebs produqciis gayidvas TviTRirebulebaze dabal fasad konkurentebis
gandevnis mizniT; brazilia krZalavs dasabuTebis gareSeE saqonlis
TviTRirebulebaze dabal fasad gayidvas. kolumbia mtaceblur fasebs ixilavs, rogorc
mdgomareobis borotad gamoyenebas.
sainterseoa amerikuli midgoma. aSS-s umaRlesma sasamarTlom daaskvna,
rom aseTi faqtis dasadgenad aucilebelia ori piroba, TviT dabali fasis arseboba da
meore, rom arsebobs saSiSi albaToba e.w fasebSi investiciis ukan dabrunebisa.
Sesabamisad, aucilebelia ganasxvavo konkurenciisaTvis xelSemwyobi dabali fasi
antikonkurenciuli mtacebluri fasisagan, radganac fasebis Semcireba xSirad sruliad
samarTliani miznebisaTvis, mag. saqmiani operaciebis gafarToebisaTvis
gamoyeneba, rac TviT konkurenciis arsia” (ix. )
b) diskriminaciuli fasis an vaWrobis gansxvavebuli pirobebis gamoyeneba – aseTi
faqtebi ar gamoirCeva antikonkurenciuli efeqtiT, Tumca ekonomikuri dasabuTebais
gareSe mraval qveyanaSi kvalificirdeba, rogorc diskriminacia. mag. SeRavaTi
mudmivi klientebisaTvis SesaZloa iyos miCneuli dausabuTeblad da imavdroulad,
SeRavaTi didi moculobis garigebaze CaiTvalos kanonierad (masStabis ekonomikis
gamo); an SesaZloa aixsnas imiT, rom sxvadasxva garigeba daido sxvadasxva
sabazro pirobebSi, an klienti ufro kargad vaWrobda da sxva. aseve SeRavaTebi
mudmivi klientebisaTvis SesaZloa ganxilul iqnes rogorc momxmareblis sakeTildReo
qmedeba, Tumca konkurencisaTvis sazianoc aRmoCndes Tu gamoiyenebuli iqneba
mxolod msxvili klientebis sasargeblod. safaso diskriminaciis erTerTi gamovlinebaa
4
47. saqonlis EerTnair fasad gayidva, rodesac miwodebis xarjebis gansxvavebulia.
aseTive akrZalvebi diskriminaciaze vrceldeba momsaxurebisa da gayidvis
pirobebzec.
g) gadasayidi (xelaxla gasayidi) fasebis dadgena gansxvavebuli midgomebi: brazilia
ukrZalavs dominant kompaniebs fasis an sxva gansxvavebuli pirobebis dadgenas
distributorebisa da sacalo movaWreebisaTvis mesame pirebTan mimarTebaSi.
evropaSi es sakiTxi ganixileba, rogorc vertikaluri SeTanxmebebis antikonkurenciuli
elementi. SvedeTSi maqsimalur fasze SezRudva ar wesdeba, minimalurTan
dakavSirebiT ki kanoni iTvaliswinebs garkveul qmedebebs Tu igi mniSvnelovan
gavlenas axdens konkurenciaze. kanada iTvalisiwinebda sisxlis samarTlis sasjels
gadasayidi fasebis SenarCunebaze. 2009 wlidan Seicvala midgoma da
gaTvalisiwinebulia mxolod administraciuli sanqciebi, isic im SemTxvevaSi, Tu
sasamarTlo daadgens, rom es faqti uaryofiT gavlenas axdens konkurenciaze (ara
mxolod dominantebis aramed sxva kompaniebis mimarTac). aSS-Si Sermanis
kanoniT minimaluri fasis dadgena iTvleba upirobod ukanono qmedebad (Tu
werilobiTi Tanxmobaa distributorTan), rac Seexeba maqsimaluri fasis dadgenas es
sakiTxi ixileba gonivrulobis principiT.
d) garigebaze dausabuTebeli uari – ukanonod iTvleba gansakuTrebiT, maSin rodesac
dominanti flobs iseT saSualebebs, romelTa gamoyenebac sasicocxlod
mniSvnelovania konkurentisaTvis. analogiuri sakiTxi xSirad ixileba rogorc vertikaluri
antikonkurenciuli SeTanxmebeba. kanonTa umravlesobaSi analogiuri midgomaa
eqskluziur da SerCeviT ganawilebasTan dakavSirebuli sakiTxebisadmi.
