Energijos bankas

ENERGIJOS BANKAS: KAIP VALDYTI 4 RŪŠIŲ ENERGIJĄ, MIEGOTI 4 VAL.
IR ATLIKTI DAUG DARBŲ Algirdas Karalius

ALGIRDAS KARALIUS

ENERGIJOS
BANKAS: KAIP
VALDYTI 4 RŪŠIŲ
ENERGIJĄ, MIEGOTI
4 VAL. IR ATLIKTI
DAUG DARBŲ

2012© Algirdas Karalius www.infobusiness.lt 1


TURINYS:

Energija....................................................................................3

Bazinė energija.....................................................................5

Stresas, stresogenas, distresas, eustresas.................9

Energetinė matrica............................................................11

Optimali resursinė būsena.............................................16

Pagrindiniai energijos valdymo principai...............18

Fizinė energija.....................................................................20

Emocinė energija................................................................28

Protinė energija...................................................................30

Dvasinė energija..................................................................33

Energijos rezervai..............................................................36

Energijos valdymo ritualai.............................................44

Kiek laiko reikėtų miegoti?............................................57

Srautas arba FLOW: visiškai pasinerk į veiklą.…..62

Pigmaliono efektas............................................................73

Didžioji Anthonio Robbinso paslaptis......................82



ENERGIJA

Kaip Jūs manote, kas yra energija? Parašykite savo
apibrėžimą:

____________________________________________________________
____________________________________________________________
___________________________________________________________.

Ar tai greiti veiksmai? Gal tai varomoji jėga? O gal
Einšteino sugalvota sąvoka?

Mano apibrėžimas skamba taip:

Energija – galimybė ar gebėjimas
atlikti kokį nors darbą.

Jeigu turi potencialo atlikti kokį nors darbą,
vadinasi, esi žmogus, turintis energijos. Jei negali
padaryti kokio nors darbo – esi žmogus be
energijos.

Mes nekalbėsime apie kažin kokią ekstrasensorinę
energiją, nekalbėsime apie čiakras ar kosminę
energiją. Kalbėsime apie tokią, kuri reikalinga
žmogui atlikti kokį nors darbą.



Sutiksite ar ne, tačiau faktas tas, jog bet kuriam
darbui atlikti mums reikia energijos. Teisingai? Ir
kuo daugiau žmogus jos turi, tuo daugiau darbų jis
gali atlikti. Kitas klausimas – ar tie darbai tinkami,
ar ne. Tačiau faktas lieka faktu – norėdami dirbti,
turite turėti energijos.

Antroji tiesa skamba taip:

Efektyvumas labiausiai
priklauso nuo energijos kiekio.

Tai yra ne laiko planavimas, ne jo valdymas, ne kitos
gudrybės, bet būtent energijos valdymas lemia Jūsų
efektyvumą ir sėkmę. Jeigu mokate valdyti savo
energiją, turite sukaupę jos perteklių, tikrai
būsite labai sėkmingi ir galingi.

Ir atvirkščiai – įsivaizduokite, kad dirbdami po
dviejų valandų suplanavote penkių minučių
pertraukėlę. Tačiau jau po pirmos valandos dingsta
energija. Jokios laiko valdymo gudrybės ir jokie
planai nebeturi reikšmės, jeigu neturite energijos.

Kitas variantas – jeigu turite energijos, dirbate
greitai, smagiai, su šypsena. Tada nereikalingas net
ir laiko planavimas. Taigi kalbėsimės apie tą
energiją, kurią galime panaudoti kasdien tam, kad
atliktume darbus.



Svarbus dalykas, kurį turime apsibrėžti – yra
keturios energijos rūšys:

1. Dvasinė.
2. Emocinė.
3. Protinė.
4. Fizinė.

BAZINĖ ENERGIJA

Kuri yra svarbiausia, bazinė, be kurios visos kitos
energijos praranda vertę?

Esminė yra fizinė energija. Pavyzdžiui, jeigu Jums
skauda pilvą, Jūs fiziškai negalite atlikti jokių darbų,
ir kiti dalykai – dvasiniai ar emociniai – Jums tikrai
nerūpi.

Tačiau sutikite, kad nors šios keturios energijos
rūšys yra labai skirtingos, tačiau priklauso viena
nuo kitos. Kai esame geros nuotaikos, geriau
jaučiamės fiziškai, kai esame blaivaus proto,
lengviau susitvarkyti ir su teigiamomis į širdį
ateinančiomis emocijomis. O kai dvasiškai
turtėjame ir augame, lengviau prižiūrėti savo fizinį
kūną ir t. t.

Taigi išsiaiškinome, kad energija yra ne kas kitas,
kaip galimybė atlikti tam tikrą darbą, kad yra



keturios jos rūšys, ir apsitarėme, kad bazinė (nuo
kurios ir pradėsime) yra fizinė energija.

ENERGIJOS BALANSAS

Kad energiją galėtume valdyti, reikia suvokti tokį
dalyką, kaip energijos balansas. Su energija, kaip ir
su maistu ar pinigais yra atliekami du veiksmai:

1. Energija ateina, ją iš kažkur reikia pasiimti.
2. Ji yra išnaudojama.

Jeigu pažiūrėtume į save, 99,9 proc. visų problemų
kyla dėl energijos balanso trūkumo. Ką tai reiškia?

Įsivaizduokite, kad Jums reikia atlikti kokį nors
darbą – Jūs užsibrėžiate tikslą, kad šiandien
bėgiosite. Staiga, dėl to, kad vakar ir šiandien
tinkamai nepavalgėte, neišsimiegojote dingsta visi
šansai eiti pabėgioti. Jūs paprasčiausiai negavote
pakankamai energijos, kad galėtumėte ją išnaudoti.

Taigi viena bėda – kai negauname pakankamai
energijos. Teisingai?

Antras variantas – kai per Kūčias ar Šv. Kalėdas
prisivalgome, pilvas išsipučia, energijos, atrodo,
būtų begalė, tačiau perkrauname savo
akumuliatorių. Tai yra kitas kraštutinumas. Jeigu



vienu atveju buvo energijos nepriteklius, tai šiuo
atveju yra jos perteklius.

Taigi antra bėda – kai gauname per daug
energijos.

Trečia problema mūsų gyvenime susijusi su tuo, kad
galime per daug jos išeikvoti. Pavyzdžiui, kai
šeimoje ginčyjamės, baramės ir tai tęsiasi labai ilgai.
Esame išsunkiami ir, nepriklausomai nuo to, kiek
valgome ar kiek miegame, jaučiamės išsekinti.

Taigi trečia bėda – kai gyvenimas iš mūsų per
daug reikalauja energijos.

O kokia yra ketvirta, svarbiausia, ir, turbūt,
paslaptingiausia problemų grupė, susijusi su
energija?

Kai mes jos nenaudojame arba naudojame
nepakankamą kiekį.

Įsivaizduokite, kad žmogus dirba fantastišką darbą,
kuriame per paskutinius penkiasdešimt metų
niekas nesikeitė. Gauna pakankamai gerą
atlyginimą, darbe viskas suplanuota, nejaučia jokio
streso. Gyvenimas taip pat yra suplanuotas. Atrodo,
kas jis galėtų būti laimingas, taip? Tačiau laikui
bėgant, jis priauga svorio, o jo akyse matomas
liūdesys. Kodėl? Todėl, kad išnaudoja


nepakankamai energijos, negauna pakankamai
streso tam, kad ją galėtų ją išeikvoti.

Taigi visas menas mūsų gyvenime yra išlaikyti
balansą, t. y. pakankamą energijos kiekį gauti ir
pakankamą jos kiekį išnaudoti. O jeigu jos
gauname pakankamai, tačiau neišnaudojame, ji
egzistuoja veltui, mes senstame ir mirštame žymiai
anksčiau.

EKSPERIMENTAS SU ŽIURKĖMIS

Buvo atlikti tyrimai su žiurkėmis. Manau, žmonėms
jie irgi tiktų. Buvo pastatyti du dideli narvai.
Viename buvo pridėta daug maisto, kurio užtenko
visoms ir visada, puikios sąlygos, buvo leidžiama
miegoti kiek nori, niekas netrukdė, buvo net
įjungtas televizorius. O antrame narve – mažai
vietos, žiurkės badavo, viena kitą rijo, jas kamavo
nuolatinė baimė žūti. Kaip Jums atrodo, kokie
rezultatai išryškėjo praėjus tam tikram laikui?

Kad ir kaip būtų keista, žiūrkės, kurios nejautė jokio
streso ir gyveno tokį gyvenimą, apie kurį visuomet
svajojame, sustambėjo, nustojo daugintis ir gyveno
dvigubai trumpiau nei tos, kurios gyveno „šunišką“
gyvenimą.

Taigi vienas iš didžiausių paradoksų, susijusių su
energija yra tas, kad jeigu viskas yra per daug
gerai, iš principo, yra per daug blogai.


STRESAS, STRESOGENAS, DISTRESAS,
EUSTRESAS

Iš pradžių mes kalbėsime apie bendrus principus.
Svarbu aptarti tris terminus. Pirmas yra stresas.

Jis yra pagrindinis mūsų energijos eikvotojas.
Stresas gali būti fizinis, emocinis, dvasinis ar
intelektualus. Bet kas gi jis yra?

99 proc. žmonių mūsų planetoje nežino, kas yra
stresas, nors kalbėdami jį vartoja vos ne kasdien.

Stresas yra ne kas kita, kaip
reakcija į dirgiklius.

Gyvenimas yra Jūsų reakcija į išorinius ir vidinius
dirgiklius. Kol mes gyvename, tol jaučiame stresą.
Jis, nežinau kodėl, aptariamas kaip neigiamas
reiškinys, bet, iš principo, mes be streso negalime.
Vėl prisiminkime bandymą su žiurkėmis.

Mes labai dažnai painiojame terminus. Stresas yra
reakcija, o tai, ką vadiname stresu, yra
stresogenas. Tai yra tas stimulas, kuris sukelia


mūsų reakciją. Visi tokie dalykai, kaip blogos
žinios, krizės, didelis alkoholio kiekis, rūkymas –
visa tai yra stresogenai. O tai, kaip į juos
reaguojame, vadinama stresu.

Kad būtų aiškiau, reikia aptarti dar du terminus –
distresą ir eustresą.

Distresas – neigiamas stresas. Tai tokia reakcija,
kuri mus išvargina, laikui bėgant sukelia chronines
ligas. Žmonės labai dažnai jį painioja su stresu.
Sako: „O, aš stresuoju.“ Teisingiau būtų sakyti, kad
jie distresuoja.

Šiandien mokysimės bet kokį stresogeną paversti
eustresu. Eustresas – teigiama reakcija,
mobilizuojanti mūsų organizmą, kuri degina
sukauptą energiją. Gebėjimas bet kokį pasaulio
dirgiklį paversti eustresu yra meistriškumas.

