Erasmus+ KA2 projektas "United We Play, United We Win"
Stoll
1. Lyderystė vardan mokymosi:
pasaulinis kontekstas
Profesorė Louise Stoll
Londono mokymosi lyderystės centras
Londono universiteto Švietimo institutas
louise@louisestoll.com
Pranešimas „Lyderių laiko“ konferencijoje
Vilnius, Lietuva
2011 m. gegužės 19 d.
5. Mokymasis: vidinis lobis
(Delors et al, 1996)
Žinoti Sugyventi
Veikti Būti
7 išgyvenimo įgūdžiai
•Kritinis mąstymas ir problemų sprendimas
•Tinklinis bendradarbiavimas ir įtaka grindžiamas
vadovavimas
•Guvumas ir gebėjimas prisitaikyti
•Iniciatyva ir verslumas
•Veiksmingas bendravimas žodžiu ir raštu
•Prieiga prie informacijos ir jos analizė
•Žingeidumas ir vaizduotė
Wagner (2008)
6. Jei sparčiai kintančiame pasaulyje
nesugebi mokytis, pamiršti tai, ko
išmokai ir vėl mokytis, esi žuvęs.
Tvarus ir tęstinis mokymasis yra XXI
amžiaus duotybė.
Jei ši mintis ne apie mokymąsi, tai
tuomet apie ką?
Stoll, Fink & Earl (2003)
7. Lyderystė vardan mokymosi XXI amžiuje reiškia:
skatinti ir užtikrinti visų mokinių kokybišką
mokymąsi ir mokymą
mokyklose kurti ir išlaikyti veiksmingas
besimokančias profesines bendruomenes
būti kūrybingiems ir kitus įgalinti tokiais būti
užtikrinant kokybišką mokymąsi
dalyvauti tinklaveikoje už savo mokyklos ribų
būti pasišventusiam nuolatinei savo paties kaip
lyderio ir kitų lyderių raidai
8. Lyderystės mokykloje tobulinimas
Politikos svertas Nr. 1: Naujai apibrėžti
mokyklos lyderių vaidmenis ir atsakomybę
Užtikrinti, kad lyderių atsakomybė būtų aiškiai
apibrėžta ir sutelkta į esminę lyderystės vardan
mokymosi praktiką;
Parengti lyderystės metmenis;
Suteikti daugiau autonomijos ir užtikrinti
atitinkamą mokymą ir paramą.
EBPO (2008)
9. Keturios tarpusavyje susijusios lyderių
atsakomybės sritys, nuolat siejamos su
geresniais mokinių pasiekimais
1. Lyderystė, sutelkta į paramą mokytojų darbo kokybei
gerinti, vertinti bei plėtoti;
2. Mokymosi tikslų kėlimas ir sumanių vertinimo sistemų
diegimas;
3. Strateginis išteklių naudojimas ir paskirstymas
atsižvelgiant į pedagoginius tikslus;
4. Lyderystė už mokyklos ribų (pagalba kitoms mokykloms,
tinklaveika).
Leithwood et al (2006), Marzano et al (2005)
Pont & Hopkins (2008)
10. Naujas būdas tapti išmintingu
Kaip išmokstamo intelekto samprata keičia
švietimą
Intelektas yra:
sudėtinis
plečiamas
praktiškas
intuityvus
pasidalytas
socialus
strateginis
etiškas
Lucas & Claxton (2010)
11. Veiksmingos mokymosi aplinkos principai
EBPO novatoriškos mokymosi aplinkos
iniciatyva
Besimokantysis suvokiamas kaip „pagrindinis
dalyvis“
Atsižvelgiama į individualius skirtumus
Aktualios žinios apie besimokančiojo motyvaciją
Veikiama aiškiai išsakant lūkesčius
Skatinamas „vertikalusis“ junglumas
Skatinamas „horizontalusis“ junglumas
Grindžiama socialine mokymosi prigimtimi
Turtinga informacijos
12. Mokomės iš lyderystės proceso: geresnį mokinių
mokymąsi užtikrinančių sąsajų tyrimas
Louis, Leithwood et al (2010)
for Wallace Foundation
Tiesiogiai į mokymo ir mokymosi procesų
tobulinimą orientuota lyderystės praktika turi
reikšmingo poveikio mokytojų darbo
santykiams ir netiesiogiai veikia mokinių
pasiekimus.
Lyderystė turi poveikio mokinių
pasiekimams didžiąja dalimi todėl, kad
veiksminga lyderystė stiprina profesinę
bendruomenę, o tai leidžia pagrįstai teigti,
kad mokinių pasiekimai yra artimai susiję su
mokymu.