4
48. cnobilia, rom sabazro zalauflebis borotad gamoyenebis problema
gansakuTrebiT aqtualuria liberalizebul seqtorebSi, sainteresoa am mxriv
telekomunikaciebis sfero. sakamaTo ar aris, rom telekompaniis bazrebis
liberalizaciam ( dargSi kerZo investiciebis Sesvlam) gaafarTova axali produqtebis da
momsaxurebis arCevani, Seamcira fasebi da gaaumjobesa momsaxurebis xarisxi.
rac Seexeba saqarTvelos, miuxedavad gaumjobesebuli maregulirebeli modelisa da
rigi dargobrivi parametrebisa, bazris monawileTa azriT, am sferoSi kvlav aqtualuria
sabazo Zalauflebis borotad gamoyenebis problema bazarze damkvidrebuli (an axali
da jerjerobiT ualternativo ) kompaniebis mier, rac gamoixateba iseT qmedebebSi
rogoricaa a) bazarze dominirebuli kompaniis mflobelobaSi arsebul qselebTan
daSvebis garTuleba, b) gadajvaredinebuli subsidireba da momxmareblis erTi
kategoriis xarjebis meore kategoriis momxmareblisaTvis dakisreba c) mewarme
subieqtebis aratanabar pirobebSi Cayeneba d) momxmarebleli arCevanis xelovnuli
Sezrudva, e) fasiT diskriminacia da sxva, rac, rogorc Cans aramarto qarTuli
realobaa, aramed damaxasiaTebelia am sferos (iseve rogorc sxva liberalizebuli
seqtorebisaTis) ganviTarebisaTvis gansakuTrebiT gardamaval qveynebSi, rac
dastureba konkretuli keisebiT sxvadasxva qveynebis praqtikidan.
e) gayidvebi damatebiTi pirobebis SeTavazebiT - ixileba saqonlis gayidvis
gansxvavebuli sqemebi: 1) (a + b) erTad, calke „a“ da calke „b“, da Tu erTerTs
meoresTan erTad iyidi SeRavaTiT isargebleb; 2) „a“-s ver iSeiZen, Tu ar iyide „b“-c.
aseTi midgoma xSirad gamoiyeneba im saqonlis saralizaciod, romelsac hyavs ufro
aqtiuri konkurenti da mis mier, radgan visac dominirebuli mdgomareoba ukavia
4
49. moTxovnadi saqonlis bazarze mas advilad SuZlia Tavs moaxvios momxmarebels
damatebiTi sagnis Sesyidva. cxadia, aseTi praqtika sazianoa momxmareblisaTvis da
agreTve vnebs konkurencias. iurisdiqciebis umravlsebaSi konkurenciis organo ixilavs
Sesabamis qmedebebs da paketuri SeTavazebis SemTxvevaSi iRebs garkveul
zomebs Tu dominanti firma ar daasabuTebs Tavisi qmedebis marTlzomierebas.
amerikaSi Tavsmoxveuli pirobebi ganixileba, rogorc qmedeba, rodesac erTi mxare
yidis amaTu im saqonels mxolod im pirobiT Tu meore mxare damatebiT SeiZens
sxva saqonels an momsaxurebas. an ukidures SemTxvevaSi dasTanxmdeba, rom ar
iyidis am saqonels sxva pirisagan. ( ganawilebiTi ekonomikis pirobebSi deficituri
saqonlis Tavis fasad SeZenis erTerTi piroba xSirad iyo sxva saqonlis gasaRebac,
rasac momxmarebeli xSirad siamovnebiT Tanxmdeboda, Tumca igives ver vityviT
sabazro urTierTobebze (mag. konkretuli sadazRvevo kompaniis sadazRvevo polisis
SeZena samanqano kreditis aucileblei piroba iyo wlebis ganmavlobaSi, anlaogiuri
SemTxvevebi iyo sxva qveynebSic, Tumca saqarTvelosagan gansxvavebiT, Tundac
ukrainasa da belorusSi, isini ar darCenilan Sesabamisi stuqturebis reagirebis
gareSe;
SeTanxmeba xelSemkvreli pirobebis Sesaxeb CaiTvleba ukanonod mxolod
maSin, rodesac gamyidveli sargeblobs erTi saqonlis sabazro kontroliT da aiZulebs
gamyidvelebs romlebic ar eTanxmebian SeiZinon sxva saqonelic. pasuxismgebloba
iZulebiTi asortimentisaTvis Sermanis kanonis pirveli nawilis Tanaxmad dgeba maSin,
Tu: sakiTxi exeba or gansxvavebul sagans da mopasuxe ar utovebs klients sxva
gzas, garda imisa, rom iZulebiT iyidos Tavsmoxveuli sqoneli raTa SeiZinos misTvis
sasurveli saqoneli.