Žiūrėkite, kaip daug mes jau žinome – kas yra
stresas (kad tai reakcija į dirgiklius, aplinką).
Nestresuoja tik lavonai. Tačiau kaip mes
reaguojame, priklauso nuo tik mūsų. Yra du būdai,
kaip galime reaguoti:

1. distresuoti – reaguoti negatyviai.
2. eustresuoti – reaguoti pozityviai.



ENERGETINĖ MATRICA

Dabar siūlau nusipiešti energetinę matricą.
Piešiame kryžių – dvi linijas. Vieną iš viršaus į
apačią, kitą iš dešinės į kairę. Viršuje parašykite
„Aukštas intensyvumas“, o apačioje „Žemas
inensyvumas“. Kairėje – „Neigiamas krūvis“,
dešinėje – „Teigiamas krūvis“. Viskas atrodo štai
taip:

Aukštas intensyvumas

Neigiamas krūvis Teigiamas krūvis

Žemas intensyvumas

Energiją turėsime paskirstyti pagal du požymius:

1. pagal teigiamą arba neigiamą krūvį.
2. pagal intensyvumą. Nuo minimalaus intensyvumo
iki maksimalaus.



NEIGIAMAS KRŪVIS

Dabar kairiajame viršutiniame kvadrate užrašykite
savo reakciją – kaip Jūs emocionaliai reaguojate į
dirgiklius, kurie yra aukšto intensyvumo, tačiau turi
neigiamą krūvį. Visų pirma, kai mes susiduriame su
tokio tipo energija, labai pykstame.

Taigi pirma reakcija yra pyktis. Antras būdas,
kuriuo reaguojame į aukšto intensyvumo negatyvų
krūvį – baimė. Šiek tiek mažiau intensyvumo turi
nerimas. Tai irgi neigiama reakcija.

Kitas būdas, besiformuojantis, kai ilgą laiką
jaučiame intensyvų stresą, yra neurotizavimas. T.
y. kai mes būname tarsi neurotikai – nuolat zyziame
ir esame viskuo nepatenkinti.

O dar žemiau aprašykime jausmą, kai nešiojamės
užslėptą pyktį, t. y. kai nesame agresyvūs, tačiau
pykstame ant žmonių, jiems pavydime. Toks
jausmas turi negatyvų atspalvį. Atrodo, kad jo
nereiškiate, bet aiškiai viduje jį jaučiate. Daug
lietuvių viduje jį jaučia, kai mato, kad kaimynas turi
geresnį namą ar prabangesnių daiktų.

Taigi energija, pasirodo, yra ne šiaip sau energija,
bet ir galinti nešti intensyvų negatyvumą arba
pozityvumą, ir mes į tai reaguojame atitinkamu
būdu.



Dabar žvilgterkime į tai, kaip mūsų smegenys ir
širdis reaguoja, kai susiduriame su negatyvia, tačiau
žemesnio intensyvumo energija.

Apatiniame kairiame kvadrate galite užsirašyti žodį
pasipiktinimas. Piktinamės, kai kas nors mūsų
netenkina. Piktinamės, kad dabar pabrangs dujos,
piktinamės, kad kaimynai zyzia, ir išvis neaišku, ką
naktimis daro, o mes visa tai girdime.

Kai susiduriame su dar žemesnio intensyvumo
dalyku, pavyzdžiui, krize, kuris yra neapčiuopiamas
ir ilgai tęsiasi, mes pasineriame į depresiją. O jeigu
ji tęsiasi ilgiau, emocijų skalėje leidžiamės žemyn ir
tai mus priveda prie išsekimo. Jaučiame, kai mus
palieka energija, o dar truputėlis ir nebežinosime,
ką daryti... Žemiau išsekimo yra nusivylimas, kai
esame visiškai bejėgiai. Kai esame nusivylę, visai
nebeturime jėgų.

O pačioje apačioje yra būsena, labai artima mirčiai –
kai mes praktiškai jau nebereaguojame, o energija
mus dusina ir galiausiai nužudo, t. y. apatija. Jei kas
nors yra matę apatišką žmogų, tai žinote, kad jie
dažniausiai žiūri į vieną tašką ir jie net nebeturi jėgų
pykti ar bijoti.

Taigi distresas emocijų skalėje dar turi keletą
gradacijų. Nuo pykčio – tai, pagal intensyvumą, nors
ir negatyvi, tačiau pakankamai intensyvi energija,
kurią galima panaudoti geriems tikslams – iki



apatijos, kuria besinaudodami, vargu ar atliktume
gerų darbų.

Iš pykčio galiu daug sugriauti, iš baimės – daug
padaryti (ir į kelnes), iš nerimo galiu prisiversti eiti į
darbą ir kažką nuveikti, būdamas neurotiku galiu
bambėdamas ką nors dirbti, iš pavydo galiu padegti
kaimyno namą. Taigi viršutiniame kvadrate mes
turime tokios energijos, kurią galime panaudoti
kokiems nors darbams.

Bet viskas, kas yra apačioje, atima iš mūsų bet kokį
šansą pagaminti kokį nors produktą ar padaryti ką
nors gero.

Dabar noriu paklausti Jūsų – kaip manote, kas
yra viršutiniame dešiniajame kvadrate? Kaip
mes reaguojame į aukšto intensyvumo teigiamą
krūvį? Koks yra pats aukščiausias mūsų
energetinis pikas, leidžiantis padaryti
stulbinančių dalykų?

TEIGIAMAS KRŪVIS

Tai entuziazmas. Po jo, truputį žemiau, yra
pasitikėjimas savo jėgomis, užtikrintumas
rytdiena. Dažniausiai entuziazmas kyla būtent dėl
užtikrintumo ateitimi. Kai matome, kad viskas
klostosi gerai, matome perspektyvas, potencialą.
Dar šiek tiek žemiau – nusiteikimas sėkmei, kai



mes gerai nusiteikę einame atlikti darbo. Tai yra
trečias eustreso tipas, teigiama reakcija.

Mažesnį intensyvumą, bet teigiamą krūvį turi šiek
tiek žemiau einantis optimizmas. Optimistai
kartais gali būti be entuziazmo, tačiau jie į viską
žiūri teigiamai ir visai neblogai atlieka tam tikrus
darbus. Ypač tuos, kurie jiems patinka.

Dar šiek tiek žemiau yra noras bendrauti. Žmonės,
kurie gauna gerą pliūpsnį energijos, pavyzdžiui,
laimintys krepšinio varžybų metu, dažnai būna
šnekoriai, besidalyjantys geromis emocijomis.

Dabar pasižiūrėkime, kas yra žemiau linijos – t. y.
teigiamas krūvis, bet šiek tiek žemesnio
intensyvumo. Tai vadinama išmintingumu arba
filosofiniu nusiteikimu. Pavyzdžiui, kai mes
sėdime ir stebime, koks nuostabus yra pasaulis,
džiaugiamės, girdime čiulbančius paukščiukus, o
mūsų galvoje randasi teigiamos mintys, geros
emocijos. Tačiau tokios būsenos negalime lyginti su
entuziazmu, nes jis reikalauja veiksmo, o tai, apie ką
kalbame dabar, tiesiog yra teigiami pamąstymai.

Kas yra žemiau? Tai taikingumas arba
nusiteikimas, taikos noras, harmonijos pojūtis, kai
žmonės nejaučia poreikio ginčytis, nori būti
draugiški, mylėti. Dar žemiau yra ramybė.



Jogai šimtą metų sėdi po medžiais ir bando jos
išmokti. Jie nieko nedaro, tiesiog sėdi ir medituoja.
Nors tai yra teigiama būsena, tačiau jaučiant
ramybę, galima padaryti daug darbų. Kita vertus,
jausdami ramybę ypatingo rekordo nepasieksite.

Toliau yra jausmas, kai žmogus yra tarsi Nirvanos
būsenoje, kai tvyro ypatinga ramybė be jokių
minčių. Rusiškai tokia būsena vadinama
bizmitežnast‘. Tiesiog susiliejimas su Visata.

Nežinau, kaip tai pavadinti, tačiau dar žemiau yra
būsena, kai žmogus jau visai nebejuda, o gal ir
nebekvėpuoja. Jogai tai vadina visiška Nirvana,
būsena, kai esate visiškai nurimęs. Kai Jums būna
tiek gera, kad net pamirštate kvėpuoti. Aišku, apie
darbą nėra net kalbos.

Dabar norėčiau Jūsų paklausti, kaip mes turėtume
rinktis iš šių emocijų? Jų yra didžiulis sąrašas. Be
abejo, kyla klausimas, kuri būsena yra labiausiai
tinkanti atlikti darbą?

Būtent čia mes galima įsivesti naują terminą –
optimali resursinė būsena (ORB).

OPTIMALI RESURSINĖ BŪSENA

Reikia suvokti, kad skirtingiems darbams
reikalingos skirtingos resursinės būsenos. Kaip


Jums atrodo, jeigu norite pabūti su šeima gamtoje,
kokia yra geriausia būsena? Ar entuziazmas, kai
sakote: „Chebra, varom žaisti futbolo!“? Ar tiesiog
kas nors teigiamo, bet ramesnio? Ko gero, kažkas
panašaus į Nirvanos būseną, kai sėdime, nekalbame,
o tiesiog grožimės, kaip leidžiasi saulutė.

Tačiau, jeigu mums reikia patraukti akmenį ar
sutvarkyti sandėliuką, būdami tokios ramios
būsenos, galime ir likti ten nakvoti. Tiesa? Tam
mums jau reikalingas entuziazmas.

Taigi šiandien mes su Jumis treniruosimės, kaip
panaudoti optimalią resursinę būseną skirtingiems
darbams.

Dar kartą trumpai peržvelkime, ką su Jumis jau
išnagrinėjome:

 Mums labai reikalinga energija.
 Yra skirtingos jos rūšys.
 Mes galime energiją valdyti, tačiau tam mums
reikia išmokti tam tikrų taisyklių ir principų.

Taigi prie jų su Jumis ir pereiname. Kolkas kalbamės
teoriškai, tačiau greitu metu pereisime prie
praktinių dalykų, vadinamų ritualais. Aptarsime
keturis energijos tipus ir žvilgtersime, kokie ritualai
(o ritualas yra mūsų slaptas ginklas, leidžiantis
valdyti energiją) reikalingi išvystyti kiekvieną iš šių
energijos rūšių.



PAGRINDINIAI ENERGIJOS VALDYMO
PRINCIPAI

1 PRINCIPAS
Jis skamba taip:

Tam, kad dirbtumėte
visiškai atsidavę, būtina
panaudoti visas keturias
energijos rūšis.

Kai kalbu apie darbą, turiu omenyje ne tik profesinę
sritį. Darbas vyksta ir šeimoje – turiu tris vaikus,
todėl žinau, kad šis darbas sunkus, ir ne vieną
prakaito lašą turi išlieti, kad jį atliktum. Darbas šioje
knygoje traktuojamas kaip tiesiog kokia nors veikla.

