Bibliotekų ir bibliotekininkų vaidmenys skaitmeniniame žinių pasaulyje - įspūdžiai iš LIBER2017 konferencijos, Patras, Graikija

1. „BIBLIOTEKŲ IR BIBLIOTEKININKŲ VAIDMENYS
SKAITMENINIAME ŽINIŲ PASAULYJE –
ĮSPŪDŽIAI IŠ LIBER 46-SIOS KASMETINĖS
KONFERENCIJOS“
Dr. Jūratė Kuprienė
Direktorė inovacijų ir infrastruktūros plėtrai
Vilniaus universiteto biblioteka
Tel. 8 5 219 5090
El. p. jurate.kupriene@mb.vu.lt
Rytinė diskusija, 2017-07-13

2. Konferencijos informacija, svarbiausios mintys ir svarbiausių
pranešimų video yra prieinama per LIBER konferencijos twitter

3. KONFERENCIJOS PROGRAMA
46-tosios konferencijos tema
„Bibliotekos, užtikrinančios žinių tvarumą
skaitmeniniame amžiuje“.
3 dienos
4 plenariniai pranešimai
12 paralelinių sesijų
6 seminarai
22 stendiniai pranešimai
1 žinių kavinė
rėmėjų prisistatymai
Konferencijos programos temos sesijose:
Gerosios patirtys
Strategija
Skaitmeniniai humanitariniai mokslai
Personalo mokymas
Bibliotekų vaidmuo ateityje
Modeliai ir matavimai
Visų autorių teisių išimčių išnaudojimas
Organizacinė kaita
Atviros infrastruktūros
Palaikymas
Duomenų siejimas
Į studentus orientuotos paslaugos

4. Konferencijoje dalyvavome dviese iš Vilniaus universiteto bibliotekos – su
dr. Žibute Petrauskiene. Visose sesijose vienu metu nebuvo galimybės
sudalyvauti – aš labiau domėjausi technologiniais sprendimais ir
galimybėmis – apie tai mano šis pranešimas.

5. PLENARINĖ SESIJA:
Kviestinis pranešėjas KATHLEEN SHEARER, COAR
(CONFEDERATION OF OPEN ACCESS REPOSITORIES)
„SUSTAINABILITY AND INNOVATION IN SCHOLARLY COMMUNICATION“
Problemos:
• Mūsų paslaugos nėra inovatyvios ir nėra palaikomos.
• Vis dar tebeegzistuoja prieigos prie informacijos problema.
• Vis dar egzistuoja „big deals“ su leidėjais, kas nepadeda spręsti prieigos atvėrimo problemos.
• Vis dar egzistuoja mokslininko dalyvavimo mokslinės komunikacijos procese problema.
• Vis dar didelis spaudimas daromas publikuoti mokslinius tyrimus komerciniuose žurnaluose.
• Vis dar egzistuoja ne kokybinis mokslo darbų vertinimas, bet pagal komercinių leidėjų „Impact Factor“
rodiklius.
• Dėl to, moksliniai tyrimai yra nematomi ar vis dar nepritaikomi laiku:
• pvz. ZIKA virusas metų metais tiriamas Pietų Amerikoje, tačiau komerciniai leidėjai nepublikavo šių tyrimų iki tol, kol
ZIKA virusas nepradėjo veikti JAV. Ir šiuo metu itin daug komercinių žurnalų galima rasti straipsnius šia tema.
Sprendimai:
• Mums reikia tokios sistemos, kurioje visi galėtume dalyvauti ir visi turėtume prieigą.
• Reikia iš naujo pradėti pozicionuoti instituciją (biblioteką) kaip pagrindinę mokslinės komunikacijos ir
žinių sistemoje globaliu mastu.
• Bibliotekos turėtų tapti atvira, patikima, ilgalaike, tarpdisciplinine, sąveikaujančia turiniu globalia
platforma, kuri kurtų bendradarbiavimo galimybes mokslo ir studijų informacijos gyvavimo cikle.
• COAR mato, jog bibliotekos privalo bendradarbiauti, kurti tinklus, save pozicionuoti platesniame žinių
tinkle ir infrastruktūroje.
• „Bibliotekos turėtų nusivalyti dulkes nuo savo langų“.
• COAR nori sukurti atviros prieigos institucinių talpyklų tinklą, kuris jungia tas talpyklas
per bendrą panaudos statistikos skaičiavimą, bendras rekomendavimo sistemas, bendrą
atviro recenzavimo procesą.