4
50. xaverdovani revoluciebis Semdeg centraluri da aRmosavleT evropis
qveynebis reformatorebi da swavlulebi dadgnen sakamaTo amocanis winaSe,E
sxva kanonebs Soris miRebul iqna konkurenciis Sesaxeb kanonebic (ungreTi,
poloneTi, CexeTi, litva) da gaaqtiurda teqnikuri daxmareba US, EU da EC mxridan.
imavdroulad, gansakuTrebiT pirvel etapze, aSS- Si gamoikveTa gansxvavebuli
poziciebic konkurenciis kanonebis mniSvnelobas, mizanSewonilobasa da
danergvasTan dakavSirebiT (Codec,1992). zogierTi kritikosi miiCnevda, rom sabazro
ekonomika unda iyos orientirebuli nebadarTul da ara amkrZalav qmedebebze,
mogebis maqsimizaciaze da sawarmoTa Tavisuflebaze samTavrobo
Carevebisagan. Tumca, rogorc praqtika adasturebs sabazro Zalebis Tavisuflebis
garanti swored konkurenciis damcavi normebia (PPittman,2004) . gamoiTqva
SeSfoTeba (Codec,1992, 1998), rom aseTi kanonebi da, miT umetes maTi Zalian
mkacrad aRsruleba, Seicavs safrTxes konkurenciuli qcevis waxalisebisa da
bazrebis gafarToebisaTvis.
kritikosebi kamaTobdenen, rom dominirebuli mdgomareobis borotad
gamoyenebasTan dakavSirebuli debulebebi (monopolizacia - Sermanis kanoni
mixedviT) centraluri da aRmosavleT evropis qveynebSi Seasruleben e.w. „troas
cxenis“ rols warmatebul sawarmoebSi. Cikagos skolis zemoxsenebuli
warmomadgeneli ganviTarebadi qveynebis antitrastTan dakavSirebiT aRniSnavda,
rom “ antitrastuli saagentoebi SezRudulad unda moiqcnen iZulebiT aRsrulebaSi
specifikuri perse illegal debulebebisa da fasebis fiqsaciasa da sxva debulebebTan
dakvSirebiT“. rasakvirvelia aSS aRmasruleblebica da teqnikuri daxmarebis
5
51. gamwevnic SeSfoTebulni arian am debulebebis zrvargadasuli aRsrulebiT werda
pitmani.
rac Seexeba realobas: „axla rodesac CEE yvela qveyanas aqvs konkurenciis
kanonebi da amTi aRsrulebis 10 welze meti praqtika, mizanSewonilia am praqtikis
gaanalizeba da Sefaseba, xom ar moqmedeben antitrastuli organoebi fasebis
makontroleblisa da ara konkurenciis ganviTarebisaTvis xelSmwyobisa da damcvelis
rolSi, xom ar iyo maTi qmedebebi warmosaxviTi da mimarTuli mxolod didi sabazro
wilis mqone kompaniebis mimarT. werda pitmani statiaSi ,,Abuse of Dominance
Provisions in Central and East European Competition Laws: Have Fears of Over
Enforcement Been Born Out?“. amave statiaSi avtori aanalizebs 1996 da 2001 wlebSi
dominirebuli mdgomareobis porotad gamoynebis 110 SemTxvevas (romelTa
udidesi nawili - 62 poloneTze modis) da daaskvnis, rom aRsrulebis sferoSi aqtivoba
(cxadia, rodesac misi safuZvelia saTanadod dasabuTebuli kanodarRveva da ara
mxolod firmis sabazro Zalaufleba), sruliadac ar aisaxeba negatiurad mTliani Sida
produqtis zrdis tempebze da ar aferxebs ekonomikur zrdas qveynis ekonomikis
masStabiT. sailustraciod mohyavs poloneTi, romelic Tu ganxilul saqmeTa
raodenobis mixedviT vimsjelebT, yvelaze meti antimonopoliuri aqtivobiT
gamoirCeoda, Tumca, amas qveynis ganviTarebis tempebi ar Seuferxebia. rogorc
praqtika gviCvenebs, saziano SeiZleba iyos ara zogadad kargad gaazrebuli
sakanonmdbelo debulebebi, aramed maTi araswori interpretacia, an zedmetad
mkacri aRsruleba, rac dRis wesrigSi ayenebs aRsrulebis meqanizmebis srulyofisa da
am procesSi biznesisadmi keTilganwyobis aucileblobas (OECD,2007).