Taigi tam, kad dirbtume visiškai atsidavę, mums
reikia panaudoti ir protinę energiją, ir emocinę,
ir dvasinę, ir fizinę.

Tai pirmas principas, kurį su Jumis jau
išnagrinėjome.

2 PRINCIPAS
Jau kalbėjomės ir apie antrą principą:

Mums reikalinga
pusiausvyra.



Ką tai reiškia? Mums reikia suderinti, kad energijos
atėjimas ir jos iššvaistymas turėtų balansą. Čia
svarbu paminėti tokį aspektą, kaip ritmiškumas.

Pasirodo, žmonės, kurie puikiai atlieka bet kokį
darbą, geba bet kuriam darbui parinkti ritmą.
Taigi gebėjimas ritmiškai pakrauti energiją,
ritmiškai ją iškrauti ir yra geriausias būdas ilgai ir
intensyviai dirbti. Mes žinome, kad geri bėgikai,
kurie bėga 100 metrų ar kilometrų, pirmiausia
treniruojasi ritmiškai kvėpuoti.

Kai dirbame savo darbą, labai dažnai pamirštame
apie ritmiškumą. Kai dirbame sode, ritmą
pamirštame, kai „darome“ vaikus, taip pat
pamirštame – vieną „padarėme“ ir ritmas baigiasi.

3 PRINCIPAS

Jis labai įdomus ir skamba taip:

Visos 4 energijos rūšys
treniruojamos vienodai.



Vienodai reiškia lygiai taip pat, kaip žmonės
treniruoja kūną. Dažniausiai mes įsivaizduojame,
kaip reikia treniruotis fiziškai, tačiau niekas mūsų
nemokė, kaip tai daryti dvasiškai, emociškai ir
protiškai.

FIZINĖ ENERGIJA

Pirmiausia atkreipkime dėmesį į tai, kaip
treniruojamas kūnas. Jeigu užeitumėte į bet kurią
sporto salę, ten pamatytumėte aktyviai
sportuojančius žmones, tačiau daugiau nei 90 proc.
iš jų neišmano, kaip reikia teisingai treniruotis. Ką
reiškia neišmano?

Jie moka didžiulius pinigus, net turi trenerius, tačiau
sportuoja visiškai neteisingai. Daugelis iš jų net
nesuprakaitavę. Yra du kraštutinumai – vieni
salėje tiesiog vaikšto, šnekučiuojasi, kalbasi
telefonu ir nesugeba išspausti nei lašo prakaito.
O kiti pluša, kruta liedami prakaitą ir leisgyviai,
o gal greičiau išsekę su išsprogusiom akim, eina
iki poilsio kambario tik po trijų ar keturių
valandų, praleistų sporto salėje.

Abu šie tipai sporto visiškai neišmano. Apskritai,
pasaulyje kuriamas labai neteisingas požiūris į
sportą. Vieni mano, kuo daugiau – tuo geriau, kiti –
geriau, kai mažiau. Bet tiesa dažnai yra viduryje.



Štai, ką parodė tyrimai išanalizavus sportininkų-
ekspertų treniruočių intensyvumą. Pirmiausia
reikia atskirti pasaulio čempionus, kurie vartoja
dopingą, turi prigimtinį supersugebėjimą atlaikyti
milžiniškus krūvius, nuo paprastų žmonių, kurie
tiesiog nori palaikyti gerą sportinę formą.

Visų pirma, daugelis iš tų profesionalių sportininkų
laikui bėgant taps invalidais. Tai yra faktas. Jie viską
daro dėl sportinių rezultatų, o po to visą gyvenimą
už tai kenčia. Taigi mes neanalizuosime, kaip
treniruojasi jie. Tačiau kai kurie sportiniai principai
iš tikrųjų kenkia kitiems, pavyzdžiui, jau minėtasis –
kuo daugiau, tuo geriau.

LABAI TRUMPAS TRENIRAVIMASIS

Mokslas teigia, kad geriausia, ką mes galime
padaryti, t. y. treniruotis nuolat, kasdien, labai
intensyviai, bet labai trumpai. Kai tai reiškia?
Daugiausia, kiek Jūs galite treniruotis, kad
gautumėte naudos, yra 20 minučių.

Daugelis trenerių Jums gali teigti, kad tik po
pusvalandžio treniravimosi atsidaro „šachtos“,
prasideda kalorijų deginimas. Pasirodo, yra visiškai
ne taip. Paskutiniai tyrimai rodo, kad žmogus, kuris
30 min. bando treniruotis, nuo pat pradžių tai daro
neintensyviai. Tam, kad tiek atlaikytų, jis turi
sportuoti ištvermei, t. y. palaikyti ne patį
aukščiausią intensyvumą. Ir labai dažnai po
pusvalandžio tokio lengvo tempo, pvz., bėgimo


takeliu, žmogus net nepradeda prakaituoti. Arba
ima prakaituoti jau nuo pirmos minutės ir niekas
organizme nesikeičia.

Žymiai efektyviau (o tai liečia ne tik mūsų fizinį
kūną, bet ir visas kitas sritis) yra sportuoti
intensyviai ir trumpai. Ką tai reiškia? Pavyzdžiui,
jeigu sportuojate 20 min., 2 min. iš jų bėgate labai
lengvai (50 proc. iš 100 proc. savo intensyvumo), po
to 1 min. bėgate 60 proc., dar vieną min. 70 proc., po
to 80 proc., 90 proc., tada vėl 50 proc. Taip per 19
min.apsibrėžiate keturis intensyvius etapus. O
paskutinę minutę varote iki pažaliavimo, šimtu
procentų atsidavimu.

Nustebsite, nes Jūsų širdis gaus tokį krūvį ir
prakaito bus tiek, kad mažai nepasirodys, tačiau po
tokios treniruotės išeisite pasikrovę energijos.

Kodėl daugelis žmonių atsisako sportuoti? Nes
sporto salėje jie išsenka. Energijos ir taip
pritrūksta. Juk visą dieną jie dirba, o sportas dar
labiau išsekina.

Sporto treneriai iš tikrųjų piknaudžiauja. Jie nori,
kad žmonės pas juos eitų daugiau, dažniau, nes dėl
to pirmieji gauna pinigų. Ir koks protingas žmogus
valandą važiuotų iki sporto salės, jei ten reikėtų
praleisti tik 20 minučių? Tai yra verslas.



Tačiau jeigu žiūrėtume iš sveikatos pusės, žymiai
geriau yra dvidešimt minučių sportuoti intensyviai.
Tačiau intensyvumas neturi būti nuolatinis, o
cikliškas.

CIKLIŠKUMAS

Tai antras energijos paskirstymo aspektas. Mes
turime intensyviai tempti raumenis ir intensyviai
atsipalaiduoti. Kuo intensyviau atsipalaiduosime,
tuo intensyviau vėl galėsime įtempti raumenis.

Buvo atlikti įdomūs tyrimai. Kaip Jums atrodo, jei
imtume du tenisininkus, esančius vienodo
meistriškumo ir sportinio pasiruošimo lygio, kuris
laimėtų? Juk gyvenime dažnai būna taip, kad
susitinka vienodos paruošties profesionalai.

Mokslininkai tyrė tai su vaizdo kameromis ir
raumenų įtampos vertinimo aparatais. Paaiškėjo,
kad meistrų ir čempionų požymis tas, jog čempionai
geba žymiai geriau atsipalaiduoti. Čempionas
atsipalaiduoja po kiekvieno smūgio. Taip elgiasi ir
boksininkai.

Laimi tie, kas geba valdyti savo energiją.

O energijos valdymas paprastas – trumpa įtampa
tam, kad įveiktum kliūtį ar atliktum užduotį, ir vėl
atsipalaidavimas.


Taip ir sporte – žymiai geriau yra treniruotis 20
minučių, tačiau intensyviai. Taip pat čia galima
kalbėti ir apie tuos, kurie kilnoja svarmenis. Turėjau
galimybę dirbti su šios srities pasaulio čempionais.
Daug metų nagrinėjau šį klausimą ir turiu pasakyti,
kad visi čempionai, išėję iš didžiojo sporto,
pripažįsta, kad kai ruošdavosi visokiems
čempionatams, būdavo nuolat pervargę.

Visas pasaulis atitrūksta nuo principų, kurie sako –
kuo mažiau, tuo geriau. Kiek žmonės dažniausiai
praleidžia sporto salėje? Ne mažiau valandos ar
dviejų. Kiek jie eina vis prie kitų treniruoklių?
Kartais prie to paties kartoja pratimą iki šešių kartų.
Koks rezultatas? Jo nėra. Nes žmonės išsenka, o
raumenys negauna jokios naudos.

Kilnoti svarmenis reikia penkiolika, daugiausiai
dvidešimt minučių su visais pasivaikščiojimais. O
tada – lauk iš salės. Pamėginkite šitaip. Darykite tai
kasdien, bet po 15–20 min. Man pavyko numesti 17
kg., kai dirbau būtent tokiu intensyvumu. Anksčiau
praleisdavau salėje po dvi ar net keturias valandas
ir nejaučiau jokio rezultato.

Dėmesio, dėmesio, dėmesio!!! Pereiname prie
labai svarbaus dalyko, kurį vėliau taikysime kitoms
energijos rūšims treniruoti.



Jeigu norime, kad sportas duotų rezultatų, turime
aiškiai suvokti tris etapus, per kuriuos keliauja
raumenys sporto metu:

1. Raumenims reikalingas galingas stresogenas.
Toks, kad raumenys išgyventų krizę. Ką tai reiškia?
Turite treniruoti raumenį iki skausmo. O tam, kad
pajustumėte skausmą, negalima raumens visą
valandą kankinti. Kodėl? Nes jie pereina į ilgalaikio
kentėjimo režimą.

Tačiau jeigu Jūs sportuosite kilnodami svarmenis ar
naudodami treniruoklį intensyviai, bet po nedaug
(pvz., 10 sek. lėtai traukiate, 3 sek. laikote įtampoje
ir toliau 10 sek. iš lėto leidžiate), padarysite 10–12
pakartojimų iki tol, kol pajusite, kad raumuo
daugiau nebegali, deginantis skausmas plėšo
raumenų skaidulas, tik tada ir gausite rezultatą.

Pasirodo, iš visų pakartojimų, tik tas vienintelis,
plėšantis mūsų raumenį, ir duoda naudos. Taigi, iš
principo, jeigu nejaučiate skausmo, negaunate
jokios naudos iš pratimo. Nėra skausmo, nėra
rezultato.

Apklausa ir įvairių čempionų tyrimai parodė, kad
esminė jų skirtybė nuo kitų žmonių ta, jog jie gali
pereiti skausmo barjerą. Juolab jie, jusdami
skausmą, kartu jaučia malonumą. Smegenyse
skausmo ir malonumo receptoriai yra šalia.



