16. Maie Kitsing, Izmir 2009 Nekaltink saulės, jei tavo sodas nežydi Kinų patarlė
17. Švietimo atsinaujinimas: iššūkiai ir galimybės Vaidas Bacys Švietimo ir mokslo vice ministras 2011-05-18
Notes de l'éditeur
Dėkoju visiems kūrusiems ir vykdantiems projektą „ Lyderių laikas“. Šis projektas savalaikis, būtinas, atitinkantis šalies ir švietimo reikmes. Tai aktualu ir švietimui, ir visam viešajam valdymui.
Šiuolaikinės vadybos toną gali užduoti ir rengiami nauji viešojo valdymo dokumentai. Dabartiniai pasiūlymai stipriai orientuoti į piliečio dalyvavimą viešuose reikaluose, į piliečio kaip kliento poreikių ir lūkesčių tenkinimą. Švietimas – viešojo intereso sritis. Mokesčių mokėtojai už švietimą sumoka nemažą valstybės ir savivaldybių biudžetų dalį. Į švietimą įsitraukia didžioji visuomenės dalis.
Iš šios skaidrės, galite pastebėti, kad BVP švietimui valstybės ir savivaldybių biudžete netolygiai, bet auga. Tikėkimės, kad ir pats BVP sparčiau didės.
Ir biudžetas atskiroms švietimo sritims taip pat didėja. Vis dėlto didelį ar mažą švietimo biudžetą turime naudoti siekdami geresnių švietimo rezultatų, aukštesnės švietimo kokybės. Į rezultatus ir kokybę orientuotas ne tik švietimas, bet ir visas viešasis sektorius.
Reformuojamas viešasis valdymas siejamas su atsakomybės stiprinimu, orientacija į rezultatus, ne į procesus.
Nuo popieriaus prie diskusijos – kur kas svarbiau yra spręsti tam tikras problemas diskutuojant su kolegomis, o ne rengiant įvairius planus, programas. Dažnai planuose kalbame apie kitų planų parengimą – planuojame apie planus, todėl reikėtų pereiti nuo popieriaus prie diskusijos ir konkrečių žingsnių. Nuo reglamentavimo prie praktinės analitikos – būtina daugiau dėmesio skirti problemų analizei ir jų sprendimo būdams. Reglamentavimas be analizės sukuria didelę administracinę naštą, kadangi prie to paties klausimo grįžtame vėl ir vėl, taip iš savęs atimdami laiką kokybiškiems planams, į rezultatus orientuotiems teisės aktams parengti, pačių rezultatų siekimui. Nuo administravimo prie lyderystės – tam būtina plėtoti kompetencijas, pasitikėti žmonėmis, burti juos, sudaryti sąlygas iniciatyvoms reikštis, tačiau taip pat svarbu pasiekti dvi pirmąsias sąlygas – turėti šalia savęs bendraminčius ir įrodymus, kurie leis priimti geresnius sprendimus. Nuo pavedimų kultūros – turime skatinti iniciatyvumą ir spręsti problemas ne dėl to, kad mums kažkas paveda, bet dėl to, kad mes turime informacijos apie savo atsakomybės klausimus. Bendradarbiavimas, o ne nutarimų rengimas svarbiausia esmė. Labai detaliai reglamentuojame, paskui žengdami žingsnį susiduriame su problemomis. Mums reikalinga lyderystė ir švietimo lyderiai.
Tikiuosi, Lyderių laikas, sutelkęs apie savo iškiliausius švietimo žmones, jau pasirengęs kitame etape diegti tai, kas buvo apsibrėžta: sutelkti žmones aukštesnei paslaugų kokybei nei teisės aktais apibrėžtas minimumas; kiek ir kokia kuriama saugios rizikos terpė lyderiams prisiimti atsakomybę ir naudotis išorine parama.