5
52. rogorc avtori aRniSnavs: monopoliuri mdgomareobis borotad
gamoyenebasTan dakavSirebuli debulebebis aRsrulebis praqtikis analizi (romelic
ganxorcielda 11 qveyanis magaliTze) cxadhyofs, rom moCvenebiTi(an damaluli)
eSmakebis materializeba ar moxda. (PPittman,2004)
konkurenciis kanonebis “tolerantoba” ki swored imaSi mdgomareobs rom isini
ar iTvaliswineben Carevas sawarmos saqminobaSi, vidre TviT es ukanasknelni ar
gadawyveten sakuTari qmedebebiT xeli SeuSalon bazarze sxva sawarmoebis
Sesvlas, damkvidrebasa da Tavisufal saqmianobas.
2.3 koncentracia (Serwymebi da SeZenebi, gaerTianebebi)
Serwymebis kontroli miznad isaxavs Tavidan aicilos SeZenis an sxva
struqturuli kombinaciebiis gziT iseTi sawarmoebis warmoqmna romelTac eqnebaT
stimulebic da SesaZleblobac sabazro Zalauflebis borotad gamoyenebisa.
rogorc praqtika adasturebs, Serwymebis didi umravlesoba prokonkurenciulia.
Tumca, maT Soris arian konkurenciisaTvis safrTxis Semcveli da SemzRudavi
xasiaTis da miznebis SemTxvevebic. yvela kanoni konkurenciis Sesaxeb Seicavs
SerwymebTan dakavSirebul debulebebs, Tumca maTi Sinarsi da gamoyenebis
/aRsrulebis formebi mraval SemTxvevaSi gansxvavebulia. Sesabamisad,
5
53. gansxvavebulia damokidebulebac horizontaluri, vertikaluri da konglomeratuli
Serwymebis mimarT.
Serwymebis analizis mniSvnelovani elementebia: struqturuli da qceviTi
faqtorebi, mxareTa sabazro wili, zRvruli normebi, im kriteriumebis arseboba,
romliTac ganisazRvreba unda aikrZalos garigeba Tu CaiTvalos gamonaklisad,
proceduruli sakiTxebi, maT Soris notifikaciis sistemebi (savaldebulo da
nebayoflobiTi), post faqtum intervenciebi, sanqciebi da sxva. amasTan, rogorc
saerTaSoriso pratqikis analizi gviCvenebs Tanamedrove Serwymebis kontrolis
sistemebSi msgavseba ufro metia vidre gansxvaveba. rac mniSvnelovanwilad
Sedegia imisa, rom ukanasknel wlebSi mravalma qveyanam garkveuli damatebebi
Seitana Serwymebis kontrolTan dakavSirebul debulebebSi da am procesebSi
aSkarad SeiniSneba saerTo orientirebisadmi swrafva.
termini “koncentracia” – xSirad Serwymis/gaerTianebis sinonimad
gamoiyeneba da ganimarteba rogorc sxva sawarmoze kontrolis mopoveba
Serwymis, SeZenis an sxva gziT. koncentraciis done /xarisxi ki gamoiyeneba
sasaqonlo bazrebze konkurentuli garemos Sefasebis ZiriTad raodenobriv
kriteriumad. sabazro Zalauflebis koncentrciis raodenobrivi SefasebisaTvis
gamoiyeneba ori maCvenebeli: koncentraciis koeficienti (CR), romelic ganisazRvreba
rogorc bazarze moqmedi kompaniebis sabazro wilis jami (mag. CR CR3, CR4, CR8,
CR10) da herfindal hirSmanis indeqsi (HHI), romliTac iangariSeba, bazarze
moqmedi kompaniebis sabazro wilebis kvadratebis jami. Aam koeficientebis
mniSvnelobebis mixedviT Sesabamisi bazari kvalificirdeba, rogorc:
- maRali koncentraciis – CR3 >70%, xolo HHI > 2000
5
54. - saSualo koncentraciis – 45 < CR3 < naklebia 70%, 1000 < HHI <2000
- susti koncentraciis – CR3 < 45%, xolo HHI < 1000 maRali. koncentracia niSnavs
sabazro Zalauflebis Tavmoyras mcire raodenobis monawileTa xelSi, rac
gansakuTrebul problemebs qmnis im SemTxvevaSi Tu bazarze Sesasvleli maRali
barierebia. sabazro koncentraciis doqtrina farTod gamoiyeneba Zalauflebis
indikatoris rolSi. zogadad, koncentraciis zrda maRali sabazro barierebis pirobebSi
sakmaod saSiSia monopolizaciis TvalsazrisiT da qmnis pirobebs mdgomareobis
borotad gamoyenebisaTvis.