13. Besimokanti profesinėUnderstanding
bendruomenė:
and analysis
. . . Tai aprėptimi pasižyminti grupė žmonių, kuriuos motyvuoja
bendra mokymosi vizija, kurie vienas kitą palaiko ir kartu dirba,
randa būdų tyrinėti savo praktiką artimiausioje bendruomenėje
ir už jos ribų, bei kartu mokytis naujų ir geresnių metodų visų
mokinių pasiekimams gerinti.
Ji turi poveikio:
mokinių mokymuisi, pažangai, požiūriui ir lankomumui
atskirų mokytojų praktikai, moralei, samdai ir išlaikymui
visos mokyklos lyderių gebėjimui mokytis
mokyklos gebėjimui sėkmingai dalyvauti tinklaveikoje ir
megzti partnerystės ryšius už mokyklos ribų
Stoll et al (2006)
14. BPB turi poveikio mokinių mokymuisi (gerina
mokinių pasiekimus) kai:
išlieka susitelkę į mokinių mokymąsi ir pasiekimus
puoselėja kultūrą, skatinančią gerinti mokinių ir mokyklos
darbuotojų mokymąsi
mokytojų komandos sutelkia dėmesį į mokymo praktiką ir tai,
kaip ji veikia mokinių mokymąsi
mokytojai susitelkę analizuoja pačių taikomų mokymo
metodų poveikį mokinių mokymuisi ir sulaukia reikiamos
paramos, kurios prireikia suvokus ką nors naujo ir vertinat
tokių naujovių poveikį mokymui
(Supovitz, 2002; Bolam et al, 2005; Timperley et al, 2008;
Vescio et al, 2008)
14
15. Lyderystės mokykloje poveikis mokinių pasiekimams
Poveikio
Lyderystės dimensija dydis
Tikslų ir lūkesčių apibrėžimas
Tvarkingos ir palaikančios aplinkos
užtikrinimas
Mokymo ir ugdymo turinio planavimas,
koordinavimas ir vertinimas
Mokytojų mokymosi ir profesinės
raidos skatinimas ir dalyvavimas joje
Strateginis išteklių valdymas
Robinson (2008)
17. Tarptautiniai veiksmai ar pokytis
Kuriamos žinios
Kitaip mąstyti skatinanti refleksija
Mokomieji
pokalbiai
Tikslas ir Įsitraukimas
procesas
Stoll (2010)
18. Kūrybinga lyderystė
. . . tai bendradarbiavimu grindžiamas, lakios
vaizduotės reikalaujantis, gerai apgalvotas atsakas
į atsiveriančias galimybes ir iššūkius, trukdančius
mokytis visais lygmenimis. Tai kitoks nei įprasta
matymas, mąstymas ir veikla, siekiant visiems
mokiniams gyvenime suteikti daugiau galimybių.
Kūrybinga lyderystė apima:
buvimą kūrybingu lyderiu ir
sąlygų ir galimybių sudarymą kitiems būti
kūrybingiems Stoll & Temperley (2009)
Paremta „Kūrybingų lyderių mokymosi projekto“ rezultatais
19. Sąlygos kolegų kūrybiškumui skatinti ir
puoselėti
rodykite pavyzdį, kaip būti kūrybingam ir rizikuoti
skatinkite „neatidėliotinumo“ jausmą
sudarykite kolegoms galimybių pažinti ir patirti naujovišką
mąstymą
sąmoningai atsisakykite kontroliuoti
duokite laiko ir erdvės bei padėkite pasirūpinti praktiniais
aspektais
remkite individualų ir bendradarbiavimu grindžiamą mąstymą ir
kūrybą
tikėkitės aukšto kūrybiškumo lygio
nesėkmę išnaudokite kaip galimybę pasimokyti
nuolat grįžkite prie esminių vertybių Stoll & Temperley (2009)
20. Kūrybingų lyderių projekto sutartinės taisyklės
Pasirinkite keturias:
1. įsipareigokite kaip nors konkrečiai pagerinti pasirinktos mokinių grupės mokymosi
rezultatus
2. įdiekite kitoje mokykloje taikomą praktiką
3. parenkite literatūros sąrašą savo projektui (pagrindžiančius įrodymus)
4. pasirinkite sritį, kurioje jūsų grupė neturi lyderių vaidmens
5. pasirinkite „atsiversti“ galintį skeptiškai nusiteikusį darbuotoją ir paskirkite jam
pagrindinį vaidmenį
6. įtraukite mokinius į bendrą kūrimo procesą arba skirkite jiems kritiškai nusiteikusių
draugų vaidmenį
7. projekto plane numatykite jau taikomos praktikos plėtrą arba perkėlimą iš vieno