Taigi pasitreniravę mes galime išgyventi raumenų
orgazmą – kai tau skauda raumenis, bet dėl to jauti
malonumą, nes žinai, kad treniruotė davė rezultatą.
O jeigu žinote, kad tą patį pratimą reikės atlikti dar
penkis kartus, suvokiate, kad reikės vis kentėti
skausmą, todėl dirbate neatsidavę, atliekate
pratimus ne iki galo ir leidžiate salėje tris ar penkias
valandas.

Taigi mokslininkai teigia (yra daug įrodymų), tam,
kad duotume raumenims naudos, užtenka vieną
kartą atlikti pratimą. Jeigu Jūs pereinate per
skausmo barjerą, viskas, galite palikti ramybėje
raumenį, nes jis savo porciją jau gavo. Antras
bandymas sukelti skausmą prives prie
pertreniravimo.

Taigi, iš tikrųjų, jeigu Jūs norite apkrauti penkias
grupes raumenų, padirbate 12 kartų po dešimt
sekundžių į viršų ir į apačią, kurioje nors vietoje
sulaikydami intensyvą, ir einate namo.

Kokią tai mums turi reikšmę? Mes kalbėsime apie
kitas energijos rūšis, tačiau jau dabar žinome, kad
lygiai taip pat treniruojama ir emocinė, ir dvasinė, ir
protinė energija. Iš pradžių sau turime sukelti
skausmą, o tam privalome išeiti iš komforto zonos
ribų.

2. Tada atsipalaiduoti, duoti raumenims pailsėti ir
atsistatyti. Plėšytam raumeniui reikia mažiausiai
savaitės tam.



3. Maždaug per dvi tris dienas jis atsistato, o per kitas
dvi ima augti. Šis etapas vadinamas hipertrofija.
Raumuo ima ruoštis kitai kankinimų pamokėlei.
Tam reikia mažiausiai savaitės. O pasižiūrėkime, ką
daro žmonės. Tą patį raumenį kankina du ar tris
kartus per savaitę, principu – kuo daugiau, tuo
geriau. Tačiau šiuo atveju nei auga raumuo, nei
žmonės jaučiasi pailsėję.

Jeigu Jūs būtent taip treniruosite raumenis, atėję į
sporto salę norėsite viską sugriauti. Kodėl? Todėl
kad su raumenų radimusi, Jūs įgysite ir daugiau
jėgos.

Dėmesio! Antros treniruotės metu turite apsiimti
įveikti didesnį krūvį, daugiau svarmenų ir vėl
plėšyti raumenį. Štai toks principas.

Taigi pakartokime...

Yra trys etapai, per kuriuos pereina dirginami
raumenys:

1. Jie yra plėšomi. Duodamas galingas krūvis.
Vienkartinis, bet labai intensyvus ir per
trumpesnį laiką.

2. Raumuo ilsisi.



3. Hipertrofijos etapas, kai raumuo ruošiasi kitam
krūviui.

Krūvius nuolatos reikia didinti. Jei to nedarote,
klausimas – kam išvis atėjote į treniruotę?

EMOCINĖ ENERGIJA

Dabar pasižiūrėkime, kaip šie principai gali būti
naudojami emociniam energijos treniravimui.

Pati didžiausia suaugusių žmonių problema, kad
esame prisirišę prie komforto zonos ir labai
bijome ją peržengti. Jeigu kažkas gresia mūsų
emociniam pasauliui ar susiduriame su tuo, kad kas
nors bus nežinoma, vyks kažkoks pokytis, baimė
mus paralyžuoja.

Viskas, kas išeina iš mūsų komforto zonos ribų,
kelia mums šoką. Labai dažnai pamirštame, kad
tarp šokinės ir komforto zonos, kurioje mes
praleidžiame kiekvieną dieną, yra didžiulis tarpas.
Tai yra zona, vadinama žaidimine. Čia egzistuoja
daug streso, nusivylimo ir kitų skirtingų emocijų.
Tačiau mes neleidžiame sau žaisti, neleidžiame
rizikuoti, neleidžiame sau pereiti skausmo barjerą.

Daugelis žmonių turi vadinamąją žemą toleranciją
frustracijai. Frustracija yra neigiamos emocijos, o
tolerancija – pakantumas. Mes neatlaikome
skausmo, t. y. esame labai jautrūs emociniam
skausmui. Todėl dažniausiai sėdime su kiautais,


nemėgstame atsiverti ir būtent dėl šios priežasties
seniai nieko ypatingo nejautėme. Sakome, kad mes
lietuviai, kad tiesiog esame tokie žmonės.

Tačiau jeigu norime, kad į mūsų emocinį
gyvenimą ateitų milžiniškas kiekis energijos,
mums reikia padaryti tą patį, ką darėme su
raumenimis. Mums reikia išmesti save iš
komforto zonos ir suteikti sau pakankamą dozę
skausmo – emocinio skausmo.

Bet į jį galime pasižiūrėti teigiamai, nes bet kuris
išgyvenimas yra skausmas, jei žiūri į jį kaip į tokį.
Tačiau gali žiūrėti į tai kaip į augimą.

Žinome, kad daugelis žmonių, kurie susiduria su
realia problema, pavyzdžiui, liga, mirtimi, krize,
būna emocionaliai atrofavęsi. Seniai negavę jokio
streso ir vieną dieną jo paragavę, jie sutrinka, iškart
sugniūžta. O žmonės, kurie matę ir karšto, ir
šalto, yra užsigrūdinę. Užsigrūdinimas –
rezultatas, kai žmonės gauna streso, su juo
susidoroja, įgyja randą, kuris padaro tą vietą mažiau
jautrią.

Viskas, ką reikia daryti toliau – didinti krūvį.
Daugelis šioje vietoje gali išsigąsti: „Ką, aš turiu save
kankinti?!“ Jei kankinsi save kasdien, žinoma, ilgai
neatlaikysi. Deja, daugelis iš mūsų miršta ne dėl
didelio streso, o nuo kasdienio kapsėjimo.



Mums nusibodusi kasdienybė. Jeigu paklausčiau, ką
ypatingo išgyvenote – kokį nors nepaprastą
skausmą, nusivylimą, džiaugsmą, daugelis net
neprisimintų, kada paskutinį kartą taip buvo.
Vaikystėj – taip, jaunystėj – galbūt, o toliau –
užmarštis.

Ir atvirkščiai – jeigu suprantate, kaip funkcionuoja
energetiniai resursai, galite sau mesti iššūkį, t. y.
išmesti save iš komforto zonos ribų ir Jus nebūtinai
turite apimti neigiamos emocijos. Tiesiog turite
duoti krūvį savo emociniams raumenims, o tada
leisti jiems pailsėti. Po to matysite, kad emocionaliai
imate ruoštis kitai dozei ir vėl ruošiatės naujam
iššūkiui.

Tada bet kuri problema, bet kuri gyvenimo
krizė Jums tampa iššūkiu. Imate trokšti
adrenalino ir tampate nuo jo priklausomi. Lygiai
taip pat vyksta ir su protu.

PROTINĖ ENERGIJA

Sutikite, kad daugelis iš mūsų išvis nesuvokia, ką
reiškia treniruoti protą. Mes nemokame fokusuoti
dėmesio, kas yra labai svarbu norint valdyti protinę
energiją. Daugelis iš mūsų viena akimi stebi
televizorių, kita skaito laikraštį, trečia žiūri, ką daro
vaikai. Esame tiek išsifokusavę (o jeigu atkreiptume
dėmesį, ką su mumis daro telefonai ir
kompiuteriai...), tiesiog labiausiai išsiblaškę
pasaulyje gyvi padarai.


Anksčiau to nebuvo. Anksčiau žmonės turėdavo
minutę kitą laisvą, kurios metu galėdavo pagalvoti,
susifokusuoti, apmąstyti atsakymus į klausimus ir
pan. Taigi tas pats dalykas liečia ir protą.

Niekas nesiskundžia proto trūkumu. Teisingai? Bet
daugelis skundžiasi prasta atmintimi, išsiblaškymu
ar negebėjimu susikoncentruoti, nes mintys ateina
ir išeina. Kasdien mus aplanko daugiau nei 60
000 minčių, nuo kurių pavargstame. Kartais su
žmogumi negali net pasikalbėti, nes jis nuolat ką
nors savo galvoje „kramto“. Tai yra netreniruoto
mūsų proto rezultatas.

Pateiksiu paprastą pavyzdį, kuris man labai patinka.
Pavyzdžiui, vienas iš protinio darbo elementų
yra skaitymas. 99 proc. žmonių nemoka skaityti.
Ką tai reiškia? Jie skaito labai lėtai – 250 ž. per min.
Keli puslapiai ir žmogaus mintys kažkur nukeliauja,
jam atrodo, kad knyga neįdomi, jis išvis jos
nesupranta ir meta skaityti.

Įsivaizduokite, 99 proc. suaugusių, aukštajį
išsilavinimą turinčių žmonių, per metus
neperskaito nei vienos savo profesijos knygos.
Jų smegenys atrofuojasi. Anksčiau buvo manoma,
kad intelekto koeficientas, kuris rodo proto
aštrumą, yra kažkas įgimta, kas auga iki 25 metų, o
po to ląstelės po truputį mirštą ir žmogus
regresuoja. Tai yra tiesa tik tuo atveju, jeigu jis
nustoja mokytis. O mokslas yra susijęs su krūvio
davimu smegenims. Ką tai reiškia?



Tai reiškia, kad smegenys atrofuojasi tada, kai
yra neapkraunamos. Ir atvirkščiai – viename
Prancūzijos vienuolyne yra močiučių, kurios
būdamos daugiau nei 90-ties metų išlaiko blaivų
protą bei gerą atmintį. Kodėl? Pasirodo, jos ten turi
tradiciją mankštinti protą.

95 metų būdamos jos mokosi naujos užsienio
kalbos, groja smuiku ar kitais instrumentais,
sprendžia kryžiažodžius, t. y. nuolat treniruoja
smegenis. Net ir tada, kai smegenys būna pažeistos
fizinės aterosklerozės, dėl neuroasociacijų jos
nedemonstruoja jokių aterosklerozės požymių.
Kodėl? Vėlgi – jų smegenys nuolat yra
apkraunamos.

Tas pats žmogus gali skaityti 100 kartų greičiau –
fotoskaitymas leidžia pagreitinti skaitymą iki 25
000 ž. per minutę. Įsivaizduokite, mes galime
perskaityti 100 kartų daugiau knygų! Kurie tai
moka? Vienetai. Kodėl? Todėl, kad mes
nesitreniruojame, nelaviname atminties, kūrybinio
mąstymo.

Pateikiu paprastą užduotėlę, kurią galite išbandyti
namuose.

Parašykite, kiek galite sukurti nestandartinių būdų
panaudoti kokį nors gerai pažįstamą daiktą,
pavyzdžiui, tuščią skardinę ar sąvaržėlę? Kokie tai
būdai?