6. SEMINARAS:
SO YOU WANT TO DO TEXT AND DATA
MINING? WE’LL TELL YOU HOW
• Duomenų gavybai – itin palankus laikas;
• Duomenų gavybos pagalba galima kurti naujus būdus ir paslaugas, kai
„įdarbinama“ informacija naujoms žinioms kurti;
• Bibliotekos vaidmuo: šiuo metu bibliotekos yra šių technologinių
galimybių priešakyje, ir pradeda imtis pagrindinių pozicijų.
• Pristatytos 2 EK finansuojamų projektų veiklos ir pasiekti rezultatai:
• FutureTDM
• OpenMinTeD

7. HTTP://PROJECT.FUTURETDM.EU/
• Duomenų gavyba ES atsilieka nuo JAV ir Azijos.
• Tikslas – naikinti barjerus ir gerinti politinę aplinką duomenų gavybai
Europoje.
• Veiklos:
• žinojimo apie duomenų gavybą skatinimas bendraujant su suinteresuotomis šalimis;
• Duomenų gavybos reguliavimo, barjerų tyrimai ir analizė, rezultatų publikavimas;
• Gerųjų patirčių analizė, sričių, kuriose taikoma duomenų gavyba, analizė; žinių apie
šios srities projektus, ekspertus, išteklius surinkimas į:
• FutureTDM Collaborative Knowledge Hub;
• Duomenų gavybos politikos formavimas; tendencijų ateityje tyrimas; duomenų
gavybos skatinimui žingsnių nustatymas;
• Konsorciumas: SYNYO, LIBER, OPEN KNOWLEDGE, RADBOUD UNIVERSITY,
BRITISH LIBRARY, UNIVERSITY OF AMSTERDAM, ATHENA RESEARCH AND
INNOVATION CENTRE, UBIQUITY PRESS, FUNDACJA PROJEKT: POLSKA

8. HTTP://PROJECT.FUTURETDM.EU/
Rezultatai – atvirai prieinami. ŽR: HTTP://PROJECT.FUTURETDM.EU/PUBLICATIONS
• FutureTDM D1.4 Data Management Plan
• FutureTDM D2.2 Stakeholder Involvement Roadmap and Engagement Strategy
• FutureTDM D3.1 Research Report on TDM Landscape in Europe
• FutureTDM D3.3 Baseline Report of Policies and Barriers of TDM in Europe
• FutureTDM D4.1 European Landscape of TDM Applications Report
• FutureTDM D4.3 Compendium of Best Practices and Methodologies
• FutureTDM D7.2 Communication and Exploitation Plan
• FutureTDM D2.4 Workshop Summary Report 1
• FutureTDM D5.1 Policy Framework
• FutureTDM D5.2 Trend analysis, future applications and economics of TDM
• FutureTDM D3.3+ Baseline Report of Policies and Barriers of TDM in Europe
• FutureTDM D4.5 Compendium of Best Practices and´Methodologies
• FutureTDM D2.5 Workshop Summary Report 2

11. http://openminted.eu/
• Duomenų gavybos sprendimų ir įrankių yra daug, tačiau juos visus
žinoti ir mokėti juos rasti bei jais naudotis – itin sudėtinga.
• Kuria platformą, kurios pagalba sprendimai ir įrankiai labiau būtų
žinomi ir prieinami.
• Konsorciumas: ATHENA research and innovation centre, University of
Manchester, University of Amsterdam, Technical university of
Amsterdam, LIBER, The Open University, University of Glasgow...
• Kuriant platformą dirba: OpenAIRE, CORE
• Rengia medžiagą mokymuisi: žinių bazėje sukaupė per 80 šaltinių,
parengė elektroninį OpenMinTeD žodyną.