skyriaus ar metų į kitus
8. įrodykite, kad projektas nereikalauja papildomų sąnaudų arba - dar geriau
-parodykite, kaip jis padėjo arba padės sutaupyti
21. Kaip labiausiai patobulintos sistemos
pasaulyje tobulėja toliau
Nuo prastai Nuo Nuo gerai
Tobulė- prie patenkinamai prie labai
Nuo labai gerai
jimo patenkinamai prie gerai gerai
prie puikiai
kelias
Suteikiami Suteikiami Ugdomi Tobulėjama
baziniai tvirti profesionalai pasitelkiant
raštingumo kolegas ir
ir
pagrindai inovacijas
skaičiavimo
gebėjimai
McKinsey & Company (2010)
22. Kai kurie veiksniai, turintys poveikio mokyklų bendrai
atliekamai mokymosi apžvalgai ir tolesniam sekimui –
besimokanti profesinė bendruomenė ankstyvojoje
stadijoje
Dėmesys mokymuisi mokytis
Vertinantis tyrinėjimas
Aiškus apžvalgos tikslas
Apžvalga poromis
Grupės dydžio ir sudėties peržiūra
Pagalba dalyvaujant procesuose
Apibendrinančios diskusijos kokybė
Laikas
Priimančios mokyklos susitelkimas į
profesinę raidą
Nusiteikimas mokytis ir rizikuoti
Stoll (2010)
23. Veiksmingas lyderių mokymasis
prasideda nuo asmeninių pokyčių
grindžiamas poreikiu
nukreiptas į save ir vadovaujamas paties
besimokančiojo
kruopščiai suplanuotas ir suderintas
apima patirtinio ir novatoriško mokymosi metodus,
skatinančius reflektuoti ir spręsti problemas, bei
tobuliau interpretuoti ir veikti esant įvairiam
kontekstui
vyksta įvairioje mokymosi aplinkoje ir įvairiose
vietose
laikui bėgant įgyjama išplėstinės patirties
gali būti paveikus, kai yra socialinio pobūdžio
neatsiejamas nuo pagalbos ir iššūkių, įskaitant
grįžtamąjį ryšį, pvz., mentorystę ar įgalinantį
konsultavimą Stoll (2010) „Lyderių laikui“
24. Lyderių vykdomo tyrinėjimo ir žinių kaupimo ciklas,
skirtas skatinti vertingus mokymo procesus ir
mokinių pasiekimus
Kokių žinių ir
gebėjimų reikia
mūsų
mokytojams ir
mokiniams? Kokių žinių ir
gebėjimų reikia
mums kaip
lyderiams?
Kaip mūsų
pakitę veiksmai
veikia mokytojus
ir mokinius? Gilinkite žinias
lyderystės srityje ir
tobulinkite
lyderystės
Mokytojams ir gebėjimus
mokiniams
suteikite naujos
mokymosi Timperley (2011,
patirties
ruošiama spausdinti)
26. Lyderių raidos, vykstančios sėkmingai
veikiančiuose dariniuose ir tinkluose, pavyzdžiai
Galimybė tobulinti mokymo gebėjimus kitose mokyklose
Imamasi atsakomybės už veiklos konkretaus dalyko ar
temos srityje koordinavimą viso darinio ar keleto mokyklų
mastu
Viduriniosios grandies lyderių susitikimai, skirti dalytis
patirtimi ir žiniomis
Viso darinio vadovaujančios grandies lyderiai imasi raidos
lyderių vaidmens dirbdami su visos grupės būsimaisiais ir
viduriniosios grandies lyderiais
Kartojama tai, ką daro kitų mokyklų lyderiai
Porinis įgalinantis konsultavimas ir mentorystė tarp mokyklų
Matthews, Higham, Stoll & Riley (ruošiama spausdinti)
Notes de l'éditeur
This graph shows quite clearly the consequences of growing up poor on subsequent achievement. The red lines indicate a high early ranking of achievement. The blue lines indicate a low early ranking of achievement If you look at the red dotted line –highly ranked pupils in poorer families decline in performance while low ranked pupils in affluent families increase performance and they change places, This shows starkly the impact of socio-economic background on subsequent performance. The poor loose ground, the affluent gain ground. The blue dotted line- those low ranked students in poor families actually plateau