Garantuoju, kad jeigu Jūs specialiai netreniravote
savo proto, daugiausiai, ką galite sugalvoti – 3 ar 5,
na, gerai, 8 idėjas. Bet bloga žinia ta, kad 99 proc.
jos bus banalios. Ar todėl, kad mums trūksta
kūrybingumo? Ne. Tiesiog niekas niekada
netreniravo mūsų proto.

Taigi darant išvadas... gera žinia ta, kad galima
treniruoti savo raumenis, savo emocinį raumenį ir
galima treniruoti protą. Protas irgi yra treniruotinas
raumuo. O ką galima pasakyti apie dvasinius
dalykus? Vėlgi tai susiję su bandymu išlaikyti save
komforto zonoje.

DVASINĖ ENERGIJA

Žiūrėkite, žmonės, kurie suserga vėžiu, žmonės,
kurie išgyvena kokią krizę ar karą, žmonės,
kurie patenka, atrodo, į pačias beviltiškiausias
situacijas, kai kūnas tampa bejėgis, o emocijos
ties depresijos riba, susiduria su tuo, kad tokiais
atvejais ima labiausiai dvasiškai augti.

Žvilgterkime į žmones, kurie krizės metais įkrito į
pačią didžiausią duobę ir nenusižudė dėl to, kad
atrado savyje jėgų... Po krizės jie „pašviesėjo“. Vėžiu
sergančių žmonių, kuriems liko apie tris mėnesius
gyventi, apklausa parodė, kad jie pripažįsta, jog šis
laikotarpis yra intensyviausio, didžiausio augimo.
Kodėl? O todėl, kad dvasinis raumuo, kaip ir
fizinis, reikalauja trijų dalykų:



1. Gero streso.
2. Laiko pamąstymams, apsvarstymams, mūsų
pervertinimams, kad raumuo atsistatytų.
3. Hipertrofijos.

Tuomet galime vėl treniruotis. Tada žmogus
atkunta. Ir mes žinome, kad yra daug atvejų, kai
būtent dvasinis augimas būtent kriziniais
momentais, kai žmogus supranta, kad arba..., arba...,
leidžia pagydyti visiškai nepagydomas ligas. Išeiti iš
krizių iki didžiausio klestėjimo.

Prisiminkime, trečias principas sako, kad
treniravimasis visur turi būti vienodas.

Taigi mes su Jumis išnagrinėjome 3 principus, dabar
laikas aptarti ketvirtą.

4 PRINCIPAS

Ritualinis elgesys (nuolat
besikartojantis), orientuotas į
pozityvios energijos pritraukimą, yra
geriausias būdas treniruoti visas 4
energijos rūšis.

Būtent ritualinis elgesys, kuris formuoja naujus
įpročius ir susijęs su to paties veiksmo nuolatiniu



kartojimu, yra geriausias būdas valdyti savo
energiją. Dar keli žodžiai apie tai, kas yra ritualinis
elgesys ir kuo jis skiriasi nuo bet kokio kito
veiksmo.

Ritualinis elgesys (RE) = veiksmas – mąstymas

Dėmesio, dėmesio, dėmesio! Ką aš turiu omenyje?
Jeigu Jūs ryte nutarėte bėgioti ir tikrai tai darote, tai,
ko gero, nubundate ir netrikdote savęs mintimis –
ar eiti, ar neiti, ar noriu, ar nenoriu, ar geras oras, ar
blogas... Jūs tiesiog stojatės ir bėgate.

Iš tikrųjų visi žmonės, nesvarbu, ar jie važinėja
dviračiu, ar bėga krosą, o tiesiog sportuoja, žino
paprastą dalyką – kuo mažiau galvoji, tuo
didesnė tikimybė, kad nukeliausi iki sporto
salės. Taigi turime išmokti ritualinio elgesio.

Jeigu mes norime valdyti energiją, turime išsiugdyti
teisingus ritualus. Ir pavadinimas ritualas, parodo,
kad iš tikrųjų tai yra ypatinga elgesio rūšis.

Taigi tuojau kalbėsimės apie tuos ritualus, kurie
kiekvienam iš mūsų gali suteikti papildomos fizinės
energijos, apie tokius, kurie gali užkrauti mus
emocionaliai ir praturtinti dvasiškai, ir, be abejo,
kurie mūsų protą padaro labai skaidrų ir fokusuotą.



Jeigu norime dirbti visiškai atsidavę, tam mums
reikia keturių dalykų:

1. Turime turėti maksimaliai gerą fizinę formą.
2. Turime būti maksimaliai emociškai nusiteikę.
3. Turime būti maksimaliai protiškai susifokusavę.
4. Turime turėti maksimalią dvasinę koordinaciją.

ENERGIJOS REZERVAI

Tam, kad galėtume ką nors tobulinti (o mes dabar
kalbėsimės apie šių keturių dalykų tobulinimą),
mum reikia kokių nors matavimo vienetų. Kaip gi
mes matuosime fizinius savo rezervus?

FIZINIAI REZERVAI

Pirmiausia, fiziniai rezervai gali būti išmatuoti
kiekybiškai – nuo minimalaus, iki maksimalaus.
Kiekvienas žmogus turi savo skalę. Minimalūs
fiziniai rezervai – kai gulite lovoje „komos” būsenoje
po daugiadienių išgertuvių, o maksimalūs – kai
trykštate energija ir jaučiate, kad galite apversti
pasaulį aukštyn kojom.

Turite įsivesti subjektyvų arba, jeigu sportuojate,
objektyvų matą. Pavyzdžiui, stebite savo svorį,
matuojate ištvermę, taip pat galima nueiti ir pas
gydytojus. Kuo daugiau objektyvių kriterijų
nusistatysite, tuo yra geriau. Labai rekomenduoju...


Dėmesio! Nueiti į gerą medicinos centrą ir
nusistatyti savo biologinį amžių. Kodėl? Nes
biologinis amžius labai skiriasi nuo Jūsų amžiaus,
nurodyto pase. Ir ką gi jis rodo? Biologinis amžius
rodo patį svarbiausią dalyką – Jūsų organizmo
gebėjimą kaupti energiją ir ją eikvoti. Taigi Jūs galite
nusistatyti savo dabartinį biologinį amžių, toliau –
atlikti dvylika ritualų, apie kuriuos mes su Jumis
kalbėsime, ir pasižiūrėti, kaip Jums sekasi po
mėnesio, dviejų ar trijų.

Patikėkite, Jūs labai nustebsite. Galėsite nepaprastai
atjauninti savo organizmą. Tai dar nereiškia, kad
kuo tolyn, tuo Jūs labiau jaunėsite. Bus visokių,
pačių įvariausių periodų – tai pagerėjimų, tai vėl
pablogėjimų. Net ir sportininkai negeba išlaikyti
savo sportinės formos ištisus metus. Bet energijos
valdymo proceso metu labai svarbus cikliškumas.
Ką tai reiškia?

Tiesiog išskirkite sau per visus metus tam tikrus
tris periodus:

1. Paruošiamasis periodas. Sportininkams jis užima
90 proc. viso laiko. Jo metu jie ruošiasi, stiprina
ištvermę, raumenų masę ir visus kitus požymius.

2. Maksimalaus fizinio potencialo realizavimo
periodas. Jo metu sportininkai dalyvauja
varžybose.



3. Poilsio periodas. Kai sportininkai leidžia sau
prisivalgyti, pailsėti, išsimiegoti.

Aišku, čia mūsų padėtis, iš princpo, skiriasi. Kodėl?
Todėl, kad sportinis amžius yra neilgas.
Sportininkai gali sau leisti dešimt metų sportuoti,
valgyti, gerti vitaminus, eiti pas gydytojus ir pan. Ir
jiems reikia dažniausiai tik vienos, dviejų savaičių
ar mėnesio per metus, kai jie turi pademonstruoti
maksimalų rezultatą. O po to...

Mums dažniausiai tenka dirbti 365 dienas per
metus po 7–8 val. ir tai daryti apie keturiasdešimt
metų, o galbūt net ir pensijoje. Tačiau nepaisant to,
mes galime ir privalome irgi paskirstyti savo metus
į tam tikrus periodus, kai Jūs galite leisti sau
atsipalaiduoti (dažniausiai tai vyksta žiemą),
priaugti vieną kitą kilogramą.

Kai pradedate intensyviai treniruotis, kai
pasiekiate geriausių formų (pavyzdžiui, tą
mėnesį, kai važiuojate prie jūros), po to galite
sau leisti atsipalaiduoti.

Labai sunku, praktiškai neįmanoma, kolkas niekam
pasaulyje to dar nepavyko padaryti – nuolat
išlaikyti gerą fizinę formą. Tačiau jeigu sieksite
cikliškumo, Jūs jau žinosite, kada turite įsitempti,
kada atsipalaiduoti, o tai yra labai svarbu. Nes jeigu
Jūs nuolat pervarginsite savo raumenis, tiesiog
neteisingai gyvensite.



Taigi fizinius rezervus matuojame kiekybiškai ir
tam turime kokią nors skalę.

EMOCINIAI REZERVAI

Emociniai rezervai matuojami kokybiškai,
kokybiniu rodikliu. Geriausia – nuo neigiamo,
iki teigiamo. Tiesiog nusipieškite emocijų skalę,
kur viršuje būtų entuziazmas, tada džiaugsmas, po
to šiek tiek žemiau laimė ir t. t. Ir taip sudėliokite
emocijas nuo pačių intensyviausių ir pozityviausių
iki pačių žemiausių – apatijos.

Žiūrėkite į du rodiklius:

1. Jūsų chroninis tonas, kuris rodo, kokios emocinės
būsenos dažniausiai būnate, kai nematote žmonių –
pats su savimi. Daugelio Lietuvos gyventojų
emocinis tonas šiuo metu yra pyktis, neapykanta,
nusivylimas. Aišku, taip nusiteikus labai sunku
nuveikti ką nors gero. Mes žinome, kad Lietuvoje
darbo efektyvumas yra šešis kartus žemesnis, nei
Vakaruose. Sakome, kad tai yra pinigų klausimas,
tačiau puikiai suvokiame, kad pinigai čia niekuo
dėti. Mes nemokame džiaugtis gyvenimu, todėl
nemokame ir dirbti. Taigi skalėje nustatykite savo
chroninį toną, o kartu su juo ir...

2. socialinį toną. Tai tonas rodantis, kokie mes
būname su draugais, pažįstamais.



Jūsų užduotis – stebėti, kaip atliekant pratimus,
ritualinius veiksmus, kyla Jūsų chroninis tonas.
Kartu su chroniniu, kils ir Jūsų socialinis tonas.
Galutinis Jūsų tikslas patekti į laimės,
džiaugsmo ir nuolatinio chroniško entuziazmo
būseną.

Įsivaizduokite, kaip būtų smagu! Kiek Jūs
nuveiktumėte darbų. Gyvenimas taptų kupinas
nuolatinio džiaugsmo, aišku, karts nuo karto ir
nusivylimo, tačiau vėl greito stojimosi ant kojų,
akimirkų. Tai jokiu būdu nėra pozityvaus mąstymo
skatinimas, kaip žmonės sako: „Džiaugiasi, kad ir
kas būtų.“ Ne. Mes turime ir paliūdėti, ir pajausti
apatiją, tai labai natūralu. Turime būti cikliški.

