Susisiekimo ministerija, siekdama paskatinti mokslinių tyrimų ir technologinę plėtrą, inovacijų diegimą Lietuvos transporto sektoriuje, telkia šalies įmones ir mokslo atstovus bendradarbiauti, dalyvaujant Europos Sąjungos (ES) programoje „Horizontas 2020“.
6. Inovacijos yra ES ekonomikos augimo
ir darbo vietų kūrimo strategijos
dėmesio centre.
ES šalys skatinamos iki 2020 m. į
mokslinius tyrimus ir plėtrą investuoti
3 % BVP (1 % viešojo finansavimo,
2 % privačiojo sektoriaus investicijų).
Dėl to turėtų būti sukurta 3,7 mln.
darbo vietų, o ES metinis BVP
padidėtų beveik 800 mlrd. eurų.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. veiklos prioritetai
1.2. Mokslo rezultatų komercinimas ir inovatyvių įmonių veiklos plėtra,
skatinant viešas ir privačias investicijas.
Svarbiausi darbai:
Lietuvos sumanios specializacijos veiksmų planų įgyvendinimas;
Jungtinių mokslo ir verslo iniciatyvių finansavimo modelio parengimas;
Ekspertinės ir finansinės pagalbos teikimas verslo dalyvavimui tarptautinėse
MTEPI iniciatyvose;
Europos bendradarbiaujančios valstybės plano su Europos kosmoso agentūra
pasirašymas;
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo ir įmonių investicijų į MTEP skatinimas;
Perkančiųjų organizacijų gebėjimų ugdymas.
9. Europos transporto sistemos vizija
Pagal strategijoje „Europa 2020“ numatytą pavyzdinę iniciatyvą „Tausiai
išteklius naudojanti Europa“ ir naująjį 2011 m. efektyvaus energijos vartojimo
planą, svarbiausias Europos transporto politikos tikslas – padėti sukurti
sistemą, kuri sudarytų sąlygas skatinti Europos ekonominę pažangą,
didinti konkurencingumą ir teikti aukštos kokybės judumo skatinimo
paslaugas, o išteklius naudoti kur kas efektyviau.
Transporto sistemos vizija:
Transporto sektorius auga, skatinamas judumas ir siekiama išmetamųjų
teršalų sumažinti 60 proc.
10. Europos transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų politika
Baltosios knygos (2011) technologijų plane teigiama, kad didžiausios
naudos visai Europai gali duoti moksliniai tyrimai šiose srityse (I):
• ekologiškos, saugios ir tyliai veikiančios įvairių rūšių transporto priemonės
(įskaitant naujas medžiagas, naujas varymo sistemas, informacinių
technologijų ir valdymo priemones);
• technologijos, skirtos gerinti transporto saugumą ir saugą;
• naujos ar netradicinės transporto sistemos ir transporto priemonės, tokios
kaip nepilotuojamų orlaivių sistemos, netradicinės prekių paskirstymo sistemos;
• alternatyvių degalų kūrimas, įskaitant tinkamą infrastruktūrą;
11. Europos transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų politika
Baltosios knygos (2011) technologijų plane teigiama, kad didžiausios
naudos visai Europai gali duoti moksliniai tyrimai šiose srityse (II):
• integruota transporto valdymo ir informavimo sistema, sudaranti sąlygas
teikti pažangaus judumo paslaugas, taip pat realiojo laiko informacijos
sistemos, skirtos nustatyto krovinių buvimo vietą ir valdyti krovinių srautus;
keleivių informavimo apie keliones, užsakymo ir mokėjimo sistemos;
• pažangi infrastruktūra (įdiegta ir Žemėje, ir kosminėje erdvėje), siekiant
užtikinti kuo visapusiškesnę skirtingų transporto rūšių stebėseną ir sąveiką, taip
pat ryšį tarp infrastruktūros ir transporto priemonių.
• darnaus judumo mieste inovacijos, pagrįstos CIVITA programa ir
iniciatyvomis, susijusiomis su miesto kelių kainodara ir judėjimo ribojimo
schemomis.
13. Horizontas 2020
2014 m. ES pradėjo vykdyti naujausią 7 metų mokslinių tyrimų programą
„Horizontas 2020“. Iki 2020 m. numatytas beveik 80 mlrd. eurų ES finansavimas,
be to, šios lėšos pritrauks privačiojo sektoriaus ir nacionalinių viešojo sektoriaus
investicijų.
„Horizontas 2020“ tikslai:
• sustiprinti ES pozicijas mokslo srityje (24,4 mlrd. eurų);
• didinti pramonės inovacijas (17 mlrd. eurų), įskaitant investicijas į pagrindines
technologijas ir daugiau galimybių mažosioms įmonėms gauti paramos;
• spręsti didžiausią susirūpinimą keliančias socialines problemas,
pavyzdžiui, klimato kaitos, tvaraus transporto, atsinaujinančiosios energijos,
maisto saugos, aprūpinimo maistu ir senėjančios visuomenės (29,7 mlrd. eurų).
15. ES struktūrinės paramos prioritetai
ES fondų investicijų Veiksmų programos* prioritetai
Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas
Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos
Darnaus transporto ir pagrindinių tinklų infrastruktūros plėtra
Kokybiško užimtumo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimas
Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas
*2014 m. rugsėjo 8 d. patvirtinta EK
Informacinės visuomenės skatinimas
Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas
Energijos efektyvumo ir AIE gamybos ir naudojimo skatinimas
Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu
Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas
Techninė parama veiksmų programai administruoti
Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti
mln. Eur.
678,9
244,0
531,6
971,3
837,6
1 153,7
664,9
535,7
663,8
150,4
187,5
25,8
10,1%
16. Sumani specializacija: ex-ante sąlyga ES struktūrinei paramai
Lietuvos sumanios specializacijos kryptys
Energetika ir tvari aplinka
Įtrauki ir kūrybinga visuomenė
Agroinovacijos ir maisto technologijos
Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos
Sveikatos technologijos ir biotechnologijos
Transportas, logistika ir informacinės ir ryšių technologijos (IRT)
sumanios transporto sistemos ir
informacinės ir ryšių technologijos
tarptautinių transporto koridorių
valdymo ir transporto rūšių
integracijos technologijos / modeliai
pažangus elektroninis turinys,
technologijos jam kurti ir
informacinė sąveika
informacinių ir ryšių technologijų
infrastruktūros, debesų kompiuterijos
sprendimai ir paslaugos
Prioritetai