1. 10 brangiausiai apdraudžiamų automobilių
Neretai automobilio markę siejame su asmenybe - turima transporto priemonė išduoda
mūsų vertybes, skonio pojūtį, taip pat - polinkį išlaidauti. Dažnas atsisukame pažiūrėti,
kas gi sėdi už pravažiuoajnčio Hammer'io, o pamatę tokį automobilį, kokį turime patys -
nusišypsome. Automobilio modelis - taip pat svarbus faktorius draudimo kainai. Nemažai
automobilių pirkėjų "palūžta" ne todėl, kad sunku mokėti automobilio paskolą, bet todėl,
kad draudimo kaina - didžiulė. Štai sąrašas brangiausiai apdraudžiamų automobilių:
1. Lexus IS 300
2. Land Rover Discovery Series II
3. Audi S4
4. Jaguar X-Type
5. Mercedes SLK Class
6. Lexus GS 430
7. Land Rover Freelander
8. Mitsubishi Montero
9. BMW X5
10. Toyota 4Runner
Žinoma, automobilio modelis - ne vienintelis dalykas, lemiantis, kiek mokėsite už
draudimą. Sprendžiant draudimo įmokos dydį tikrinama, ar esate baustas, kur gyvenate,
kiek nuvažiuojate per metus, kai kur - kaip tvarkotės su kreditu. Kaip bebūtų, lemiamu
faktoriu visvien išlieka automobilis. Štai keli dalykai, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį
siekiant pigesnio draudimo:
Maksimalus greitis tinkamas lenktynėms?
Jei vairuojate transporto priemonę, galingesnę ir greitesnę nei tos, kurias pilotuoja
lenktynininkai, draudimas, žinoma, atsieis brangiau, mat būsite priskirtas padidintos
rizikos grupei. Be to, galingus automobilius brangiau remontuoti - jei pakliūsite į avariją,
sutvarkymo kaina gali tapti skaudžiu smūgiu draudėjui.
Didesnė - saugesnė
Nors didesni automobiliai traktuojami kaip saugesni, jų draudimo kaina - didesnė nai
2. kompaktiškesnių transporto priemonių mat nelaimės atveju šie pridaro daugiau žalos. Jei
jūs - avarijos kaltininkas, ir draudimo bendrovė turi padengti jūsų padarytą žalą - jai tai
nemažai atsieis.
Draudėjai dievina šeimyninius automobilius
"Šeimos automobilių draudimas - visuomet pigesnis. Šeimos automobiliu laikomi
minivenai, šeimos sedanai ir pan. Tokius automobilius vairuojama atsargiau, tad įvyksta
mažiau avarijų. Tai reiškia, kad apdraudus šeimos automobilį draudimo bendrovei
greičiausiai neteks mokėti išmokos. Mažesnė rizika - pigesnis draudimas.
Nepamirškite, kad draudimo bendrovės dažniausiai specializuoja tam tikruose,
pavyzdžiui, būsto draudimuose, tad jei siūloma gera palūkanų norma namams apdrausti,
nebūtinai tokia pat gera bus paisūlyta ir automobiliui. Panaršykite - neskubėkite priimti
pirmo pasitaikiusio pasiūlymo.
Prasta kelių būklė vairuotojams daro žalą
Žiemos šalčių ir darganos išplauta duobė kelyje, nelygus asfaltas ar neaiškūs, išblukę
kelio ženklai - beveik kas antro Lietuvos vairuotojo automobilio žalos priežastys, kilusios
dėl prastos kelio būklės. Tai atskleidė draudikų tyrimas.
Maždaug kas ketvirtas apklausoje dalyvavęs vairuotojas teigė, kad jo automobilis buvo
apgadintas, įvažiavus į duobę gatvėje; kas penktas tvirtino patyręs žalą dėl nelygios ar
kitokios nekokybiškos kelio dangos (pavyzdžiui, patyrė žalos važiuodamas žvyrkeliu).
Įvažiavus į duobes gali nukentėti ne tik automobilio pakaba, ratlankiai ar padangos.
Neretai pridaroma daug didesnės žalos - prakertamas karteris ar radiatoriai, sugadinamos
po bamperiu sumontuotos detalės, kitos itin jautrios elektroninės sistemos, suveikia
saugos oro pagalvės. Vienos draudimo bendrovės kliento patirta žala dėl duobių, kuomet
buvo sugadinta automobilio pneumatinė pakaba ir kiti agregatai siekė virš 10 tūkstančių
litų.
Pasak draudikų, didžiausia rizika stipriai apgadinti automobilį dėl prastos kelio būklės
kyla kasmet
vasario - balandžio mėnesiais, kai tirpstantis sniegas užtvindo besiveriančias duobes,
kitus kelio dangos nelygumus ir jų nesimato.
Esant tokioms važaiavimo sąlygoms, draudikai pataria sumažinti įprastą važiavimo greitį,
ypač atsargiai įveikiant apsemtus kelio ruožus. Jei vis dėlto, nepavyko išvengti
skiriamaisiais ženklais nepažymėtos duobės ir dėlto automobilis buvo apgadintas,
turėdami KASKO draudimą nepatirsite nuostolių.
Tyrimas tai pat atskleidė, kad didžiausias procentas apklaustųjų patyrusių žalų dėl prastos
3. kelio būklės yra tarp Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio respondentų. Sostinėje
tokių respondentų dalis siekia 40, 7 proc.
Mažiausia dalis nukentėjusių dėl nekokybiškų kelių - tarp mažesnių miestų bei kaimo
vietovėse gyvenančių apklaustųjų.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose transporto srautai itin dideli, todėl ir kelio danga
reikalauja didesnės ir nuolatinės priežiūros. Nepaisant vairuotojų skundų didmiesčiuose,
pastebėta, kad situacija dalyje jų pastaraisiais metais gerėja, nes kelininkai stengiasi imtis
tvarkyti kelio dangą iškart, kilus grėsmių, nelaukdami pavasario.
http://vivadraudimas.lt/