Tačiau chroninis tonas yra dominantė, kuri ir lemia
mūsų gyvenimo rezultatus. Taigi Jūs turite stebėti
save, galite paprašyti ir artimųjų, kad jie Jums
pasakytų tam tikrus dalykus, nes kartais iš pašalies
matosi geriau. Bet Jūsų užduotis – matuoti savo
emocinio gyvenimo kokybę ir sąmoningai,
kryptingai kelti chroninį toną.

O kaip galime išmatuoti savo protinius rezervus ar
resursus?



PROTINIAI REZERVAI

Protiniai rezervai matuojami pagal
kryptingumą. Šiuo atveju gali būti skiriami du
rodikliai:

1. Platus akiratis/ siauras akiratis, kai, sakykime,
mes susikoncentruojame ar to padaryti negalime.
Tai yra viena skalė.

2. Išorė ir vidus. Kai mes save kreipiame į vidų ar
išorę.

Kaip žinia, pats efektyviausias darbas yra, kai jis
sufokusuotas ir nukreiptas į išorę. Tik tada galite
dirbti.

Žmonės, kurie yra apimti depresijos, būna
nesusifokusavę, galvoje nuolat sukasi daug minčių,
negali koncentruoti dėmesio į kokį nors veiksmą ir
būna nukreipti į save. Todėl depresiją jaučiantys
asmenys dirba labai prastai, nepaisant to, ar tai
daro namuose, ar darbe.

Taigi galite įsivaizduoti savo skalę ir dienai bėgant
įsivertinti, kiek Jūs buvote susikoncentravę į savo
darbą, užduotį ar veiklą, atliekamą namuose, ir kiek
Jūs linkę būti savo mintyse ar koncentruotis į
išorinius dalykus. Įdomu tai, kad kai žmonės
karts nuo karto liūdi ar būna apimami lengvos



depresijos, geriausias būdas viską pakeisti – ne
kamantinėti save psichoanalizės klausimais, o
pakelti užpakalį, sukoncentruoti dėmesį į išorę,
nuveikti ką nors konkretaus ir depresija kaip
mat atsitraukia.

Klausimas – kaip įvertinti dvasinius rezervus?

DVASINIAI REZERVAI

Vertindami dvasinius rezervus, naudojame trijų
vertinamųjų požymių kombinaciją:

1. Vertiname dvasinio augimo kokybę.
2. Vertiname dvasinio augimo kiekybę.
3. Vertiname dvasinio augimo kryptingumą.

Apie tai, kaip tai padaryti, galėsime trumpai
šnektelti.

Taigi svarbus dėsnis:

Tobulinti galima tik tai, ką
galima išmatuoti.

Ir atvirkščiai – jeigu ką nors galima išmatuoti,
vadinasi, galima ir tobulinti. Aš labai prašyčiau Jūsų
atsisėsti ir preliminariai įsivertinti – kiek dešimties
balų skalėje vertinate savo fizinę, emocinę, protinę
ir dvasinę formą. Gerai?



Galbūt net ir dabar galite atlikti mažą apklausą:

1. Kaip Jūs vertinate savo fizinį pasirengimą? Jeigu
dešimčia balų, reiškia, kad jau galite dalyvauti
Olimpiadoje. Jeigu šešiais, vadinasi, su Jumis galima
pašokti lėtą tango, bet apie valsą arba čia-čia-čia
nėra net kalbos.

2. Kaip Jūs vertinate savo emocinį pasirengimą?
Dešimt yra entuziazmas, kai tiesiog trykštate
energija. Tai yra Jūsų chroninė būsena. Penketas –
nuobodžiavimas.

3. Kalbant apie protą, ar jaučiate, kad iš tikrųjų
esate susifokusavę į prioritetus, aiškiai ir greitai
mąstote? Įsivertinkite. Jeigu įsivertinote aštuoniais
ar devyniais balais – vienas iš dviejų: arba esate
Nobelio premijos laureatas, arba Jūs per geros
nuomonės apie savo rezervus.

Kai aš kalbėjausi su aštuonis kartus pasaulio
atminties čempionu Dominicu O‘Brienu ir uždaviau
tą patį klausimą, jis save įsivertino labai kukliai –
šešiais balais. Kai klausiau žmogaus, kurio
kūrybingumo koeficientas pasaulyje yra nr. 1, t. y.
Tony Buzano, jis įsivertino septyniais. Kai kalbėjau
su mąstymo tėvu E.de Bono, kaip jis vertina save, šis
atsakė – septyni su minusu. Kodėl? O gi todėl, kad
jie žino, jog mūsų protiniai gebėjimai yra begaliniai.

4. Dabar apie dvasinį rezervą. Keliais balais
įvertintumėte jauseną, kad kasdieniai Jūsų
veiksmai, emocijos, fizinis pasirengimas atitinka


dvasines vertybes? Keliais balais įvertintumėte
savo savirealizaciją, kasdienį savo augimą? Jeigu
įsivertinote septyniais, įsivaizduokite, dar trys balai
ir Jūs jau esate labai arti Dievo.

Apibendrinant – jeigu įsivertinote neprastais
balais, tai rodo Jūsų optimizmą ir pozityvumą,
tačiau jokiu būdu nereiškia, kad negalite dar
dviem trim balais pakilti. Teisingai?

Taigi pereiname prie konkrečių veiksmų, ką reikia
daryti. Ir pradėsime nuo svarbiausio dalyko –
fizinio. Kodėl? Todėl, kad tai bazinis dalykas, be
kurio negalime nei dvasiškai, nei emocionaliai, nei
protiškai augti.

ENERGIJOS VALDYMO RITUALAI

FIZINIAI RITUALAI

Anot mokslininkų, kurie tyrė ypač energetiškai
pasikrovusius žmones (nebūtinai olimpinius
čempionus, bet tokius, kurie gebėjo savo veikloje
maksimaliai save realizuoti), yra dvylika ritualų.
Mes kalbame apie gyvenimišką atletizmą. Pirmas
ritualas skamba taip:

1. Anksti eikite miegoti ir anksti kelkitės.



Aišku, galbūt Jūs teigiate, kad esate pelėda. Tačiau
paklauskite savęs, ar iš tikrųjų, kai atsibundate,
pašokate iš lovos, nes jaučiatės kaip niekada gerai
išsimiegoję?

Daugelis žmonių, kurie sako, jog iš prigimties linkę
vėlai eiti miegoti ir vėlai keltis, dažniausiai atsikėlę
jaučiasi labai prastai – apsnūdę – ir dar po to ilgai
voliojasi lovoje. Taigi pirmas požymis, ar gerai
išsimiegate – ar pašokate iš lovos su
entuziazmu, ar kaip visada gulite ir rąžotės? Ir
apskritai – kiek kietai miegate?

Turite atsakyti sau į klausimą, ar tikrai gerai
pasiilsite. Daugelis suaugusių žmonių jau išvis
nebemoka miegoti. Taigi pirma taisyklė –
susitvarkyti su savo miegu.

Antroji taisyklė...

2. Eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu.

Kalbėjome apie ritualą, o organizmas labai greitai
pripranta prie ritualinių veiksmų ir žino, kaip
paskirstyti visą savo fizinę energiją. Taigi antra
taisyklė – pagal galimybę (o būtent mes jas ir
kuriame) eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku.

Trečias labai svarbus principas...



3. Maitinkitės 5–6 kartus per dieną nedidelėmis
porcijomis.

Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie maitinasi iki pietų
kas dvi valandas, o po pietų – kas tris, iš tikrųjų
išlaiko kaip niekada aukšto lygio energiją. Kodėl? O
gi todėl, kad su dažnu maitinimusi palaikomas
vienodas insulino kiekis kraujyje. Tai reiškia, kad
šachtos nuolat dega vienoda liepsna. O jeigu į jas
metame vienodas porcijas, jos visada dega galingai,
nebūna užkraunamos, nejaučiamas sunkumas. Tada
mes tiesiog skrendame.

Egzistuoja paprastas testas patikrinti, ar teisingai
maitinatės, ar darote tai teisingomis porcijomis:

Ar pavalgę jaučiate energijos antplūdį, ar norite šiek
tiek pailsėti? Ar jaučiatės suirzę ir alkani?

Tie žmonės, kurie yra nepaprastai energingi,
visada po kiekvieno valgymo jaučia energijos
antplūdį, o prieš valgį nejaučia didelio alkio, nes
valgė visai neseniai.

Tai galioja kiekvienam žmogui. Kūno masė čia yra
visai nesvarbi. Žmonėms, kurie yra stambūs ir
teisingai maitinasi, svoris krenta. Kai tik jie nustoja
tinkamai maitintis, šachtos nebedega, akys
išsprogsta ir dažniausiai juos išbadėjusius randa
šaldytuve. Tikrai tai galiu patvirtinti – kai tinkamai
maitinuosi, viskas yra gerai.



Taigi trečia taisyklė – reikia maitintis dažniau.
Tačiau ne vėliau nei trys valandos prieš miegą.

Ketvirta taisyklė...

4. Niekados, niekados, niekados, kaip sakė V.
Čerčilis, nepraleiskite pusryčių.

Apie pusryčius jis nesakė nieko, bet sakė niekados.
Pasirodo, pusryčiai yra pagrindinis geros
energetikos principas. Dažniausiai rytais mums
nesinori valgyti, tačiau uždegę šachtas galime gerai
pradėti ir pabaigti dieną.

5. Laikykitės subalansuoto, sveiko mitybos
principo.

Ką tai reiškia? Ypač tai liečia angliavandenius.
Turbūt žinote, kad jie būna dviejų rušių:

1) Greitai sudeginami angliavandeniai.

2) Lėtai sudeginami angliavandeniai.

Kitaip tariant – gerieji ir blogieji. Gerieji tie, kurie
deginami iš lėto. Pavyzdžiui, nelabai saldūs vaisiai –
kriaušytė, pusiau rūgštus obuoliukas. Jie duoda
mums energijos, o energija būna labai aukštos
kokybės.


O visos bandelės ir šokoladai kupini blogųjų
angliavandenių. Kodėl mes jų norime? Nes
įsimetame į skrandį, iškart pajuntame energijos
antplūdį, tačiau neilgai trukus atsiduriame duobėje,
nes vėl reikia naujos porcijos. Kalbu iš patirties.

Lygiai taip pat vyksta ir su kava. Kai suvartoji didelį
jos kiekį, širdis plaka ir čia pat stoja.

Taigi mūsų užduotis, jei norime bėgant dienai
išlaikyti energiją, vartoti tuos produktus, kurie
suteikia mums energijos, bet per daug
neužkaitina šachtų, nes toks kaitinimas veda
prie greito nusilpimo.