12. SESIJA 2: STRATEGIJA (1)
Andreas Degkwitz, Humboldt-University Berlin
“The interactive Library as a Virtual Working Space”
• Kodėl neleidus bibliotekų vartotojams patiems daryti knygų užsakymus? Kodėl
neleidus patiems bibliotekų vartotojams dirbti su metaduomenimis – leisti jiems
metaduomenis praturtinti?
• Geriausi naujos skaitmeninės bibliotekos paradigmos pavyzdžiai – Mendeley ir
Wikipedia.
• Kaip biblioteka mes neturėtume kurti naujų įrankių ar priemonių, mes turėtumė
analizuoti, ieškoti ir diegti esamus ir tinkamus. Diegti į įvairias bibliotekos veiklos ir
paslaugų sritis. Iš tokių fragmentiškai diegtų paslaugų būtų suformuojama naujos
kartos skaitmeninė biblioteka.
„Traditional skills of librarians are not demanded any more. Only few
colleagues could have such skills at a library, but not all librarians.
Librarians should change their skills very deeply.“

13. SESIJA 2: STRATEGIJA (2)
Stefan Wiederkehr, ETH Zurich’s University Library
“ETH Zurich’s University Collections and Archives in the Digital Age:
Innovative Indexing, Digitisation and Publications of Unique Materials”
• Naujos paslaugos:
• Skaitmeninė infrastruktūra m0kslinių objektų kolekcijoms;
• Indeksavimo ir skaitmeninimo projektai (http://www.library.ethz.ch/en/Ueber-uns/Projekte )
• Platformos ir bendradarbiavimas su vartotojais (e-rara.ch, e-manuscripta.ch, e-pics.eth.ch)
• Mokslo marketingas (Blogai: ETHeritage, Crowdsourcing)
• Multimedia storytelling: Explora
• Crowdsourcing – itin sėkminga patirtis, kai įtraakiama bendruomenė kuriant
fotografijų kolekcijas. Bendruomenė įrašo į metaduomenis viską, ką atpažįsta
nuotraukose.
• Visiškai nemokamai visiems aukščiausios kokybės failai iš suskaitmenintų kolekcijų.
• 3D reprodukcijų kol kas nedaro – taip yra nusprendę. Kelis istorinius astronominius
objektus yra nuskenavę 3D. Po poros metų pergalvos dėl 3D kopijų darymo.
• Apie crowdsourcing pasisakymai iš salės: daugelis bibliotekų turi „small pilots“
projektus. Niekas nepakėlė rankos, kas galvotų, kad crowdsourcingas yra visiškas
niekas ir negeras dalykas bibliotekų ateityje.

14. SESIJA 5: BIBLIOTEKŲ VAIDMUO ATEITYJE
(3)
Kristin Antelman, California Institute of Technology
Jens Vigen, CERN
“Risk Aversion Narrows the Future of Libraries”
• Mums bibliotekininkams patinka galvoti, kad esame inovacijų šaltiniai. Bet mūsų
paslaugose mokslininkams sunku tas inovacijas įžvelgti.
• Pažiūrėkime 20 metų į priekį.
• Kokius barjerus turime pereiti, kad taptume inovatyvia biblioteka ne po 20 metų, o
dabar?
„Libraries are weighed down by sygnificant ballast we carry from our
print past. The Integrated Library System, and its print- and process-
centric workflows and mindset, is a major culprit“.
• Sukūrė bibliotekinę informacinę sistemą TIND (CERN‘o „spin-off‘as“).
https://tind.io/

15. SESIJA 6: MODELIAI IR MATAVIMAI (1)
Birgit Schmidt, Gottingen State and University Library
“Knowledge Exchange Consensus: Monitoring of Open Access
Publications and Cost Data”
http://www.knowledge-exchange.info/
Pristatė projekto metu atliktos analizės rezultatus – ataskaitas:
• 9 June 2017 . Financial and administrative issues around article
publication costs for Open Access. Report, DOI:
10.5281/zenodo.438030
• 29 June 2017. Paying for Open Access: The Authors perspective.
Report, DOI: 10.5281/zenodo.438037

