1. Kada reikia grąžinti draudimo
išmoką
Draudimo ekspertai įspėja, kad techniškai netvarkingu
automobiliu važinėjančiam vairuotojui gali tekti ne tik
pačiam remontuoti savo automobilį, bet ir grąžinti
nukentėjusiam automobilio vairuotojui išmokėtą
draudimo išmoką.
2. Statistika atspindi, kad tik 60 proc.
vairuotojų privaloma technine
apžiūra pasirūpina pareigingai.
• 4 iš 10 automobilių per patikras būna be galiojančios techninės apžiūros.
Trečdalis vairuotojų patikrinti techninę automobilio būklę vėluoja savaitę,
kas dešimtas 2-4 savaites. Ilgiau nei mėnesį be privalomosios techninės
apžiūros važinėja 2 proc. vairuotojų.
• Draudimo bendrovės neprisiima rizikos dėl techniškai netvarkingų
automobilių. Pasak draudikų, remiantis šalyje galiojančiais įstatymais, jeigu
paaiškėja, kad eismo įvykis kilo būtent dėl to, kad automobilis yra techniškai
netvarkingas, avarijos kaltininkui gali tekti grąžinti draudimo bendrovei
išmoką, kurią ji išmokėjo nukentėjusiam vairuotojui.
• Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas yra skirtas
apsaugoti nukentėjusiuosius ir jų turtą. Išmoka nukentėjusiam mokama
nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio kaltininkas važiavo techniškai
tvarkingu automobiliu, ar ne. Tačiau, jeigu paaiškėja, kad eismo įvykio
kaltininkas avariją sukėlė dėl to, kad nepasirūpino tinkama automobilio
technine būkle, jam gali tekti prisiimti atsakomybę dėl aplaidumo.
3. Tokiose situacijose tarp techninio gedimo ir avarijos turi būti
priežastinis ryšys. Jeigu vairuotojas važinėja automobiliu,
kurio išmetimo sistema yra techniškai netvarkinga, ir
nesuvaldęs automobilio atsitrenkia į kitą transporto
priemonę, draudimo bendrovei išmokos grąžinti jis
neturi, nes šiuo atveju priežastinio ryšio nėra - eismo
įvykis dėl netvarkingos išmetimo sistemos kilti negali.
Kaip teigia draudimo ekspertai, dažniausiai pasitaikančių
techninių reikalavimų pažeidimų, dėl kurių kyla avarijos,
pripažįstamos netinkamos padangos. Dažnai pasitaiko,
kad avarijos neišvengiama tik dėl to, kad padangų
protektoriaus gylis nebeatitinka reikalavimų, ar žiemą
važinėjama vasarinėmis padangomis. Taip pat pasitaiko
atvejų, kai vairuotojai automobilių nesuvaldo dėl
išbalansuotos stabdžių ar vairo sistemų gedimų.
Draudimo bendrovių statistika Lietuvoje atspindi, kad
vidutiniškai per avariją patiriama žala sudaro 2,2 tūkst.
litų.
4. Į automobilio techninės būklės priežiūra
nereikėtų numoti ranka, nes patyrus
avariją gali tekti iš savų lėšų remontuoti ne
tik savo automobilį, bet ir kompensuoti
draudimo išmoką, išmokėtą
nukentėjusiam, teigia draudikai.
Vairuotojams patariama ne tik nepamiršti
privalomos techninės apžiūros, pasirūpinti
remontu iškilus problemai, bet ir kruopščiai
patikrinti nusipirkus nenaują automobilį.
Tik tokiu būdu vairuotojai gali išvengti
nelaimės ir nuostolių.
5. Kaip ir kur gydytis, grįžtantiems
gyventi į Lietuvą
Nors emigrantų srautas iš Lietuvos nemažėja, daugėja tokių, kurie
grįžta į gimtinę. Ką apie privalomąjį sveikatos draudimą verta žinoti
grįžtantiems į Lietuvą? Kaip laiku pasirūpinti privalomuoju sveikatos
draudimu ir gauti teisę į apdraustiems teikiamas sveikatos priežiūros
paslaugas? Į šiuos klausimus Jums atsakys valstybinės ligonių
kasos specialistai .
Nuo ko reikėtų pradėti? Pirma - jei išvykdami iš Lirtuvos deklaravote
gyvenamosios vietos pakeitimą, grįžę gyventi į gimtinę visų pirma
deklaruokite savo gyvenamąją vietą.
Antra - pasirūpinkite teise į apdraustiesiems laiduojamą medicinos
pagalbą, tačiau nepamirškite, kad šią teisę įgyjate įvykdę prievolę -
sumokėję nustatytas privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
6. Kaip ir daugelyje Europos šalių, apdraustuoju privalomuoju sveikatos
draudimu laikomas tas, už kurį mokamos arba kuris moka įstatymo
nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
Trečia - pasirinkite gydymo įstaigą ir joje užsiregistruokite. Svarbu žinoti
- turite teisę pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigą
ir šeimos gydytoją.
Prieš registruodamiesi įsitikinkite, kad jūsų pasirinktoji gydymo įstaiga
( poliklinika ar šeimos gydytojo centras, klinika) yra sudariusi sutartį
su teritorine ligonių kasa dėl pacientams teikiamų paslaugų
apmokėjimo. Tuomet jums nereikės mokėti už paslaugas,
apmokamas privalomojo sveikatos draudimo fondo ( PSDF)
biudžeto lėšomis.
Taip pat sužinokite, kokios paslaugos ir kokiais atvejais gali būti
mokamos. Apie mokamas paslaugas jus turi informuoti gydantysis
gydytojas, gydymo įstaigos administracija, mokamų paslaugų
įkainiai turi būti skelbiami gydymo įstaigoje. Jei abejojate, ar
privalote mokėti už teikiamas paslaugas, galite kreiptis į ligonių
kasas.
7. Kas atsitinka , jei išvykdami
nedeklaruojate išvykimo, o grįžus
prireikia medikų pagalbos?
Lietuvos Respublikos piliečiai turi deklaruoti savo gyvenamosios vietos
pakeitimus, jei išvykstama ilgesniam nei pusės metų laikotarpiui. Pasitaiko,
kad ši pareiga pamirštama, o grįžę į Lietuvą tokie žmonės susiduria su
problema - jie privalo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas už
laikotarpį, kuriuo faktiškai Lietuvoje negyveno, nes mokesčius renkanti
institucija to nežinojo ir emigravusiam asmeniui taikė prievolę mokėti
sveikatos draudimo įmokas.
Tad paprasčiausias sprendimas - išvykstant deklaruoti išvykimą, o grįžus -
deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje, laiku sumokėti privalomojo sveikatos
draudimo įmokas ir tapti apdraustuoju. Tik tuomet turėsite teisę į valstybės
laiduojamą medicinos pagalbą ir paslaugas susirgus.
http://vivadraudimas.lt