Recommandé
Contenu connexe
En vedette
En vedette (20)
Krikscionybe ir mokslas
- 1. Klaipėda. 2011 m. "KRIKŠČIONYBĖ IR MOKSLAS: AR ESAMA SĄLYČIO TAŠKŲ?"
- 2. ČARLZAS DARVINAS: “Tikriausiai kažkas didinga yra tai, kad mus supančios visumos Kūrėjas įkvėpė gyvybę tik nedaugeliui ar net vienam vieninteliam egzemplioriui, ir kad, mūsų Žemei pagal traukos dėsnį sukantis savo ratu, iš tos kuklios pradžios radosi ir randasi begalinė daugybė gražiausių ir nuostabiausių formų”.
- 3. KLAUSIAME: Ar mokslas ir krikščionybė yra dvi visiškai skirtingos, viena su kita nesivaržančios, o gal priešingai – konkuruojančios dėl tiesos dominantės, plotmės? Ar šios sritys griežtai perskirtos, viena priklauso tik objektyviai pasaulio pusei, kita – subjektyviai? Ar esama sąlyčio taškų tarp mokslo ir krikščionybės, jei taip – tai kokios jų galimybės?
- 4. NOBELIO FIZIKOS PREMIJOS LAUREATAS WOLFGANGAS PAULI: „Visiškas žinojimo ir tikėjimo perskyrimas tėra laikina priemonė labai ribotam laikui. Vakarų kultūrinėje erdvėje, pavyzdžiui, veikiai gali ateiti laikas, kai ikišiolinės religijos alegorijos bei simboliai nebeįstengs įtikinti nė paprastos liaudies; tada, baiminuosi, per trumpiausią laiką žlugs ikišiolinė etika ir nutiks tokie baisūs dalykai, kokių šiandien dar nė negalime įsivaizduoti“.
- 5. SAM HARRIS: „Išesmės tik mokslas apima visas tikras žinias apie mus ir mus supantį pasaulį.“
- 6. NOBELIO FIZIKOS PREMIJOS LAUREATAS WERNERIS KARLAS HEISENBERGAS : „Gamtamokslis tam tikra prasme yra būdas, kuriuo artinamės prie objektyvios pasaulio pusės... Religinis tikėjimas, priešingai, yra subjektyvaus apsisprendimo, kuriuo sau nustatome vertybes, kuriomis vadovaujamės gyvenime, išraiška“.
- 7. JOSEPH RATZINGER: “Religija skirta surinkti žmogų į jo vientisą visumą, susieti vieną su kitu jausmą, intelektą ir valią bei atsiliepti į visumos iššūkį, gyvenimo ir mirties, bendruomenės ir „aš“, dabarties ir ateities iššūkį. Jai nevalia imtis problemų, kurioms būdingi savi dėsniai, ji turi įgalinti priimti galutinius sprendimus, visada susijusius su žmogaus ir pasaulio visuma. “
- 8. SĄLYČIO TAŠKAI: Fizinispasaulis yra realus, o ne iliuzija. Gamta yra gera, bet ne dieviška. Eksperimentavimo imperatyvas.. Blogio ir kančios mažinimas. Ezoterikos paneigimas. Gamta yra tvarkinga ir nuspėjama. Žmonės gali perprasti gamtos tvarką.
- 9. KARDINOLO FAULHABERIO IR PROFESORIAUS EINSTEINO POKALBIS. „Aš gerbiu religiją, bet tikiu matematika, – pasakė Einsteinas, – o jums, eminencija, bus atvirkščiai.“ „Jūs klystate, – atsakė Faulhaberis, – religija ir matematika man tėra to paties dieviško tikslumo skirtingos išraiškos formos.“ Einsteinas buvo nustebęs: „Bet jei matematinis tyrimas vieną dieną nustatytų, kad tam tikros mokslo žinios prieštarauja religijos žinioms?“ „Aš taip aukštai vertinu matematiką, – atsakė Faulhaberis, – kad jūs, gerbiamas profesoriau, tada turėtumėte nesiliauti ieškojęs skaičiavimo klaidos.“
- 10. CLIVE STAPLES LEWIS: „Aš tikiu krikščionybe, kaip kad tikiu, jog saulė patekėjo – ne tik todėl, kad aš ją matau, bet todėl, kad dėl jos aš matau visa kita”.