Serwyma – korporaciuli samarTlis terminia da gulisxmobs ori sawarmos
gaerTianebas, romlis Sedegadac erTerTi maTgani wyvets arsebobas. Serwymis
gageba konkurenciis kanonmdeblobaSi ufro vrcelia da gulisxmobs SeZenas,
STanTqmas, erToblivi sawarmos Seqmnas, kontrolis mopovebas, an Tundac erTi da
igive pirebs sxvadasxva kompaniebis direqtoratSi.
SeZena/ STanTqma – SeZena niSnavs sawarmos mTlianad SeZenas, an
msxvili wilebis SeZenis gziT (an Tundac nawil-nawil minoritaruli wilebis SeZenas
droTa ganmavlobaSi im raodenobiT, rac uzrunvelyofs kontrolis mopovebas samizne
sawarmoze) gavlenis/kontrolis mopovebas. mraval qveyanaSi sawarmoSi
mniSvnelovani wilebis SeZena eqvemdebareba Setyobinebas (notifikacias) Tu igi
wilis SemZens kontrolis saSualebas aZlevs gamyidveli sawarmos bazarze.
Setyobinebebis msgavsi sistema sxva sferoSic aris gaTvalisiwinebuli. mag. fasiani
qaRaldebis Sesaxeb bazris kanonmdeblobiT, maT Soris saqarTveloSic,
mniSvnelovani wilis (kapitalis bazarze sxvasxva qveyanaSi mniSvnelovan
SenaZenad iTvleba da eqvemdebareba Setyobinebas sawarmos aqciebis 5-10%
5
55. -SeZena). amasTan, amave kanonmdeblobiT, sawarmos wilis SeZena, miuxedavad
misi odenobisa, eqvemdebareba Setyobinebas Tu SemZeni mmarTveli organos
wevria. sawarmoo xazis an sxva struqturuli erTeulis SeZena agreTve kvalificirdeba,
rogorc ESerwyma. STanTqma, anu mtruli Serwyma, gulisxmobs samizne kompaniis
SeZenas misi survilis gareSe.
gansakuTrebuli SemTxvevaa erToblivi sawarmo, romelic iqmneba garkveuli
konkretuli miznis/proeqtis gansaxorcieleblad da rogorc wesi, miznad isaxavs ama
Tu im sasargeblo funqciebis ganxorcielebas an sinergiis realizebas (aliansebi
aviaciaSi, telekomunikaciaSi da sxva). cxadia, Tu erToblivi sawarmos mizania axali
funqciis an Zvelis ukeTesad ganxorcieleba igi prokonkurenciulia. Tumca, SesaZloa
am procesma gamoiwvios sabazro Zalauflebis iseTi koncentraciac, rac safrTxes
uqmnis konkurencias da biznesis mxareTa integraciis xarisxis gaTvaliswinebiT
SesaZloa warmoadgendes SeniRbul formas fasebis fiqsaciisa. Sesabamisad,
erToblivi sawarmos Seqmnis calkeuli SemTxvevebi SesaZloa ganxilul iqnes, rogorc
konkurenciulic da antikonkurenciulic.
gansakuTrebuli SemTxvevaa erTi da igive pirTa monawileoba konkurenti
sawarmoebis mmarTvel organoebSi. rodesac erTi da igive piri ramdenime sawarmos
direqtoratis wevria, an rodesac ramdenime sawarmos direqtori imavdroulad sxva erT
sawarmos direqtoratSia. aseT SemTxvevaSi iqmneba noyieri niadagi imisaTvis, rom
investiciebTan, warmoebasTan, da sxva sakiTxebTan dakavSirebuli saerTo
strategiebis Sedegi iyos bazris ganawileba, an konkurenciis sxva formiT SezRudva.
vertikaluri aliansis TvalsazrisiT, es iyos kavSiri momwodebelsa da momxmarebels
Soris, rac xels uSlis maT konkurenciul arealSi saqmianobas. analogiuri faqtebi
5
56. xSirad qmnis problemebs korporaciul marTvaSi da wilobrivi fasiani qaRaldebis
mflobelTa (gansakuTrebiT mcire aqcionerTa) uflebebis realizebaSi. Sesabamisad.