6. Iki minimumo sumažinkite blogųjų
angliavandenių vartojimo kiekį.

Ypač cukrų. Būkite budrūs!

Septinta labai svarbi taisyklė...

7. Per dieną išgerkite mažiausiai 1,5–2 litrus
vandens, t. y. 8 stiklines.

Pasirodo, daugelis ligų yra susijusios būtent su tuo,
kad dažnai būname ištroškę. Ypač dažnais atvejais
apgauname save dėl to, kad troškulį vadiname alkiu.
Arba geriame daug energetinių bei sintetinių


gėrimų. Atrodo, daug išgeriate, bet jie nėra
naudingi. Gerųjų medžiagų negavote, o troškulys
toliau išlieka.

Taigi mūsų užduotis gerti daug ir tikro vandens.

8. Darykite pertraukas.

Idealus atvejis – padirbėjus 50 min. daroma 10 min.
pertraukėlė. Arba bent jau kas pusantros valandos
darbe daryti 10–15 min. pertraukas.

Dėmesio, dėmesio, dėmesio!!! Informacija,
skirta rūkantiems.

Tai ne toks pertraukėlės, apie kurias Jūs taip
svajojate. Tai yra paprasto poilsio laikas. Geriausia,
kad toks poilsis būtų susijęs su veiksmo keitimu.
Pavyzdžiui, jeigu dirbote protiškai, truputį reikia
pajudėti fiziškai. Jeigu protiškai dirbote kairiuoju
smegenų pusrutuliu, padirbėkite su dešiniuoju.
Jeigu stovėjote – atsisėskite, jeigu sėdėjote –
atsistokite.

Pasirodo, net jei kairioji ranka yra labiau pavargusi,
ji greičiau pailsi tada, kai padirbame su dešiniąja. O
ne šiaip ilsimės. Taigi poilsis turi būti aktyvus.

Kita taisyklė...



9. Kasdienis trumpas, bet intensyvus aktyvumas.

Geriausias yra optimalus aktyvumas – trys
aerobikos treniruotės ir bėgiojimas (lauke ar sporto
salėje). Kalbu apie trumpą ir intensyvų. Ir būtinai
trys treniruotės. Turiu omeny tokias, kai kilnojame
svarsčius. Tai yra aktualu ir moterims. Kodėl? Nes
laikui bėgant mūsų raumenys atrofuojasi. O ką tai
reiškia?

Kai nėra raumenų, nėra ir fizinės energijos. Kodėl
blogai veikia dietos? Todėl, kad kai metate svorį, tai
vyksta padedant ir raumenims, ir riebalams, bet
daugiausia raumenims. O toliau užauga riebalai.
Viskas vyksta jo-jo principu. Kai vyrai ir moterys
intensyviai sportuoja, iki šešiasdešimties metų
palaiko gerą energetinį balansą todėl, kad dirba
raumenys. Dėl šios priežasties – kuo senesnis
žmogus, tuo dažniau turi praleisti su svarsčiais. Tai
yra labai svarbus dalykas.

Dešimtas ritualas, kuris mums reikalingas...

10. Pasiimkite per savaitę mažiausiai dvi dienas
visiško poilsio.

Jeigu laikotės dietos, geriausia bent vieną dieną jos
nesilaikyti, kad būtų cikliškumas. Taip pat ir su
sportu. Jei penkias dienas sportuojate, dvi dienas
pailsėkite. Jeigu tai darote labai intensyviai, galbūt



kartais užtenka ir vienos dienos. Bet šiaip dvi
dienos yra optimalus variantas ilsėtis.

Ir dar du dalykai, kurie atrodo banalūs, bet,
nepaisant to, labai svarbūs...

11. Meskite rūkyti.

Kaip tai padaryti? Jeigu rūkote, nusipirkite Aleno
Karo knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti“ ir meskite.
Nepakanka šitos knygos? Lietuvoje dar vyksta ir šio
autoriaus kursai, kurie Jus išvaduos iš rūkymo
liūno. Nieko prieš rūkymą neturiu, bet žinau, vieną
paslaptį.

Rūkaliai tik apgaudinėja save ir kitus sakydami,
kad rūkydami jie pasikrauna energijos,
nurimsta, nuo cigaretės praskaidrėja protas.
Nieko panašaus. Tai yra bullshit. Žmogus, kuris
rūko, jaučiasi gerai ne todėl, kad cigaretė jam
palengvina gyvenimą ir pakelia jo energetinį tonusą.
Tiesiog rūkydamas žmogus lipa iš duobės, kurią jam
iškasė nikotino trūkumas.

Kuo daugiau rūkaliai rūko, tuo labiau krenta jų
chroninis energetinis tonas. Jiems reikia vis
daugiau dozių. Ir kas 50 minučių. Tokie parūkymai
dažniausiai neatstato žmonių jėgų. Kodėl? Statistika
teigia, kad jau po pusės valandos rūkalius ima
galvoti apie rūkymą, tada jau sunkiai
susikoncentruoja į darbą ir mato, kad nebegali
kentėti.


Jis jaučia diskomfortą ir tuo metu tikrai nėra jokios
kalbos apie darbą. Eidamas iki rūkyti skirtos vietos
dar užkalbina vieną kitą kolegą. Tai užtrunka dar
šiek tiek laiko. Ir nors visi teigia, kad rūkymo metu
jie kalbasi apie darbą, tačiau taip nėra. Apie bet ką,
tik ne apie jį.

Po to, kai vėl grįžta į darbo vietą, užtrunka kažkiek
minučių tam, kad pradėtų produktyviai dirbti, o
tada vėl atkeliauja mintys apie rūkymą. Taigi pagal
visus tyrimų rezultatus, rūkaliai žymiai
neefektyviau dirbantys žmonės, nes turi žymiai
mažiau energijos.

O dabar dėl alkoholio...

12. Mažinkite alkoholio kiekį.

Žinoma, niekas nesako, kad reikia išvis mesti gerti.
Tačiau jeigu darome tai nuolat, daug dienų iš eilės,
apie energetiką negali būti nė kalbos.

Tiek banalių ir paprastų dalykų. Žinome, kad
sporto treneriai visada treniruoti pradeda nuo
sportinio režimo. Tad kodėl mes, dirbdami
žymiai intensyviau ir daugiau negu sportininkai,
visiškai ignoruojame savo fizinę formą. Turime
susitvarkyti.



Dėmesio! Padarykite viską, kad vidury savaitės
(pavyzdžiui, trečiadienį) galėtumėte turėti dar
poilsio dienų. Įmonėse buvo atliekami tyrimai –
žmonėms vietoje dviejų, leisdavo pasiimti tris
laisvadienius, dvi dienas savaitgalį ir vieną dieną
vidury savaitės. Taigi žmonės dirbdami keturias
dienas, tai darydavo žymiau sėkmingiau.

Jeigu nėra įmanoma poilsiauti tris dienas,
padarykite, kad išeitų bent dvi – sekmadienį ir
trečiadienį. Tai yra žymiau geriau nei dvi dienos iš
eilės. Kodėl?

Pastebėta, kad žmonės, kurie poilsiauja rečiau,
bet ilgiau, pailsi žymiau prasčiau nei tie, kurie
poilsiauja trumpiau, bet dažniau. Jeigu einate
atostogauti, nėra gera idėja tai daryti visą mėnesį.
Pasirodo, po mėnesio žmogus labai sunkiai
atsistato, reikia luktelti, kol grįžta jo protiniai ir
fiziniai gebėjimai dirbti darbą.

Taigi žymiai geriau kelis kartus po trumpesnį laiko
tarpą. Matote, paprasti dalykai, tačiau juose labai
daug prasmės.

KAIP ŽINOTI, KOKIĄ ENERGIJOS RŪŠĮ
REIKIA TOBULINTI?

Pagal visą logiką, mums reikėtų tobulinti dvasinius
dalykus. O dvasiniai dalykai tobulinami nepaprastai
paprastai. Kaip? Mums reikia tai daryti nuolat,


ritmiškai, pavyzdžiui, vieną kartą per mėnesį, arba
kartą per savaitę. Pavyzdžiui, tokio ritualo laikosi
žmonės, vaikštantys į bažnyčią. Jie yra žymiai
atsparesni ligoms ir kitiems dalykams, nes gyvena
pagal ritualą.

Padarykite tai, ką daro 3 proc. elito, kurie
dažniausiai gyvenime būna labai efektyvūs. Jie turi
ritualą nuolat, periodiškai atsisėsti ramioje, gražioje
vietoje ir atsakyti sau į svarbiausius klausimus.
Sustabdę rutiną, atrodo nepertraukiamą gyvenimo
tėkmę, jie klausia savęs tokių klausimų:

 Vardan ko aš gyvenu šioje planetoje?
 Kas yra man svarbiausia?
 Kokios vertybės man yra esminės?
 Ar iš tikrųjų gyvenu taip, kaip turėčiau gyventi?

Paskutinis klausimas yra skausmingiausias. Ar iš
tikrųjų kas dieną mes pasveriame vertybes? 90
proc. žmonių pripažįsta, kad dešimtmečiais jau
neturėjo laiko atsisėsti ir pagalvoti. Dažniausiai apie
tokius dalykus susimąstome, kai ateiname į draugų
laidotuves, kai susergame patys ar kas nors
atsitinka. O kol esame jauni ir gražūs, tol mums tas
nerūpi.

Būtų puiku, jei kaip ritualą mes turėtume kokią
svajonių knygą. Tokioje knygoje galima rašyti, o
geriausiu atveju ir įklijuoti nuotraukas tų dalykų,
kurie yra patys svarbiausi. Ypač geras ritualas, jei
susėstume su šeimos nariais ir pagalvotume apie



tai, kokios yra šeimos svarbiausios vertybės. Kokie
nukrypimai nuo mūsų pagrindinių vertybių?

Tokie dalykai, kuriuos mes darome kartu su
artimaisiais, yra patys svarbiausi ir suteikiantys
daugiausiai energijos. Jeigu pažiūrėtume į žmonių
efektyvumą, pamatytume, kad 3 proc. pačių
efektyviausių pasaulyje žmonių turi ilgalaikius
tikslus. Ir pagal visus tyrimus (o jų padaryta buvo
milijonai), patys laimingiausi pasaulyje žmonės
teigia, kad laimingus juos daro suvokimas, vardan
ko jie gyvena.

Taigi kai žmogus supranta save, savo vertybes ir
įprasmina visa tai, ką jis turi, duoda milžinišką
dvasinę energetinę injekciją. Anksčiau žmonės
gaudavo tokią injekciją bažnyčioje. Tačiau mes karts
nuo karto turėtume likti ir patys su savimi, savo
artimaisiais, pasidaryti svajonių knygas, o savo
pagrindines vertybes iškabinti namuose matomoje
vietoje. Ir, žinoma, nuolat prie to grįžti. Kodėl?