16. KIEK KAINUOJA ATVIROJI PRIEIGA?
ŠALTINIS: HTTP://REPOSITORY.JISC.AC.UK/6665/1/FINANCIAL_AND_ADMINISTRATIVE_ISSUES_AROUND_APCS_FOR_OA_JUNE_2017_KE.PDF
• 6 įstaigų - Glazgo, Giotingeno, Helsinkio, INRIA (Prancūzija), Eindhoveno technologijų,
Roskildės universitetų - mokslininkų tyrimas: apklausos el. būdu (1069 moksl.) ir interviu (24
moksl.).
• AP žurnalų svarba auga: 1/3 visų mokslo žurnalų šiuo metu yra atviros prieigos; 2015 m. šių
institucijų straipsniai publikuoti AP: 11% - 38,6%
• Straipsnio publikavimo finansavimas skatina spausdinimasi AP žurnaluose. Glazgo skyrė
finansavimą 11.5%, Giotingenas 15.5% straipsniams, kiti mažiau nei 10%. Mokslininkai labiau
naudoja projektinį finansavimą tam, ne „biudžetines“ lėšas.
• Tik 1/3 mokslininkui AP svarbu pasirenkant žurnalą savo straipsnio publikavimui.
• 2 pagr. priežastys, kodėl mokslininkas renkasi AP žurnalą: dėl didesnės sklaidos ir platesnės
auditorijos; dėl galėjimo suteikti galimybę kitiems panaudoti tavo darbą kitiems tyrimams. DB
– pirmoji priežastis – reikalavimas iš tyrimus finansuojančių institucijų.
• AP straipsnio kaina: labai įvairi, bet apytikriai dažniausiai nuo 1000 £/€ iki > 2000 £/€
• Mokslininkai nemato nieko blogo, jei AP administravimui reikia užtrukti iki valandos. Jei ilgiau
– jie pyksta. 2015 m. administravimui reikėjo daugiau nei valandos vienam straipsniui.
• Mokslininkai daug mažiau laiko sugaišta administravimui dirmant su „hibridiniu“ leidėju.
Trunka apie 30 min.
• “Libraries are generally not (yet) seen as a logical information source on OA by
authors”.

17. KAI AUTORIUI TENKA MOKĖTI UŽ AP
ŠALTINIS: HTTP://REPOSITORY.JISC.AC.UK/6664/1/PAYING_FOR_OA_THE_AUTHORS_PERSPECTIVE_JUNE_2017_KE.PDF

18. Šaltinis: http://repository.jisc.ac.uk/6664/1/Paying_for_OA_the_Authors_perspective_June_2017_KE.pdf

19. Šaltinis: http://repository.jisc.ac.uk/6664/1/Paying_for_OA_the_Authors_perspective_June_2017_KE.pdf

20. SESIJA 6: MODELIAI IR MATAVIMAI(2)
Joseph W. Greene, University College Dublin Library
“COUNTER Standards for Open Access: The Value of
Measuring/The Measuring of Value”
• Ne pelno siekianti organizacija. Narių sąrašas itin ilgas. Narystė bibliotekai kainuotų £907 arba
$1376.
• Duomenų analizė rodo, kad žaliasis kelias daro didžiausią poveikį.
• Išbandė DSpace, EPrints dokumentų panaudos statistikos galimybes – nėra bendrų standartų,
negalima duomenų susieti, nes downloads ir kiti panaudojimo duomenys yra skaičiuojami
skirtingai.
• COUNTER Roborts Working Group – bando spręsti šią problemą. Dirba kartu ir su OpenAIRE.
Pagrindinis darbas ir tikslas: teikti standartą elektroninių išteklių panaudos
skaičiavimui.
• Skaičiuojant panaudojimą, tikrinama, ar naudoja dokumentą robotas (tie kurie siunčia pdf‘us
automatiškai, harvesterių nežiūri, nes jie per OAI PMH siunčia tik metaduomenis.), ar žmogus.
• Teikia COUNTER paslaugą – pripažinimą apie atitikimą COUNTER standartui. Atitinka gan daug
leidėjų duomenų bazių ir sistemų – vedamas registras, daromas auditas.
• REGISTER OF COUNTER COMPLIANT PUBLISHERS & VENDORS
https://www.projectcounter.org

21. SESIJA 11: DUOMENŲ SUSIEJIMAS (1)
Rebecca Bryant, Annette Dortmund, OCLC
“Adoption and integration of persistent identifiers in
European Research information management”
• Atlieka tyrimą ir parengs rekomendacijas dėl bibliotekininkų vaidmens dirbant su
moksline informacija ir duomenimis.
• OCLC modelis “Research data management”: “Research” apima visą informaciją apie
mokslininką, apie jo darbą, jo apdovanojimus ir t.t.
• Dirba kartu su EuroCRIS.
• Bando išsiaiškinti, ar bibliotekų sistemose naudojami pastovieji identifikatoriai, kaip jie
naudojami, kaip jie susieti vieni su kitais (ORCID, autoritetiniai failai, ISNI, DOI ir kt.)
• Aiškinasi, kaip veikia šalių nacionaliniai agregatoriai, kaip jie susirenka duomenis iš
institucinių ar dalykinių talpyklų ar duomenų bazių.
• Viešina tyrimo informaciją bloge: hangingtogether.org
• Numatoma:
• Vebinarai ir pristatymai 2018 m.
• OCLC ataskaita „Survey of research information management practices“ iki 2017 m. pabaigos
• OCLC ataskaita „Research report on the valuable roles of librairies in RIM“ – 2017 m. pabaigoje.
• Daugiau informacijos OC.LC/rim