maTi Tavidan acilebis garkveul meqanizmebi gaTvaliswinebulia mravali qveynis
korporaciuli samarTalSi, maT Soris saqarTvelos kanonSi “mewarmeTa Sesaxeb”
(muxli konkurenciis akrZalvis Sesaxeb) da fasiani qaRaldebis kanonmdeblobaSic.
gansxvavebuli midgomebi: braziliaSi, CineTSi, evrokavSirSi Sesabamisi
aqtebiT regulirdeba. aSS moicavs aqtivebis, an xmis uflebis mqone aqciebis
SeZenas regulirebasac (regulirdeba hard skot rodinos aqtiT , 1976). A
aSS Serwymebis regulireba efuZneba princips, rom konkurencia aucilebelia,
imisaTvis rom momxmareblebma gamoiyenon/isargeblon sabazro ekonomikis
sikeTeebiT. amasTan mravali Serwyma/SeZena prokonkurentulia da mTavari
gamowvevaa antikonkurentuli garigebebis gamovlena. Serwymebis ganxilva xdeba
ZiriTadad kleitonis aqtTan SesabamisobaSi. es kanoni krZalavs Serwymebs da
SeZenebs Tu maTi efeqti SesaZloa iyos konkurencviis SezRudva and monopoliis
warmoqmna (Cramer, 1996)
cnobilia SemTxvevebi, rodesac patara qveynebis analitikosebi da konkurenciis
saagentoebi Serwymebis kontrols ar miiCneven mizanSewonilad. maTi azriT aseTi
midgoma xels uSlis sawarmoebis im zomamde konsolidacias, rac aucilebelia
saerTaSoriso bazarze maTi konkurentunarianobas misaRwevad. es Tema uSualo
kavSirSia “erovnuli Cempionebis” TemasTan da, rogorc praqtika da Teoria
adasturebs, aseTi midgoma naklebad ganapirobebs warmatebebs saerTaSoriso
bazrebze da xSirad mxolod adgilobrivi bazrebis monopolizebiT (an poziciebis
SenarCunebiT) mTavrdeba. arsebobs sxva mosazrebebic, romlis Tanaxmadac
5
57. liberalizebis masStabebTan erTad es Tema ufro aqtualuri xdeba da Sesabamisad
unda iyos aqtiuri ganxilvis sagani. (magaliTebi)
ekonomikuri TvalsazrisiT, Serwymebi SesaZloa iyos horizontaluri, vertikaluri
da konglomeratuli. konkurenciuli efeqtis TvalsazrisiT ufro saSiSad iTvleba
horizontauri Serwymebi, anu Serwymebi warmoebisa da ganawilebis erTsa da imave
doneze moqmed konkurent/potenciur konkurent firmebs Soris da rogorc wesi iwvevs
bazris monawileTa raodenobis Semcirebas, koncentraciis zrdas da qmnis sabazro
Zalauflebis zrdisa da am ukanasknelis borotad gamoyenebis SesaZleblobasa. garda
amisa, gasaTvaliswinebelia is faqtic rom bazris monawileTa raodenobis
SemcirebasTan erTad ufro advili xdeba darCenil monawileTa saqmianobis
koordinaciac rac Tavis mxriv noyier niadags qmnis karteluri SeTanxmebebisaTvis.
rac Seexeba vertikaluri Serwymebs, isini potenciurad SesaZloa sasargebloc ki
iyos sinerjiis TvalsazrisiT da momxmareblisaTvis. Tumca nklebad transparentul
pirobebSi vertikalurma Serwymebma SesaZloa gamoiwvion warmoeba ganawilebis
xazis koordinacia, konkurentebis Seviwroeba da barierebis gaZliereba axali
konkurentebisaTvis erT an ramdenime funqcionalur doneze. (ungreTis keisi)
konglomeratuli Serwyma sazogadod ar cvlis Sesabamisi bazrebis struqturas
Tumca garkveul SemTxvevebSi SesaZloa iseTi Zalaufleba mianiWos mxares,
romelic mas miscems calkeul bazarze konkurenciis aRkveTis saSualebasac
(magaliTebi)
antikonkurenciuli Sewymebis kontrolis mizniT sxvadasxva qveyana iyenebs
winaswari savaldebulo Setyobinebis, eqs post savaldebulo Setyobinebis an
nebayoflobiTi Setyobinebis rejimebs. miuxedavad Setyobinebis moqmedi sistemisa
5