Todėl, kad efektyvaus darbo esmė – daugiausiai
dėmesio skirti svarbiausiems darbams.
Svarbiausi darbai yra tie, kurie priartina mus prie
ilgalaikių svarbiausių gyvenime dalykų. Daugelis iš
mūsų, nežino, ką nori matyti tunelio gale po
dešimties dvidešimties metų. Skubius darbus
pavadina svarbiais, todėl dirba neefektyviai.



Kalbėdami apie dvasinius dalykus,
nemistifikuokime, o tik atsakykime į savo misijos,
gyvenimo prasmės klausimą – kas man yra svarbu,
kokia asmenybė aš esu ir ką turiu daryti kiekvieną
dieną, kad tai kultyvuočiau?

Kokie turi būti ritualai? Pavyzdžiui, man suteikė
nepaprasto prasiveržimo gyvenime (o tada buvau
didžiulėje duobėje), kai įsivedžiau tris paprastus
ritualus, kurie Jums irgi padėtų:

1. Ryte dar gulėdami lovoje, neatsimerkę
padėkokite Dievui ar kitoms aukštesnėms
jėgoms už tai, ką turite gyvenime. Kai išvardyji,
kokius turi turtus, vaikus, šeimą, supranti, kad tai
yra didžiulė dovana, kurios mes dažnai
nepastebime. Tada ryte tiesiog pašokate kaip pats
laimingiausias ir palaimintas žmogus planetoje.

2. Dieną karts nuo karto vis sustokite ir
paprašykite Dievo ar aukštesnių jėgų pagalbos.
Šioje planetoje mums reikia jausti, kad esame ne
vieni, kad už mūsų nugaros yra kažkas didžiulis ir
energingas, kuris gali prie mūsų mažos energijos
pridėti dieviškąją milžinišką energiją. Ir ypač tais
momentais, kai Jus apleidžia jėgos, pabandykite
nurimti ir paprašyti.

3. Vakare, jau atsigulę, padarykite paprastą
dalyką. Atleiskite visiems, su kuo šiandien
susitikote. Pirmiausia reikia atleisti sau, po to
visiems skriaudikams – savo vadovui, vyrui, žmonai.



Tokie paprasti dalykai suteikia nepaprastą dvasinį
pakilimą. Tu žinai, kad rytoj atsibusi ir vėl galėsi
dėkoti, dėkoti, dėkoti. Galbūt galite sugalvoti ir savo
ritualą, tačiau būtinai įveskite kelis, nedidelius, bet
atimančius šiek tiek laiko ir Jūsų dvasinį raumenyną
auginančius dalykus.

Karts nuo karto meskite sau iššūkį. Jeigu
matote, kad toks gyvenimas tikrai neatitinka
Jūsų svarbiausių vertybių, tokių, kaip laisvė,
savirealizacija, spjaukite į viską, sudeginkite
tiltus ir išeikite iš tos veiklos rato.

Būtinai padarykite tai, jei negaunate to, ko norite.
Negaunate pinigų – užsidirbkite jų kitur. Juk pinigų
yra daug. Negaunate džiaugsmo ir meilės – meskite
save iš komforto zonos. Žinome, kad visada tai yra
skausminga ir rizikinga, tačiau nėra nieko
rizikingesnio nei bandymas nieko nekeisti.

Daugelis žmonių, kurie gebėdavo išmesti save iš
komforto zonos, tikrai nesigailėdavo. Jūs irgi
nesigailėsite, jeigu dažniau paaukosite kokį nors
kasdienį komfortą vardan aukščiausių vertybių.
Jeigu pasakysite sau, kad Jūsų gyvenimo standartas
mažiausiai aukščiausios kokybės gyvenimas, tokį
susikursite ir galėsite su vaikais juo pasidžiaugti.

Taigi dar kartą – dvasinis raumuo. Nuo jo viskas
prasideda. Būtent jis ir formuoja kitą mūsų rezervą
– minčių.


KIEK LAIKO REIKĖTŲ MIEGOTI?

Man teko klausytis pačių energingiausių pasaulio
žmonių, tokių kaip Donaldas Trumpas, Ričardas
Bransonas, taip pat Lietuvoje gyvena energingas
verslininkas Arvydas Avulis, pasaulio triatlono
čempionas Vidmantas Urbonas. Daugelis iš jų, kad ir
kaip būtų keista, sakydavo, kad užtenka trijų ar
keturių valandų miego. Tačiau kiekvienam yra
savas režimas.

Jeigu Jūs esate užsidegęs dėl idėjos, turite gerai
išvystytą dvasinį rezervą, Jūs tiesiog negalėsite
ilgiau miegoti. Tai dar nereiškia, kad turite būti
nemiegojęs. Tačiau valandų skaičius, kurį
žmogus dar prasivolioja lovoje, yra požymis,
kad šio žmogaus niekas šiame pasaulyje
nedomina. Išsimiegosime kitame gyvenime.

Moksliškai įrodyta, kad jeigu darbo dienos
pabaigoje pasijuntate nuvargęs, Jūs vienareikšmiai
neteisingai dirbote savo darbą. Nes jeigu Jūs
naudojate savo talentus, dirbate savo darbe
svarbiausius dalykus, galbūt fiziškai jausite
nuovargį, tačiau energetiškai – nepaprastą pakilimą.

Žmonės, kurie besibaigiant darbo dienai nori dar
padirbėti ir kuriuos tiesiog priverstinai reikia varyti
iš darbo, ir yra būtent tie enerdžaizeriai, mokantys
valdyti savo laiką. Kad žmogus per dieną darbe



turi pavargti yra mitas. Jis ir pavargsta todėl, kad
nemoka valdyti savo energijos arba dirba
nemėgstamą darbą.

APIBENDRINIMAS

Taigi dar kartą noriu trumpai priminti, kad kalbame
apie energijos valdymą, apie tai, kaip pripildyti savo
banką keturiomis energijos rūšimis. Fizinis
rezervas yra bazinis. Tai pagrindas, svarbus
visoms kitoms rūšims. Kaip jau minėjau, reikėtų
pradėti nuo dvasinio raumens auginimo ir nuo
dvasinės energijos pasikrovimo. Tai yra ne kas kita,
kaip periodiškas, ritualinis, nuolatinis savęs
klausimas – kodėl ir dėl ko aš šioje planetoje vargstu?

Neseniai švenčiau savo 45 jubiliejų, tačiau tą pačią
dieną buvau priverstas dalyvauti man labai artimo
žmogaus laidotuvėse. Apėmė labai keistas jausmas,
kai viena vertus matai, kad kažkas išeina, o kita
vertus prisimeni save ir supranti, kad jau mažiausiai
pusė gyvenimo nugyventa. Imi galvoti, ką gi tu
paliksi po savęs, kai ateis diena išeiti, kai žmonės
ateis tavęs palydėti.

Ir vienas iš tokių pratimų, kuris gali būti šiek tiek
išvedantis iš komforto zonos, tačiau kurį labai
rekomenduoju atlikti, t. y. atsakyti sau į klausimą –
apie ką norėtumėte, kad apie Jus žmonės
parašytų ir kalbėtų per Jūsų laidotuves?



Tiesiog atsisėdę kur nors atokioje vietoje, pasileidę
ramią muziką pamąstykite apie tai. Kodėl? Būtent
dėl to momento, kai galvojame apie savo išėjimą.
Tuo metu mes arčiausiai priartėjame prie
svarbiausio klausimo – ką po savęs aš palieku?
Būtent šis klausimas, kurį mes tik labai retai norime
analizuoti, ir yra svarbiausias, pripildantis mūsų
gyvenimą gilios prasmės.

Tiesiog pamėginkite ir tikrai nustebsite, kad,
deja, bet mes turėtume dažniau pagalvoti apie
mirtį. Ir ne dėl to, kad pradėtume depresuoti, o
todėl, kad suprastume, jog viskas kada nors
baigsis ir kad gyvenimas per trumpas, kad būtų
blogas. Ypač tai liečia mūsų darbo praktiką.

Daugelis žmonių, apie 90 proc. (visi tyrimai rodo tą
patį), miršta savo darbo vietose. Jie jau ryte ateina
mirę. Dieną vaikšto lavonai, kenčia po 8 ar 10
valandų be jokios energijos ar entuziazmo. Jie
tiesiog eina dirbti tam, kad uždirbtų pinigų. Ir
paradoksas tas, kad nei pinigų, nei džiaugsmo jie
negauna. Tokie žmonės darbe elgiasi kaip
modernūs, save kankinantys vergai.

Tačiau sutikite, kad gyvenimas yra per trumpas
bandyti save skirtingose sferose ir kentėti. Mes
gyvename XXI amžiuje. Tai reiškia, kad turime
visas galimybes ir teises dirbti savo mėgstamą
darbą. Jeigu Jūs ryte neateinate užsidegę, tiesiog
neturite teisės būti darbo vietoje. Kodėl?



O todėl, kad Jūs negalite gerai atlikti jokio darbo,
jeigu nedarote jo su malonumu. Malonumas ateina
ne dėl to, kad darbas lengvas, o dėl to, jog suvoki
dirbąs prasmingą darbą. Tokį, kuris iš tikrųjų tave
dvasiškai turtina. Ir nesvarbu, kaip vadinama tavo
profesija, bet jeigu joje nėra dvasingumo, jeigu jo
neatrandi savo darbe, kažką darai neteisingai.

Susitarkime, kad Jūs neleisite sau tokios prabangos,
kaip tai daro daugiau nei 90 proc. žmonių. Neleisite
sau nei vienos dienos dirbti darbą, kuris neiškelia
Jūsų virš kasdienybės, neišaukština Jūsų kaip
žmogaus buvimo šioje planetoje. Jeigu dėl Jūsų
darbo pasaulis netampa geresnis, meskite jį. Mes
verti, Jūs verti, kiekvienas iš Jūsų yra vertas
paties geriausio darbo. O tokį darbą reikia
susikurti pačiam toje darbo vietoje, kurioje
dirbame. O jeigu neišeina, keiskite ją.

Dar vienas labai įdomus dalykas – daug tyrimų buvo
daroma analizuojant, kaip žmonės jaučiasi darbo
vietoje. Mes žinome, kad daugelis žmonių kenčia
darbuose. Jie pripažino, kad darbo vieta yra ta vieta,
kurioje jie dažniausiai galvoja apie atostogas, poilsį,
kurioje savęs nerealizuoja ir nepanaudoja savo
talentų.

Tačiau kita vertus, būtent darbo vietoje mes ir
išgyvename didžiausios palaimos akimirkas. Retas
žmogus gulėdamas Palangoje prie jūros pasakytų:
„Gulėjau, gulėjau ir supratau – kokia palaima, kaip
aš gerai jaučiuosi.“ Būtent darbas, kad ir kaip jo
nekęstume, ir suteikia mums džiaugsmo.


Energijos bankas

Recommandé

Recommandé

Contenu connexe

En vedette

En vedette (10)

Plus de Sofija J.

Plus de Sofija J. (20)

Energijos bankas