2. Įžanga
Klaipėdos kraštas sudaro savarankišką geografinį
vienetą: tai yra siaura juosta, vakaruose apribota jūros,
pietuose - Nemuno, rytuose - Telšių plynaukštės. Šios
juostos plotas 2451 km2 (su Kuršių nerija 2848 km2), jos
ilgis 140 km, o plotis kai kur tik 15-20 km.
Šio nedidelio ploto istorija labai permaininga: pradžioje šis
kraštas priklausė baltams, vėliau Kryžiuočių ordinui, po to
savarankiškai Prūsijai, vėliau pastarosios sujungtai
Vokietijai, vienu metu buvo valdomas prancūzų, po kiek
laiko grįžo lietuviams ir po trumpo vokiečių įsiveržimo
galiausiai iki šių dienų yra teisėta Lietuvos dalis.
3. Klaipėdos kraštas iki XX a.
Iki XIII a. antros pusės Klaipėdos kraštas priklausė baltų gentims
- šiaurėje kuršiams, pietuose skalviams, dalis išvis nebuvo
gyvenama.
Vokiečiai nutarė perskirti prūsus ir žemaičius 1252 m. Livonijos
ordino pavestas Eberhardas von Seinas įkūrė Memelburgo pilį
(Memel - vokiškas Nemuno pavadinimas, bet senoji tos vietos
sodyba buvo vadinama Klaipėda). Žemaičiai tuojau suprato
statomos pilies pavojingumą ir ėmė pulti ją tebestatomą. Bet ir
dažnais puolimais jie nesugebėjo jos išgriauti. Tai pavyko tik
prūsams Didžiojo prūsų sukilimo metu (1260-1274).
Nuo tada iki XX a. Klaipėdos kraštas praktiškai priklausė
vokiečiams. Tiesa, Livonijos ordinui buvo sunku susisiekti su
Klaipėda, todėl 1328 m. ši pilis buvo perduota Prūsų
kryžiuočiams.
5. Klaipėdos krašto statusas, jo priklausomybė keitėsi
kartu su ordino statuso kitimu, jo vystymosi į
Prūsijos kunigaikštystę.
Nors Vytautas Didysis ir labai stengėsi, bet
nepajėgė prisijungti Klaipėdos krašto.
Nuo 1466 m. ordinas atidavė Lenkijai dalį savo
žemių kartu su Klaipėdos kraštu.
1525 m. Klaipėdos kraštas tapo dalimi vis
stiprėjančios Prūsijos.
6. Klaipėdos kraštas XX a.
Taigi XX a. pradžioje Klaipėda - sudėtinė
Vokietijos imperijos dalis, tačiau ši šalis
visiškai nesistengė šio krašto vystyti.
Vokietijai daug svarbesnis buvo
Karaliaučiaus uostas, o Klaipėdos kraštas
buvo užkampis. Dar XIX a. nebuvo net
tinkamo kelio iš Prūsijos į Klaipėdos kraštą.
7. Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1923m. lietuviai
prisijungė Klaipėdos kraštą.
1939 m. kovo 23 d., Hitleriui pareikalavus, Klaipėdos kraštas
buvo perduotas Trečiajam reichui.
1945 m. sausio 28 d. Raudonoji Armija įžengė į Klaipėdą, o
vasario 4 d. ir į Kuršių neriją. Po to Klaipėdos kraštas tapo
Lietuvos TSR dalimi.
Klaipėdos kraštas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tapo
dalimi laisvos, nepriklausomos Lietuvos.
8. Santrauka
Klaipėdos krašto lietuviai kovojo jau nuo XIII a., ši
svarbi Lietuvos juosta labai neilgai priklausė jai.
Nuo 1990 m. kovo 11 d. Klaipėdos kraštas - pirmą
kartą pilnateisė nepriklausomos Lietuvos dalis.
Tikėkimės, kad niekada daugiau jokia šalis
nebesikėsins į Lietuvos žemę ir Klaipėdos niekada
nebevadins Memeliu.