Lyderių laiko projektas įgyvendinamas kelių svarbių strateginių dokumentų įgyvendinimo ar rengimo laikotarpiu. Strategija „Europa 2020“ – pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ES strategija, kur švietimui numatyta svarbi vieta. Strategija „Lietuva 2030“ (rengiama). Joje švietimas užima itin ambicingą vietą. Valstybinė švietimo strategija: turime ilgalaikę 2003-2012 metų strategiją ir aktyviai rengiamės kitam strateginiam laikotarpiui. 2010 metais vyko intensyvios viešosios konsultacijos dėl opių švietimo problemų, šiais metais iškėlėme uždavinį ieškoti problemų sprendimo, gerų praktikų, išmintingų patarimų, rekomendacijų. Priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2011). Labai svarbu, kad poįstatyminiai teisės aktai būtų nukreipti ne į procedūrų reglamentavimą ir detalius jų aprašymus, o į rezultatų siekį. Čia lyderystė, aktyvus projektų svarstymas itin reikalingas.
2007-2013 metų ES parama taip pat suteikia galimybių lyderystei, aukštesnei vadybos kokybei.
2009-2012 metų Vyriausybės programoje akcentuojamas savarankiškumas ir profesionali vadyba. Tam irgi reikalinga lyderystė.
O kokia būklę turime? Pertvarkų valdymo kontekste nagrinėtini mokyklos vadovų vadybinį stilių, į ką jie orientuoti. OECD TALIS (Teaching and Learning International Survey), Mokymosi ir mokymo tyrimas (buvo tiriami mokytojai) atskleidė, kad Lietuva pateko į patį prasčiausią kvadrantą: mūsų mokyklų vadovų ir vadovavimo ugdymo procesui gebėjimai, ir administraciniai gebėjimai pripažįstami kaip labiau neigiamai. Vadovauti mokymui ir mokymuisi išties nelengva ne tik Lietuvos mokyklų vadovams: sunkia apčiuopiama vadovė darbo vertė; harmoningo ugdymo siekis reikalauja didesnio vadovų ir viso personalo sutelktumo, pasirengimo, aukštesnės organizacijos kultūros, gilesnių lyderystės paraiškų.
OECD TALIS tyrimo reikšmės rodo, kad mokytojo veiklos veiksmingumo (efektyvumo) ir pasitenkinimo darbu įsivertinimas stipriai mūsų nedžiugina: mūsų mokytojai nemano esą veiksmingi, nėra ir labai patenkinti savo darbu. Įdomu, kad nors Korėjos, Estijos mokytojai, pasiekiantys labai gerų rezultatų su savo mokiniais (tai rodo OECD PISA tyrimas) yra dar menkiau save vertinantys, nors šiek tiek labiau patenkinti savo darbu.
Lietuvos mokyklų vadovai pagal pedagogų įdarbinimą ir atleidimą iš darbo yra vieni iš didžiausią savarankiškumą turinčių šalių vadovų – jiems duodama visiška laisvė ir atsakomybė, tačiau pagal galėjimą savarankiškai didinti atlyginimą mokytojams atsilieka nuo OECD šalių vidurkio ir atitinka OECD šalių vidurkį pagal atlyginimo nustatymą pradedančiam mokytojui. Jei pasilygintume su labiausiai šiuo klausimu subalansuota šalimi Norvegija ar net kaimynėmis Estija, Lenkija, pamatytume, kad mes stokojame nuoseklaus mąstymo ir sprendimų dėl vadovų savarankiškumo – yra kur tobulėti.
Tai kokiai šalių grupei priklauso Lietuva? Ko pas mus daugiau? Smulkmeniškų procedūrų, procesų reglamentavimo, nurodymų aprašymo teisės aktuose? Ar orientacijos į rezultatus? Pasitikėjimo vadovais, pedagogais, nuosekliu mokymosi aplinkos turtinimu, pagalbos sistemos sukūrimo? Kaip yra iš tiesų? Ir ko mums reikia? Lyderių laikas galėtų būti atspirtis kurti ne hierarchinius santykius, o susitarimu grįstą kultūrą. Turėtų būti pasirengta tai priimti – parėjo 23 metai nuo švietimo reformos inicijavimo. Turėtų jau vykti ir praktinė raiška.
Kinų patarlė sako: „Nekaltink saulės, jei tavo sodas nežydi“. Taigi visiems linkėčiau veikti lyderiškai ir prisiimti atsakomybę už savo rezultatus.
Dėkoju visiems kūrusiems ir vykdantiems projektą „ Lyderių laikas“. Šis projektas savalaikis, būtinas, atitinkantis šalies ir švietimo reikmes. Tai aktualu ir švietimui, ir visam viešajam valdymui.