22. SESIJA 11: DUOMENŲ SUSIEJIMAS (2)
Sarah Hartmann, Vokietijos nacionalinė biblioteka
„The GND initiative 2017-2021: Developing a Backbone for
the Web of Cultural and Scientific Data“
• Kuria semantinį tinklą su autoritetiniais įrašais – tai jau veikia.
• Viską tvark0 suburta organizacija su valdyba, centriniu ofisu, yra koordinuojančios
agentūros (koordinuoja dalyvaujančių institucijų darbą ir kuruoja)
• Rengia pagalbinę medžiagą, kurių pagrindu partneriai dirba kartu – vadovaudajasi
bendromis taisyklėmis kai kyla klausimų dėl kokybės nustatymo ar bendro darbo
taisyklių.
• Iniciatyva apima 6 veiklas.
• Ateityje į iniciatyvos veiklą nori įjungti muziejų ir archyvų institucijas.
• Dirba kartu su Deutsche Digitale Bibliothek.
• Nori išplėsti bendradarbiavimą su Wikipedia, Wikidata, mokslininkais, leidėjais, su
identifikatorių sistemomis.
• Nori sukurti lengvą infrastruktūrą, kur galėtų daug kas dalyvauti
• Turi projektą GND <-> ORCID
• Turi projektą GND kultūros duomenims
• Turi projektą ARACHNE: infrastructure for linking data

23. SESIJA 11: DUOMENŲ SUSIEJIMAS (3)
Felix Saurbier, German National Library of Schience and Technology
“TIB AV-Portal: Semantic Content Mining with Semi-Automatic Metadata
editing”
• Av.tib.eu – platforma, kurioje kaupiama pagal tam tikrus kokybės kriterijus atrinkta mokslinio
turinio vaizdo medžiaga. Šiuo metu – daugiau nei 10000 vaizdo failų (konferencijų įrašų, simuliacijų,
paskaitų, eksperimentų)
• Veikia semantinės video analizės procesas: scenų atpažinimas, kalbos atpažinimas, teksto atpažinimas,
vaizdo atpažinimas, susiejamos įvardintos esybės. Galima semantinė paieška.
• Esybių susiejimas vykdomas pagal NEL (named entity linking) – duomenų modelį, pagrįstą RDF,
žinių bzėje 63 356 dalykų pavadinimai.
• Naudoja daug kontroliuojamų žodynų: DCMI metadata terms, DCMI Type vocabulary, Open
annotation data model, NLP interchange format ir kt.
• Duomenų kokybė užtikrinama tobulinant OCR ir ASR transkribcijas, gerinant automatinį NEL,
vykdomas semantinių anotacijų redagavimas ir koregavimas rankiniu būdu.
• Kobybė užtikrinama ir įdiegus iš dalies automatizuotą metaduomenų redagavimą, paremtas refer
wordpress engine/tool.
• Versijavimui naudoja: Revisioning system for linked open data, sukurtą Hasso Plattner Institute
• Ateityje kelių metų bėgyje planuoja paruošti programinę įrangą, kad galėtų kiti naudoti.

24. AČIŪ! ir KAS TOLIAU?
• Ačiū! Lietuvos kultūros tarybai
Už edukacinę stipendiją
Už galimybes sutikti kolegas ir parsivežti naujų idėjų iš LIBER2017
• Toliau:
• Parvežtos idėjos jau pradedamos diegti Vilniaus universiteto bibliotekoje – šiuo metu
keičiama bibliotekos organizacinė struktūra, modeliuojamos naujų skyrių naujos veiklos.
• VU Komunikacijos fakultetas bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto biblioteka įsteigė
Bibliotekų ir informacijos organizavimo mokslinių tyrimų centrą
• Jau pradėjome vykdyti šios konferencijos tematikos tyrimus LIETUVOJE;
• Pirmieji tyrimų rezultatai bus publikuoti ir pristatyti rugpjūčio mėnesį.
Daugiau informacijos: jurate.kupriene@mb.vu.lt